Šakių rajonas Garbės piliečiai Teisinė pagalba Nuorodos Pagalbos telefonai Korupcijos prevencija Administracinė našta Teisės aktai
Senoji svetainė
 Turistui  Jaunimui  Verslininkui  Posėdžių kalendorius
Bažnyčios

Šakių rajono savivaldybėje saugomi 6 sakraliniai objektai: 3 bažnyčios ir 3 bažnyčios statinių kompleksai, iš jų 4 medinės bažnyčios ir 2 mūrinės. Abi mūrinės bažnyčios statytos profesionalių architektų. Vienintelė profesionaliai sukurta medinė bažnyčia yra Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia, kitos medinės bažnyčios - liaudies architektūros formų. Visos saugomos bažnyčios statytos XVIII-XIX a.

Kaimelio (Kidulių sen.) Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios statinių (bažnyčia ir varpinė) kompleksas (G224 K).

 

Kaimelio savininkas Benediktas Tiškevičius 1860 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su 7 pinakliais. Šalia bažnyčios stovi medinė varpinė. XX a. pr. bažnyčią papuošė M. K. Čiurlionio paveikslas „Šv. Rokas" (D V4814).
Daugiausiai tikinčiųjų sutraukia Šv. Roko atlaidai, vykstantys rugpjūčio mėn.

Kaimelio bažnyčia   Kaimelio bažnyčia po remonto

Ilguvos (Kriūkų sen.) dvaro sodybos (ponų namas, špitolė, parko fragmentai, amatininkų namas, arklidė, ledainė, kluonas, kumetynas) ir Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios statinių (bažnyčia, varpinė, klebonija) kompleksas (G462 K).

Julijonas Grincevičius 1814 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su 2 šoniniais priestatais, apside ir 3 bokšteliais. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Šventoriuje stovi medinė 3 aukštų varpinė, yra kapinės. Bažnyčioje yra E. Andriolio paveikslas „Marija su kūdikiu" (D V2576).
Rugpjūčio mėn. Ilguvoje vyksta Šv. Izidoriaus atlaidai. 
Informaciją apie Ilguvos dvaro sodybą galite rasti skyrelyje „Dvarų sodybos".

Ilguvos bažnyčia   Varpinė    Klebonija 

Žemosios Panemunės (Kriūkų sen.) Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios pastatų (bažnyčia ir koplyčia) kompleksas (G497 K).

Žemosios Panemunės dvaro dovanotoje žemėje 1877 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Bažnyčia tinkuota, neorenesansinių formų, stačiakampio plano, vienabokštė, su siaura apside ir žemomis zakristijomis. Vidus 3 navų, atskirtų stulpais. Vertingos bažnyčioje esančios 2 pranašų skulptūros (D V2590).
Žemojoje Panemunėje birželio mėnesį vyksta Šv. Vincento atlaidai.

 

Žemosios Panemunės bažnyčia

 

Koplyčia

 

Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia (AtR138), Griškabūdžio mstl. Alyvų g. 2.

Teklės Vyšniaveckienės lėšomis 1742-1743 m. pastatyta medinė bažnyčia. Parapija atiduota Naumiesčio karmelitams, kurie čia įkūrė savo skyrių ir pagal inžinieriaus architekto Juozapo Vališausko projektą 1792-1796 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1805 m. karmelitų vienuolynas uždarytas (1840 m. pastatas sudegė). 
Pažymėtina, kad Griškabūdžio karmelitų bažnyčia yra vienintelis išlikęs daugiakampės klasicistinės medinės bažnyčios Lietuvoje pavyzdys. Šio unikalaus statinio interjerą dengia plokščios lubos, atremtos į keturias mūrines jonėnines kolonas. Lubų vidurio perdanga pakelta ir imituoja veidrodinį skliautą. Aštuonkampę dalį juosia galerija, o sienas dengia polichrominė sienų tapyba, daugiausia imituojanti architektūros elementus. XVIII a. pab. - XIX a. pr., kol čia dar buvo karmelitai, bažnyčią puošė 7 altoriai. XIX a. ir XX a. ne kartą remontuota bažnyčia išlaikė savo grožį iki šių dienų. 1877-1881 m. remonto metu senieji altoriai buvo pakeisti naujais - neobaroko formų, kurių autoriumi laikomas italų meistras Guty.
Bažnyčioje ypatingai daug meno vertybių (sieninė tapyba, altorėliai, paveikslai, skulptūros). Vienas vertingiausių - XVIII a. italų mokyklos dailininko Simono Sorio paveikslas „Šventoji Trejybė" (D R950).
Bažnyčia garsėja Šv. Onos atlaidais, kurie vyksta liepos mėn. pabaigoje.

Griškabūdžio bažnyčia   Griškabūdžio bažnyčios interjeras

Sutkų (Kriūkų sen.) Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos, bažnyčia (AtV622) 

Nuo 1825 m. Sutkuose buvo koplyčia. Joje vykdavo Šv. Roko atlaidai, kurie vyksta ir dabar rugpjūčio mėn. 1834-1835 m. prie koplyčios pristatyta zakristija, įrengta bažnytėlė. Bažnyčia medinė, liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su bokšteliu, šonine koplyčia ir zakristija, trisiene apside. Šventoriuje yra kapinės.
Bažnyčioje gausu meno kūrinių: 3 altoriai su šventųjų skulptūromis (D V4816), paveikslas „Marija, krikščionių globėja" (D V2583).

Sutkų bažnyčia
 

Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (AtV623),  Kudirkos Naumiesčio m. Bažnyčios g. 28.

1642 m pastatyta koplyčia. Ji 1644 m. paskirta karmelitams, kurie 1680 m. pastatė medinę, o 1781-1783 m. - mūrinę bebokštę bažnyčią. Per 1803 m. miesto gaisrą bažnyčia apdegė, vienuolynas sudegė. 1805 m. Prūsijos valdžia vienuolyną uždarė. Kunigo Juozapo Marmos rūpesčiu 1870 m. pristatyti bažnyčios bokštai. 1914 m. patrankų sviediniai apgadino bažnyčios bokštus, pramušė lubas. 1944 m. sudegė stogas, nugriuvo bokštai. Po karo kunigo Garmaus rūpesčiu uždengtas stogas, restauruotas vidus. 1950 m. atstatyti žemesni bokštai.
Bažnyčia mūrinė, vėlyvojo baroko stiliaus, turi klasicizmo elementų, stačiakampio plano, bazilikinė, su pusapskrite apside ir bokšteliu. Vidus 3 navų, dengtų skliautais. Vertingas bažnyčios altorius su skulptūromis (D V2593).
Daug lankytojų į Kudirkos Naumiestį sutraukia seniūnijos vasaros šventė, kuri vyksta per Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidus birželio mėn. pabaigoje - liepos mėn. pradžioje.

Kudirkos Naumiesčio bažnyčia

Kudirkos Naumiesčio bažnyčia

Paskutinis atnaujinimas: 2018-03-28 23:30:16