Kultūros paveldas
Šakių rajone yra apie 240 nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių: 39 archeologinės vietos, 17 laidojimo vietų, 7 statiniai, 15 statinių kompleksų, 8 įvykių vietos, 2 urbanistinės vietovės, 1 monumentas, apie 110 kilnojamųjų vertybių ir statinių priklausinių.
Savo praeitimi, savitumu, kultūros paveldo vertybių gausa rajone išsiskiria prie Nemuno įsikūrę miesteliai ir kaimai. Čia išsidėstę ir dauguma piliakalnių, menančių gilią krašto istoriją, anksčiau atlikusių gynybinę funkciją, o dabar praturtinančių mūsų kraštovaizdį. Kultūros, turizmo infrastruktūros aspektu patraukliausios yra 4 buvusios dvarų sodybos (Zyplių, Gelgaudiškio, Kidulių ir Ilguvos). Prie žymesnių nekilnojamųjų kultūros vertybių taip pat priskirtinos Kudirkos Naumiesčio, Griškabūdžio, Sutkų bažnyčios, Žemosios Panemunės, Kaimelio, Ilguvos bažnyčių statinių kompleksai, Kriūkų magazinas - grūdų sandėlis, vadinamas „špykėre"; archeologijos paveldas - Sudargo 5 piliakalnių kompleksas, Maštaičių, Narkūnų piliakalnis, Simokų senovės gyvenvietė ir kiti; urbanistikos paminklai - Griškabūdžio miestelio radialinė aikštė ir Kudirkos Naumiesčio gatvių tinklas. Rajone daug objektų, sietinų su Lietuvos valstybingumu, kultūrine, švietėjiška žymių žmonių veikla ir gyvenimu (įvykių vietos): Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų S.Banaičio, J.Vailokaičio, J.Staugaičio, kalbininko J.Jablonskio, rašytojų V. ir S. Tamulaičių, A. Tatarės, kunigo, saleziečių misijos pradininko Lietuvoje A. Skelčio ir kitų sodybos, sodybų vietos.
Laidojimo vietos (neveikiančios kapinės, karių, visuomenės ir kultūros veikėjų kapai) ženklina praūžusius karus, primena žymius krašto žmones ir tam tikrą mūsų istorijos laikotarpį.
Kilnojamųjų kultūros vertybių (ypač dailės) gausu bažnyčiose. Tai ir profesionalių menininkų, ir liaudies meistrų, ir nežinomų autorių darbai. Daug dailės vertybių sukaupta Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje. Vertingi neobaroko formų altoriai (1877-1881), kurių autoriumi laikomas italų meistras Guty, XVIII a. italų mokyklos dailininko Simono Sorio darbas - paveikslas „Šventoji Trejybė", lauko sieninė tapyba „Mykolas Arkangelas". |
