ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ
Į pradžią

Bažnyčios g. 4, LT-71120 Šakiai
Tel. 8 (345) 60750,Faksas 8 (345) 60 200
El. p. sakiai.sav@is.lt
Kodas 188772814

Spausdinti Versija neįgaliesiems  
 Administracijos direktoriaus įsakymai  Tarybos sprendimai  Tarybos sprendimų projektai  Mero potvarkiai
Savivaldybė
Gyventojams
Verslininkams
peržiūrėti rezultatus

 

Lankytojų statistika
Skaičiuojama nuo: 2010-11-29
Iš viso apsilankė: 3476946
Šiandien apsilankė: 1345
Dabar naršo: 17

 

Naujienų prenumerata


Turistui  
Turizmo informacijos centras

Architektai  
Bendrieji planai
Strateginis planavimas 
Planavimo dokumentai
Posėdžių transliacija  
Žiūrėti video transliaciją

Klausimai, pasiūlymai 
Rašyti laišką

 

         

Pradžia > Kalbos kertelė
Kalbos kertelė

Įgyvendindama Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 13 punktą, Šakių rajono savivaldybės administracija vykdo valstybinę (perduotą savivaldybėms) valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkciją.

Įsteigtas vienas valstybės tarnautojo etatas – dirba kalbos tvarkytojas (vyriausiasis specialistas). Šakių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja yra Rimutė Grušienė, tel: (8 345) 60760, 8 686 53759, el. p. rimuteg@is.lt

 

 

Dėl žodžio euras vartosenos

(iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapio (Konsultacijų banko)

  Kaip vartoti euro simbolį € lietuviškame tekste: prieš skaitmenis ar po jų?

    

  Lietuvių kalboje paprastai vartojami lietuviški valiutų pavadinimai arba jų tarptautiniai kodai, pvz., 250 eurų arba 250 EUR.

       Simboliai – kaip euro €, svaro ₤, dolerio $ – svetimkūniai lietuvių kalboje. Anglų kalba jie dažniau vartojami prieš skaitmenis, bet, jei kokiais nors stilistiniais ar grafiniais sumetimais, vartojami lietuviškame tekste „neversti“, natūraliau juos terpti po skaitmenų ir tarpo.

  Kartu ar skyrium rašyti: „euro zona“ ar „eurozona“?

  Kadangi turimas omenyje ne tarptautinis elementas euro- (reiškiantis sąsają su Europa, ypač su Europos Sąjunga arba Europos Ekonomine Bendrija), o piniginis vienetas (euras), rašytina atskirai – euro zona.

  Terminas  euro zona  (angl. euro area, vok. Euro-Zone, pranc. zone euro) teikiamas Europos terminų žodyne EUROVOC.

  „Euro“ ar „euras“?


       Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. N-10 (99) (Žin., 2004, Nr. 160-5875) nustatė, kad Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas lietuvių bendrinėje kalboje turi būti vartojamas adaptuotas – su lietuviškomis linksnių galūnėmis: eũras, eũro, eũrui, eũrą, eurù, eurè, eũrai, eũrų, eũrams, eurùs, eũrais, eũruose. 2014 m. nutarimas papildytas pastaba (žr. 2014 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. N-2 (151)): „Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas euro, Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas vietoj vardininko formos euras, turi būti išskiriamas kaip kitos kalbos žodis (paprastai pasviruoju šriftu).“

  Ar taisyklinga „euro kursas – 1 prie 3,5“?

  Pinigų keitimo ar kitokių proporcijų santykiui reikšti prielinksnis prie nevartotinas (žr. Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą). Todėl valiutos kursas yra 1 euras ir 3,5 lito, už vieną eurą – trys ir penkios dešimtosios lito (trys litai penkiasdešimt centų), o pinigus keičiame santykiu vienas euras su 3,5 lito (Iš kalbos konsultacijų telefonu // Lietuvos rytas, 2002 m. gruodžio 17 d.).

  Kokia „euro“ santrumpa?

     Kalbos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje nutarta teikti euro santrumpą – Eur (plg. pavadinimo litas santrumpa – Lt). Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį €.
       Piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa ta pati – ct (be taško). Pereinamuoju laikotarpiu, kol apyvartoje bus ir lito centai, ir euro centai, galima terpti žodį ar santrumpą, pvz.: 2 euro centai, 2 euro ct, 2 Eur ct.

    Atkreiptinas dėmesys, kad santrumpa, kodas ar simbolis vartojami po skaitmeninės raiškos (darant tarpą), pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 €.

 

 

 

PATVIRTINTOS IŠORINĖS REKLAMOS ĮRENGIMO TAISYKLĖS

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 13 d. įsakymu patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės. Jose nustatyta, kad ,,išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, valstybinės kalbos vartojimą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis“. Šis dokumentas apibrėžia reklamos įrengimo reikalavimus, leidimų išdavimo tvarką, leidimų turėtojų teises ir pareigas. Minėtos Taisyklės suvienodino išorinės reklamos įrengimo tvarką visose savivaldybėse.

Taip pat šių metų gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymą. Jame reklama apibrėžiama kaip „bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą“.
Šiame Įstatyme yra patikslintas ir išorinės reklamos apibrėžimas, jog „išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose“. Pažymėtina, kad Reklamos įstatymo pakeitimo įstatyme liko 4 straipsnio 1 dalis: „rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai“.

RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDŽIŲ METU PASTEBĖTOS KLAIDOS

aplamai (= apskritai) - Gyventojai aplamai (= apskritai) mažai žino apie vandens kainas.

atstovauti savivaldybę (=savivaldybei) - Kaune mūsų savivaldybę (= savivaldybei) atstovaus vienas specialistas

daleiskim (=tarkim, sakykim) - daleiskim (= tarkim, sakykim), ši programa bus įgyvendinta per dvejus metus

prabalsuoti (=balsuoti, nubalsuoti, baigti balsuoti) - Už pritarimą sutartims prabalsavome (=balsavome) ne visi

sekantis posėdis (=kitas, ateinantis, artimiausias) - Siūlau šį klausimą atidėti sekančiam (=kitam) tarybos posėdžiui.

uždara (=uždaroji) akcinė bendrovė

ženkliai (=daug, labai, smarkiai, itin, gerokai, kur kas, nemažai) - Šiemet lėšų į biudžetą surinkta ženkliai (=gerokai; kur kas; itin) mažiau

pravedę (=atlikę) pirkimus - Pravedę (=atlikę) pirkimus įsigijo du naujus kompiuterius

kas liečia (=dėl, o, o dėl) - kas liečia antrą darbotvarkės klausimą (=o į antrą darbotvarkės klausimą galiu atsakyti).   

SVARBU ŽINOTI:

NETEIKTINI VERTINIAI   

Didelis (= labai) ačiū

Kas liečia (= o dėl, dėl)

Kažkas tai (= kažkas)

Kažkoks tai (= kažkoks)

Kaip taisyklė (= paprastai, dažniausiai)

Lyg tai (= lyg ir, tarsi, tartum, tarytum)

Įtakoti (= turėti įtakos)

Disketė (= diskelis)

KAIP ĮMONĖS, ĮSTAIGOS PAVADINIMĄ VARTOTI KITŲ KALBŲ KONTEKSTE?

Patartina vartoti neverstą oficialųjį pavadinimą (pagal įmonės, įstaigos ar pan. registravimo dokumentus). Tačiau prireikus tiesioginės reikšmės pavadinimai gali būti verčiami. Galima pateikti pagrečiui – verstą ir ne, pvz., anglų kalbos tekste rašyti taip: Lithuanian research centre for agriculture and forestry (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras). Lietuviški simboliniai pavadinimai kitų kalbų tekstuose neverčiami, pvz., Cafe „Saulė“ (ne „The sun“), Pub „Prie kelio“ ir pan.

Jei pavadinimas teikiamas nelotynišką raidyną vartojančios kalbos kontekste, jis gali būti perrašomas tos kalbos rašmenimis (transkribuojamas arba transliteruojamas). Originalus ir verstinis ar perrašytas kitais rašmenimis pavadinimai gali būti pateikiami pagrečiui (vienas iš jų skliaustuose).

Įmonės buveinės adreso komponentai, išskyrus šalies pavadinimą, taip pat paprastai neverčiami (pvz., Radvilų g., ne Radvilų str.).

ĮMONĖMS – TIK LIETUVIŠKI PAVADINIMAI 

Registruojant naują įmonę būtinybė pavadinime naudoti tik lietuviškus žodžius verslininkams ir naujų įmonių kūrėjams yra lyg kilpa po kaklu. Tai trikdo įmonės plėtrą ir itin kenkia verslui, kuris orientuojasi į užsienio šalis. Tačiau, anot verslininkų, stebėtis nebėra kuo, nes tai ne pirmas ir ne paskutinis mūsų valstybės smūgis verslui. Priešingos nuomonės laikosi kalbininkai, kuriems pateikti skundai – lyg žirniai į sieną.

Pagaliai į ratus

Verslininko įvaizdis Lietuvoje turbūt niekada nebuvo vertinamas teigiamai, priešingai, įvairių gyventojų apklausos rezultatai atskleidžia, kad verslu užsiimantys žmonės dažnai tapatinami su neaiškios, dažnai nelegalios veiklos atstovais. Šios etiketės dėl tokio šalyje vyraujančio gyventojų požiūrio verslui turbūt nepavyks nusikratyti dar ilgai.

Žvelgiant verslininkų akimis, pastarieji daugiausia kritikos išsako valstybės sektoriui. Nenuostabu, kai politikų priimamos įstatymo pataisos kerta visam šalies verslui. Tokių smūgių buvo ne vienas.

Nuo gegužės mėnesio, įsigaliojus naujų įmonių pavadinimų registravimo tvarkai, verslininkams, ypač jauniems kūrėjams, atsirado lyg kilpa po kaklu, kuri itin smaugia veiklą siejančius su užsieniu.

90 proc. palaiminimo nesulaukia

Įmonių pavadinimų registravimo nuostatos Civiliniame kodekse ir Valstybinės kalbos įstatyme galioja nuo 1995 metų, o iš esmės nuo gegužės mėnesio nuostatos kaip ir nesikeitė. Pasikeitė tvarka – dabar registruojant įmonės pavadinimą tenka gauti kalbininkų palaiminimą. Iki tol lengva ranka sugalvotus įmonių pavadinimus, nors ir angliškus, Registrų centras leido registruoti nevaržomai.

Būtent dėl kalbininkų dabar daugiau nei pusė verslininkų susiduria su problema – jų sugalvotas įmonės pavadinimas atmetamas. Skelbiama, kad, priėmus naują tvarką, per pirmąsias savaites Valstybinės lietuvių kalbos specialistai atmetė 90 proc. prašomų registruoti įmonių pavadinimų.

Verslininkams, siejantiems veiklą su užsieniu, tai smūgis žemiau juostos. „Mūsų veikla susijusi su IT paslaugomis, pagrindiniai klientai – užsienio šalių įmonės. Neleidus įregistruoti angliško įmonės pavadinimo, sustojo kone visa įmonės plėtra. Man net į galvą netelpa mintis, kaip galima siųsti komercinį pasiūlymą klientams, kai tavo įmonės pavadinimas UAB „Langas į internetinę erdvę“ ar UAB „Interaktyvi elektroninė paslauga“. Užsieniečiui tai visiškai nieko nesako“, – nepatenkintas kalbėjo Kasparas Steponavičius, prisiminęs kalbininkų siūlytus įmonių pavadinimus.

Jo teigimu, su kalbininkais alternatyvos taip ir nebuvo rasta, mat pasiūlymai visiškai neatitikdavo įmonės veiklos arba buvo sunkiai suprantami net pačiam įmonės steigėjui.

Remiamos užsienio valstybės

Sugalvoti pavadinimą įmonei nėra lengva užduotis. Tą pripažįsta daugelis verslo konsultantų, kurie taip pat primena, kad įmonės sėkmė neatsiejama nuo tinkamai parinkto pavadinimo.

Draudimas parinkti įmonei tik lietuvišką pavadinimą sulyginimas su įmonės verslo vystymosi stabdymu. Tą supratę kai kurie parlamentarai Seime siūlo pataisas, leidžiančias registruoti pavadinimus bet kokia užsienio kalba ar jų žodžiais. Žinoma, tokios pataisos papiktino ne vieną kalbininką. Koks bus rezultatas, bus matyti jau per Seimo rudens sesiją.

„Tiesiog juokas ima, kai išgirsti pasiūlymą: jei netinka taip, registruok įmonę užsienyje. Įdomu, ar tie žmonės supranta, kad, dalijant tokius patarimus, bus remiama užsienio ekonomika, bet ne mūsų šalies. Galiausiai, jei situacija nesikeis, būtent taip ir nutiks. Tuomet už galvos bus susiimta, vėl bus kuriamos įvairios mokestinės lengvatos, o jaunam verslui siūlomos naujos teisinės formos, kaip kad buvo su mažosiomis bendrijomis, ir vėl bus tik laiko klausimas, kai viskas pasisuks kita vaga“, – mintimis dalijosi Eurelijus Krukauskas, bandęs atidaryti dukterinę įmonę ir ją užregistruoti anglišku pavadinimu.

Kalbininkai: verslininkai nepateikia faktų

Kalbininkų siūloma alternatyva – registruoti įmonę lietuvišku pavadinimu, o prekės ženklą pasirinkti tokį, kokio tik geidžia širdis.

„Prekiniams ženklams jokių reikalavimų nėra. Čia jau tikrina prekinių ženklų registratorius, bet kokių specialių kalbos taisyklingumo reikalavimų ar kalbos reikalavimų viena ar kita kalba tikrai nėra“, – teigė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dvylytė.

Tačiau ir čia verslininkai pastebėjo tam tikrų keblumų, kuriuos, anot jų, kalbininkams sudėtinga paaiškinti. VLKK specialistai teigė, kad tai tik niekuo nepagrįsti skundai.

„Tokios mintys yra labai bendros – nėra jokių konkrečių faktų. Mes kalbėdamiesi su verslininkais neišgirdome jokios konkrečios situacijos, kai vienas ar kitas lietuviškas įmonės pavadinimas sutrukdė veiklai. Čia galbūt hipotetinės mintys, įsitikinimas, kad trukdys. Galų gale patys verslininkai ne vieną kartą yra pasakę, kad to pavadinimo retai ir reikia, o labiau reikia prekių ženklo. Tai jie tarsi prieštarauja patys sau“, – pridūrė VLKK Bendrojo skyriaus vedėja A. Dvylytė.

Alfa.lt kalbinti verslininkai tik gūžčiojo pečiais, svarstydami, kokių įrodymų reikia, ir klausdami, kas nuo to pasikeis . „Persiųsti Vokietijos kolegų laišką, kuriame jie teigia visiškai nesuprantantys lietuviško pavadinimo, galiu nors ir dabar. Priešinga situacija, jei nusiųsčiau anglišką pavadinimą, kurį suprastų kone visas pasaulis. Jei tai įrodymas gerbiamiems kalbininkams, tai džiugu, tačiau klausimas, kas nuo to pasikeis“, – apie beprasmių įrodymų grindimą pasakojo jaunasis verslininkas K. Steponavičius.

Verslininkų teigimu, verslas yra varomoji ekonomikos augimo dalis, tačiau, užuot skatinę verslą, valdžios atstovai ne suteikia realią pagalbą, o tik kiša pagalius į ratus.

„Alfa.lt“ informacija

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius 2013 m. balandžio 25 d. pasirašė potvarkį Nr. 146 „Dėl sąvokų Ministro Pirmininko potvarkiuose“. Jis nustatė, kad Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiuose:

1.1. sąvoka „Ministro Pirmininko tarnyba“ suprantama kaip „Vyriausybės kanceliarija“;

1.2. sąvoka „Ministro Pirmininko kancleris“ suprantama kaip „Vyriausybės kancleris“;

1.3. sąvoka „Ministro Pirmininko kancleris A. Mačiulis“ suprantama kaip „Vyriausybės kancleris A. Mačiulis“;

1.4. sąvoka „Ministro Pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas“ suprantama kaip „Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas“;

1.5. sąvoka „Ministro Pirmininko kanclerio pavaduotojas“ suprantama kaip „Vyriausybės kanclerio pavaduotojas“.

Šis potvarkis įsigaliojo 2013 m. gegužės 1 dieną.  

Renkame atsiminimus apie kalbininką Vytautą Vitkauską (1935–2012)

Lietuvių kalbos draugija ir Lietuvių kalbos institutas pradeda rengti atsiminimų apie Vytautą Vitkauską knygą. Norėtume, kad ji atspindėtų mokslinę ir visuomeninę Vytauto Vitkausko veiklą, atskleistų jo puoselėtas vertybes.

Laukiame kalbininko bendramokslių, bendradarbių ir bendraminčių atsiminimų, knygai iliustruoti tinkamų nuotraukų, laiškų, dokumentų.

Atsiminimų autorių prašytume neviršyti 10 tūkst. spaudos ženklų.

Visų atsiųstų nuotraukų ir dokumentų originalus pasižadame grąžinti. Jei Jums patogiau siųsti nuotraukas ar dokumentus el. paštu, prašytume juos nuskenuoti ne mažesne kaip 300 taškų skiriamąja geba ir įrašyti tiff formatu. Reikėtų ir kuo tikslesnės informacijos apie siunčiamą iliustraciją (nuotraukoje esančių žmonių vardai ir pavardės, fotografo vardas ir pavardė, kada ir kokia proga fotografuota, kam ir kokia proga rašytas laiškas ar dokumentas, kam dabar priklauso siunčiamos iliustracijos). Jei pageidaujate, galima patikėti saugoti nuotraukas ir dokumentus Lietuvių kalbos instituto bibliotekai, kurios  Rankraščių fonde kaupiami kalbininkų archyvai.

Būtų prasminga atsiminimų knygą išleisti 2015-aisiais, Vytauto Vitkausko 80-ųjų gimimo metinių proga. Tad atsiminimus, iliustracijas ir kitą knygai tinkamą medžiagą turime surinkti iki 2014 m. rugsėjo 1 dienos.

Tikimės darnaus ir sėkmingo bendradarbiavimo!

Rengėjų adresai

Aurelija Genelytė-Gritėnienė, Lietuvių kalbos institutas, P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, el. p. aurelija.genelyte@gmail.com, d. tel. (8 5) 263 80 46

Rita Urnėžiūtė, „Gimtoji kalba“, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, L. Asanavičiūtės g. 23, 04315 Vilnius, el. p. gkalba@melc.lt, d. tel. (8 5) 243 13 30.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2012 m. lapkričio 8 d. priėmė nutarimą Nr. N-5 (136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“ ir pripažino netekusiomis galios 1997 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 66 patvirtintas Garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinąsias taisykles. 

  DĖL VIEŠOSIOS INFORMACIJOS NE VALSTYBINE KALBA PATEIKIMO    

 2012 m. lapkričio 8 d. NR. N-5  (136)

 Vilnius

     Valstybinė lietuvių kalbos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 1995, Nr. 15-347, 2011, Nr. 91-4324) 2 straipsniu, n u t a r i a:

     1. Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji rašytinė ir garsinė informacija transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis.

     2. Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

     3. Pripažinti netekusiu galios Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 66 „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m gegužės 25 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl Garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 113-2865).

KOMISIJOS PIRMININKĖ  DAIVA VAIŠNIENĖ    

Lietuvos Respublikos Seimas skelbia Kalbos premijos konkursą

LR Seimas, vadovaudamasis 2011-03-24 nutarimu Nr. XI-1297, skelbia 2013 metų Kalbos premijos konkursą. Premija įamžina žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873-1945) atminimą. Kalbos premija skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms, institucijoms. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos bus atsižvelgiama vertinant pretendentus, yra šie: pastangos skatinti taisyklingos ir gražios lietuvių kalbos vartojimą viešajame gyvenime ir akademinėje srityje, žinisklaidoje ir įvairioje literatūroje, renginiuose, socialinėse akcijose; rūpinimasis lietuvių kalbos pritaikymu informacinėse technologijose; lietuvių kultūros plėtrai ir visuomenės pažangai svarbių lituanistikos projektų, sumanymų įgyvendinimas, kitokia lituanistinė veikla ir pan. 

Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti LR Seimo interneto svetainėje, skyrelyje „Ryšiai su visuomene“.    

Vasario 21-oji- Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Šventajame tašte teigiama, kad žmonės senais laikais kalbėję viena kalba. Jų kalbas sumaišęs Dievas, kai tie užsimanę pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų Dievą pasiekti. Kalbininkai taip pat tvirtina, kad visos dabartinės kalbos išsirutuliojo iš vienos kalbos - prokalbės. Žmonės visais laikais siekė rasti bendrą kalbą, kuria būtų galima susikalbėti atsidūrus bet kuriame pasaulio krašte. Tam buvo du būdai: paskelbti pasauline kalba kurią vieną iš egzistuojančių ar sukurti visiškai naują, dirbtinę. Buvo bandyta sukurti dirbtinę kalbą - esperanto , tačiau ji nelabai paplito. Bendromis dirbtinėmis kalbomis galima laikyti simbolines kalbas: mimikos, tam tikrų gestų, kelio ženklų ir pan. 

Kaip rašyti kabutes

Reikėtų įsidėmėti, kad kabutės rašomos ne žodžio viršuje (“...“), o pramaišiui - pirmoji kabučių dalis apačioje (kaip devynetukai) („), antroji viršuje (kaip šešetukai) (“) - („...“), pvz.: laikraštis „Draugas“, UAB „Šilumos tinklai“.

Minint Tarmių metus - dėmesys tarmių išsaugijimui ir populiarinimui

2013-uosius metus Seimas paskelbė Tarmių metais, pritardamas Europos Sąjungos skatinimui išlaikyti vietines kalbas ir atsižvelgdamas į tai, kad gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta.

Vyriausybė pritarė darbo grupės pasiūlymams dėl Tarmių metų minėjimo. 2013-uosius paskelbus Tarmių metais, siekiama populiarinti lietuviškas tarmes, palaikyti jų gyvybingumą ir vartojimo tradicijas. Yra patvirtintas priemonių planas, kuriame akcentuojami svarbiausi ateinančių metų renginiai. Planuojama surengti tarmių festivalį Anykščiuose, organizuoti senąją lietuvių raštiją įvairiomis tarmėmis pristatantį renginių ciklą, skatinti mokslinius tarmių tyrimus. Planuojama organizuoti tarmiškiausios regioninės televizijos ir radijo stoties, sėkmingiausiai tarmes propaguojančio leidinio bei tarmiškiausio lietuviško gaminio pavadinimo konkursus. Siūloma organizuoti vaikų ir jaunimo liaudies kūrybos atlikėjų konkursus „Tramtatulis“, paminėti Tarmių metus savivaldybėse, valstybės institucijose, mokyklose, bibliotekose. 

Apie viešuosius užrašus

Viešieji užrašai - tai viešai kabinami, viešai rašomi užrašai, kuriuos visi mato, pastebi. Teisės aktais nustatyta, kad Lietuvoje visi užrašai turi būti pateikiami taisyklinga valstybine lietuvių kalba, taip pat turi būti laikomasi iškabų, išorinės reklamos įrengimo taisyklių. Viešieji užrašai turi būti ir teisiškai pagrįsti. Savivaldybės specialistai, remdamiesi teisiniais aktais, turi įvertinti, ar reklama, iškaba tinkama, ar būtent toje vietoje ją galima įrengti, ar taisyklinga jos kalba. Geriausia iškaboms rinktis lietuviškas galūnes turinčius, nustatytas kalbines normas atitinkančius, gražiai skambančius pavadinimus, neperkrauti jų įvairiausio šrifto ar spalvų tekstais. Šakių mieste, deja, akis ūžkliūva už apiplyšusių, spalvas praradusių stendų, iškabų. Siūlyčiau nesavivaliauti, iš anksto pasirūpinti iškabos, stendo, plakato leidimu bei kalbos taisyklingumu. Pirmiausia reikėtų kreiptis į savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių, pasikonsultuoti ir su kalbos tvarkytoja. Atminkime, kad gražūs, tvarkingi reklaminiai stendai puošia miestą, o apšepę, klaidingi - skurdina.

Didžiosios raidės pareigų pavadinimuose

1. Pareigų pavadinimai ir titulai rašomi mažąja raide. Kai pareigų pavadinimas prasideda tikriniu daiktavardžiu ar įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimu, pirmasis pareigų pavadinimo žodis rašomas didžiąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras - socialinės apsaugos ir darbo ministras - ministras; Šakių rajono savivaldybės meras - Savivaldybės meras - meras; Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius - Savivaldybės administracijos direktorius - Aministracijos direktorius - direktorius.  

2. Aukščiausiųjų pareigūnų pavadinimai iš pagarbos gali būti rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Lietuvos Respublikos Prezidentas - Prezidentas; Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas - Seimo Pirmininkas; Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas - Ministras Pirmininkas.

3. Raštuose, prašymuose ir panašiuose dokumentuose didžiąja raide rašomas bet kurio asmens, į kurį kreipiamasi, pareigų pavadinimas, pvz.: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos Ministrui; Šakių rajono savivaldybės Merui; Šakių rajono savivaldybės Mero pavaduotojui (arba Mero Pavaduotojui), Šakių rajono savivaldybės administracijos Direktoriaus pavaduotojui (arba Direktoriaus Pavaduotojui).

(Remtasi Valstybinės kalbos inspekcijos patarimais) 

Gatvių pavadinimų rašymas

Gatvės pavadinimą sudaro gatvės vardas ir gatvės tipo nuoroda. Gatvės vardas rašomas didžiąja raide; kai jį sudaro du ar daugiau žodžių - visi savarankiški žodžiai rašomi didžiąja raide, pvz.: Šaulių g., Tulpių g., Vakarų Užuovėjos g.

Gatvės tipo nuoroda rašoma mažąja raide. Daugelį gatvės tipo nuorodų įprasta trumpinti: gatvė - g., skersgatvis - skg., akligatvis - aklg., alėja - al., prospektas - pr., aikštė - a., skveras - skv. Paprastai netrumpinamos rečiau vartojamos nuorodos; prireikus trumpinama taip: takas - tak., plentas - pl., kelias - kel., kl., aplinkkelis - aplink., vieškelis - vieškl., krantinė - krant.

Skaitvardžiai gatvių pavadinimuose reiškiami arabiškais skaitmenimis su linksnio galūne po brūkšnelio (be tarpelių), pvz..: Vasario 16-osios g., Kovo 11-osios g. Gatvėms gali būti suteikiami garsių, kraštui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių vardai ir pavardės, slapyvardžiai. Pavadinime rašomas visas vardas ir pavardė, pvz.: Vinco Kudirkos g., Edmundo Steponaičio g., Onutės ir Vinco Stonių g. (išimtis - tradiciškai nusistovėjęs junginys Dariaus ir Girėno g.). Gatvėms neteikiami gyvų asmenų vardai. 

Kampinio pastato adresą sudaro du gatvių pavadinimai ir numeriai, skiriami įžambiuoju brūkšniu, pvz.: Šaulių g. 11 / Vinco Kudirkos g. 5. Pastato, buto ar patalpos numeris rašomas skaičiumi (-iais) arba skaitmens (-ų) ir didžiosios raidės kombinacija, pvz.: Stoties g. 27B-4, Kęstučio g. 4A-15, Nepriklausomybės g. 14-22A.   

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. gruodžio 2 d. rekomendaciją „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“.

Kada „Kalėdų“, kada „kalėdinis“?

Labai aiškiai pasakyti, kada vartoti kilmininko formą, kada priesagos -inis,-ė būdvardį, gana sunku. Dažnai tam tikri žodžių Kalėdų, kalėdinis, -ė vartojimo atvejai yra subtilūs. Nuo seno buvo įprasta vartoti kilmininko formą, pvz.: rudens atostogos, gimtadienio dovana, Velykų rytas, taip pat ir Kalėdų atostogos, tad tais atvejais, kai nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei - Kalėdoms, teiktina kilmininko forma, pvz.: Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų senelis, Kalėdų staigmena (geriau nei siurprizas!), Kalėdų atvirukas, Kalėdų koncertas, Kalėdų žaidimas ir pan. Tačiau tais atvejais, kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, bet kitu laiku vykstantį veiksmą, pvz., kalėdinis žaidimas gali būti žaidžiamas ir ne per Kalėdas, kalėdine staltiese užtiesti stalą galima ir po Kalėdų, ir t.t., arba kai atsiranda dviprasmybių, pvz..: Kalėdų prekyba, Kalėdų nuolaida, Kalėdų išpardavimas ir t.t., labiau tinka priesagos -inis, -ė būdvardis kalėdinis, -ė  - kalėdinė prekyba, kalėdinė nuolaida, kalėdinis išpardavimas). 

„Kaip tapti turtingu“ ar „Kaip tapti turtingam“?

Tapti turtingu ponu - galima, nes ponas - daiktavardis.  Šiuo atveju būdvardis turtingas eina derinamuoju pažyminiu, kurį deriname su daiktavardžiu (pažymimuoju žodžiu) gimine, skaičiumi ir linksniu. Tačiau būviui reikšti vietoj naudininko nevartotinas būdvardžių ir būdvardiškai vartojamų žodžių įnagininkas: Kaip tapti turtingu (taisoma turtingam, nes deriname prie numanomo man) (Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p.84). Būdvardžių ir būdvardiškai vartojamų žodžių įnagininkas nevartotinas ir vietoj vardininko, kilmininko ar galininko: kas nenori tapti turtingesniu (= turtingesnis)? Vien pinigai nepadaro žmogaus laimingu (laimingo). Sunkumai privertė ją būti taupesne (= taupesnę) ir išradingesne (= išradingesnę).  

„Indėlis kam“ ar „indėlis į ką“?

Viena organizacija nori apdovanoti savo garbų kraštietį už indėlį kultūrai, paveldui, kraštotyrai... Reikėtų prisiminti, kad naudininkas su daiktavardžiu indėlis nevartotinas objektui reikšti, vartotina ne indėlis kam, o indėlis į ką ar pan., pvz:  Pažymėtas muzikanto indėlis Lietuvos kultūrai (= į Lietuvos kultūrą). Indėlis politikai ir kultūrai ( = į politiką ir kultūrą)  (žr. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 39).

Ar taisyklingas sakinys: „Jis ne kartą mane yra pavedęs“?

Netaisyklingas. Veiksmažodis pavesti nevartotinas reikšme „apvilti, apgauti, netesėti“, pvz.: „Jis ne kartą mane yra pavedęs“ (taisoma apvylęs, apgavęs).

Ar taisyklingas sakinys: „Pavesti Švietimo ir sporto skyriui organizuoti konkursą“?

Taisyklingas. Žodžio pavesti (paveda, pavedė) reikkšmės yra tokios: 

1. kiek vesti, pvz.: Pavesk toliau arklį. Pasivedė į šalį.

2. paskirti, atlikti, pvz.: Sekretorei pavedė tvarkyti susirašinėjimą. Jis darbą atliko viršininko pavestas.

3. atiduoti, paskirti, pvz.: Tėvas jam pavedė savo turtą. 

Rugsėjį - daug atmintinų dienų

Atmintinų dienų įstatyme surašytos šios atmintinos dienos (atmintina diena - reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ar įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu):

1-oji - Mokslo ir žinių diena;

8-oji - Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena;

rugsėjo antrasis šeštadienis - Statybininkų diena;

22-oji - Baltų vienybės diena; 

23-oji - Lietuvos žydų genocido atminimo diena;

27-oji - Lietuvos socialinių darbuotojų diena;

28-oji - Tuskulėnų aukų atminimo diena;

Šį mėnesį neturėsime nė vienos valstybinės šventės.

Rugsėjo 21-oji nuo seno laikyta bobų vasaros pradžia. Ji tęsiasi iki 29 d. Kažkada buvo tradicija šiuo metu pagerbti pribuvėjas, priimančias į pasaulį ateinančius kūdikius. Bobų vasara - tai šiltas sezonas rudens metu, kai visur nusidriekia voratinkliai. Kai kas tą laiką pavadina ir indėnų vasara. Atminkime, kad bobų vasara rašytina be kabučių.   

TEISĖS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU VALSTYBINĖS KALBOS VARTOJIMU IR TAISYKLINGUMU, IŠTRAUKOS

Lietuvos Respublikos Konstitucija

14 str. Valstybinė kalba – lietuvių kalba.

Pagal Konstitucijos 14 straipsnį lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, jis turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti skelbiami valstybine kalba; raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai dokumentai privalo būti tvarkomi lietuvių kalba; valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės bei organizacijos tarpusavyje susirašinėja valstybine kalba.

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas (Valstybės žinios, 1995, Nr. 15-344)

Įtvirtinti pagrindiniai valstybinės kalbos vartojimo ir priežiūros reikalavimai

17 str. Lietuvos Respublikos viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

18 str.  <...>. Užrašų kitomis  kalbomis formatas  negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.

23 str. Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.

24 str. Bet kokie veiksmai prieš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytą valstybinės kalbos statusą neleistini.

Už  šio   įstatymo  nuostatų  tiesioginį  vykdymą  atsakingi institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų bei organizacijų vadovai.

Asmenys, pažeidę  šį  įstatymą,  atsako  įstatymų  nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikoje steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų (juridinių asmenų) pavadinimų sudarymą reglamentuoja:

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262)

Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91), Valstybės žinios, 2004, Nr. 27-867; http://www.vlkk.lt/lt/article.po/5).

Juridinių asmenų registro nuostatai, (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407; Valstybės žinios, 2003, Nr. 107-4810). 

Pagrindiniai juridinių asmenų pavadinimų kalbiniai reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse

1.21 straipsnis. Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams taikytina teisė

1. Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

2. Bent vienas iš asmenų, veikiančių atstovybės ar filialo vardu, turi gyventi Lietuvos Respublikoje. 3. Asmenų, veikiančių Lietuvos Respublikoje registruotos atstovybės ar filialo vardu, teises ir pareigas (kompetenciją) nustato Lietuvos Respublikos teisė.

2.40 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas

1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę.

 2. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.

3. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.

Pagal Civilinį kodeksą bei Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisykles Kitos kalbos žodžiu (-iais) pavadinti įmonę negalima, išskyrus tuos atvejus: 1) užsienio juridinis asmuo perduoda savo vardą Lietuvoje steigiamai įmonei, 2) simboliniais pavadinimais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai, ypač jei įmonės, įstaigos, organizacijos veikla yra kultūrinio ar humanitarinio pobūdžio, pvz.: „Alfa“, „Libra“, „Lingua“, „Littera“, „Caritas“.

Juridinių asmenų pavadinimų nurodymas, užrašymas, reklama

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai

„Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“ (2001-06-11, Nr. 697,Valstybės žinios, 2001, Nr. 51-1778)

„Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo pakeitimų“, 9 ir 26.1 p. (2005-07-14, Nr. 767, Valstybės žinios, 2005, Nr. 87-3263)  

Įmonės ar jos padalinio, kuris verčiasi mažmenine prekyba, pavadinimas nurodomas iškaboje, vadovaujantis ūkio ministro patvirtintomis Išorinės reklamos įrengimo tipinėmis taisyklėmis.

Tais atvejais, kai pardavėjas yra individualia veikla besiverčiantis fizinis asmuo, nurodomas jo vardas, pavardė ir individualios veiklos vykdymo registracijos pažymos arba įsigyto verslo liudijimo numeris. Šie duomenys nurodomi individualia veikla besiverčiančio fizinio asmens pasirinktu būdu, tačiau jie turi būti pirkėjų matomi.

Pirkėjas turi teisę iki vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo gauti teisės aktų nustatyta tvarka raštu valstybine kalba jam būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamas prekes, susipažinti su jų saugą patvirtinančiais dokumentais.

Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinosios taisyklės, 2 ir 6 p., (Valstybės žinios, 1997, Nr. 113-2865, 1997 11 20 redakcija)

Viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti (registruoti arba pateikti su valstybės ar savivaldos institucijų leidimu). Iškaboje vardas pateikiamas pagal registravimo liudijimą (visas arba taisyklingai sutrumpintas).

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas, 2 str. 7 dalis (Valstybės žinios, 2000, Nr. 64-1937). Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine-komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

4 str. 2 dalis. Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių (I. Bendrosios nuostatos) išrašas:

Iškaba – prie juridinio asmens ar juridinio asmens padalinio buveinės pastato pateikta informacija, nurodanti juridinio asmens ar jo padalinio pavadinimą, arba prie juridinio asmens ar individualia veikla besiverčiančio fizinio asmens verslo vietos pateikta informacija, nurodanti juridinio asmens ar individualia veikla besiverčiančio asmens verslo pobūdį (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir pan.). Iškaboje gali būti nurodytas prekių ar paslaugų ženklas, vėliava, emblema, individualia veikla besiverčiančio asmens vardas, pavardė, individualios veiklos vykdymo registracijos pažymos arba įsigyto verslo liudijimo numeris ar kita papildoma informacija (darbo laikas ir pan.).

Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. ĮV-138 ,,Dėl Reklamos kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 50-1674).

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas, 5 str. 1 ir 2 p., (Valstybės žinios, 2007, Nr. 12-488)

Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes.

Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007-04-05 nutarimo Nr. N-1 (110) „Dėl simbolinių pavadinimų linksniavimo“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 42-1625) išrašas:

1. Lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai, einantys po nomenklatūrinio žodžio, nekaitomi, pvz.: Bendrovės „Bitė“ teikiamos paslaugos; Prekybos centrui „Senukai“ reikalingi pardavėjai; Užsukau į kailių saloną „Nijolė“ (....).

2. Jei lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai eina prieš nomenklatūrinį žodį, vietoj vardininko vartojamas kilmininkas, pvz.: „Bitės“ bendrovės teikiamos paslaugos; „Senukų“ prekybos centrui reikalingi pardavėjai; Vakarieniavau „Juodojo riterio“ restorane (....).

3. Lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai, vartojami be nomenklatūrinio žodžio, yra linksniuojami, pvz.: „Bitės“ teikiamos paslaugos; „Senukams“ reikalingi pardavėjai; Užsukau į „Nijolę“; Vakarieniavau „Juodajame riteryje“ (....).

4. Nelietuviški simboliniai pavadinimai, einantys po nomenklatūrinio žodžio, nekaitomi, pvz.: Bendrovės „Sonex“ teikiamos paslaugos; Akcinės bendrovės „Sanitas“ (AB „Sanitas“) vaistai; Parduotuvei „Maxima“ reikalingi darbuotojai; Nusipirkau automobilį „Corolla“; Užsisakiau interneto planą „Zebra“; Naudojuosi parduotuvės „Norfa“ nuolaidų kortele; Lankau sporto klubą „Impuls“; Žaidžiu komandoje „Barcelona“.

5. Nelietuviški simboliniai pavadinimai, einantys be nomenklatūrinio žodžio arba prieš jį, rekomenduojami linksniuoti, jeigu juos įmanoma priderinti prie kurios nors lietuvių kalbos linksniuotės, pvz.: „Sonexo“ teikiamos paslaugos; „Sanito“ vaistai; „Maximai“ reikalingi darbuotojai; Nusipirkau „Corollą“; Užsisakiau „Zebrą“; Naudojuosi „Norfos“ nuolaidų kortele; Lankau „Impulsą“; Žaidžiu „Barcelonoje“; „Sonexo“ bendrovės teikiamos paslaugos; „Sanito“ akcinės bendrovės vaistai; „Maximos“ parduotuvei reikalingi darbuotojai; Užsisakiau „Zebros“ interneto planą; Naudojuosi „Norfos“ parduotuvės nuolaidų kortele; Lankau „Impulso“ sporto klubą; Žaidžiu „Barcelonos“ komandoje.

● Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (Valstybės žinios, 2002, Nr. 68-2759).

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas apibrėžia vartotojų teises, vartotojų teisių apsaugos sritis, nustato vartotojų teisių apsaugos institucinę sistemą, vartotojų teisių apsaugos institucijų kompetenciją, reglamentuoja vartotojų švietimą, vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų santykius, vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarką ir atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus.

7. Paslauga – atlygintina veikla arba (ir) jos rezultatas, kuriais siūloma tenkinti ar yra tenkinamas konkretus vartotojo poreikis.

8. Paslaugų teikėjas – asmuo, kuris vykdydamas savo verslą siūlo ir atlygintinai suteikia paslaugas vartotojams.

21. Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekės ar paslaugos ženklą, pateikiama tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios reklamos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją apmokama ar kitaip atsilyginama.

27. Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

36. Viešoji informacija – informacija, skirta viešai platinti, išskyrus šio straipsnio 21 dalyje nurodytą informaciją, taip pat informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešoji informacija.

37. Viešosios informacijos platintojas – transliuotojas, retransliuotojas ar kitas asmuo, parduodantis ar kitais būdais skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei, kuris prisiima atsakomybę už savo skleidžiamos informacijos teisėtumą.

38. Viešosios informacijos rengėjas – transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos agentūra, redakcija ar kitas asmuo, rengiantis viešąją informaciją.

39. Visuomenės informavimas – veikla, kuria visuomenei teikiama viešoji informacija.

40. Visuomenės informavimo priemonės – knygos, laikraščiai, žurnalai, biuleteniai ar kiti leidiniai, televizijos, radijo programos, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija ir kitos priemonės, kuriomis viešai platinama informacija. Visuomenės informavimo priemonėms pagal šį įstatymą nepriskiriami techniniai ir tarnybiniai dokumentai, taip pat vertybiniai popieriai.

34 straipsnis. Kalba, kuria rengiama ir platinama viešoji informacija

1. Viešoji informacija rengiama ir platinama valstybine ar kuria kita kalba laikantis Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų.

Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašas (LR Vyriausybė, 2003,  Nr. 480)

9 punktas:  įstaigos interneto svetainėje visa informacija pateikiama lietuvių kalba. Svarbiausia su įstaigų veikla susijusi informacija interneto svetainėje papildomai pateikiama abglų kalba, prireikus – kita užsienio kalba.

PAPILDOMOS NUORODOS

● Dėl rašybos dalykų žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje http://www.vlkk.lt/nutarimai/rasyba.html: (Maisto gaminių pavadinimai; Gatvių pavadinimų sudarymas ir rašymas; Verstinių leidinių autorių vardų ir pavardžių teikimas; Žodžių kėlimas; Brūkšnelis; Skaičiai; Data ir laikas; Sutrumpinimai; Terminų rašymas didžiąja raide ir kt.).

● Dėl simbolinių pavadinimų linksniavimo – http://www.vlkk.lt/nutarimai/dokumentas.184.html.

● Dėl skyrybos dalykų – http://www.vlkk.lt/nutarimai/skyryba/ (Privalomosios skyrybos taisyklės; Pasirenkamosios skyrybos taisyklės ir kt.).

● Dėl kalbos konsultacijų – http://www.vlkk.lt/konsultacijos.

AKTUALŪS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO STRAIPSNIAI, pagal kuriuos Valstybinė kalbos inspekcija nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas

911 straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas.

Valstybinės kalbos nevartojimas įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose –

užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų litų.

Valstybinės kalbos nevartojimas Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei jų aprašuose, Lietuvoje parduodamų prekių vartojimo instrukcijose –

užtraukia įspėjimą arba baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams ar pareigūnams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyje numatytus pažeidimus, –

užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų.

(Žin., 2000, Nr. 22-552, 2000-03-15)[1]

912 straipsnis. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų nevykdymas.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais bei Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas –

užtraukia įspėjimą arba baudą įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams, pareigūnams ar kitiems nutarimų arba nurodymų nevykdantiems asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, –

užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų.

(Žin., 2000, Nr. 22-552, 2000-03-15; Žin., 2002, Nr. 75-3214, 2002-07-26)

913 straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas atliekant tarnybines pareigas.

Valstybinės kalbos nevartojimas atliekant tarnybines pareigas (pagal nustatytą valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinę kategoriją) valstybinės valdžios ir valdymo įstaigose, taip pat įmonėse, įstaigose ir organizacijose užtraukia įspėjimą arba baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams ar valstybinės kalbos nevartojantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, –

užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

(Žin., 2000, Nr. 22-552, 2000-03-15)

914 straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas raštvedyboje ir susirašinėjant šalies viduje.

 Valstybinės kalbos nevartojimas įmonių, įstaigų ir organizacijų raštvedyboje ir susirašinėjant šalies viduje –

užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams ir kitiems pareigūnams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų litų.

 Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, –

 užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki devynių šimtų litų.

(Žin., 2000, Nr. 22-552, 2000-03-15)

915 straipsnis. Dokumentų pateikimas nevalstybine kalba.

 Įmonių, įstaigų ir organizacijų dokumentų nevalstybine kalba arba be vertimo į valstybinę kalbą pateikimas valstybės valdžioms ir valdymo įstaigoms, taip pat Lietuvos Respublikos įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei piliečiams, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, –

užtraukia baudą dokumentus pateikusių įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, –

užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki devynių šimtų litų.

(Žin., 2000, Nr. 22-552, 2000-03-15)

916 straipsnis. Televizijos ir radijo laidų, kino ir videofilmų nevertimas į valstybinę kalbą.

 Televizijos ir radijo laidų, televizijos, kino ir videofilmų demonstravimas be vertimo į valstybinę kalbą, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, –

 užtraukia baudą televizijos, radijo, kino teatrų vadovams nuo penkių šimtų iki septynių šimtų litų.

 Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, –

 užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio dviejų šimtų litų.

(Žin., 2000, Nr. 22-552, 2000-03-15)

 917 straipsnis. Autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimas.

 Autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimas teisės aktuose, kituose oficialiuose leidiniuose, kartografijoje, kelių bei gatvių rodyklėse, iškabose, antspauduose, komunikacijose, Lietuvos Respublikos gaminių dokumentuose, vadovėliuose –

užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, –

 užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų.

(Žin., 2000, Nr. 22-552, 2000-03-15)

*****

2467 straipsnis. Valstybinė kalbos inspekcija

Valstybinė kalbos inspekcija nagrinėja šio kodekso 911–917 straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas.

Valstybinės kalbos inspekcijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę:

1) Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas ir jo pavaduotojas – įspėjimą arba baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams, pareigūnams ir kitiems asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų;

2) Valstybinės kalbos inspekcijos inspektoriai – įspėjimą arba baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams, pareigūnams ir kitiems asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų;

3) apskričių, savivaldybių kalbos tvarkytojai – įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Šio straipsnio antrojoje dalyje išvardyti asmenys iki trijų šimtų litų baudas gali imti pažeidimo padarymo vietoje.

(Žin., 2002, Nr. 75-3214, 2002-06-26)


[1] Nurodomas paskutinės straipsnio redakcijos šaltinis – „Valstybės žinios“.

Kaip rašyti lentelėje: „viso“ ar „iš viso“?

Bendrajam kiekiui reikšti ar sumuojamai lentelės eilutei pavadinti vartojamas ne viso, o iš viso (žr. Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 2002, p. 328).

Kai yra dvi sumavimo pakopos, antrąją galima nusakyti junginiais galutinė suma, visa suma.

 Kalbos draugijos suvažiavimas

Vasario 6 dieną Vilniuje surengtas Lietuvių kalbos draugijos dešimtasis suvažiavimas, kuriame dalyvavo rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Rimutė Grušienė bei klubo „Žodžio tėviškė“ narės, Gelgaudiškio vidurinės mokyklos mokytoja Danutė Aniulienė ir Marija Puodžiukaitienė iš Sintautų.
Lietuvių kalbos draugijos 2010 m. ataskaitą pateikė draugijos pirmininkas Bonifacas Stundžia. 2009 metais draugija minėjo savo atkūrimo 20-metį. Kaip tik pirmajame šių metų žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje apie lituanistiką ir apie lietuvių kalbos draugiją dalijosi LKD garbės pirmininkas Aldonas Pupkis, LKD skyrių vadovai ir atstovai – žmonės, be kurių Lietuvių kalbos draugija būtų tik gražiai skambantis vardas be kūno. Jų nuomone, draugija pateisina lūkesčius, tačiau yra ir naujų veiklos sričių. Daugiau dėmesio reikėtų skirti visuomenės kalbos priežiūrai, nes modernėjantis šių dienų gyvenimas pamažu išstumia taisyklingą lietuvišką žodį. B.Stundžios manymu, draugijos veikla turi labiau matytis, visuomenė turėtų žinoti, ką veikia ši organizacija. Būtų puiku, jeigu draugijos veikloje dalyvautų kuo daugiau jaunų žmonių. Beje, draugijos veiklą atspindi kilnojamoji paroda „Atkurtajai Lietuvių kalbos draugijai – 20“, kuri šiuo metu atidaryta Šiauliuose.    
Suvažiavime kalbėjusi leidinio „Gimtoji kalba“ vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė priminė, į ką draugijos šiais metais turėtų atkreipti dėmesį, kokia linkme būtų galima dirbti. Mintimis apie veiklą dalinosi LKD Klaipėdos skyriaus pirmininkas Albinas Druktenis, sintautiškė mokytoja M. Puodžiukaitienė ir kt. Suvažiavimo dalyviams renesanso poezijos spektaklį „Po aukštu šiaurės žvaigždynu“ dovanojo Vilniaus Abraomo Kulviečio vid. mokyklos scenos ir estrados meno studija „Žodžio judesys“ (vad. Vilija Niauronytė)

Patarimai kalbos vartojimo klausimais

Sporto komentatoriai neretai klysta vartodami prielinksnį prieš, pavyzdžiui, lietuviai kovojo prieš ispanus, kovoje prieš rusus amerikiečiai buvo sutriuškinti, „Zanavykas“ kovojo prieš „Lietuvos rytą“.
Su veiksmažodžiais kovoti, kariauti ir iš jų padarytais daiktavardžiais mūšis, kova ir kt. geriau tinka prielinksnis su, todėl turėtų būti: lietuviai kovojo su ispanais, kovoje su rusais amerikiečiai buvo sutriuškinti, „Zanavykas“ kovojo su „Lietuvos rytu“.

Kalbėdami neretai klaidingai nurodome nuotraukų išmatavimus, žemėlapio mastelį, kraujospūdį. Esame įpratę parašymus 6x10, 1:1000, 120:90 žodžiu šifruoti taip: šeši ant dvylikos, vienas ant tūkstančio, šimtas dvidešimt ant devyniasdešimt;
Juos būtina taisyti. Siūlomi keli variantai: nuotrauka šeši iš dvylikos, šeši ir dvylika, galima pasakyti šeši su dvylika; žemėlapio mastelis turėtų būti vienas su tūkstančiu, vienas ir tūkstantis; kraujospūdžiui nustatyti labiausiai tinka jungtukas ir: šimtas dvidešimt ir devyniasdešimt. 

Gražiausi – Mindaugas ir Milda

Svetainės VLKK.lt ( Valstybinė lietuvių kalbos komisija) lankytojai porą mėnesių rašė, kokie jiems gražiausi lietuviški vyriški ir moteriški vardai. Pasirodo, gražiausi –Mindaugas ir Milda. Išrinktas ir gražiausių lietuviškų vyriškų vardų septynetukas: Mindaugas, Gediminas, Vytautas, Vakaris, Vytenis, Darius, Daumantas, Joris. Iš senųjų krikštavardžių dažniausiai paminėti Jonas, Mykolas, Lukas. Pavieniui kaip gražūs minėti retesni lietuviški vardai: Ąžuolas, Bartas, Dausprungas, Erdenis, Mažvydas, Tautvilas, Tautvydas, Vėjas, Visvaldas.
Gražiausių lietuviškų moterų vardų dešimtukas: Milda, Eglė, Austėja, Birutė, Rūta, Ugnė, Gabija, Rasa, Saulė, Aistė. Pavieniui kaip gražūs minėti reti lietuviški vardai: Dobilė, Jogailė, Jorūnė, Luknė, Vaidilė, Vilmantė. Iš senųjų krikštavardžių gražiausiais pagal apklausą paminėta Ieva, Ona, Kotryna, Marija, Agnė, Emilija, Gabrielė, Jurga, Lina, Urtė.
Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos medžiagą 

Kalbėkime taisyklingai

Sekantis klausimas ( = kitas klausimas)
Ačiū labai (= labai ačiū)
Kas už tai, kad pradėti posėdį ( = kad pradėtume)
Teikti balsavimui ( = balsuoti)
Įnešti, įvesti aiškumo (= paaiškinti)
Du, šeši metai ( = dveji, šešeri metai)
Reikalas tame ( = reikalas tas, toks reikalas)
Mes randamės Šakiuose (= esame)
Kas liečia šį klausimą (= dėl, o dėl šio klausimo, kalbant apie šį klausimą)
Nepadaryti darbai (= neatlikti)
Šiai dienai (= šiandien, šiuo metu, dabar)
Darbotvarkė patvirtinta pilnumoje (= patvirtinta visa darbotvarkė)
Pateikiamos savivaldybės tarybos posėdžių metu pastebėtos klaidos. Taisyklingos vartosenos variantas paryškintas.

 Raštinės reikmenų, prietaisų pavadinimai

Iš senųjų, slaviškos kilmės svetimybių, niekaip nepavyksta išgyvendinti papkės.  Viršelis raštams sudėti turi būti vadinamas aplanku arba aplankalu.   Beje, informatikos terminą folderis, foldžeris taip pat siūloma keisti aplanku. Peršviečiamos plėvelės aplankas, į kurį dokumentas įkišamas, vadinamas įmaute, viršelis su įtaisu popieriams susegti – segtuvu. Dokumentų sudarymo, laikymo ir gabenimo priemonių visumą reikia vadinti ne orgtechnika, o organizacine technika. Jei norime, rašydami galime trumpinti org. technika. Svetimybė organaizeris vartojama dviem reikšmėmis. Gali būti užrašinė arba kanceliarinių reikmenų dėklė.
Keliems lapams susegti naudojamas ne steipleris, o segiklis. Prietaisas nereikalingiems dokumentams sunaikinti vadinamas dokumentų naikikliu, jo nedera vadinti šrederiu. Tam tikros teksto vietos paryškinamos spalvikliu, žymikliu, netinka svetimybė markeris. Pieštukas, kuriuo užtepamos klaidos – korekcinis pieštukas. Vietoj angliško žodžio ploteris reikia vartoti  lietuvišką braižytuvas.   

Sintaksės klaidos

Reikėtų prisiminti, kad skaitmeniu išreikštas pažyminiu einantis skaitvardis neteiktinas vartoti po daiktavardžio:
Lentelėje 2 ( turėtų būti 2-oje lentelėje) pateikti bandymo rezultatai; Prieduose 1 ir 2  (turėtų būti 1-ame ir 2-ame prieduose) parodytas gyventojų skaičiaus mažėjimas.
Nevartotinas pažyminio šalutinis sakinys ne prie pažymimojo žodžio, jeigu gali susidaryti dviprasmybė:
Bus priimami gyventojų mokesčiai, kurie gyvena rajonuose (turėtų būti - rajonuose gyvenančių gyventojų mokesčiai; gyventojų, kurie gyvena rajonuose, mokesčiai); Mūsų medicinoje vyrauja simptominis požiūris į pacientą, kuris ( turėtų būti - ir tas požiūris) yra neišvengiamai siauras ir vienpusiškas.
Atminkime, kad padalyvis nevartotinas šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose, pavyzdžiui:
Vadovaujantis (turi būti – vadovaudamasi) įstatymo 2 straipsniu, taryba nutaria;
Atsižvelgiant ( turi būti – atsižvelgdamas) į susidariusią padėtį, įsakau imtis skubių priemonių,
Komercinis bankas, priėmęs sprendimą, nedelsiant ( turi būti – nedelsdamas) apie tai informuoja klientus.
Kad su bendratimi nevartotina tikslui reikšti:
Tam, kad gauti ( turi būti – kad būtų gauta; Norint gauti) papildomų lėšų, reikia kreiptis į fondą;
Įmonės gerina gamybos procesus tam, kad klientams pateikti ( turi būti – pateiktų) aukštos kokybės paslaugas.

MANDAGUMO ŽODŽIŲ VARTOJIMAS IR TRUMPINIMAS

Ponas, ponia, panelė trumpinat žymimi viena raide p.
Gerbiamasis, gerbiamoji trumpinami gerb. Trumpinys gerb. p. gali reikšti gerbiamuosius ir poną, ir ponią, ir panelę.
Mokslų daktaras trumpinamas dr., habilituotas mokslų daktaras – habil. dr., docentas  doc., profesorius – prof.      Doc. dr.    Prof. habil. dr.
Pagarbiau prieš pavardę rašyti visą vardą, o ne tik pirmąją jo raidę.
Ant voko visi mandagumo formuluočių sutrumpinimai pradedami rašyti didžiąja raide:
Gerb. p. Povilui Poviliūnui, o ne gerb. p. Povilui Poviliūnui.  Netinka p. Reginai Karalienei, turėtų būti P. Reginai Karalienei, bet P. gali būti suvokiama ir kaip vardo sutrumpinimas. Galima rašyti Ponui Adomui Adomėnui.

MANDAGUMO FORMULUOTĖS

Prašome pateikti duomenis iki spalio 10 d. Prašytume pateikti duomenis iki spalio 10 d. Maloniai prašome pateikti duomenis iki spalio 10 d. Malonėkite skubiai pateikti duomenis.
Apgailestaudami pranešame /  Apgailestaudami turime pranešti /  Apgailestaujame, kad turime pranešti /  Labai apgailestaujame, bet Jūsų prašymo patenkinti šiuo metu neturime galimybių.
Dėkojame, norime padėkoti, labai dėkojame, ypač dėkojame, nuoširdžiausiai dėkojame, reiškiame padėką, reiškiame nuoširdžią padėką, esame dėkingi.
Primename, kad Jūsų įmonė skolinga 100 Lt už prekes, pirktas UAB „Spalis“ parduotuvėje, sąskaitos faktūros Nr. 1111122233. Prašome nurodytą sumą pervesti į UAB „Spalis“ atsiskaitomąją sąskaitą AB „Hansabankas“ Šakių skyriuje iki 2008 m. spalio 25 d. Jeigu iki nurodyto laiko minėta suma nebus pervesta, būsime priversti imtis teisinių priemonių.
Tikimės ir toliau vaisingai bendradarbiauti.
Tikimės, kad ateityje tokie dalykai nepasikartos ir mūsų įmonės toliau sklandžiai bendradarbiaus.
Tikimės, kad tokių atvejų ateityje bus išvengta ir tai netrukdys mums sėkmingai bendradarbiauti.  


Kalbos pamokėlės

Trumpinkime taisyklingai
Įsidėmėkime:
Tarp dviejų sutrumpinimų ar sutrumpinimo ir po jo einančio žodžio paliekamas tarpelis, todėl, pvz.: A.B. (turi būti A. B.), t.y. ( turi būti t. y.), J.Petraitis (turi būti J. Petraitis).
Po ilgio, ploto, tūrio, saiko ir kitų matų tarptautinių santrumpų taškas nededamas, pvz.:
km – kilometras, m – metras, a – aras, l – litras, kg – kilogramas, h – valanda.
Tarptautinės laiko matų santrumpos vartojamos daugiausia techninėje literatūroje. Kitur dažniausiai vartojamos lietuviškos santrumpos, po kurių dedamas taškas, pvz.: m. – metai, mėn. – mėnuo, sav. – savaitė, val. – valanda, min. – minutė.
Pinigų vienetų santrumpos laikomos simbolinėmis ir rašomos be taškų: Lt – litas, ct – centas.

Rudenį miške rinkime ne makavykus, voveruškas ir zelionkas, o šilbaravykius, voveraites ir žaliuokes.
Rugsėjį moksleiviai susirinks ne į atremontuotas, o į suremontuotas mokyklas.
Prieš kelionę reikia ne užsipilti, o įsipilti degalų.
Draugus aplankykime ne prie progos, o pasitaikius progai.
Komandos sudėties nevadinkime sąstatu.
Ne nusimato, o numatomos oro permainos.
Vaistai turi ne pašalinį, o šalutinį poveikį.
Elgesys gali būti įžūlus, provokuojamas, bet ne iššaukiantis.
Klausti reikia mokytojo, o ne pas mokytoją.  

Prielinksnių ir polinksnių klaidos

apie ką: Jie patvirtino apie dokumentų gavimą ( = dokumentų gavimą, kad gavo dokumentus); Apie tokios paramos reikalingumą ( = Dėl tokios paramos reikalingumo, Tokios paramos reikalingumu) galima neabejoti.
apie ką neteiktinas požymiui reikšti su daiktavardžiais derybos, įstatymas, nutarimas, planas, projektas, sprendimas, sutartis: Derybos apie tarpusavio pagalbą (= dėl tarpusavio pagalbos); nutarimas apie vandenų apsaugą ( = dėl vandenų apsaugos); projektas apie parko atnaujinimą (= dėl parko atnaujinimo); sutartis apie ginklavimosi mažinimą (= dėl ginklavimosi mažinimo, ginklavimosi mažinimo sutartis); vartojama Pažyma apie…, pranešimas apie…
dėka nevartotinas, kai priežastį sukelia ne asmuo: Didelių pastangų dėka ( = Didelėmis pastangomis, labia stengiantis) per dvejus metus pavyko įkurti naujas pirmines organizacijas; Susitarimai, pasiekti I punkte nurodytos procedūros dėka ( = taikant I punkte nurodytą procedūrą), turi būti patvirtinti pagal galiojančią tvarką.
nurodyti į ką nevartojama objektui reikšti: Būtina nurodyti į darbo trūkumus (= darbo trūkumus);) iš kieno (kokios) pusės nevartojama būdui ar požymiui reikšti: Nuobaudų iš administracijos pusės (= administracijos nuobaudų) neturi; Per mažai buvo kontrolės iš vadovybės pusės (= vadovybė per mažai kontroliavo);
pagalba neteiktina piemonei reikšti: tai pasiekiama modernizuojant procesą informacinių technologijų pagalba ( = informacinių technologijų priemonėmis); Šalys sugeba investicijų pagalba ( = pritraukdamos investicijas) pagerinti ekonominę padėtį.

Prielinksnių ir polinksnių klaidos
pas nevartotinas: veiksmo adresatui, šaltiniui, nesusijusiam su vieta, reikšti su veiksmažodžiais įsigyti, kreiptis, prašyti, reikalauti, skųstis, teirautis: Informacijos kreipkitės pas pavaduotoją (= į pavaduotoją); Pažymėjimo reikalaukite pas buhalterį (= iš buhalterio); Dėl kelialapio teiraukitės pas vedėją ( = vedėjos).
prieš nevartotinas veiksmo objektui reikšti su žodžiais:
atsiskaityti prieš ką: atsiskaityti prieš komitetą ( = komitetui, komitete);
įsipareigoti ( įsipareigojimas) prieš ką: Bankas pažadėjo vykdyti visus įsipareigojimus prieš indėlininkus (= indėlininkams);
pareiga ( prieš ką): Pareiga prieš tautą (= tautai);prieštarauti ( prieštaravimas prieš ką):  Tas įstatymas prieštarauja prieš pagrindinį Konstitucijos straipsnį (= pagrindiniam Konstitucijos straipsniui);
su nevartotinas vidiniam požymiui reikšti su abstrakčiais daiktavardžiais: Daugėja žmonių su viduriniu išsilavinimu ( = vidurinį išsilavinimą turinčių žmonių); Nauji namai yra su geresniu išplanavimu ( = geriau suplanuoti).
už ką neteiktinas einamajam laikui, per kurį kas padaroma, įvyksta, reikšti: Reikia nurodyti pajamų sumą už metus ( = per metus, metinę pajamų sumą); Produkcijos savikaina už šiuos metus (= per šiuos metus, šiais metais) sumažėjo;
už ką neteiktinas požymiui, tiesiogiai susijusiam su tam tikru kiekiu, dydžiu reikšti: Gauta pelno už milijoną litų ( = milijonas litų pelno); Rastas trūkumas už 500 litų (= 500 litų trūkumas).


 Žinelės – lietuviškais rašmenimis

Valstybinė kalbos inspekcija informuoja, jog po Kultūros ministerijoje vykusios diskusijos apie trumpąsias žinutes bendrovė „Omnitel“ nutarė vartotojams suteikti daugiau informacijos, kurie mobiliųjų telefonų modeliai palaiko lietuviškus rašmenis, ir kaip lietuvių kalbą telefone nustatyti.
Interneto svetainėje www.omnitel.lt ieškantys mobiliųjų telefonų nesunkiai atskirs tinkamus ir netinkamus telefonus, nes kiekvieno mobiliojo telefono modelio aprašyme (lentelėje) įrašyti du nauji parametrai: Meniu lietuvių kalba ir SMS lietuviškais rašmenimis. Be to, sukurta piktograma LT, nurodanti, kad telefonas atitinka abu šiuos reikalavimus. Taip pat tikimasi, kad Lietuvos rinkai pritaikytų telefonų daugės.
Telefonų modeliai pritaikyti trumpąsias žinutes rašyti lietuviškomis raidėmis

„Aibės“ parduotuvėje apsilankius

Kovo 14 d. apsilankę „Gulbelės“ kooperatyvo „Aibės“ parduotuvėje (V. Kudirkos g.61) neturėjome tikslo ko nors nusipirkti. Šį kartą pasidomėjome prekių etikečių kalba. Manome, kad sužinoti, ką pastebėjome, bus naudinga ne vien šio kooperatyvo, šios parduotuvės administracijai, kitiems darbuotojams, bet ir visiems prekybininkams, taip pat ir pirkėjams.
Rašybos klaidų daug neradome: krupninkas (= krupnikas), greifrutas (= greipfrutas). Išeidami dar perskaitėme informaciją: „Superkame alaus tara (= tarą)“. Kartais nepagrįstai rašomos didžiosios raidės: grietinė “Labas Rytas“ (= grietinė „Labas rytas“), trauktinė “Labanoro Ąžuolo“ (= „Labanoro ąžuolo“ trauktinė). Prekės pavadinimą galima išryškinti kabutėmis arba didžiosiomis raidėmis (tada kabučių nereikia). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kabutės prieš žodį turi būti rašomos žemai, o po jo – aukštai. Rasti užrašai: saldainiai "Vilnius“ (= „Vilnius“), saldainiai "Staigmena“ (= „Staigmena“), alus "BLINDOS“ tradicinis (= tradicinis BLINDOS alus). Simbolinis prekės pavadinimas neturėtų būti tas pats žodis, kuriuo vadinamas daiktas: k. r. „KUMPIS“ (= karštai rūkytas kumpis). Žodžių darybos klaida: kinietiškas (= kiniškas) pomidorų padažas. Šalia yra ir taisyklingai: žalioji kiniška arbata. Apie taškus po sutrumpinimų. Po tarptautinių matų sutrumpinimų taškai nededami, po lietuviškų – dedami. Radome atvirkščiai: šampūnas TINDI vaik 210 ml. (= vaik. šampūnas TINDI, 210 ml). Neturėtų būti taškas dedamas ir po žodžio „gramas“ sutrumpinimo (g).
Pastebėjome, kad sutrumpinimų įvairumas, neaiškumas, nenuoseklumas – nemaža etikečių kalbos blogybė. Štai užrašas: ananasai Dr. K. Kr., vidutinio d. Galima spėti, kad tai reiškia: ananasai iš Dramblio Kaulo Kranto, vidutinio didumo. Kitas pavyzdys: košė "Humana“ vaik. kvieč. obuol. banan. (= vaikiška kviečių, obuolių, bananų košė „Humana“). Apie „Silan“ parašyta trejopai: aud. mink., sk. minkšt., skalb. minkštiklis O štai šių sutrumpinimų nesiryžtame aiškinti: jogurtas "Frutis“ per / m / br /srb. Suprantame, kad ant  nedidelės etiketės sunku surašyti daug žodžių, trumpinti kartais reikia, bet vis viena. pirmenybė turėtų būti teikiama aiškumui, vienodumui.
Daikto rūšis paprastai apibūdinama įvardžiuotiniais žodžiais. Etiketėse dažnai jie pakeičiami paprastaisiais: kava tirpi (= tirpioji kava), vynuogės žalios (= žaliosios vynuogės), greifrutai raudoni (= raudonieji greipfrutai). Šie paskutiniai klaidų pavyzdžiai primena, kad lietuvių kalboje daiktą apibūdinantis žodis paprastai eina prieš tą žodį, kurį apibūdina. Kiti netaisyklingi pavyzdžiai: šepetėlis dantų (= dantų šepetėlis), aliejus rapsų (= rapsų aliejus), paprika žalia (= žalioji paprika), salotos paprastos (= paprastosios salotos). Kad būtų išvengta klaidų, kartais užtektų į etiketę nurašyti, kas parašyta ant pačios prekės. Štai ant stiklainio parašyta neblogai: Kėdainių švelnus pomidorų padažas. Tačiau ant etiketės užrašas jau „pataisytas“: pomidorų padažas „Kėdainių“ švelnus. Kartais prekės charakteristika net šiek tiek juokinga: arbata "Dilmah“ Green 25 v su siūlu. Galėtų būti: žalioji „Dilmah“ arbata, maišeliuose, 25 vnt.
Kartais kalbos klaidų nėra, tačiau informacija neaiški, net klaidinanti: bandelė „Arbatinė“ 50 g 3 paros; pynutė su razinomis 300 g 5 paros. Galima suabejoti, ar prekė jau tiek parų išbuvusi parduotuvėje, ar toks tinkamumo laikas.
Dauguma prekių turi lietuvišką informaciją, tačiau viena kita ir be jos (saldainiai VODKA). Apie biskvitų vyniotinius parašyta net ketveriopai (abricot, abrikots, abrikosen, abrikozen), tačiau lietuviško užrašo nėra.
Parduotuvės vedėjos buvome sutikti palankiai, todėl tikimės, kad į mūsų pastabas bus atsižvelgta.
Klubo „Žodžio tėviškė“ nariai
Rimutė Grušienė, Ramutė Vyšneveckienė, Vytautas Armonavičius

Kaip žlunga, arba klesti, mūsų kalba
Vertėjo, literatūros kritiko, eseisto Laimanto Jonušio komentaras svetimvardžių tema

Kai prieš porą metų atnaujinęs kompiuterį norėjau iš naujo atsisiųsi savo naudojamą interneto naršyklę Mozilla Firefox, man buvo automatiškai pasiūlyta imti lietuvišką variantą. Rašydamas šį komentarą pasitikslinau: šiuo metu ši naršyklė veikia 22 kalbom. Laimėjimas išskirtinis, nes paprastai lietuvių kalbai suteikiama privilegija maždaug tarp 35 kalbų, nors pagal gimtosios kalbos vartotojų skaičių mūsų kalba pasaulyje nė į šimtuką nepatenka.
O juk kartais sakoma, kad mirs tos kalbos, kurios nėra masiškai vartojamos internete. Šiaip ar taip, įsivaizduojamoje ateityje iš keleto tūkstančių pasaulio kalbų išgyvens tikrai daugiau negu 35.
Jau vien iš to aišku, kad šnekos apie artėjančią lietuvių kalbos mirtį yra truputį perdėtos. Bet ne tik dėl to. Lietuvių kalba yra masiškai užplūdusi viešąją erdvę. Lietuviškos žiniasklaidos mastai yra daug kartų didesni negu bet kada istorijoje iki pastarojo nepriklausomybės atgavimo. Tas pats pasakytina apie visą raštiją, apimančią įvairias kultūros sritis. Kartais atrodo, kad įprotis dejuoti ir šaukti „ dangus griūva“ daliai tautos įaugęs į kraują. Ten, kur yra gyvybingumas ir klestėjimas, kai kam vaidenasi mirtis.
Ir dėl visko kalta vadinamoji Europa. Iš tiesų, daliai bulvarinės spaudos žodis Europa virto keiksmažodžiu. Nors pastaraisiais šimtmečiais būtent iš Vakarų Europos, daugiausia per Lenkiją, mes gavome kone visą tą kultūrinį pagrindą, ant kurio dabar laikomės. Taip pat gavome įrankius, įgalinančius saugoti, puoselėti ir platinti mūsų tautinę kultūrą. Juk savo visą folklorą užrašome rašto sistema, pagrįsta lotyniškais skaitmenimis. Ar ne iš Vakarų Europos jie atėjo?
Provincialūs bandymai atsiriboti nuo Europos liudija nevisavertiškumo jausmą, nesugebėjimą pasijusti oriais europiečiais. Ką gi daro ta kalbų žlugdytoja Europos Sąjunga? Nagi finansuoja didžiulių tomų vertimą į lietuvių kalbą. Žvelgiant iš Briuselio (arba Londono, Paryžiaus), rodos praktiškiau būtų išversti į mažas kalbas tik svarbiausiais Europos Sąjungos nuostatas, o didžiules krūvas direktyvų pateikti tik didžiosiomis kalbomis. Bet ne – viskas verčiama į lietuvių kalbą, kartu kuriami nauji terminai, o šis procesas, prižiūrimas kalbininkų, turtina mūsų kalbą, plečia jos vartojimo ribas.
Žinoma, yra ir problemų. Anglų kalba per daug visur braunasi, tiksliau pasakius, mes patys ją per daug įsileidžiame. Kartais galima pamanyti, jog net mūsų vaikai nuo pat mažens privalo dainuoti angliškai. Miestų erdvėse per daug globalizuotų niveliuotų iškabų, pavadinimų, iš tiesų „Coca – Cola Plaza“ skamba kaip triaukštis keiksmažodis. Nykiai atrodo, kai angliškomis iškabomis puošiasi lietuviškos firmos. Tai nemalonūs reiškiniai, tačiau jie skęsta kasdien plūstančiame galingame lietuvių kalbos sraute. Sakyti, kad šios svetimybės pražudys lietuvių kalbą – tai tas pats, kas sakyti, jog žmogui gresia mirtis nuo keleto uodų įkandimo.
Keista girdėti keliamą triukšmą dėl svetimvardžių rašybos. Keista todėl, kad originali rašyba ėmė plisti jau 1989 metais. Šiokios tokios kontraversijos būta jau tada, bet iš esmės originalios rašybos priešininkai atsibudo tik praėjus geram dešimtmečiui – 2000-aisiais metais. Visų vardažodžių visuotinio lietuvinimo kovingų šalininkų nėra daug, tai daugiausia vyresnės kartos žmonės, ir jų kova jau pralaimėta - naujoji „Visuotinė lietuvių kalbos enciklopedija“ nebebus perrašoma. Kad ir kaip suktum, faktas yra tas, jo šie žmonės siūlo grįžti prie sovietmečiu įsigalėjusios praktikos. Kaip neseniai pripažino vienas jų – Arnoldas Piročkinas – tarpukario Lietuvoje nebuvo vieningos praktikos, o transkribavimo principas pirmą kartą oficialiai įtvirtintas „Lietuvių kalbos rašybos žodyne“, išleistame 1948 metais, taigi, stalinizmo laikotarpiu.
Kai transkribavimo šalininkų paklausi, kodėl beveik visa Europa susitvarko su originalia svetimvardžių rašyba, o mums tai turėtų būti per sunku, imama aiškinti apie lietuvių kalbos išskirtinumą ir linksniavimą. Tačiau daiktavardžiai, o kartu ir svetimvardžiai linksniuojami visose sintetinėse kalbose – lenkų, čekų, kroatų, o estų ar vengrų kalboje linksnių sistema dar sudėtingesnė negu mūsų. Prie svetimvardžių jie prideda linksnių galūnes ir dėl to nieko blogo neatsitinka. Svarbiausia, kad lietuvinimo šalininkai nori visiems per prievartą įbrukti savo modelį, o juk dabar egzistuoja diferencijuota praktika. Tarpukario Lietuvoje kai kas iš tiesų perskaitydavo „Churchillis“, o ne „Čerčilis“, bet tada nebuvo televizijos, mažai kas turėjo radiją. Dabar padėtis kita – niekas neperskaitys „Bushas“, vis žino, kad tai yra „Bušas“. Būtų dar geriau, jeigu televizija užsienietiškas pavardes ekrane visada pateiktų originalo rašyba – kartu žmonės girdėtų jas ištariamas, ir tai turėtų šviečiamąjį poveikį.

Kaip rašyti telefonų numerius?

Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo taisykles 2005 m. gruodžio 23 dienos įsakymu patvirtino Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Taisyklėse aptariami procedūrų simboliai, tarpai, teikiami nacionalinių ir tarptautinių telefonų rašymo būdai.
Tarptautinio prefikso simbolis „+“ (pliusas) – rašomas tarptautiniame telefono ryšio numeryje prieš šalies kodą ir primena, kad būtina rinktis tarptautinį prefiksą, kuris kiekvienoje šalyje gali būti skirtingas. Šis simbolis atskiria tarptautinį telefono ryšio numerį nuo nacionalinio. Rašant tarptautinį telefono ryšio numerį, tarpas paliekamas tarp šalies ir paskirties kodo, taip pat tarp paskirties kodo ir tinklo galinio taško numerio.
Skliaustelių simboliu „( )“ suskliaudžiami tik nacionalinis prefiksas ir geografinių numerių paskirties kodo skaitmenys, ir jie nurodo, kad suskliausti skaitmenys toje pačioje numeracijos zonoje nerenkami. Rašant nacionalinį ir tarptautinį telefono ryšio numerius, dvigubas tarpas paliekamas tarp paskirties kodo ir tinklo galinio tašo numerio.
Telefono ryšio numerio skaitmenys grupuojami taip: 1234, 12 345, 12 34 56, 123 4567.
Gali būti rašoma:
Telefonas arba Tel.; Faksas arba Faks.; Mobilusis telefonas arba Mob.
Telephone arba Tel.; Fax ; arba Mob.
Nacionaliniai ryšio numeriai
Tel. (8 5) 211 2292
Faks. (8 5) 211 2294
Mob. 8 687 18 140
Tarptautiniai ryšio numeriai
Tel. +370 5 211 2293
Fax + 370 5 211 2294
Mob. + 370 687 18 140
Turint kelis telefono / fakso ryšio numerius ( nesujungtus su automatinės paieškos rinkimo būdu), vartojamas pasvirojo brūkšnelio simbolis „/“ – iš abiejų pusių atskiriamas tarpais, pvz.:
Tel.: (8 5) 211 2291 / 212 2292
Fax.: (8 5) 211 2222 / 212 2294
Galima rašyti visą tik pirmąjį telefono / fakso ryšio numerį, o kitų – tik paskutiniuosius besiskiriančius skaitmenis. Šiuo atveju tarpai iš abiejų simbolio „/“ pusių nepaliekami ir telefono ryšio numeriai užrašomi taip:
Tel.: (8 5) 211 2291/92/93
Fax.: (8 5) 211 2222/94.

Venkime iškreiptos reikšmės žodžių

Kalbos žodynas nuolat kinta: kuriami nauji žodžiai, jų skolinamasi iš kitų kalbų, keičiamos turimų žodžių reikšmės. Žodžių reikšmė keičiasi natūraliai ir nenatūraliai – dažniausiai dėl kitų kalbų poveikio. Taip atsiranda žodžio reikšmės vertinių, kurie dar vadinami semantizmais. Reikėtų vengti šių nevartotinų, iškreiptos reikšmės žodžių ir nevartoti jų jokiame kontekste. Pavyzdžiui:

Švenčių dienomis autobusai vyks s e k a n č i a i s ( šiais, tokiais) maršrutais.
Posėdyje dalyvavo s e k a n t y s ( šie, tokie ) tarybos nariai.
Seniūnai nuolat rūpinasi žmonių g e r b ū v i u ( rūpinasi gerove).
Žemėlapyje reikia u ž n e š t i ( pažymėti) kontūrus, taškus.
Lietuvių kalbos žodžių darybos neatitinka ir vertinys n e u ž i l g o. Jį turėtume keisti žodžiais netrukus, tuojau, greitai. Pavyzdžiui:
N e u ž i l g o ( greitai, netrukus) įvyks mokyklų direktorių pasitarimas. 


Parengė savivaldybės Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Rimutė Grušienė

Paskutinis atnaujinimas:2014-06-18 10:51:58
       

  
Savivaldybės biužetinė įstaiga, Bažnyčios g. 4, LT-71120 Šakiai, tel. 8 (345) 60750, faksas 8 (345) 60200, duomenys kaupiami ir saugomi Jurdinių asmenų registre, kodas 188772814
© Sakiai.lt. Visos teisės saugomos. El
.paštas: sakiai.sav@is.lt Kopijuoti ir platinti www.sakiai.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama.
Į viršų