Šakių rajono savivaldybės teritorijoje yra 39 archeologinės vietos (15 piliakalnių, 4 piliakalniai su gyvenvietėmis, 1 piliakalnis su priešpiliais ir gyvenviete, 11 senovės gyvenviečių, 4 kapinynai ir 4 senkapiai). Daugiausia archeologinių vietų Kriūkų, Lekėčių ir Sudargo seniūnijose. Dauguma piliakalnių, anksčiau turėjusių gynybinę funkciją, o dabar - archeologinę, kraštovaizdinę vertę, išsidėstę palei Nemuną. Vertingiausi yra 5 Sudargo (Grinaičių, Burgaičių) piliakalniai. Nemažai lankytojų sulaukia Žemosios Panemunės piliakalnis, nuo kurio atsiveria puikus dešiniojo Nemuno kranto gamtovaizdis. Sudargo piliakalnių kompleksas, Sudargo sen. Grinaičių ir Burgaičių k.
2006 m. Kultūros paveldo departamento ir savivaldybės lėšomis parengtas Sudargo piliakalnių techninis projektas dėl piliakalnių apsaugos techninių priemonių įrengimo ir pritaikymo turizmui. 2007 m. pradėti vykdyti darbai. Numatoma atlikti želdinių retinimą, įrengti apžvalgos aikšteles, laiptus, privažiavimą prie piliakalnių, įrengti apsaugos technines priemones, kurios būtinos stabdant prasidėjusios erozijos procesus, piliakalnių grupę (kompleksą) sujungti bendru taku. Siekiant populiarinti šį piliakalnių kompleksą, 2007 m. liepos mėn. ant piliakalnių surengta šventė „Sudargo piliakalnių atsidūsėjimai". Čia renginius rengti planuojama kiekvienais metais. 2008 m. liepos mėn. organizuojama Sudargo piliakalnių diena. Sudargo, Grinaičių piliakalnis, vadinamas Balnakalniu (A1493)
Datuojamas I tūkst. po Kr. pirma puse. Piliakalnis yra kairiajame Nemuno krante esančiame šlaito iškyšulyje, primenančiame balno formą. ŠR piliakalnio galą bei PR ir ŠV šonus juosia gilūs slėniai. Šlaitai statūs, apie 20 m aukščio. PV šlaitas 4 m aukščio, žemiau šlaite yra didelė terasa, tarsi priešpilis. Viršuje yra apie 35 m ilgio aikštelė, kuri ŠR gale yra 13-15 m, o PV gale - 7 m pločio. Galuose buvę pylimai išskleisti. ŠR išsiskiria tik 0,5 m, o PV - apie 1,8 m aukščio pylimas. Piliakalnis buvo ariamas.
Aikštelėje kultūrinio sluoksnio nerasta. Pylime aptikta suanglėjusių užtvaros rąstų, ietigalis, kelios lipdytų puodų šukės.  Sudargo, Grinaičių piliakalnis II, vadinamas Žydkapiu, su gyvenviete (A1494K)
Datuojamas I tūkst. po Kr. pradžia - II tūkst. po Kr. pradžia. Šį piliakalnį istorikai linkę laikyti 1317 m. kryžiuočių sunaikintos bajoro, karžygio Sudargo pilies vieta.
Piliakalnis įrengtas didelėje kranto kalvoje, gerai saugomoje natūralių gamtos kliūčių. Iš Š ir ŠV piliakalnio papėdę skalauja Nemunas, iš V ir R yra pelkėta dauba. Iš pietų ir iš dalies iš PV piliakalnio papėdėje iškastas griovys, o aikštelės pakraštyje supiltas pylimas. Aikštelė lygi, ovali, maždaug 30x20 m dydžio. Pakraščiais iškastas 1,5-2 m gylio ir 1-1,5 m pločio griovys - apkasai. Šlaitai statūs, ypač nuo Nemuno pusės. Pylimas apie 3 m aukščio, viršuje gana platus, iki 25-26 m, prie pagrindo - apie 30 m pločio.
Aikštelėje ir pylime buvo įrengtos žydų kapinės, aikštelėje karo metu iškasti apkasai, pylimo galas nukastas - čia buvo įrengtas bunkeris.
Aikštelėje kultūrinio sluoksnio nerasta. Po pylimu, 2,8-2,9 m gylyje aptiktas ankstyvas kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta gyvulių kaulų, puodų šukių, kaulinės ylos ar smeigtuko dalis, geležinis peilis, pjautuvėlis.  Sudargo, Burgaičių piliakalnis, vadinamas Vorpiliu (A1495)
Piliakalnis yra Nemuno slėnio pakraštyje, apie 11 m žemiau kranto aukštumos, per 60 m nuo jos. Iš visų pusių piliakalnį juosia gilios daubos, iš PV, nuo aukštumos jis atskirtas 5 m aukščio nuo aikštelės ir 1 m išorėje pylimu. Aikštelė trikampė, smaigaliu į pylimą, apie 50 m ilgio ir 35 m pločio ŠR dalyje. Aikštelės dalis yra nuslinkusi. Pastebėta sunaikinto kultūrinio sluoksnio žymių. 
Sudargo, Burgaičių piliakalnis II, vadinamas Pilaite (A1496)
Piliakalnis yra į V, ŠV nuo Sudargo, Burgaičių piliakalnio, vadinamo Vorpiliu. Juos skiria gili, plati dauba. Piliakalnį juosia gilios daubos, pylimas ir aikštelė žemiau kranto aukštumos, nuo kurios atskirta giliu, plačiu perkasu. Tarp pylimo ir aukštumos krašto - 40 m atstumas. Nors pylimas 3 m aukščio, jis apie 10 m žemesnis už kranto aukštumą. Aikštelė trikampė, nuo pylimo į Š, ŠR platėja ir nuolaidėja. Aikštelės dalis yra nuslinkusi. Išliko 20 m ilgio ir iki 15 m pločio jos dalis.
Aptiktas menkas kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta lipdytos keramikos grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos. Sudargo, Burgaičių piliakalnis III (A1497)
Piliakalnis - tai į Nemuno slėnį įsiterpęs 35x45 m dydžio aukštumos kampas, iš Š, ŠV ir R pusių apjuostas giliomis daubomis. P ir PV pusėje įtvirtinimų nėra. Aikštelės dalis yra nuslinkusi. Pastebėta sunaikinto kultūrinio sluoksnio žymių. Žemosios Panemunės piliakalnis (AR 989), Kriūkų sen. Žemosios Panemunės k.
Piliakalnis yra ant kairiojo Nemuno kranto aukštumos kyšulio, vakariniame ligoninės sodo gale. Iš šiaurės jį supa Nemuno slėnis, kuriuo greta piliakalnio praeina Zapyškio-Kriūkų vieškelis. Žemosios panemunės piliakalnis datuojamas XIII-XIV a. 
Žuklijų piliakalnis (A1484), Kriūkų sen. Žuklijų k.
Piliakalnis yra Nemuno kairiajame krante. Iš Š, R ir V jį juosia daubos, vakarine dauba teka Pelutupis, rytine - Remtus (Žolupis). Piliakalnio šlaitai 15-20 m aukščio. P pusėje, nuo aukštumos supiltas apie 1 m aukščio ir 10 m pločio pylimas. Aikštelė apie 42 m ilgio P-Š kryptimi ir 10 m pločio. Aikštelėje rastas kultūrinis sluoksnis.
Piliakalnis anksčiau buvo ariamas, jo pylimo V dalyje buvo iškasta apie 2x2 m dydžio duobė (bunkeris). 
Kukarskės piliakalnis su gyvenviete (A1488K), Kidulių sen. Kukarskės k.
Datuojamas I tūkst. po Kr. I puse - II tūkst. po Kr. pradžia. Piliakalnis yra kairiajame Nemuno krante. Jo šlaitų aukštis - 10-20 m. Ypač status šlaitas nuo Nemuno pusės. Aikštelė V kryptimi žemėja. Jos ilgis R-V kryptimi virš 50 m, o plotis P-Š kryptimi ties pylimu - virš 30 m. Rytiniame aikštelės gale supiltas pylimas, o už jo iškastas griovys. Pylimo aukštis nuo griovio dugno apie 6 m, o nuo aikštelės - 4 m. Pylimo ir griovio ilgis apie 35 m, o griovio plotis - apie 15 m. Į R nuo piliakalnio, už griovio yra senovės gyvenvietė. Kita gyvenvietės dalis yra į V nuo piliakalnio, privačioje sodyboje.
Aptiktas I tūkst. po Kr. I pusės 0,2-0,7 m storio kultūrinis sluoksnis, virš jo - XVIII a. pab.-XIX a. pr. kultūrinis sluoksnis su to laikotarpio kokliais. Kiti radiniai: lipdyta keramika grublėtu ir lygiu paviršiumi, žiesta keramika, gyvulių kaulai. 
Simokų senovės gyvenvietė (A1505), Barzdų sen. Simokų k.
Senovės gyvenvietė yra dešiniajame Šešupės krante. Jos slėnyje užima pailgą žemės plotą R-V kryptimi. Gyvenvietės teritorija ilgą laiką buvo ariama. Jos vertė yra archeologinė.
2006 m. privačiomis ir projektinėmis lėšomis, gautomis iš Šakių rajono bendruomeninių iniciatyvų rėmimo programos, sutvarkyta Simokų senovės gyvenvietės teritorija: mišku apaugusioje teritorijoje iškirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai, pašalinti sausuoliai ir vėjovartos, pastatytas paminklinis akmuo, aukuras, kertiniai teritorijos ribas žymintys akmenys ir du nukreipiamieji kelio ženklai. Įrengta ir sutvarkyta teritorija pritaikyta edukacinių programų vykdymui, švenčių organizavimui, vietinių gyventojų poilsiui ir turizmui.  |
