ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ
Į pradžią

Bažnyčios g. 4, LT-71120 Šakiai
Tel. 8 (345) 60750,
El. p. savivaldybe@sakiai.lt
Kodas 188772814

Spausdinti
 Administracijos direktoriaus įsakymai  Tarybos sprendimai  Tarybos sprendimų projektai  Mero potvarkiai
Savivaldybė
Gyventojams
Verslininkams
 

 

Lankytojų statistika
Skaičiuojama nuo: 2010-11-29
Iš viso apsilankė: 31189152
Šiandien apsilankė: 3000
Dabar naršo: 58

 

Naujienų prenumerata


Turistui  

Turizmo informacijos centras

 

 
Architektai  
Bendrieji planai
Strateginis planavimas  
Planavimo dokumentai

Klausimai, pasiūlymai  
Rašyti laišką  
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

 LIETUVOS KARIUOMENĖ

 


„Marijampolės regiono integruota

teritorijų vystymo programa 2014-2020 m.“


 
 
 
 
 

 

 

 
 
 

 

 

 

 

Pradžia > Kultūra > Kultūros paveldas > Archeologinės vietos

Archeologinės vietos

Šakių rajono savivaldybės teritorijoje yra 39 archeologinės vietos (15 piliakalnių, 4 piliakalniai su gyvenvietėmis, 1 piliakalnis su priešpiliais ir gyvenviete, 11 senovės gyvenviečių, 4 kapinynai ir 4 senkapiai). Daugiausia archeologinių vietų Kriūkų, Lekėčių ir Sudargo seniūnijose. Dauguma piliakalnių, anksčiau turėjusių gynybinę funkciją, o dabar - archeologinę, kraštovaizdinę vertę, išsidėstę palei Nemuną. Vertingiausi yra 5 Sudargo (Grinaičių, Burgaičių) piliakalniai. Nemažai lankytojų sulaukia Žemosios Panemunės piliakalnis, nuo kurio atsiveria puikus dešiniojo Nemuno kranto gamtovaizdis.

Daugiau informacijos apie Lietuvos piliakalnius rasite čia: http://www.piliakalniai.lt/apie_piliakalnius.php

 

Sudargo piliakalnių kompleksas, Sudargo sen. Grinaičių ir Burgaičių k.

2006 m. Kultūros paveldo departamento ir savivaldybės lėšomis parengtas Sudargo piliakalnių techninis projektas dėl piliakalnių apsaugos techninių priemonių įrengimo ir pritaikymo turizmui. 2007 m. pradėti vykdyti darbai. Numatoma atlikti želdinių retinimą, įrengti apžvalgos aikšteles, laiptus, privažiavimą prie piliakalnių, įrengti apsaugos technines priemones, kurios būtinos stabdant prasidėjusios erozijos procesus, piliakalnių grupę (kompleksą) sujungti bendru taku. Siekiant populiarinti šį piliakalnių kompleksą, 2007 m. liepos mėn. ant piliakalnių surengta pirmoji šventė „Sudargo piliakalnių atsidūsėjimai". Kiekvienais metais piliaklniuose organizuojama Sudargo piliakalnių diena, kuri minima Joninių(Rasų) švenčių metu.

Sudargo, Grinaičių piliakalnis, vadinamas Balnakalniu (u.k.3263)
Datuojamas I tūkst. po Kr. pirma puse. Piliakalnis yra kairiajame Nemuno krante esančiame šlaito iškyšulyje, primenančiame balno formą. ŠR piliakalnio galą bei PR ir ŠV šonus juosia gilūs slėniai. Šlaitai statūs, apie 20 m aukščio. PV šlaitas 4 m aukščio, žemiau šlaite yra didelė terasa, tarsi priešpilis. Viršuje yra apie 35 m ilgio aikštelė, kuri ŠR gale yra 13-15 m, o PV gale - 7 m pločio. Galuose buvę pylimai išskleisti. ŠR išsiskiria tik 0,5 m, o PV - apie 1,8 m aukščio pylimas. Piliakalnis buvo ariamas.
Aikštelėje kultūrinio sluoksnio nerasta. Pylime aptikta suanglėjusių užtvaros rąstų, ietigalis, kelios lipdytų puodų šukės.

  

Sudargo, Grinaičių piliakalnis II, vadinamas Žydkapiu, su gyvenviete (u.k. 3232)
Datuojamas I tūkst. po Kr. pradžia - II tūkst. po Kr. pradžia. Šį piliakalnį istorikai linkę laikyti 1317 m. kryžiuočių sunaikintos bajoro, karžygio Sudargo pilies vieta.
Piliakalnis įrengtas didelėje kranto kalvoje, gerai saugomoje natūralių gamtos kliūčių. Iš Š ir ŠV piliakalnio papėdę skalauja Nemunas, iš V ir R yra pelkėta dauba. Iš pietų ir iš dalies iš PV piliakalnio papėdėje iškastas griovys, o aikštelės pakraštyje supiltas pylimas. Aikštelė lygi, ovali, maždaug 30x20 m dydžio. Pakraščiais iškastas 1,5-2 m gylio ir 1-1,5 m pločio griovys - apkasai. Šlaitai statūs, ypač nuo Nemuno pusės. Pylimas apie 3 m aukščio, viršuje gana platus, iki 25-26 m, prie pagrindo - apie 30 m pločio.
Aikštelėje ir pylime buvo įrengtos žydų kapinės, aikštelėje karo metu iškasti apkasai, pylimo galas nukastas - čia buvo įrengtas bunkeris.
Aikštelėje kultūrinio sluoksnio nerasta. Po pylimu, 2,8-2,9 m gylyje aptiktas ankstyvas kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta gyvulių kaulų, puodų šukių, kaulinės ylos ar smeigtuko dalis, geležinis peilis, pjautuvėlis.

 

Sudargo, Burgaičių piliakalnis su gyvenviete, vadinamas Vorpiliu (u.k. 3265)
Piliakalnis yra Nemuno slėnio pakraštyje, apie 11 m žemiau kranto aukštumos, per 60 m nuo jos. Iš visų pusių piliakalnį juosia gilios daubos, iš PV, nuo aukštumos jis atskirtas 5 m aukščio nuo aikštelės ir 1 m išorėje pylimu. Aikštelė trikampė, smaigaliu į pylimą, apie 50 m ilgio ir 35 m pločio ŠR dalyje. Aikštelės dalis yra nuslinkusi. Pastebėta sunaikinto kultūrinio sluoksnio žymių.

 


 

 Sudargo, Burgaičių piliakalnis II, vadinamas Pilaite (u.k.3264)

Piliakalnis yra į V, ŠV nuo Sudargo, Burgaičių piliakalnio, vadinamo Vorpiliu. Juos skiria gili, plati dauba. Piliakalnį juosia gilios daubos, pylimas ir aikštelė žemiau kranto aukštumos, nuo kurios atskirta giliu, plačiu perkasu. Tarp pylimo ir aukštumos krašto - 40 m atstumas. Nors pylimas 3 m aukščio, jis apie 10 m žemesnis už kranto aukštumą. Aikštelė trikampė, nuo pylimo į Š, ŠR platėja ir nuolaidėja. Aikštelės dalis yra nuslinkusi. Išliko 20 m ilgio ir iki 15 m pločio jos dalis.
Aptiktas menkas kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta lipdytos keramikos grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos.

Sudargo, Burgaičių piliakalnis III , vad. Bevardžiu(u.k. 16141)
Piliakalnis - tai į Nemuno slėnį įsiterpęs 35x45 m dydžio aukštumos kampas, iš Š, ŠV ir R pusių apjuostas giliomis daubomis. P ir PV pusėje įtvirtinimų nėra. Aikštelės dalis yra nuslinkusi. Pastebėta sunaikinto kultūrinio sluoksnio žymių.




Žemosios Panemunės piliakalnis (u.k.3269), Kriūkų sen. Žemosios Panemunės k. 

 Piliakalnis įrengtas kairiajame Nemuno ir dešiniajame Paausės upelio krante. Aikštelė keturkampė, pailga rytų-vakarų kryptimi, 49x18 m dydžio. Jos rytiniame gale supiltas 3,5 m aukščio, 21 m pločio pylimas, kurio 5 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 1 m gylio griovį. Piliakalnio šlaitai statūs, 25-30 m aukščio. Į vakarus- pietryčius nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė, kuri tyrinėta 1997 m. Joje rasta graikiška Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus moneta, apsaginių segių ir jų dalių, apyrankės ir antkaklės fragmentai, susilydžiusio žalvario fragmentų, grublėtos ir lygios keramikos. Manoma, kad piliakalnis buvo apgyvendintas I –II tūkstantmečio pradžioje.

LANKYTOJAMS PRITAIKOMAS ŽEMOSIOS PANEMUNĖS PILIAKALNIS

Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, bendradarbiaudama su Panemunių regioninio parko direkcija ir Šakių rajono savivaldybės administracija, įgyvendino projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (III etapas)“. Buvo atlikti Žemosios Panemunės piliakalnio (Kriūkų seniūnija, Šakių rajono savivaldybė) tvarkymo darbai. Darbus atliko UAB „Jurmelsta“.

Atlikti darbų vertė- 83 496 Eur 25 ct su PVM.

Įgyvendinus projektą pagerinta Žemosios Panemunės piliakalnio būklė. Lankytojams įrengti nauji ąžuoliniai laiptai su turėklais į piliakalnį, atsijų- skaldelės takai, suolai ir laužavietė, naudojama tik švenčių metu, piliakalnio viršutinėje aikštelėje, įrengti terasuoti ąžuoliniai laiptai į gynybinį griovį bei pylimą. Siekiant reguliuoti eroziją, atverti ir išryškinti vertingąsias ir būdingas piliakalnio ir jo aplinkos formas, atlikti kraštovaizdžio formavimo želdinių kirtimai. Nuo piliakalnio pašalinti visi krūmai ir didžioji dalis medžių. Pašalinus sumedėjusią augmeniją, viršutinis žemės sluoksnis buvo išlygintas ir užsėtas žoline danga. Taip pat sutvarkoma atokvėpio aikštelė piliakalnio papėdėje, joje įrengiant naują dangą, informacinį stendą, dviračių stovus, suoliukus- atitvarus poilsiui, šiukšliadėžes. Projektas įgyvendintas 2015 m. liepos 1 d.

Šalia vaizdingo panemunės kelio, jungiančio Kauno ir Šakių rajonus, esantis Žemosios Panemunės piliakalnis visada traukė lankytojus. Tikimąsi, kad įgyvendinus projektą, jis taps dar labiau patrauklesnis lankytojams, tuo pačiu pats piliakalnis bus geriau apsaugotas nuo erozijos ir kito poveikio.

Nors ir apniokotas prabėgusių šimtmečių, Žemosios Panemunės piliakalnis ne tik žavi pravažiuojančius, bet ir kviečia įkopti į viršūnę nuo papėdės įrengtais laiptais, įrengtais takeliais nueiti iki Žemosios Panemunės dvaro sodybos. Jo viršūnė - puiki apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas į Nemuno slėnį, tolumoje matomus Seredžiaus ir Vilkijos miestelius. Žemosios Panemunės piliakalnis pelnytai gali būti lyginamas su Seredžiaus piliakalniu, kuris traukia akį lankytojų, vykstančiu panemune Jurbarko rajone.

Panemunių regioninio parko direkcijos informacija

Kviečiame Jus aplankyti šį lankymui pritaikytą piliakalnį.



 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  Taip atrodė piliakalnis iki 2015 m. beprasidedant Žemosos Panemunės piliakalnio  pritaikymo darbams. 

 

 

 

Žuklijų piliakalnis (u.k.3270), Kriūkų sen. Žuklijų k.
Piliakalnis yra Nemuno kairiajame krante. Iš Š, R ir V jį juosia daubos, vakarine dauba teka Pelutupis, rytine - Remtus (Žolupis). Piliakalnio šlaitai 15-20 m aukščio. P pusėje, nuo aukštumos supiltas apie 1 m aukščio ir 10 m pločio pylimas. Aikštelė apie 42 m ilgio P-Š kryptimi ir 10 m pločio. Aikštelėje rastas kultūrinis sluoksnis.
Piliakalnis anksčiau buvo ariamas, jo pylimo V dalyje buvo iškasta apie 2x2 m dydžio duobė (bunkeris).

 


  

 

 

Kukarskės piliakalnis su gyvenviete (u.k.12075), Kidulių sen. Kukarskės k.
Datuojamas I tūkst. po Kr. I puse - II tūkst. po Kr. pradžia. Piliakalnis yra kairiajame Nemuno krante. Jo šlaitų aukštis - 10-20 m. Ypač status šlaitas nuo Nemuno pusės. Aikštelė V kryptimi žemėja. Jos ilgis R-V kryptimi virš 50 m, o plotis P-Š kryptimi ties pylimu - virš 30 m. Rytiniame aikštelės gale supiltas pylimas, o už jo iškastas griovys. Pylimo aukštis nuo griovio dugno apie 6 m, o nuo aikštelės - 4 m. Pylimo ir griovio ilgis apie 35 m, o griovio plotis - apie 15 m. Į R nuo piliakalnio, už griovio yra senovės gyvenvietė. Kita gyvenvietės dalis yra į V nuo piliakalnio, privačioje sodyboje.
Aptiktas I tūkst. po Kr. I pusės 0,2-0,7 m storio kultūrinis sluoksnis, virš jo - XVIII a. pab.-XIX a. pr. kultūrinis sluoksnis su to laikotarpio kokliais. Kiti radiniai: lipdyta keramika grublėtu ir lygiu paviršiumi, žiesta keramika, gyvulių kaulai.

 


 

 


Simokų senovės gyvenvietė (u.k.16378), Barzdų sen. Simokų k.

Senovės gyvenvietė yra dešiniajame Šešupės krante. Jos slėnyje užima pailgą žemės plotą R-V kryptimi. Gyvenvietės teritorija ilgą laiką buvo ariama. Jos vertė yra archeologinė.
2006 m. privačiomis ir projektinėmis lėšomis, gautomis iš Šakių rajono bendruomeninių iniciatyvų rėmimo programos, sutvarkyta Simokų senovės gyvenvietės teritorija: mišku apaugusioje teritorijoje iškirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai, pašalinti sausuoliai ir vėjovartos, pastatytas paminklinis akmuo, aukuras, kertiniai teritorijos ribas žymintys akmenys ir du nukreipiamieji kelio ženklai. Įrengta ir sutvarkyta teritorija pritaikyta edukacinių programų vykdymui, švenčių organizavimui, vietinių gyventojų poilsiui ir turizmui.

 

             
Savivaldybės biužetinė įstaiga, Bažnyčios g. 4, LT-71120 Šakiai, tel. 8 (345) 60750, duomenys kaupiami ir saugomi Jurdinių asmenų registre, kodas 188772814
© Sakiai.lt. Visos teisės saugomos. El
.paštas: savivaldybe@sakiai.lt Kopijuoti ir platinti www.sakiai.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama.