Šakių rajonas Garbės piliečiai Teisinė pagalba Nuorodos Pagalbos telefonai Korupcijos prevencija Administracinė našta Teisės aktai
Lietuvių kalba English
Senoji svetainė
Turistui Turistui Gyventojui Jaunimui Verslui Verslininkui Posėdžių kalendorius Posėdžių kalendorius
Kalbos kertelė

Įgyvendindama Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 13 punktą, Šakių rajono savivaldybės administracija vykdo valstybinę (perduotą savivaldybėms) valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkciją.

Įsteigtas vienas valstybės tarnautojo etatas – dirba kalbos tvarkytojas (vyriausiasis specialistas). Šakių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja yra Rimutė Grušienė, tel: (8 345) 66 127, 8 686 53759, el. p. rimute.grusiene@sakiai.lt

 

 

Valstybinė kalba ir jos priežiūra 

 

Valstybinė kalba saugoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybinės kalbos įstatymo (1995 m. sausio 31 d. Nr. I-779).

Valstybinės kalbos įstatymo priežiūrą vykdo Valstybinė kalbos inspekcija, savivaldybėse – jų kalbos tvarkytojai. Siekdamas, kad būtų užtikrintas valstybinės kalbos taisyklingumas, šias pareigas užimantis specialistas tikrina įmones, įstaigas ir organizacijas, visuomenės informavimo priemones, derina viešųjų užrašų bei reklamos projektus, savivaldybėje rengiamus lankstinukus, informacinius pažintinius leidinius, savivaldybės tinklalapyje skelbiamą informaciją. Derina pasirašytinai savivaldybės Tarybos sprendimų ir kitų savivaldybės institucijų rengiamų teisės aktų projektus kalbos taisyklingumo požiūriu. Reguliariai rengia metodinius patarimus, seminarus, straipsnius, konsultuoja savivaldybės administracijos padalinių įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojus kalbos kultūros klausimais, reguliariai atnaujina medžiagą  savivaldybės interneto svetainėje.

Kalbos tvarkytojas atsiskaito Valstybinei kalbos inspekcijai, už papildomas užduotis – savivaldybės merui ir administracijos direktoriui.

 

ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS KALBOS VARTOJIMO IR TAISYKLINGUMO KONTROLĖS ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

 

Kalbos konsultacijos

 

Informacija rengiantiems dokumentus

 

Naudingos nuorodos

 

 

·         Valstybinė lietuvių kalbos komisija – http://www.vlkk.lt

·         Valstybinė kalbos inspekcija – http://vki.lrv.lt/lt

·         Lietuvių kalbos institutas – http://www.lki.lt

·         Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras – http://www.vpb.lt/

·         Valstybės įmonė Registrų centras –  https://www.registrucentras.lt/

·         Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas – http://vki.lrv.lt/lt/didziuju-kalbos-klaidu-sarasas/sarasas

·         Kanceliarinės kalbos patarimai – http://kanceliariniaipatarimai.lki.lt/

·         Kirčiavimas – http://donelaitis.vdu.lt/main.php?id=4&nr=9_1

·         Lietuvių kalbos žodynas – http://www.lkz.lt

·         Terminai –  http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.search

·         Vietovardžiai – http://vietovardziai.lki.lt/

 

 

 

 

 

 

 

 

 LIETUVOJE ĮSIGALIOJO ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSAS

 

     Nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas. Naujame dokumente – nemažai pasikeitimų: nebelieka tokios bausmės kaip areštas, keičiamos piniginės baudos, dalis nusižengimų perkeliami į Baudžiamąjį kodeksą.

     Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) keičia iki šiol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK).

     Maksimali bauda už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus yra keturi šimtai eurų.

     Kaip ir anksčiau, nuobaudos numatytos už valstybinės kalbos nevartojimą juridinių asmenų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose, Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų pavadinimuose ir jų aprašuose, Lietuvoje parduodamų prekių naudojimo (vartojimo) instrukcijose, valstybinės kalbos nevartojimą atliekant tarnybines pareigas, valstybinės kalbos nevartojimą raštvedyboje ir susirašinėjant Lietuvos Respublikoje, dokumentų pateikimą nevalstybine kalba, televizijos ir radijo programų, televizijos, kino filmų nevertimą į valstybinę kalbą, autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimą.

     Numatyta atsakomybė už Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų nevykdymą.

(Informacijos šaltinis http://vki.lrv.lt/lt/)

 

 

 

 

 

                                                                                    ATMINTINĖS

 

 

Viešieji užrašai turi būti taisyklingi

 
               Viena iš savivaldybės kalbos tvarkytojo pareigų – kontroliuoti, ar taisyklinga valstybinė kalba vartojama Šakių  rajono ir miesto įmonių, įstaigų, organizacijų viešuosiuose užrašuose, reklamose. Todėl tikrinamos reklamos, užrašai gatvėse, ant pastatų, prie įėjimų. Primintina, kad pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintas Išorinės reklamos įrengimo taisykles išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis ne tik projektavimą, statybą, kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, bet ir valstybinės kalbos vartojimą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis. Gavusi prašymą leisti įrengti reklamą, Savivaldybės administracija projektą derina su vyriausiuoju architektu, seniūnijos seniūnu, taip pat patikrinamas reklamos teksto kalbos taisyklingumas. 
               Išorinės reklamos ir viešųjų užrašų tekstai turi  atitikti bendrinės lietuvių kalbos normas, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo, Valstybinės lietuvių komisijos nutarimų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimus. Pagal Išorinės reklamos įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670, iškaba – ant (prie) reklaminės veiklos subjekto buveinės pastato arba reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos įrengiamas reklaminis įrenginys, ant kurio pateikiama informacija: reklaminės veiklos subjekto pavadinimas ir (arba) reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikomas ant reklaminės veiklos subjekto buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų pateiktas reklaminės veiklos subjekto pavadinimas, jo prekybos ar paslaugų teikimo vietos arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas. Iškaboje taip pat gali būti nurodytas prekių ženklas, emblema, darbo laikas, reklaminės veiklos subjekto (fizinio asmens) vardas, pavardė.

Pagrindiniai teisės aktų reikalavimai, susiję su išorinės reklamos ir viešųjų užrašų kalba:

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas.

17 straipsnis. Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

18 straipsnis. Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis. Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.

23 straipsnis. Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. N-5(136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“. 

  1. Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji rašytinė ir garsinė informacija transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis.
  2. Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas.

5 straipsnis. Vartotojo informavimas

Vartotojas turi teisę gauti išsamią ir teisingą informaciją valstybine kalba apie prekių ir paslaugų įsigijimo sąlygas, jų kokybę, saugumą, vartojimo būdą (naudojimosi taisykles), garantijos ir keitimo laiką, prekių pirkimo (paslaugų teikimo) sutarties nutraukimo tvarką, taip pat kitą jam, kaip vartotojui, reikalingą informaciją.

Šią informaciją vartotojui privalo suteikti ir už jos teisingumą atsako prekių pardavėjas (paslaugų teikėjas). Jeigu vartotojas atitinkamos informacijos negavo arba ji buvo klaidinanti ir dėl to nebuvo galima preke ar paslauga naudotis pagal paskirtį, jis turi teisę sutartį nutraukti ir pareikalauti atlyginti nuostolius.

Mažmeninės prekybos ir paslaugų teikimo įmonėse turi būti viešai nurodyti prekių (paslaugų) pavadinimai ir kainos.

Išorinė reklama turi atitikti reikalavimus ir be leidimų jos negalima kabinti. Pasitaiko atvejų, kai kabinama be leidimų ir su kalbos klaidomis, būna, kai leidimo kreipiamasi jau pagaminus išorinę reklamą ar iškabą. Jei tekste yra kalbos klaidų arba tekstas neatitinka valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų, leidimas neišduodamas. Tenka taisyti klaidas ir iškabą gaminti iš naujo.

Jeigu iškyla kalbos vartojimo klausimų, reikėtų naudotis www.vlkk.lt konsultacijų banku, kanceliarinės kalbos patarimais kanceliariniaipatarimai.lki.lt, elektroniniu lietuvių kalbos žodynu www.lkz.lt arba kreiptis į savivaldybės kalbos tvarkytoją el. paštu rimute.grusiene@sakiai.lt

 

 

 

                                                                                  Adresų rašymas

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintas Adresų formavimo taisykles valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose (kitoms informacinėms sistemoms ir rašytiniams bendriesiems dokumentams šių taisyklių taikymas yra rekomendacinio pobūdžio) rašant adresą, jo sudedamosios dalys išdėstomos taip:

a) savivaldybė (išskyrus atvejus, kai adreso objektas yra savivaldybės centre);

b) seniūnija (išskyrus miestų seniūnijas);

c) gyvenamoji vietovė;

d) gatvė (išskyrus gyvenamąsias vietoves, kuriose gatvės nesudaromos);

e) žemės sklypo, pastato ar pastatų komplekso numeris gatvėje ar gyvenamojoje vietovėje;

f) korpuso numeris, jeigu jis yra suteiktas;

g) buto ar negyvenamosios patalpos numeris (jeigu patalpa yra adreso objektas);

h) adreso objekto pavadinimas (jeigu jis suteiktas).

2. Jeigu adreso objektas yra savivaldybės centre, rašant adresą, jo sudedamosios dalys (miestas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra) išdėstomos taip: Kaunas, Savanoriu pr. 145 K5-25, Šakiai, Nepriklausomybės g. 4-3, Marijampolė, Vytauto g. 10, Vilnius, Vilniaus g. 12A-6, Jurbarkas, Kauno g. 78-2B.

3. Jeigu adreso objektas yra ne savivaldybės centre, rašant adresą, jo sudedamosios dalys (savivaldybė, miestas (miestelis), gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), arba savivaldybė, seniūnija, kaimas, gatvė (jeigu yra), namo numeris, buto numeris (jeigu yra) išdėstomos taip: Šakių r. sav., GelgaudiškisKalno g. 5, Panevėžio r. sav., Velžio sen., Liūdynės k.Ramioji g. 2, Vilkaviškio r., Bartninkų sen., Geisteriškių k., Utenos r. sav.,Daugailių sen., Radeikių k., Alyvų g. 12.

4. Toks rašymo būdas yra taisyklingas, dažniausiai vartojamas rišliame tekste: Vardenis Pavardenis gyvena Vilkaviškyje, Liepų g. 10-38 arba Kreiptis: Vilkaviškis, Liepų g. 10, 38 kab. 5. Anksčiau numeruojant dažniau buvo vartojamos mažosios raidės, pagal Adresų formavimo taisykles (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092; Žin., 2002, Nr. 127-5753) vartotinos didžiosios raidės: Kauno g. 10A-45, J. Basanavičiaus a. 10-5B.

 

 


                                                                       Datos ir laiko rašymas

Pagal Dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V – 117, dokumentuose tarp datos metus, mėnesį ir dieną reiškiančių skaitmenų grupių rašomi brūkšneliai. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2001 m. gegužės 3 d. nutarė, kad kitose kalbos vartojimo srityse datą rašant trumpuoju būdu skaitmenų grupės, reiškiančios metus, mėnesį ir dieną, skiriamos brūkšneliais arba tarpeliai, pvz. 2017-10-12. Data gali būti rašoma ir ilgesniu būdu, pvz.: 2017 m. liepos 6 d., 2016 m. liepos mėn.  Kai data rašoma ilguoju būdu, po mėnesio pavadinimo nerašoma mėn., pvz., 2017 m. spalio 5 d. (ne  2017 m. spalio mėn. 5 d.).

Tarp skaitmenų ir sutrumpinimų m. ir d. paliekami tarpeliai, pvz., 2017 m. liepos 6 d. (ne 2017m. liepos 6d.).

Reikia atsiminti, kad dokumentuose mėnuo paprastai nusakomas ne galininku (liepą, spalį), o žodžių junginiu – liepos mėnesįspalio mėnesį, pvz., tarybos sprendimas priimtas 2017 m. spalio mėnesį.

Laikas žymimas taip: 2 val. 15 min. arba 2.15 val. (arba tik 2.15), pvz..: komiteto posėdžio pradžia 10.30 val.; dirbame nuo 10.30 val. iki 17 val. (arba nuo 10.30 iki 17.00); Paroda – 14.00.

Pastaba. Kai nurodomas laikotarpis, vartojamas brūkšnys, ne brūkšnelis, ir nepaliekama tarpų, pvz.:  spalio 10–11 d., 2017–2024 m. programa, 10.00–17.00.

 

 

 

                                                                      Iškabų (viešųjų užrašų) savininkams

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str.: Valstybinė kalba – lietuvių kalba. 
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsnis: Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba. 17 straipsnis: Lietuvos Respublikos viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.20 str. 2 dalis: Lietuvos Respublikoje įregistruoto juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimas ginamas pagal Lietuvos Respublikos teisę. 
Firmų vardų įstatymo (svarbi įstatymo redakcija nuo 2002-03-26) 4 str. 2 dalis: Firmos vardas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų.

Firmų vardų darymo taisyklių (patvirtintų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004-02-02 nutarimu Nr. N-2 (91)) ištrauka: 4.1. Vienažodžiai simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš upių ir ežerų vardų, žmonių ir mitologinių vardų, augalų, gyvūnų, gamtos reiškinių pavadinimų ir kitokių daiktavardžių, pvz.: „Forumas“, „Elektronas“, „Kometa“, „Sedula“, „Nijolė“. 5.2. Galimi iš sutrumpinimų ar kitaip dirbtinai sudaryti ir lietuviškomis raidėmis rašomi simboliniai pavadinimai, kurių pabaiga atitinka lietuvišką galūnę, pvz.: „Eksma“, „Sodra“, „Elmatronas“. 6. Simboliniais vardais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai, ypač jei firmų veikla yra humanistinio ar humanitarinio pobūdžio, pvz.: akcinė bendrovė „Lingua“, uždaroji akcinė bendrovė „Littera“, labdaros ir paramos fondas „Alfa“. 11.1 Simboliniai pavadinimai nedaromi iš lietuvių kalbos klaidomis laikomų svetimybių (barbarizmų) ar hibridų, kitų nenorminių žodžių, pvz.:  „Cementovkė“, „Gerbūvis“. 11.3.

Neteiktini simboliniai pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių, pvz.: „Teko“, „Kage“, „Mansel“. 11.5 Neteiktini simboliniai pavadinimai su rašybos klaidomis, pvz.: „SeKoMa“, „Meleta“, „AtiLa”.

Mažmeninės prekybos taisyklių (Žin., 1995, Nr. 98-2194) 4 p.: Įmonės pavadinimas nurodomas iškaboje. Matomoje vietoje, prie įėjimo į įmonę, nurodomas jos darbo laikas. Visi užrašai turi būti valstybine kalba.

Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių 2 ir 6 p.: Viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti (registruoti arba pateikti su valstybės ar savivaldos institucijų leidimu). Iškaboje vardas pateikiamas pagal registravimo liudijimą (visas arba taisyklingai sutrumpintas).

Viešbučiuose, bankuose, tarptautinio transporto, turizmo firmose rašytinė informacija (ne iškabos!), susijusi su užsieniečių aptarnavimu, greta valstybinės kalbos gali būti skelbiama tradicinėmis tarptautinio bendravimo kalbomis, tačiau jų formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.

Jei įstaigos ar įmonės (ypač aptarnavimo, paslaugų srities) turi registruotus firmų, prekių ar paslaugų ženklus, tai jų iškaboje (Lietuvos vartotojui, turinčiam teisę gauti reikiamą informaciją valstybine kalba) turi būti nurodyta tiesioginės reikšmės žodis, keli žodžiai (parduotuvė, kavinė, restoranas, viešbutis, biuras, valiutos keitykla, grožio salonas) arba prekių/paslaugų rūšių bendriniai žodžiai (maisto prekės, lietuviška avalynė, raštinės reikmenys, viskas sodininkams, techninė priežiūra, įgaliotasis atstovas, platintojas, verslo paslaugos, bankinės konsultacijos ir t. t.).

Jei plakatuose, gatvių, keleivinio transporto stotelių skyduose, prekylangiuose ir kitur registruoti užsienio firmų, prekių ar paslaugų ženklai kartu teikiami su tekstu (šūkiais) kitomis kalbomis, tai jie (kaip rašytinė informacija – viešieji užrašai) turi atitikti Valstybinės kalbos įstatymą ir turi būti verčiami. 

PASTABA. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: Iškaba – lentelė su užrašytu įstaigos ar kt. pavadinimu. Užrašas – užrašymas, kas užrašyta.

 

 

                                                                              Antspaudai ir spaudai

 

Pakeisti LR civilinio kodekso kai kurie straipsniai. Įtvirtinta juridinio asmens antspaudo naudojimo tvarka įsigaliojo 2013 m. liepos 13 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44 straipsnis papildytas nuostata, kad dokumentas privalo būti patvirtintas juridinio asmens antspaudu tik tais atvejais, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose. Pažymėtina, kad įstatymuose pareiga turėti antspaudą privatiems juridiniams asmenims nenustatyta. Pavyzdžiui, tokio reikalavimo nėra Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose privačių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Dažniausiai įstatymuose pareiga turėti antspaudą nustatoma tik institucijoms, kurios vykdo valstybės ar savivaldybių funkcijas.

Antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas 2011 m. gegužės 19 d. 

Jame apibrėžta antspaudo sąvoka. Tai įtaisas, kurio paskirtis deformacijos būdu arba dažais daryti apskritimo formos žymassu juridinio ar fizinio asmens rekvizitais.

Šio įstatymo 9 straipsnis. Antspaudų ir spaudų rekvizitų reikalavimai.

  1. Draudžiama naudoti vienodus antspaudus. Vienodais antspaudais nelaikomi antspaudai, sunumeruoti skirtingais skaičiais.

  2. Antspaudų ir spaudų rekvizitai turi atitikti įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų teisės aktų bei lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių reikalavimus.

Pagal kalbos taisyklingumo reikalavimus antspaude neturi būti paskirtį nurodančių žodžių, pvz.: komandiruotėms, sutartims ir kt. (kn. Kanceliarinės kalbos patarimai, V., 2002, psl. 24).

 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 04 10 įsakymu Nr. 65 yra patvirtinta Leidimų vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicinį (trumpąjį) valstybės pavadinimą, herbą, vėliavą ar kitus valstybės heraldikos objektus ar juos mėgdžiojantį žymenį, taip pat garantinius ir prabos ženklus, antspaudus, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklus prekių ženkluose suteikimo tvarka.

Taigi antspaude Lietuvos Respublikos oficialų ar trumpą valstybės pavadinimą galėsite vartoti tik tada, kai turėsite teisingumo ministro patvirtinta tvarka išduotą leidimą. Priešingu atveju jūsų antspaudai ir jais tvirtinti dokumentai yra negaliojantys.

 

 

 

2017 m. I pusmetį Šakių rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose išgirstos klaidos

 

                                                     Taisyklingos vartosenos variantas paryškintas

Sekantis klausimas (kitas klausimas); Ačiū labai  (labai ačiū); Kas už tai, kad pradėti posėdį (kad pradėtume); Įnešti, įvesti aiškumo  (paaiškinti); Du, keturi metai (dveji, ketveri metai); Reikalas tame (reikalas tas, toks reikalas);  Mes randamės Šakiuose (esame); Kas liečia šį klausimą (dėl, o dėl šio klausimo, kalbant apie šį klausimą);  Darbotvarkė patvirtinta pilnumoje (patvirtinta visa darbotvarkė); Daleisti (leisti, atsirasti, pasidaryti); Dalinai (iš dalies); įtakoti (turėti įtakos); apsitarti (aptarti, pasitarti); Pagarsinu balsų skaičiavimo komisijos narių sudėtį  (skelbiu, pristatau); Darbotvarkė dapildyta (papildyta); atstovaujame rajoną (rajonui); Ilgamečiui darbuotojui (ilgamečiam darbuotojui); Įmonė sėdi nuostolyje (dirba nuostolingai); Vandens skaičiukai, skaitliukai (skaitikliai); Biškį (truputį); Išaugo bedarbystė (nedarbas);  Aplinkosauginis projektas (aplinkosaugos);  Įsisavino lėšas (panaudojo); Blogas kelios stovis  (būklė).

Kirčiavimo klaidos

Su specialistU (ne su specialistu)

Realia(ne realiai)

PašalpA (ne pašalpa)

OficialiaI (ne oficialiai)

KlAusimai (ne klausimai)

ProblemAs (ne problemas)

 

 

 

Informacija oficialių raštų rengėjams

Oficialių raštų rengimas įvairiose įstaigose – viena svarbiausių jų darbų sričių. Reikia nepamiršti, kad įstaigos rengti raštai puikiai atspindi joje vykdomą veiklą ir požiūrį į darbą, todėl jų rengėjams būtina žinoti, kaip juos rengti taisyklingai. Primename, kad svarbiausias dokumentas visiems raštų rengėjams – Dokumentų rengimo taisyklės, kurias galite rasti internete adresu https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E60E6A140217/vijrBpKOMA.

Trumpai apžvelgsime keletą svarbiausių šių taisyklių punktų.

  1. Dokumento rekvizitai: priklausomai nuo dokumento paskirties, jame gali būti: Lietuvos valstybės ar savivaldybės herbas arba prekių ženklas; dokumento sudarytojo pavadinimas;  įstaigos duomenys; adresatas; dokumento pavadinimas; dokumento data; dokumento registracijos numeris;  dokumento sudarymo vieta; dokumento tekstas; parašas; dokumento tvirtinimo žyma; specialioji žyma; priedo žyma; gauto dokumento registracijos žyma; gauto dokumento nuoroda;  rezoliucija; dokumento suderinimo žyma; viza; supažindinimo žyma; dokumento rengėjo nuoroda; dokumento paieškos nuoroda; tikrumo žyma.
  2. Yra tokie rekvizitų išdėstymo būdai: išilginis centruotas, kai rekvizito eilučių pradžia ir pabaiga vienodai nutolusios nuo dokumento kairiosios ir dešiniosios paraščių ir kampinis vėliavinis, kai rekvizito eilutės prasideda arba vienodai nutolusios nuo dokumento kairiosios paraštės.
  3. Dokumentų rengimo taisyklėse numatyta, kad įstaigos duomenis sudaro:

3.1.   Kai dokumento sudarytojas yra įstaiga ar jos vidaus struktūrinis padalinys − juridinio asmens teisinė forma, buveinė, kontaktinė informacija (telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas, kita reikalinga informacija), registro, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, pavadinimas, juridinio asmens kodas.

3.2.    Kai dokumento sudarytojas yra įstaigos teritorinis padalinys − juridinio asmens teisinė forma, buveinė, registro, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, pavadinimas, juridinio asmens kodas bei teritorinio padalinio adresas ir kontaktinė informacija.

3.3.   Kai dokumento sudarytojas yra įstaigos filialas (atstovybė) − juridinio asmens teisinė forma, buveinė, registro, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, pavadinimas, juridinio asmens kodas bei filialo (atstovybės) adresas, kontaktinė informacija, filialo kodas ir kita reikalinga informacija.

  1. Dokumento tekstas (lentelė, grafikas ar kita) raštuose išdėstomas po antrašte, teisės aktuose (nuostatuose, taisyklėse, programose ar kita) – po dokumento pavadinimo rekvizitu, kituose dokumentuose – po dokumento datos ir registracijos numerio arba po sudarymo vietos rekvizitais. Atsižvelgiant į dokumento paskirtį, jo tekstui taikomi tokie reikalavimai: Teksto pastraipų pirmosios eilutės pradedamos rašyti vienodu, ne didesniu kaip 22 mm atstumu nuo dokumento kairiosios paraštės. Tekstas gali būti dėstomas laisva forma, skirstomas skyriais, skirsniais, poskyriais, poskirsniais, punktais ir jų pastraipomis, punktų papunkčiais. Skyriai iš eilės žymimi paryškintais romėniškais skaitmenimis ir žodžiu didžiosiomis paryškintomis raidėmis (pvz., I SKYRIUS) ir turi pavadinimus. Skirsniai rašomi žodžiais išreikštais skaitmenimis įvardžiuotine forma didžiosiomis paryškintomis raidėmis (pvz., PIRMASIS SKIRSNIS) ir kiekviename skyriuje pradedami numeruoti iš naujo. Skyriai ir skirsniai rašomi išilginiu centruotu būdu ir atskiriami nuo teksto ne mažesniu kaip vienos eilutės intervalu. Skyrių ir skirsnių pavadinimai rašomi didžiosiomis paryškintomis raidėmis išilginiu centruotu būdu po struktūrinės dalies numeriu. Poskyriai ir poskirsniai nenumeruojami, poskyrių ir poskirsnių pavadinimai rašomi mažosiomis paryškintomis raidėmis išilginiu centruotu būdu ir atskiriami nuo teksto ne mažesniu kaip vienos eilutės intervalu.
  2. Parašo rekvizitą sudaro dokumentą pasirašančio asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė. Parašo rekvizitas išdėstomas po dokumento tekstu pagal Dokumentų rengimo taisyklėse pateiktus reikalavimus.

Jeigu Jums rengiant dokumentus kyla klausimų, prašome kreiptis į savivaldybės kalbos tvarkytoją.

 

Pagal galiojančią 2015 m. rugpjūčio 5 d. Dokumentų rengimo taisyklių redakciją parengė Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Rimutė Grušienė

 

 

 

Dalelyčių rašyba

Gi

Dalelytė gi su vienskiemeniais nekaitomais žodžiais rašoma kartu, pvz.: argi, betgi, bentgi, ėgi, irgi, jaugi, kadgi, kaipgi, kurgi, nagi, negi, netgi, ogi, šiaipgi, taipgi, tengi, tuojgi, vėlgi, visgi..., o su kaitomais vienskiemeniais, daugiaskiemeniais ir žodžių samplaikomis – atskirai, pvz.: kas gi, ko gi, ką gi, dėl to gi, kuris gi, visi gi, sakau gi, kada gi, tenai gi, kodėl gi, tuojau gi, užtai gi, užtat gi, vis tiek gi, kur nors gi, kaip nors gi, vien tik gi...

Išimtys: kadangi, nejaugi, taipogi.

Vis

Dalelytė vis visada rašoma atskirai, pvz.: vis dirba, vis skaito, vis tiek, vis vien, vis dėlto...

Įsidėmėti! Tik su dalelyte gi ji rašoma kartu: visgi (taikoma dalelytės gi rašybos taisyklė).

Per

Dalelytė per visada rašoma atskirai nuo kitų žodžių, pvz.: per platus, per didelis, per anksti, per aukštai, ne per seniausiai... Visada dviem žodžiais ir atskirai nuo kitų žodžių rašoma per daug, pvz.: per daug kalba, per daug vandens, per daug storas, per daug plačiai...

Įsidėmėti! Vienu žodžiu rašomas prieveiksmis pernelyg, nepernelyg.

Bet, kai, kaži(n), nors

Dalelytės bet, kai, kaži(n), nors, sudarančios samplaikinius įvardžius ir prieveiksmius, rašomos atskirai nuo įvardžio ar prieveiksmio, pvz.: bet kas, bet koks, bet kuris, kai kas, kai koks, kai kuris, kaži(n) kas, kaži(n) koks, kaži(n) kuris, kas nors, koks nors, kuris nors; bet kada, bet kaip, bet kiek, bet kur, kai kada, kai kiek, kai kur, kaži(n) kada, kaži(n) kaip, kaži(n) kiek, kaži(n) kur, kada nors, kiek nors, kur nors...

 

NE

Neiginys ne rašomas kartu su daiktavardžiais, būdvardžiais, veiksmažodžiais, jų formomis ir būdvardiniais prieveiksmiais, kai šiems žodžiams suteikia priešingą ar kitą reikšmę, pvz.: darbas – nedarbas, sąmonė – nesąmonė, tvarka – netvarka; rašo – nerašo, linksmas – nelinksmas, greitas – negreitas, skaito – neskaito, girdėjęs – negirdėjęs, skaitomas – neskaitomas, gražiai – negražiai, naujas – nenaujas.

Kai suteikia kitą reikšmę, neiginys ne kartu rašomas su įvardžiais ir įvardiniais prieveiksmiais, pvz.: koks – nekoks (prastas), savas – nesavas (keistas), kaip – nekaip (prastai).

Su daiktavardžiais, būdvardžiais, veiksmažodžiais, jų formomis ir būdvardiniais prieveiksmiais neiginys ne rašomas atskirai, kai išsakomas prieštaravimas arba lyginimas, pvz.: Rašiau ne mėlynu, bet juodu rašalu. Salomėja Nėris mokytojavo ne Šiauliuose, o Panevėžyje. Diktantą rašyk ne greitai, o atidžiai. Parašykite ne daugiau kaip tris puslapius. Jis ne greičiausiai išsprendė.

Dalelytė ne visada rašoma atskirai nuo įvardžių ir skaitvardžių, pvz.: ne aš, ne tu, ne mes, ne mano, ne tas, ne toks, ne koks, ne kiekvienas, ne vienas, ne dešimt, ne pirmas.

Dalelytė ne visada rašoma atskirai nuo įvardinių, skaitvardinių, sudurtinių, sudėtinių, kai kurių daiktavardinių ir neaiškios kilmės prieveiksmių, pvz.: ne visada, ne visados, ne visai, ne visur, ne kitur, ne tiek, ne taip, ne kitaip, ne ten, ne čia, ne dviese, ne trise, ne vienaip, ne antraip, ne laiku, ne namie, ne namo, ne vakar, ne dabar, ne itin, ne nuolat, ne staiga, ne veltui, ne visuomet, ne tuomet, ne todėl, ne paeiliui, ne pakeliui, ne tuojau, ne kasdien, ne šiemet, ne šiandien, ne šįryt, ne dukart, ne bet kaip, ne iš lėto, ne be reikalo, ne per daug...

Įsidėmėti! Kartu rašomi prieveiksmiai nedaug, nearti, netoli, netoliese.

Neigiamosios dalelytės rašomos atskirai nuo prielinksnių ir kitų dalelyčių, pvz.: ne prie lango, ne pas auklėtoją, ne dėl tavęs, ne tik, ne vien...

Sudėtinių įvardžių ir prieveiksmių viduje tarp dviejų vienodų žodžių esanti dalelytė ne visada rašoma atskirai nuo tų žodžių, pvz.: kas ne kas, koks ne koks, kuris ne kuris, kur ne kur, kada ne kada, vos ne vos.

Nebe

Dalelytė nebe su kitais žodžiais rašoma panašiai kaip ne:

- kartu su veiksmažodžiais, jų formomis, būdvardžiais ir būdvardiniais prieveiksmiais, pvz.: nebešneka, nebegalėdamas, nebesuprantamas, negeras, nebegerai, nejauku, netoli;

- atskirai nuo daiktavardžių, įvardžių, skaitvardžių ir nuo kitų prieveiksmių, nuo kurių atskirai rašomas neiginys ne, pvz.: nebe poilsis (rūpi), nebe laikas (miegoti), nebe vienas, nebe visur, nebe taip...;

- atskirai nuo visų žodžių, kai pasakomas prieštaravimas, pvz.: Nebe skaito, o rašo. Dangus nebe mėlynas, o pilkas.

Nė, nei

Dalelytės , nei rašomos atskirai nuo kitų žodžių, pvz.: Nė nemanė ten eiti. Nė šalčio nebijo. Nė vienas lapelis nejudėjo. Nei šviečia, nei šildo. Nebuvo nei saulės, nei vėjo.

 

 

                                                                            Kaip rašyti įgaliojimą

 

     Įgaliojimas – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė ką nors atlikti kito asmens ar įstaigos vardu. Įgaliojimus gali rašyti įstaigos, įmonės ar organizacijos ir privatūs asmenys. Dokumento pavadinimas ĮGALIOJIMAS gali būti išplėstas bendraties konstrukcija su galininku nurodant įgaliojimą atlikti darbą: įgaliojimas pasirašyti dokumentusįgaliojimas paimti prekes, įgaliojimas tvarkyti sąskaitą.

     Įgaliojimas rašomas 1-uoju arba 3-iuoju asmeniu. Kai įgaliotojas yra įstaiga, įmonė ar organizacija, jis nurodomas antraštinėje dokumento dalyje. Įgaliojimas pradedamas esamojo laiko veiksmažodžio pirmuoju asmeniu: įgalioju, įgaliojamearba neutralesne trečiojo asmens forma Valdyba įgalioja, gali būti vartojamas ir neveikiamosios rūšies dalyvis įgaliojamas.

     Kai įgaliojimą rašo privatus asmuo, jis savo duomenis kaip dokumento sudarytojas gali nurodyti dokumento viršuje, o įgaliojimo tekstą pradėti Įgalioju..., arba duomenis apie save pateikti įgaliojimo tekste, jį rašyti taip: Aš, (vardas, pavardė, asmens kodas, gyv. vieta, paso ar asmens tapatybės kortelės duomenys), įgalioju...

     Toliau įvardijamas įgaliotinis (įgaliojamasis asmuo): nurodomas jo vardas ir pavardė, paso ar asmens tapatybės kortelės duomenys ir apibūdinama tai, kas įgaliojama atlikti. Jeigu darbas yra tęstinis, nurodoma, kuriam laikui įgaliojimas išduotas.

     Individualų įgaliojimą pasirašo įgaliotojas ir nurodo savo vardą ir pavardę, įstaigos įgaliojimus pasirašo jos vadovas. Jei privataus asmens įgaliojimas yra svarbus, jį turi patvirtinti notaras. Darbuotojo įgaliojime parašą gali patvirtinti turintis teisę tai daryti įstaigos darbuotojas.

 

Įgaliojimų tekstų pavyzdžiai

 

     Į g a l i o j u Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistę Vardenę Pavardenę, a. K. 45410101010, atstovauti Vardo Ppavardaičio byloje dėl jo pripažinimo neveiksniu. 

 

     Į g a l i o j a m e  Aplinkos apsaugos kokybės vertinimo skyriaus vedėją Vardenę Pavardenę atstovauti Aplinkos apsaugos agentūrai Lietuvos aplinkos apsaugos komiteto veikloje ir suteikiame teisę reikšti Aplinkos apsaugos agentūros nuomonę.

     Agentūra, įgaliodama savo atstovę dalyvauti šio komiteto veikloje, įpareigoja Vardenei Pavardenei sudaryti sąlygas nagrinėti komiteto pateiktus dokumentų projektus ir teikti komitettui agentūroje apsvarstytus siūlymus bei pastabas.  

 

 

Parengta pagal Rasuolės Vladarskienės knygelę „Dokumentų tekstai ir formuluotės“, 2017 m.    

 

 

 

 

 

 

 

 

 

         PATARIMAI, PAAIŠKINIMAI

 

Kalbos dalykai sporto specialistams

Bucai – futbolo batai; Fizkultūra – kūno kultūra; Hantelis – svarmuo; Orientacinis sportas – orientavimosi sportas; Tablo – švieslentė; Žiuri komisija – vertinimo komisija, žiuri;

Skaitlingas – gausus; Laike treniruotės – per treniruotę, treniruotėje; Kaip taisyklė – dažniausiai, paprastai;

Pergyventi – nevart. r. „jaudintis, krimstis“ (komanda pergyveno = jaudinosi); Nešti atsakomybę – atsakyti; Savalaikis, savalaikiai – nesuvėluotas, laiku.

Pastaba. Klaidingas variantas paryškintas.

Parengta pagal VKK patarimus

 

 

 

 

 

 

 

Keletas pastebėjimų apie vietininko linksnį

Vietininkas nevartotinas daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti: Laiptų konstrukcijos yra avarinėje būsenoje (= yra avarinės, jų būsena, būklė yra avarinė). Sutartis sudaryta neterminuotam laikotarpiui dviejuose egzemplioriuose (= dviem egzemplioriais).

Vietininkas neteiktinas būsenos priežasčiai, pagrindui reikšti ir kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui nusakyti: sprendimo pasekoje (= priėmus sprendimą); metų eigoje (= per metus); savaitės bėgyje (= per savaitę); bendroje sumoje (= iš viso); tame tarpe (= iš jų); tame skaičiuje (= tarp jų).  

 

 

Apie raštinės priemones

Prisiminkime Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomenduojamus raštinės reikmenų pavadinimus ir nesirinkime paprasčiausio būdo – sulietuvinti angliškus, rusiškus ar kitos kalbos žodžius.

Norėdami kažką pataisyti, naudojame koreguoklį (arba baltalą) – prietaisėlį su porą eilučių uždažančia juostele. Svetimybė organaizeris vartojama dviem reikšmėmis. Gali būti užrašinė arba kanceliarinių reikmenų dėklė. Prietaisas nereikalingiems dokumentams sunaikinti vadinamas dokumentų naikikliu , jo nedera vadinti šrederiu. Tam tikros teksto vietos paryškinamos spalvikliu, žymikliu, bet ne markeriu. Šis žodis – svetimybė.  Pieštukas, kuriuo užtepamos klaidos,– korekcinis pieštukas.

Daugelis dokumentų sudarymo ir gabenimo priemonių visumą vadina orgtechnika.  Tačiau tai netaisyklingas žodis, reikia sakyti organizacinė technika. Jeigu norime, rašydami galite trumpinti org. technika.  

 

 

 

Feisbukas – vartotinas simbolinis pavadinimas

 Galimi vartoti ir kiti adaptuoti plačiau paplitusių pavadinimų variantai: instagramasskaipas ir pan.

     
     Neretai kyla klausimas, ar galimi vartoti adaptuoti simbolinių pavadinimų „Facebook“, „Twitter“ variantai feisbukas, tviteris? Taip, galimi. Labai paplitę nelietuviški simboliniai pavadinimai adaptuojami ir virsta bendriniais žodžiais (vartojamais be kabučių ir mažąja raide), pvz.: audimersedesasboingas ir pan.

     Bendriniais žodžiais jau tapę ir socialinių tinklų pavadinimų „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“ adaptuoti variantai – feisbukastviteris, jutubas. Kaip galimi sinonimai jie įrašyti ir į „Enciklopedinį kompiuterijos žodyną“, „Aiškinamąjį kompiuterijos terminų žodyną“, jie bus įtraukti į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“.

     

     
     

Dažnai“ ar „dažniausiai“?

Dažnai klystame vartodami žodžių junginį eilę metų, kai turime galvoje neapibrėžtą kiekį metų, nes žodis „eilė“ nevartotinas neapibrėžto kiekio reikšmėmis „daug, daugelis, dauguma, dalis, keletas“.
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis „eilė“ paaiškinamas kaip „vienas prie kito esančių ar paskui vienas kitą einančių daiktų linija; virtinė, greta, vora“.  
Taigi sakinį „Eilę metų vadovavo įstaigai“ reikėtų taisyti „Daug metų; Keletą metų vadovavo įstaigai.“

Reikėtų skirti, kada tinka vartoti žodį „dažniausia“, o kada „dažniausiai“. „Dažniausia“ ir „dažniausiai“ yra skirtingų formų žodžiai. „Dažniausia“ – aukščiausiojo laipsnio būdvardžio forma (plg. mažiausia), o „dažniausiai“ – aukščiausiojo laipsnio prieveiksmio forma (plg. mažiausiai). Taigi sakykime: Dažniausia ligos priežastis – peršalimas. Mano dažniausia viešnia – dukra. Bet –  Bibliotekoje dažniausiai  apsilanko studentai. Maisto produktus dažniausiai perku parduotuvėje.

 

 

 

Didžiąja ar mažąja raide rašomi pareigų pavadinimai?

Pareigų (ir titulų) pavadinimai prezidentas, ministrasambasadoriusrektoriusdirektoriuskaralius, meras – rašomi mažosiomis raidėmis, pvz.: Neseniai vyko prezidento rinkimaiĮsakymą pasirašė švietimo ir mokslo ministrasAtvyko nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius; Rytoj planuojamas susitikimas su sveikatos ministru; Susitikime su bendruomenių atstovais dalyvavo rajono meras.

Tačiau stilistiniais sumetimais aukščiausių pareigūnų pavadinimai gali būti rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Lietuvos Respublikos PrezidentasLietuvos Respublikos Seimo PirmininkasLietuvos Respublikos Ministras PirmininkasJungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

Oficialiuose raštuose, prašymuose didžiąja raide rašomas bet kurio pareigūno, į kurį kreipiamasi, pavadinimas, pvz.: Teisingumo MinistruiVilniaus universiteto Rektoriui (žr. Kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ 2.7.4 punktą).

 

 

 

Apie brūkšnį ir brūkšnelį

Skaitant įvairius raštus krinta į akį brūkšnio ir brūkšnelio painiojimas. Valstybinė lietuvių kalbos komisija primena, kad brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą (pvz.: lopšelis-darželis, paskaita-koncertas ir kt.), o brūkšnys – skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba. Įsidėmėtina, kad brūkšnys rašomas su tarpais. Brūkšnys taip pat rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas (pvz.: renginys vyks 12.00–13.00 val., gimnazijos valgykla dirba pirmos–septintos pamokos ir pertraukų metu). Brūkšnys riboms žymėti gali būti rašomas be tarpų, ypač tarpai nepaliekami tarp ribas žyminčių skaitmenų.  Įsidėmėtina, kad brūkšnį padėti galima klaviatūra surinkus kombinaciją Alt+0150.

 

 

Šventės pavadinimas Joninės gali būti kirčiuojamas dvejopai: Jõninės 1, Jonìnės 2 (žr. rekomendaciją K-5 „Dėl kai kurių priesaginių daiktavardžių kirčiavimo“ekomendaciją K-5 „Dėl kai kurių priesaginių daiktavardžių kirčiavimo“). Atsižvelgiant į kirčiavimo polinkius nuo 2013 m. pirmenybė teikiama pirmajai kirčiuotei (kirtis pastovus pirmame skiemenyje):

V. Jõninės

K. Jõninių

N. Jõninėms

G. Jõnines

Įn. Jõninėmis

Vt. Jõninėse

Š. Jõninės!


Senesnis yra antrosios kirčiuotės variantas:

V. Jonìnės

K. Jonìnių

N. Jonìnėms

G. Joninès

Įn. Jonìnėmis

Vt. Jonìnėse

Š. Jonìnės!

 

 

 

 Ar geras pasakymas „atšaukti iš atostogų“?

 

Atšaukti iš atostogų - taisyklingas, įprastas žodžių junginys, reiškiantis nurodymą grįžti į darbą. Žodžiu atšaukti nusakome esamą ar numatomų dalykų panaikinimą. 

 

 

 

 

Įkainuoti“ ar „įkainoti prekę“?

 

   Turime du labai panašius, bet skirtingos reikšmės veiksmažodžius: kainúoti, kainúoja, kainãvo „turėti kainą, atsieiti“ ir káinoti, káinoja, káinojo „nustatyti kainą, vertinti“.

 

     Kainuoti su priešdėliu į- nevartojamas. Gavus naujų prekių reikia nustatyti jų kainą, taigi įkainoti. Jeigu prekių iki sezonui pasibaigiant nepavyksta parduoti, jas tenka perkainoti – nustatyti kitą kainą, paprastai mažesnę, kitaip sakant, nukainoti arba atpiginti, nupiginti.

 

   Atkreiptinas dėmesys, kaip taisyklingai kirčiuoti šiuos -oti veiksmažodžius: káinoti, káinoja, káinojo; įkáinoti, įkáinoja, įkáinojo; nukáinoti, nukáinoja, nukáinojo, nors pérkainoti, pérkainoja, pérkainojo.

 

   Išvestiniai daiktavardžiai – įkáinojimasnukáinojimas ir pérkainojimas.

 

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informaciją

 

 

 

                   Ar taisyklingas žodis „atostogpinigiai“?

 

     Taisyklingas, palyginkime kitus dūrinius, kurių pirmasisi sandas nurodo paskirtį: arbatžolės, duonmilčiai, maistpinigiai ir pan. ( Žr. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius, 1977, p. 151).

     Atostogpinigiai (taip pat vadinami atostogų, atostoginiais pinigais arba tiesiog atostoginiais) - darbo užmokestis, mokamas už atostogų laiką.

 

 

                 Kaip rašyti junginį sąskaita faktūra?

 

Paplitusi netaisyklinga rašyba su brūkšneliu (sąskaita-faktūra). Faktūra yra tam tikra sąskaitos rūšis, todėl žodžių junginys sąskaita faktūra rašytinas be brūkšnelio. Terminas sąskaita faktūra (be brūkšnelio) (angl. invoice) yra Europos terminų žodyne.

 

 

 

Istorija

1990 m. birželio 20 d., jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo patvirtinta Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo. Ji buvo įgaliota spręsti ne tik kalbos kodifikavimo ir norminimo, bet ir valstybinės kalbos statuso įgyvendinimo klausimus. Iki tol (nuo 1976 m.) tokia komisija veikė prie Lietuvos mokslų akademijos. Ji buvo ne valstybinė, o visuomeninė institucija.

1990 m. liepos 30 d. įsteigta Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija, o kaip specializuotas jos padalinys – Valstybinė kalbos inspekcija. Tais pačiais metais, Aukščiausiajai Tarybai paskelbus kreipimąsi, pradėti steigti kalbos tvarkytojų etatai miestų ir rajonų savivaldybėse. Taigi 1990 m. galima laikyti kalbos priežiūros sistemos formavimosi pradžia.

1992 m. gegužės 26 d. buvo papildytas Administracinės teisės pažeidimų kodeksas, jame nustatyta administracinė atsakomybė už valstybinės kalbos nevartojimą ir už Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų nevykdymą. 1994 m. liepos 18 d. Kodeksas papildytas dar penkiais straipsniais, nustatančiais atsakomybę už įvairius valstybinės kalbos vartojimo pažeidimus (Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos informacija).

1995 m. Kultūros paveldo inspekcija reorganizuota, Valstybinė kalbos inspekcija prijungta prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir tapo šios įstaigos struktūriniu padaliniu – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo Kalbos inspekcija.

1995 m. sausio 31 d. priimtas Valstybinės kalbos įstatymas, jame įtvirtintos pagrindinės valstybinės kalbos vartojimo ir priežiūros nuostatos. Įstatymas galioja iki šiol.

2001 m. lapkričio 20 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo reorganizuota į dvi įstaigas – Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ir Valstybinę kalbos inspekciją.

2001 m. gruodžio 18 d. priimtas Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymas, 2002 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Inspekcijos nuostatus. Valstybinė kalbos inspekcija yra atskaitinga Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir atsakinga Kultūros ministerijai. Už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų nesilaikymą Inspekcija turi teisę taikyti nuobaudas pagal septynis Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius.

 

 

 

 

 

 

KALBOS PAMOKĖLĖ

Gatvių pavadinimai. Ar visada jie taisyklingi ir prasmingi?

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklės nustato, kad savivaldybės teritorijai priklausančioms gatvėms pavadinimus pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus suteikia Savivaldybės taryba.

Gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimai suteikiami ir keičiami vadovaujantis šiais kriterijais:
1. kalbos taisyklingumo;
2. vietovardžių oficialumo ir normiškumo (išnykusių vietovardžių – tik normiškumo);
3. personalijų nuopelnų Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims;
4. istorinio įvykio reikšmės Lietuvos valstybei;
5. pavadinimo atitikties visuomenėje priimtoms moralės normoms;
6. pavadinimas neturi trikdyti visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, kurstyti tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos ir diskriminacijos.
Gatvės pavadinimą sudaro vardas (žodis ar žodžių junginys, žodžio ar žodžių junginio ir skaitmens derinys) ir gatvės tipo nuoroda. Yra nustatyti galimi gatvių tipai: gatvė, skersgatvis, akligatvis, alėja, prospektas, takas, plentas, kelias, aplinkkelis, vieškelis, aikštė, skveras ir krantinė.

Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas gatvių vardais gali eiti:

1. Abstrakčios reikšmės daiktavardžiai, paprastai vienaskaitos formos, pvz.: Vilties g., Atgimimo g., Jaunystės g.; Pasimatymų skg.;

2. Gamtos ir kitokių reiškinių bei objektų pavadinimai (dažnai pagal toje gatvėje ar kuria nors kryptimi esantį ar buvusį statinį ar kitą objektą), paprastai vienaskaitos formos, pvz.: Lietaus g., Saulės g., Upės g., Dvaro g., Mokyklos g., Bažnyčios g., Teatro g., Sanatorijos g..

Kai kurie vardai pagal prasmę atitinkamai gali būti vienaskaitos arba daugiskaitos formos, pvz.: Žiburio g. arba Žiburių g., Lankos g. arba Lankų g., Ganyklos g. arba Ganyklų g..

3. Augalų, gyvūnų, asmenų pavadinimai, paprastai daugiskaitos formos, pvz.: Rūtų g., Varnų g., Elnių g., Brolių g., Sėlių g., Bernardinų g., Visų Šventųjų g. Vienaskaitos forma tinka, kai vardas siejamas su konkrečiu objektu, pavyzdžiui, pavadinimas Ąžuolo g. – su Stelmužės ąžuolu.

4. Dievybių, mitologinių būtybių pavadinimai, pvz.: Šventosios Dvasios g., Perkūno g., Žemynos g., Laumių g..

5. Apibūdinamosios reikšmės žodžiai – būdvardžiai ir būdvardiškieji žodžiai, pvz.: Tylioji al., Žemutinė g., Lenktoji g., Vakarinis aplinkkelis. Šiuo atveju vartojamos įvardžiuotinės vienaskaitos vardininko formos, pvz., Ramioji g. – ne Rami g.

Būdvardžiais gatvių pavadinimuose reiškiamas ir papildomas vardo požymis, pvz.: Uosto g. ir Naujoji Uosto g., Smiltelės g. ir Senoji Smiltelės g., Vandens g. ir Didžioji Vandens g., Plukių g. ir Mažoji Plukių g. Papildomas vardo požymis gali būti išreikštas ir daiktavardžio (asmenvardžio ar vietovardžio) kilmininku, pvz.: Ribiškių Didžioji g., Vydūno Mažoji g.

6. Vietovardžiai, pvz.: Kauno g., Danės g., Rąžės g. Vartotinos oficialios, norminės vietovardžių formos. Tai yra turėtų būti ne Kazlų, o Kazlų Rūdos g.

Rekomenduojami gatvių pavadinimai su krašto vietovardžiais, ypač nykstančiais ar išnykusiais, kaimiškosios vietovės gatvė gali būti pavadinta tos vietovės vardu. Prijungus kaimą prie kitos gyvenamosios vietovės, gatvės pavadinimas išsaugo kaimo vardą buvusioje kaimo teritorijoje, pvz., Justiniškių g. (Vilniuje).

Gatvių pavadinimai gali būti sudaromi ir iš kitų šalių vietovardžių – vartojamos tradicinės arba adaptuotos tų vietovardžių formos, pvz.: Islandijos g. Šakiuose., Karaliaučiaus skg., Europos a., Reinės a. (mieste, turinčiame glaudžių ryšių su Vokietijos miestu Reine (Rheine).

7. Asmenvardžiai – garsių, kraštui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių vardai ir pavardės, slapyvardžiai, pvz.: Barboros Radvilaitės g., Jono Basanavičiaus g., Vinco Mykolaičio-Putino g., Žemaitės g, P. Vaičaičio, S. Banaičio g. Pavadinime rašomas visas vardas ir pavardė (išimtis – tradiciškai nusistovėjęs junginys Dariaus ir Girėno g.).

Kai vadinama asmenų grupės vardu, vartojama daugiskaitos forma, pvz., Radvilų g. Titulai, laipsniai, pareigos ir pan. pavadinime nenurodomi, pvz.: ne Vysk. Merkelio Giedraičio, o Merkelio Giedraičio g., ne Knygnešio Bataičio g., o Antano Bataičio g. Išimtis – gatvių pavadinimai nuo šventųjų vardų rašomi su trumpiniu šv., pvz.: Šv. Ignoto g., Šv. Gertrūdos g.. Vartojamos adaptuotos kitų kalbų asmenvardžių formos, pvz., Tomo Mano g. 
Gatvėms neteikiami gyvų asmenų vardai.

8. Istorinių, kultūrinių vietų, įvykių (datų), objektų pavadinimai, pvz.: Žalgirio g., Vasario 16-osios pr., 9-ojo Forto g.. Skaitvardžiai gatvių pavadinimuose reiškiami arabiškais skaitmenimis su linksnio galūne po brūkšnelio (be tarpelių).

Rekomenduojami trumpi, neutralūs gatvių vardai, todėl teiktiniausi nurodyti 1–6 punktuose.

Renkant vardą iš kelių bendrinėje kalboje vartojamų leksinių variantų patariama rinktis teiktinesnį, pvz.: Topolių g. – geriau Tuopų g.

Nerekomenduojama gatvės vardo sieti su dažnai trumpalaikiais simboliniais įstaigų, įmonių ar panašiais pavadinimais. Išimtis – gatvių, suplanuotų sodininkų bendrijų teritorijose, pavadinimai pagal tų bendrijų pavadinimus.

Parengė Rimutė Grušienė

 

 

 

 NEREIKIA RAŠYTI SU KABUTĖMIS

 Dažnai žmonėms kyla klausimas, reikia ar nereikia tekste kabučių. Štai tie atvejai, kaip tikrai kabučių rašyti nereikėtų:

Šokių pavadinimai

 Įvardijant bendrinius šokių pavadinimus kabutės nerašomos: mokytis šokti valsą, polką, salsą, ča ča ča ir pan. Su kabutėmis pavadinimas gali būti rašomas, kai yra konkretaus autoriaus kūrinys, pvz.: Juozo Lingio „Polka su ragučiais“.

Terminai, terminizuoti junginiai

Dažnai klausiama, ar reikia rašyti kabutėse žodžių junginį vieno langelio principas. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto vieno langelio principo pavadinimas rašytinas be kabučių. Tai reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje.

Metaforos, frazeologizmai

Neretai kabutėse mėgstama rašyti frazeologizmus. Be kabučių rašykime pasakymus: eina į kūną, pigiau grybų, šypsotis į ūsą, įeiti į vėžes, išmušė iš vėžių ir pan.  

 

SVARBIAUSIOS RINKIMŲ KALBOS KLAIDOS

Ruošiantis rinkimams ar jiems vykstant, itin dažnai girdime vartojant būdvardį rinkiminis. Rinkiminis - netaisyklingos darybos žodis. Su rinkimais susijusius dalykus reikia įvardyti ne būdvardžiu rinkiminis, -ė, o daiktavardžio nusakomojo kilmininko forma. Taigi įsidėmėtina, kad vartotina rinkimų (ne rinkiminė) apygarda, apylinkė, sistema; rinkimų (ne rinkiminė) komisija, būstinė; rinkimų (ne rinkiminė) teisė, valia; rinkimų (ne rinkiminis) biuletenis, sąrašas; rinkimų (ne priešrinkiminiai) pažadai; pažadai, duoti prieš rinkimus ir t. t.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banką

 

APIE „EURO“ VARTOJIMĄ 

2004 m. spalio 28 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija priėmė nutarimą „Dėl Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimo lietuvių kalboje“. Jame nustatyta, kad ES bendrosios valiutos pavadinimas lietuviškai vartojamas adaptuotas – su lietuviškomis linksnių galūnėmis: eũras, eũro, eũrui, eũrą, eurù, eurè, eũrai, eũrų, eũrams, eurùs, eũrais, eũruose.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje nutarta teikti piniginio vieneto euro santrumpą – Eur (plg. pavadinimo litas santrumpa – Lt). Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį €.

Piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa ta pati – ct (be taško).

Pereinamuoju laikotarpiu, kol apyvartoje bus ir lito centai, ir euro centai, galima terpti žodį ar santrumpą, pvz.: 2 euro centai, 2 euro ct, 2 Eur ct.

Atkreiptinas dėmesys, kad santrumpa, kodas ar simbolis vartojami po skaitmeninės raiškos (darant tarpą), pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 €.

2014 m. nutarimas papildytas pastaba (2014 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. N-2 (151): „Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas euro, Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas vietoj vardininko formos euras, turi būti išskiriamas kaip kitos kalbos žodis (paprastai pasviruoju šriftu).“

Kartu ar skyrium rašyti: „euro zona“ ar „eurozona“?

Kadangi turimas omenyje ne tarptautinis elementas euro- (reiškiantis sąsają su Europa, ypač su Europos Sąjunga arba Europos Ekonomine Bendrija), o piniginis vienetas (euras), rašytina atskirai – euro zona.

Terminas  euro zona  (angl. euro area, vok. Euro-Zone, pranc. zone euro) teikiamas Europos terminų žodyne EUROVOC.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banką

ĮSTATYMAI IR NORMINIAI TEISĖS AKTAI, NUSTATANTYS VALSTYBINĖS KALBOS VARTOJIMO IR TAISYKLINGUMO REIKALAVIMUS

Lietuvos Respublikos Konstitucija

14 straipsnis. Valstybinė kalba - lietuvių kalba.

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas 

Šis įstatymas nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos Respublikos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas

7 straipsnis. Valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos

13) valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas

2.40 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas

1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę.

2. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.

3. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“

1. Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji rašytinė ir garsinė informacija transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis.

2. Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

Antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymas

9 straipsnis. Antspaudų ir spaudų rekvizitų reikalavimai

2. Antspaudų ir spaudų rekvizitai turi atitikti įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų teisės aktų bei lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių reikalavimus.

Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas

10 straipsnis. Teisės akto turinio reikalavimai:

1. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį.

2. Teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus.

3. Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistini žodžių sutrumpinimai, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas.

12 straipsnis. Teisės akto kalba

Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų.

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

2. Išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose.

8. Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

4 straipsnis. Bendrieji reikalavimai reklamai

1. Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas

34 straipsnis. Kalba, kuria rengiama ir platinama viešoji informacija

1. Viešoji informacija rengiama ir platinama valstybine ar kita kalba laikantis šio ir Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. Platinama informacija turi būti prieinama neįgaliesiems.

2. Radijo ir televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus mokomąsias, progines, specialiąsias, muzikines ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir televizijos programas ar laidas, taip pat transliuotojo sukurtas laidas, skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms. Komisija, atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų programų aprėpties zonoje, poreikius, gali licencijos sąlygose nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar) retransliuojamų programų ar laidų dalį turi sudaryti programos ar laidos tautinių mažumų kalbomis.

3. Transliuotojams draudžiama rodyti audiovizualinius kūrinius, išverstus iš oficialios Europos Sąjungos kalbos į ne Europos Sąjungos kalbą.

4. Retransliuotojai, platindami viešąją informaciją, pirmenybę turi teikti oficialioms Europos Sąjungos kalboms, todėl esant galimybei pasirinkti, kuria kalba retransliuoti tokią pačią programą – oficialia Europos Sąjungos ar kita kalba, privalo sudaryti visas sąlygas, kad programa ar laida būtų retransliuojama oficialia Europos Sąjungos kalba. 

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas

5 straipsnis. Informacijos apie prekes ir paslaugas pateikimas

1. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba.

2. Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.

Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Prekių ženklas (toliau – ženklas) – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Šiame įstatyme prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.

Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas 

4 straipsnis. Etninės kultūros valstybinės globos uždaviniai:

1) garantuoti etninės kultūros paveldo išsaugojimą bei gyvosios tradicijos tęstinumą;

8) ugdyti kalbos etninį savitumą, užtikrinti tarmių ir etninių vietovardžių išlikimą.

Mažmeninės prekybos taisyklės

9. Juridinio asmens ar jo padalinio (parduotuvės, kiosko ar kt.), kuris verčiasi mažmenine prekyba (toliau – padalinys), pavadinimas nurodomas iškaboje, vadovaujantis ūkio ministro patvirtintomis išorinės reklamos įrengimo tipinėmis taisyklėmis.

26. Pirkėjas turi teisę:

26.1. iki vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo gauti teisės aktų nustatyta tvarka raštu valstybine kalba jam būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamas prekes, susipažinti su jų saugą patvirtinančiais dokumentais.

Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės

15. Ženklinimo rekvizitai turi būti gerai matomi, patikimai pritvirtinti, neištrinami ir aiškūs, kad neklaidintų vartotojo. Rekvizitų matmenys turi būti pakankamo dydžio, kad būtų galima lengvai perskaityti ir suprasti informaciją.

16. Jeigu kiti teisės aktai nereglamentuoja kitaip, prekių paskirtis, naudojimo (laikymo) ypatumai, nurodymai dėl prekių priežiūros ir saugos gali būti pateikiami grafiškai – piešiniais, sutartiniais ženklais, simboliais.

17. Lietuvos Respublikoje vartotojui parduodamų prekių pavadinimas, paskirtis, naudojimo (laikymo) ypatumai, naudojimo taisyklės (jei jos turi būti pateikiamos vadovaujantis šių Taisyklių, konkrečios prekės (prekių grupės) ženklinimą reglamentuojančio teisės akto arba deklaruojamo norminio dokumento reikalavimais), tekstiniai įspėjimai dėl su preke susijusios rizikos ir atsargumo priemonių jas naudojant (laikant), tinkamumo naudoti terminas pateikiami ir Lietuvos Respublikos valstybine kalba. Valstybine kalba privaloma pateikti ir kitus, šiame punkte neišvardintus, rekvizitus, jei jų pateikimas valstybine kalba nustatytas konkrečios prekės (prekių grupės) ženklinimą reglamentuojančiame teisės akte.

Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas" 

9. Ženklinimo informacija turi būti pateikta valstybine kalba. Papildomai ženklinimo informacija gali būti pateikta ir užsienio kalba (kalbomis). Valstybine kalba pateikiama informacija privalo atitikti gamintojo (originalo kalba) pateiktą informaciją.

15. Maisto produkto pavadinimo pateikimas

15.1. Jei maisto produktus reglamentuojančiuose teisės aktuose maisto produkto pavadinimas nenurodytas, parduodant produktą vartojamas įprastinis jo pavadinimas arba maisto produkto, prireikus ir jo vartojimo, aprašas, kuris turi būti aiškus, vienareikšmiškai suprantamas, leistų atskirti jį nuo kitų produktų, su kuriais jis gali būti supainiotas.

15.2. Leidžiama vartoti ir tą maisto produkto pavadinimą, kuriuo jis buvo teisėtai gaminamas ir parduodamas jį pagaminusioje valstybėje. Jeigu, taikant kitas šios higienos normos, visų pirma šios higienos normos, 13 punkto nuostatas, vartotojai negali sužinoti tikrosios maisto produkto prigimties ir atskirti nuo kitų panašių produktų, tai šalia produkto pavadinimo pateikiama ir kitokia aprašomojo pobūdžio informacija.

15.3. Produktą pagaminusioje valstybėje vartojamas pavadinimas netaikomas, jei, atsižvelgiant į produkto sudėtį arba gamybą, šis pavadinimas skiriasi nuo įprastai šiuo vardu vadinamo produkto.

15.4. Nei prekės ženklas, nei registruotasis produkto pavadinimas, nei išgalvotas pavadinimas negali būti vartojami vietoj parduodamo maisto produkto pavadinimo.

15.5. Kartu su parduodamo maisto produkto pavadinimu pateikiama informacija apie maisto produkto pavidalą arba ypatingą jo apdorojimą (pvz.: susmulkintas į miltelius, išdžiovintas šaldant, giliai užšaldytas, koncentruotas, rūkytas) tais atvejais, kai, nepateikus šios informacijos, vartotojui gali būti neaišku.

15.6. Ant visų jonizuojančiąja spinduliuote apdorotų maisto produktų turi būti nuoroda: „Apšvitinta“ arba „Apdorota jonizuojančiąja spinduliuote“ .

Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos 

Valstybinės kalbos mokėjimo kategorija – tai valstybinės kalbos mokėjimo lygis, pagal kurį sprendžiama apie Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) 6 str. nurodytų asmenų valstybinės kalbos mokėjimą einant tam tikras pareigas, atliekant tam tikros profesijos ar kvalifikacijos darbą.

Išorinės reklamos įrengimo taisyklės 

Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai

Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarkos aprašo 2, 3, 5-7, 9-10 punktai.

 

PATVIRTINTOS IŠORINĖS REKLAMOS ĮRENGIMO TAISYKLĖS

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 13 d. įsakymu patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės. Jose nustatyta, kad ,,išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, valstybinės kalbos vartojimą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis“. Šis dokumentas apibrėžia reklamos įrengimo reikalavimus, leidimų išdavimo tvarką, leidimų turėtojų teises ir pareigas. Minėtos Taisyklės suvienodino išorinės reklamos įrengimo tvarką visose savivaldybėse.

Taip pat šių metų gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymą. Jame reklama apibrėžiama kaip „bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą“. 
Šiame Įstatyme yra patikslintas ir išorinės reklamos apibrėžimas, jog „išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose“. Pažymėtina, kad Reklamos įstatymo pakeitimo įstatyme liko 4 straipsnio 1 dalis: „rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai“.

 

RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDŽIŲ METU PASTEBĖTOS KLAIDOS (2016 m.)

aplamai (apskritai) - Gyventojai aplamai (apskritai) mažai žino apie vandens kainas.

atstovauti savivaldybę (savivaldybei) - Kaune Šakių savivaldybę (savivaldybei) atstovaus vienas specialistas

daleiskim (tarkim, sakykim) - daleiskim (tarkim, sakykim), ši programa bus įgyvendinta per dvejus metus

prabalsuoti (balsuoti, nubalsuoti, baigti balsuoti) - Už pritarimą sutartims prabalsavome (balsavome) ne visi

sekantis posėdis (kitas, ateinantis, artimiausias) - Siūlau šį klausimą atidėti sekančiam (kitam) tarybos posėdžiui.

uždara (uždaroji) akcinė bendrovė; ženkliai (daug, labai, smarkiai, itin, gerokai, kur kas, nemažai) - Šiemet lėšų į biudžetą surinkta ženkliai (gerokai; kur kas; itin) mažiau

pravedę (atlikę) pirkimus - Pravedę (atlikę) pirkimus įsigijo du naujus kompiuterius

kas liečia (dėl, o, o dėl) - kas liečia antrą darbotvarkės klausimą (o į antrą darbotvarkės klausimą galiu atsakyti).   

 

 

SVARBU ŽINOTI:

NETEIKTINI VERTINIAI   (Skliausteliuose teisingas variantas)

Didelis (labai) ačiū

Kas liečia (dėl, dėl)

Kažkas tai (kažkas)

Kažkoks tai (kažkoks)

Kaip taisyklė (paprastai, dažniausiai)

Lyg tai (lyg ir, tarsi, tartum, tarytum)

Įtakoti (turėti įtakos)

Disketė (diskelis)

 

DĖL SĄVOKŲ MINISTRO PIRMININKO POTVARKIUOSE

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius 2013 m. balandžio 25 d. pasirašė potvarkį Nr. 146 „Dėl sąvokų Ministro Pirmininko potvarkiuose“. Jis nustatė, kad Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiuose:

1.1. sąvoka „Ministro Pirmininko tarnyba“ suprantama kaip „Vyriausybės kanceliarija“;

1.2. sąvoka „Ministro Pirmininko kancleris“ suprantama kaip „Vyriausybės kancleris“;

1.3. sąvoka „Ministro Pirmininko kancleris A. Mačiulis“ suprantama kaip „Vyriausybės kancleris A. Mačiulis“;

1.4. sąvoka „Ministro Pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas“ suprantama kaip „Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas“;

1.5. sąvoka „Ministro Pirmininko kanclerio pavaduotojas“ suprantama kaip „Vyriausybės kanclerio pavaduotojas“.

Šis potvarkis įsigaliojo 2013 m. gegužės 1 dieną.  

 

 

 

KAIP RAŠYTI KABUTES

Reikėtų įsidėmėti, kad kabutės rašomos ne žodžio viršuje (“...“), o pramaišiui - pirmoji kabučių dalis apačioje (kaip devynetukai) („), antroji viršuje (kaip šešetukai) (“) - („...“), pvz.: laikraštis „Draugas“, UAB „Šilumos tinklai“.

 

APIE VIEŠUOSIUS UŽRAŠUS

Viešieji užrašai - tai viešai kabinami, viešai rašomi užrašai, kuriuos visi mato, pastebi. Teisės aktais nustatyta, kad Lietuvoje visi užrašai turi būti pateikiami taisyklinga valstybine lietuvių kalba, taip pat turi būti laikomasi iškabų, išorinės reklamos įrengimo taisyklių. Viešieji užrašai turi būti ir teisiškai pagrįsti. Savivaldybės specialistai, remdamiesi teisiniais aktais, turi įvertinti, ar reklama, iškaba tinkama, ar būtent toje vietoje ją galima įrengti, ar taisyklinga jos kalba. Geriausia iškaboms rinktis lietuviškas galūnes turinčius, nustatytas kalbines normas atitinkančius, gražiai skambančius pavadinimus, neperkrauti jų įvairiausio šrifto ar spalvų tekstais. Šakių mieste, deja, akis ūžkliūva už apiplyšusių, spalvas praradusių stendų, iškabų. Siūlyčiau nesavivaliauti, iš anksto pasirūpinti iškabos, stendo, plakato leidimu bei kalbos taisyklingumu. Pirmiausia reikėtų kreiptis į savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių, pasikonsultuoti ir su kalbos tvarkytoja. Atminkime, kad gražūs, tvarkingi reklaminiai stendai puošia miestą, o apšepę, klaidingi - skurdina.

DIDŽIOSIOS RAIDĖS PAREIGŲ PAVADINIMUOSE

1. Pareigų pavadinimai ir titulai rašomi mažąja raide. Kai pareigų pavadinimas prasideda tikriniu daiktavardžiu ar įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimu, pirmasis pareigų pavadinimo žodis rašomas didžiąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras - socialinės apsaugos ir darbo ministras - ministras; Šakių rajono savivaldybės meras - Savivaldybės meras - meras; Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius - Savivaldybės administracijos direktorius - Aministracijos direktorius - direktorius.  

2. Aukščiausiųjų pareigūnų pavadinimai iš pagarbos gali būti rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Lietuvos Respublikos Prezidentas - Prezidentas; Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas - Seimo Pirmininkas; Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas - Ministras Pirmininkas.

3. Raštuose, prašymuose ir panašiuose dokumentuose didžiąja raide rašomas bet kurio asmens, į kurį kreipiamasi, pareigų pavadinimas, pvz.: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos Ministrui; Šakių rajono savivaldybės Merui; Šakių rajono savivaldybės Mero pavaduotojui (arba Mero Pavaduotojui), Šakių rajono savivaldybės administracijos Direktoriaus pavaduotojui (arba Direktoriaus Pavaduotojui).

(Remtasi Valstybinės kalbos inspekcijos patarimais) 

 

GATVIŲ PAVADINIMŲ RAŠYMAS

Gatvės pavadinimą sudaro gatvės vardas ir gatvės tipo nuoroda. Gatvės vardas rašomas didžiąja raide; kai jį sudaro du ar daugiau žodžių - visi savarankiški žodžiai rašomi didžiąja raide, pvz.: Šaulių g., Tulpių g., Vakarų Užuovėjos g.

Gatvės tipo nuoroda rašoma mažąja raide. Daugelį gatvės tipo nuorodų įprasta trumpinti: gatvė - g., skersgatvis - skg., akligatvis - aklg., alėja - al., prospektas - pr., aikštė - a., skveras - skv. Paprastai netrumpinamos rečiau vartojamos nuorodos; prireikus trumpinama taip: takas - tak., plentas - pl., kelias - kel., kl., aplinkkelis - aplink., vieškelis - vieškl., krantinė - krant.

Skaitvardžiai gatvių pavadinimuose reiškiami arabiškais skaitmenimis su linksnio galūne po brūkšnelio (be tarpelių), pvz..: Vasario 16-osios g., Kovo 11-osios g. Gatvėms gali būti suteikiami garsių, kraštui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių vardai ir pavardės, slapyvardžiai. Pavadinime rašomas visas vardas ir pavardė, pvz.: Vinco Kudirkos g., Edmundo Steponaičio g., Onutės ir Vinco Stonių g. (išimtis - tradiciškai nusistovėjęs junginys Dariaus ir Girėno g.). Gatvėms neteikiami gyvų asmenų vardai. 

Kampinio pastato adresą sudaro du gatvių pavadinimai ir numeriai, skiriami įžambiuoju brūkšniu, pvz.: Šaulių g. 11 / Vinco Kudirkos g. 5. Pastato, buto ar patalpos numeris rašomas skaičiumi (-iais) arba skaitmens (-ų) ir didžiosios raidės kombinacija, pvz.: Stoties g. 27B-4, Kęstučio g. 4A-15, Nepriklausomybės g. 14-22A.   

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. gruodžio 2 d. rekomendaciją „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“.

 

 

KAIP RAŠYTI TELEFONŲ NUMERIUS

Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo taisykles 2005 m. gruodžio 23 dienos įsakymu patvirtino Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Taisyklėse aptariami procedūrų simboliai, tarpai, teikiami nacionalinių ir tarptautinių telefonų rašymo būdai.
Tarptautinio prefikso simbolis „+“ (pliusas) – rašomas tarptautiniame telefono ryšio numeryje prieš šalies kodą ir primena, kad būtina rinktis tarptautinį prefiksą, kuris kiekvienoje šalyje gali būti skirtingas. Šis simbolis atskiria tarptautinį telefono ryšio numerį nuo nacionalinio. Rašant tarptautinį telefono ryšio numerį, tarpas paliekamas tarp šalies ir paskirties kodo, taip pat tarp paskirties kodo ir tinklo galinio taško numerio.
Skliaustelių simboliu „( )“ suskliaudžiami tik nacionalinis prefiksas ir geografinių numerių paskirties kodo skaitmenys, ir jie nurodo, kad suskliausti skaitmenys toje pačioje numeracijos zonoje nerenkami. Rašant nacionalinį ir tarptautinį telefono ryšio numerius, dvigubas tarpas paliekamas tarp paskirties kodo ir tinklo galinio tašo numerio.
Telefono ryšio numerio skaitmenys grupuojami taip: 1234, 12 345, 12 34 56, 123 4567.
Gali būti rašoma:
Telefonas arba Tel.; Faksas arba Faks.; Mobilusis telefonas arba Mob.
Telephone arba Tel.; Fax ; arba Mob.
Nacionaliniai ryšio numeriai
Tel. (8 5) 211 2292
Faks. (8 5) 211 2294
Mob. 8 687 18 140
Tarptautiniai ryšio numeriai
Tel. +370 5 211 2293
Fax + 370 5 211 2294
Mob. + 370 687 18 140
Turint kelis telefono / fakso ryšio numerius ( nesujungtus su automatinės paieškos rinkimo būdu), vartojamas pasvirojo brūkšnelio simbolis „/“ – iš abiejų pusių atskiriamas tarpais, pvz.:
Tel.: (8 5) 211 2291 / 212 2292
Fax.: (8 5) 211 2222 / 212 2294
Galima rašyti visą tik pirmąjį telefono / fakso ryšio numerį, o kitų – tik paskutiniuosius besiskiriančius skaitmenis. Šiuo atveju tarpai iš abiejų simbolio „/“ pusių nepaliekami ir telefono ryšio numeriai užrašomi taip:
Tel.: (8 5) 211 2291/92/93
Fax.: (8 5) 211 2222/94.



Paskutinis atnaujinimas: 2018-11-22 08:31:15