ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Bažnyčios g. 4, LT-71120 Šakiai.
Tel. 8 (345) 60750,
Kodas 188772814

Verslininkams
  • Aukcionai
  • Viešieji pirkimai
  • Verslo licencijos ir leidimai
  • Viešieji darbai
  • Šakių verslo informacijos centras
  • Informacija
  • Gelgaudiškio dvaro sodybos nuoma
  • Investicijų galimybės
  • Viešosios vietos skirtos prekybai
  • Gyventojams
  • Bendruomeninės veiklos rėmimas (2017-2019)
  • Bendruomeninės veiklos rėmimas (2017-2019)
    Bendruomenių asociacija
  • Kultūra
  • Bendroji informacija
    Kultūros paveldas
    Bažnyčios
    Dvarų sodybos
    Kiti statiniai
    Archeologinės vietos
    Žymių žmonių sodybos
    Kultūros paveldo stebėsena
    Neveikiančios kapinės
    Mėnesio renginių planas
    Mėgėjų meno kolektyvai
    Metinis renginių planas
  • Švietimas
  • Jaunimas
  • Organizacijos ir grupės
    Apskritasis stalas
    Šakių moksleivių sąjunga
    Skelbimai/konkursai
    Paslaugos
    Teisinė informacija
    Naudingos nuorodos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Kalbos kertelė
  • Karjera
  • Laisvos darbo vietos
    Darbuotojų kaita
    Konkursai valstybės tarnautojų pareigoms užimti
    Konkursai įstaigų vadovų pareigoms užimti

  • Konkursai
  • Projektų finansavimo konkursas
    Studijų rėmimas
    Nuomos konkursai
  • Mokesčiai
  • Valstybinės žemės nuomos mokestis
    Komunaliniai ir kiti mokesčiai
  • Kapinės
  • Civilinė sauga
  • Savivaldybės priešgaisrinė tarnyba
  • Žemės ūkis
  • Mobilizacija
  • Turizmas
  • Parama būstui
  • Eismo saugumas
  • Miesto vizija
  • Visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programa, įgyvendinant projektus "Draugystės parkai–2" ir "Draugystės parkai–3
  • Viršutinis meniu Nr.2
  • Teisinė pagalba
  • Nuorodos
  • Pagalbos telefonai
  • Korupcijos prevencija
  • Administracinė našta
  • Viršutinis meniu Nr.1
  • Šakių rajonas
  • Autobusų parkas
  • Soc. paslaugų centras
  • Bendruomenių asociacija
  • Garbės piliečiai
  • Savivaldybė
  • Taryba
  • Meras
    Mero patarėjai
    Mero pavaduotojas
    Tarybos sekretorė
    Tarybos nariai
    Tarybos komitetai
    Kontrolės ir audito tarnyba
    Nuostatai
    Komisijos, darbo grupės
    Tarybos veiklos reglamentas
    Tarybos posėdžių protokolai
    Tarybos narių individualūs balsavimai
    Video transliacija
  • Struktūra ir kontaktai
  • Administracijos direktorius
    Administracijos direktoriaus pavaduotoja
    Architektūros ir urbanistikos skyrius
    Bendrasis skyrius
    Biudžeto ir turto skyrius
    Informacija
    Centralizuotos buhalterijos skyrius
    Centralizuotas vidaus audito skyrius
    Civilinės metrikacijos skyrius
    Kultūros ir turizmo skyrius
    Regioninės plėtros skyrius
    Socialinės paramos skyrius
    Švietimo ir sporto skyrius
    Ūkio skyrius
    Vaiko teisių apsaugos skyrius
    Žemės ūkio skyrius
    Kiti specialistai
    Seniūnijos
    Barzdų
    Gelgaudiškio
    Griškabūdžio
    Kidulių
    Kriūkų
    Kudirkos Naumiesčio
    Lekėčių
    Lukšių
    Plokščių
    Sintautų
    Slavikų
    Sudargo
    Šakių
    Žvirgždaičių
    Šakių rajono savivaldybės įstaigos
  • Teisinė informacija
  • Teisės aktai
    Administracijos direktoriaus įsakymai
    Tarybos sprendimai
    Mero potvarkiai
    Teisės aktų projektai
    Teisės aktų pažeidimai
    Tyrimai ir analizės
    Teisinio reguliavimo stebėsena
  • Veikla
  • Nuostatai
    Planavimo dokumentai
    Darbo užmokestis
    Darbo tvarkos taisyklės
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Administracijos finansinių ataskaitų
    Iždo finansinių ataskaitų
    Privatizavimo fondo ataskaitų rinkiniai
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Savivaldybės įstaigų, neturinčių tinklapių, ataskaitų rinkiniai
    Konsoliduoti finansinių ataskaitų rinkiniai
    Veiklos sritys
    Baigti projektai
    Vykdomi projektai
    Numatomi projektai
    Viešieji pirkimai
    Apskaitos reforma
    Vadovų darbotvarkės
    Bendrieji planai
    Darbo grupės. Komisijos
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Prisiimti įsipareigojimai
    Savivaldybės įmonės, įstaigos
    Savivaldybės turtas
    Viešieji pirkimai
  • Paslaugos
  • Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės
    Paslaugų teikėjai informuoja
    Prašymai
    Administracinės paslaugos
  • Atstovas Seime
  • Aplinkos apsauga
  • Daugiabučių namų renovavimas
  • Statyba ir teritorijų planavimas
  • Viešinimas
    Statyba
    Teritorijų planavimas
    Prašymų formos
    Nuolatinė statybos komisija
    Leidimai reklamai
  • Daugiabučių namų administravimas
  • Bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo
    Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atranka ir skyrimas
    Direktoriaus įsakymas, dėl pavedimo organizuoti atranka
    Administratoriaus atrinkimo ir skyrimo tvarka
    Asmenų pretenduojančių teiskti admin. paslaugas sąrašas
  • Strateginis planavimas
  • 2018-2024 metų plėtros strateginio plano rengimas
    Planų rengimo teisinis reglamentavimas
    Strateginiai plėtros planai
    Strateginiai veiklos planai
    Savivaldybės strateginiai veiklos planai
    Seniūnijų veiklos planai
    Metiniai veiklos planai
    Savivaldybės administracijos metiniai veiklos planai
    Seniūnijų metiniai veiklos planai
    Planų įgyvendinimo ataskaitos
    Strateginių plėtros planų ataskaitos
    Strateginių veiklos planų ataskaitos
    Metinių veiklos planų ataskaitos
  • Integruotų teritorijų vystymo programa
  • Projektai
  • Tarnybiniai automobiliai
  • Horizontalus meniu
  • Administracijos direktoriaus įsakymai
  • Tarybos sprendimai
  • Tarybos sprendimų projektai
  • Mero potvarkiai
  • Kalbos kertelė

     

     

    Įgyvendindama Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 13 punktą, Šakių rajono savivaldybės administracija vykdo valstybinę (perduotą savivaldybėms) valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkciją.

    Įsteigtas vienas valstybės tarnautojo etatas – dirba kalbos tvarkytojas (vyriausiasis specialistas). Šakių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja yra Rimutė Grušienė, tel: (8 345) 60760, 8 686 53759, el. p. rimute.grusiene@sakiai.lt

     

     

    Valstybinė kalba ir jos priežiūra 

     

    Valstybinė kalba saugoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybinės kalbos įstatymo (1995 m. sausio 31 d. Nr. I-779).

    Valstybinės kalbos įstatymo priežiūrą vykdo Valstybinė kalbos inspekcija, savivaldybėse – jų kalbos tvarkytojai. Siekdamas, kad būtų užtikrintas valstybinės kalbos taisyklingumas, šias pareigas užimantis specialistas tikrina įmones, įstaigas ir organizacijas, visuomenės informavimo priemones, derina viešųjų užrašų bei reklamos projektus, savivaldybėje rengiamus lankstinukus, informacinius pažintinius leidinius, savivaldybės tinklalapyje skelbiamą informaciją. Derina pasirašytinai savivaldybės Tarybos sprendimų ir kitų savivaldybės institucijų rengiamų teisės aktų projektus kalbos taisyklingumo požiūriu. Reguliariai rengia metodinius patarimus, seminarus, straipsnius, konsultuoja savivaldybės administracijos padalinių įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojus kalbos kultūros klausimais, reguliariai atnaujina medžiagą  savivaldybės interneto svetainėje.

    Kalbos tvarkytojas atsiskaito Valstybinei kalbos inspekcijai, už papildomas užduotis – savivaldybės merui ir administracijos direktoriui.

     

     

     

     

                                                                                        ATMINTINĖS

     

                                                                                      Adresų rašymas

    Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintas Adresų formavimo taisykles valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose (kitoms informacinėms sistemoms ir rašytiniams bendriesiems dokumentams šių taisyklių taikymas yra rekomendacinio pobūdžio) rašant adresą, jo sudedamosios dalys išdėstomos taip:

    a) savivaldybė (išskyrus atvejus, kai adreso objektas yra savivaldybės centre);

    b) seniūnija (išskyrus miestų seniūnijas);

    c) gyvenamoji vietovė;

    d) gatvė (išskyrus gyvenamąsias vietoves, kuriose gatvės nesudaromos);

    e) žemės sklypo, pastato ar pastatų komplekso numeris gatvėje ar gyvenamojoje vietovėje;

    f) korpuso numeris, jeigu jis yra suteiktas;

    g) buto ar negyvenamosios patalpos numeris (jeigu patalpa yra adreso objektas);

    h) adreso objekto pavadinimas (jeigu jis suteiktas).

    2. Jeigu adreso objektas yra savivaldybės centre, rašant adresą, jo sudedamosios dalys (miestas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra) išdėstomos taip: Kaunas, Savanoriu pr. 145 K5-25, Šakiai, Nepriklausomybės g. 4-3, Marijampolė, Vytauto g. 10, Vilnius, Vilniaus g. 12A-6, Jurbarkas, Kauno g. 78-2B.

    3. Jeigu adreso objektas yra ne savivaldybės centre, rašant adresą, jo sudedamosios dalys (savivaldybė, miestas (miestelis), gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), arba savivaldybė, seniūnija, kaimas, gatvė (jeigu yra), namo numeris, buto numeris (jeigu yra) išdėstomos taip: Šakių r. sav.,Gelgaudiškis, Kalno g. 5, Panevėžio r. sav., Velžio sen., Liūdynės k., Ramioji g. 2, Vilkaviškio r., Bartninkų sen., Geisteriškių k., Utenos r. sav., Daugailių sen., Radeikių k., Alyvų g. 12.

    4. Toks rašymo būdas yra taisyklingas, dažniausiai vartojamas rišliame tekste: Vardenis Pavardenis gyvena Vilkaviškyje, Liepų g. 10-38 arba Kreiptis: Vilkaviškis, Liepų g. 10, 38 kab. 5. Anksčiau numeruojant dažniau buvo vartojamos mažosios raidės, pagal Adresų formavimo taisykles (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092; Žin., 2002, Nr. 127-5753) vartotinos didžiosios raidės: Kauno g. 10A-45, J. Basanavičiaus a. 10-5B.

     



                                                                           Datos ir laiko rašymas

    Pagal Dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V – 117, dokumentuose tarp datos metus, mėnesį ir dieną reiškiančių skaitmenų grupių rašomi brūkšneliai. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2001 m. gegužės 3 d. nutarė, kad kitose kalbos vartojimo srityse datą rašant trumpuoju būdu skaitmenų grupės, reiškiančios metus, mėnesį ir dieną, skiriamos brūkšneliais arba tarpeliai, pvz. 2017-10-12. Data gali būti rašoma ir ilgesniu būdu, pvz.: 2017 m. liepos 6 d., 2016 m. liepos mėn.  Kai data rašoma ilguoju būdu, po mėnesio pavadinimo nerašoma mėn., pvz., 2017 m. spalio 5 d. (ne  2017 m. spalio mėn. 5 d.).

    Tarp skaitmenų ir sutrumpinimų m. ir d. paliekami tarpeliai, pvz., 2017 m. liepos 6 d. (ne 2017m. liepos 6d.).

    Reikia atsiminti, kad dokumentuose mėnuo paprastai nusakomas ne galininku (liepą, spalį), o žodžių junginiu – liepos mėnesį, spalio mėnesį, pvz., tarybos sprendimas priimtas 2017 m. spalio mėnesį.

    Laikas žymimas taip: 2 val. 15 min. arba 2.15 val. (arba tik 2.15), pvz..: komiteto posėdžio pradžia 10.30 val.; dirbame nuo 10.30 val. iki 17 val. (arba nuo 10.30 iki 17.00); Paroda – 14.00.

    Pastaba. Kai nurodomas laikotarpis, vartojamas brūkšnys, ne brūkšnelis, ir nepaliekama tarpų, pvz.:  spalio 10–11 d., 2017–2024 m. programa, 10.00–17.00.

     

     

     

                                                                          Iškabų (viešųjų užrašų) savininkams

    Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str.: Valstybinė kalba – lietuvių kalba. 
    Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsnis: Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba. 17 straipsnis: Lietuvos Respublikos viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

    Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.20 str. 2 dalis: Lietuvos Respublikoje įregistruoto juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimas ginamas pagal Lietuvos Respublikos teisę. 
    Firmų vardų įstatymo (svarbi įstatymo redakcija nuo 2002-03-26, žr. Žin., 1999, Nr. 63-2060) 4 str. 2 dalis: Firmos vardas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų.

    Firmų vardų darymo taisyklių (patvirtintų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004-02-02 nutarimu Nr. N-2 (91)) ištrauka: 4.1. Vienažodžiai simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš upių ir ežerų vardų, žmonių ir mitologinių vardų, augalų, gyvūnų, gamtos reiškinių pavadinimų ir kitokių daiktavardžių, pvz.: „Forumas“, „Elektronas“, „Kometa“, „Sedula“, „Nijolė“. 5.2. Galimi iš sutrumpinimų ar kitaip dirbtinai sudaryti ir lietuviškomis raidėmis rašomi simboliniai pavadinimai, kurių pabaiga atitinka lietuvišką galūnę, pvz.: „Eksma“, „Sodra“, „Elmatronas“. 6. Simboliniais vardais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai, ypač jei firmų veikla yra humanistinio ar humanitarinio pobūdžio, pvz.: akcinė bendrovė „Lingua“, uždaroji akcinė bendrovė „Littera“, labdaros ir paramos fondas „Alfa“. 11.1 Simboliniai pavadinimai nedaromi iš lietuvių kalbos klaidomis laikomų svetimybių (barbarizmų) ar hibridų, kitų nenorminių žodžių, pvz.:  „Cementovkė“, „Gerbūvis“. 11.3.

    Neteiktini simboliniai pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių, pvz.: „Teko“, „Kage“, „Mansel“. 11.5 Neteiktini simboliniai pavadinimai su rašybos klaidomis, pvz.: „SeKoMa“, „Meleta“, „AtiLa”.

    Mažmeninės prekybos taisyklių (Žin., 1995, Nr. 98-2194) 4 p.: Įmonės pavadinimas nurodomas iškaboje. Matomoje vietoje, prie įėjimo į įmonę, nurodomas jos darbo laikas. Visi užrašai turi būti valstybine kalba.

    Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių (Žin., 1995, Nr. 40-1224, 1997 11 20 redakcija) 2 ir 6 p.: Viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti (registruoti arba pateikti su valstybės ar savivaldos institucijų leidimu). Iškaboje vardas pateikiamas pagal registravimo liudijimą (visas arba taisyklingai sutrumpintas).

    Viešbučiuose, bankuose, tarptautinio transporto, turizmo firmose rašytinė informacija (ne iškabos!), susijusi su užsieniečių aptarnavimu, greta valstybinės kalbos gali būti skelbiama tradicinėmis tarptautinio bendravimo kalbomis, tačiau jų formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.

    Jei įstaigos ar įmonės (ypač aptarnavimo, paslaugų srities) turi registruotus firmų, prekių ar paslaugų ženklus, tai jų iškaboje (Lietuvos vartotojui, turinčiam teisę gauti reikiamą informaciją valstybine kalba) turi būti nurodyta tiesioginės reikšmės žodis, keli žodžiai (parduotuvė, kavinė, restoranas, viešbutis, biuras, valiutos keitykla, grožio salonas) arba prekių/paslaugų rūšių bendriniai žodžiai (maisto prekės, lietuviška avalynė, raštinės reikmenys, viskas sodininkams, techninė priežiūra, įgaliotasis atstovas, platintojas, verslo paslaugos, bankinės konsultacijos ir t. t.).

    Jei plakatuose, gatvių, keleivinio transporto stotelių skyduose, prekylangiuose ir kitur registruoti užsienio firmų, prekių ar paslaugų ženklai kartu teikiami su tekstu (šūkiais) kitomis kalbomis, tai jie (kaip rašytinė informacija – viešieji užrašai) turi atitikti Valstybinės kalbos įstatymą ir turi būti verčiami. 

    Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1994, Nr. 58-1132; 1995, Nr. 43-1045; 2000, Nr. 22-549) 911 str.: Valstybinės kalbos nevartojimas įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose – užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams (...).

    PASTABA. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: Iškaba – lentelė su užrašytu įstaigos ar kt. pavadinimu. Užrašas – užrašymas, kas užrašyta.

     

     

                                                                                  Antspaudai ir spaudai

     

    Pakeisti LR civilinio kodekso kai kurie straipsniai. Įtvirtinta juridinio asmens antspaudo naudojimo tvarka įsigaliojo 2013 m. liepos 13 d.

    Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44 straipsnis papildytas nuostata, kad dokumentas privalo būti patvirtintas juridinio asmens antspaudu tik tais atvejais, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose. Pažymėtina, kad įstatymuose pareiga turėti antspaudą privatiems juridiniams asmenims nenustatyta. Pavyzdžiui, tokio reikalavimo nėra Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose privačių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Dažniausiai įstatymuose pareiga turėti antspaudą nustatoma tik institucijoms, kurios vykdo valstybės ar savivaldybių funkcijas.

    Antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas 2011 m. gegužės 19 d. 

    Jame apibrėžta antspaudo sąvoka. Tai įtaisas, kurio paskirtis deformacijos būdu arba dažais daryti apskritimo formos žymassu juridinio ar fizinio asmens rekvizitais.

    Šio įstatymo 9 straipsnis. Antspaudų ir spaudų rekvizitų reikalavimai.

    1. Draudžiama naudoti vienodus antspaudus. Vienodais antspaudais nelaikomi antspaudai, sunumeruoti skirtingais skaičiais.

    2. Antspaudų ir spaudų rekvizitai turi atitikti įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų teisės aktų bei lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių reikalavimus.

    Pagal kalbos taisyklingumo reikalavimus antspaude neturi būti paskirtį nurodančių žodžių, pvz.: komandiruotėms, sutartims ir kt. (kn. Kanceliarinės kalbos patarimai, V., 2002, psl. 24).

     Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 04 10 įsakymu Nr. 65 yra patvirtinta Leidimų vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicinį (trumpąjį) valstybės pavadinimą, herbą, vėliavą ar kitus valstybės heraldikos objektus ar juos mėgdžiojantį žymenį, taip pat garantinius ir prabos ženklus, antspaudus, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklus prekių ženkluose suteikimo tvarka.

    Taigi antspaude Lietuvos Respublikos oficialų ar trumpą valstybės pavadinimą galėsite vartoti tik tada, kai turėsite teisingumo ministro patvirtinta tvarka išduotą leidimą. Priešingu atveju jūsų antspaudai ir jais tvirtinti dokumentai yra negaliojantys.

     

     

     

    2017 m. I pusmetį Šakių rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose išgirstos klaidos


                                                         Taisyklingos vartosenos variantas paryškintas

    Sekantis klausimas ( ₌ kitas klausimas); Ačiū labai  (₌ labai ačiū); Kas už tai, kad pradėti posėdį (( ₌ kad pradėtume); Įnešti, įvesti aiškumo  (₌ paaiškinti); Du, keturi metai (₌ dveji, ketveri metai); Reikalas tame (₌ reikalas tas, toks reikalas);  Mes randamės Šakiuose (₌ esame); Kas liečia šį klausimą (₌ dėl, o dėl šio klausimo, kalbant apie šį klausimą);  Darbotvarkė patvirtinta pilnumoje (₌ patvirtinta visa darbotvarkė); Daleisti (₌ leisti, atsirasti, pasidaryti); Dalinai (₌ iš dalies); įtakoti (₌ turėti įtakos); apsitarti (₌ aptarti, pasitarti); Pagarsinu balsų skaičiavimo komisijos narių sudėtį   (₌skelbiu, pristatau); Darbotvarkė dapildyta (₌ papildyta); atstovaujame rajoną (rajonui); Ilgamečiui darbuotojui (₌ ilgamečiam darbuotojui); Įmonė sėdi nuostolyje (₌ dirba nuostolingai); Vandens skaičiukai, skaitliukai (skaitikliai); Biškį (₌ truputį); Išaugo bedarbystė (₌ nedarbas);  Aplinkosauginis projektas (₌ aplinkosaugos);  Įsisavino lėšas  (₌ panaudojo); Blogas kelios stovis  (₌būklė).

    Kirčiavimo klaidos

    Su specialistU (ne su specialistu)

    RealiaI (ne realiai)

    PašalpA (ne pašalpa)

    OficialiaI (ne oficialiai)

    KlAusimai (ne klausimai)

    ProblemAs (ne problemas)

     

     

     

     

     

     

     

    Informacija oficialių raštų rengėjams

    Oficialių raštų rengimas įvairiose įstaigose – viena svarbiausių jų darbų sričių. Reikia nepamiršti, kad įstaigos rengti raštai puikiai atspindi joje vykdomą veiklą ir požiūrį į darbą, todėl jų rengėjams būtina žinoti, kaip juos rengti taisyklingai. Primename, kad svarbiausias dokumentas visiems raštų rengėjams – Dokumentų rengimo taisyklės, kurias galite rasti internete adresu https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E60E6A140217/vijrBpKOMA.

    Trumpai apžvelgsime keletą svarbiausių šių taisyklių punktų.

    1. Dokumento rekvizitai: priklausomai nuo dokumento paskirties, jame gali būti: Lietuvos valstybės ar savivaldybės herbas arba prekių ženklas; dokumento sudarytojo pavadinimas;  įstaigos duomenys; adresatas; dokumento pavadinimas; dokumento data; dokumento registracijos numeris;  dokumento sudarymo vieta; dokumento tekstas; parašas; dokumento tvirtinimo žyma; specialioji žyma; priedo žyma; gauto dokumento registracijos žyma; gauto dokumento nuoroda;  rezoliucija; dokumento suderinimo žyma; viza; supažindinimo žyma; dokumento rengėjo nuoroda; dokumento paieškos nuoroda; tikrumo žyma.
    2. Yra tokie rekvizitų išdėstymo būdai: išilginis centruotas, kai rekvizito eilučių pradžia ir pabaiga vienodai nutolusios nuo dokumento kairiosios ir dešiniosios paraščių ir kampinis vėliavinis, kai rekvizito eilutės prasideda arba vienodai nutolusios nuo dokumento kairiosios paraštės.
    3. Dokumentų rengimo taisyklėse numatyta, kad įstaigos duomenis sudaro:

    3.1.   Kai dokumento sudarytojas yra įstaiga ar jos vidaus struktūrinis padalinys − juridinio asmens teisinė forma, buveinė, kontaktinė informacija (telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas, kita reikalinga informacija), registro, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, pavadinimas, juridinio asmens kodas.

    3.2.    Kai dokumento sudarytojas yra įstaigos teritorinis padalinys − juridinio asmens teisinė forma, buveinė, registro, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, pavadinimas, juridinio asmens kodas bei teritorinio padalinio adresas ir kontaktinė informacija.

    3.3.   Kai dokumento sudarytojas yra įstaigos filialas (atstovybė) − juridinio asmens teisinė forma, buveinė, registro, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, pavadinimas, juridinio asmens kodas bei filialo (atstovybės) adresas, kontaktinė informacija, filialo kodas ir kita reikalinga informacija.

    1. Dokumento tekstas (lentelė, grafikas ar kita) raštuose išdėstomas po antrašte, teisės aktuose (nuostatuose, taisyklėse, programose ar kita) – po dokumento pavadinimo rekvizitu, kituose dokumentuose – po dokumento datos ir registracijos numerio arba po sudarymo vietos rekvizitais. Atsižvelgiant į dokumento paskirtį, jo tekstui taikomi tokie reikalavimai: Teksto pastraipų pirmosios eilutės pradedamos rašyti vienodu, ne didesniu kaip 22 mm atstumu nuo dokumento kairiosios paraštės. Tekstas gali būti dėstomas laisva forma, skirstomas skyriais, skirsniais, poskyriais, poskirsniais, punktais ir jų pastraipomis, punktų papunkčiais. Skyriai iš eilės žymimi paryškintais romėniškais skaitmenimis ir žodžiu didžiosiomis paryškintomis raidėmis (pvz., I SKYRIUS) ir turi pavadinimus. Skirsniai rašomi žodžiais išreikštais skaitmenimis įvardžiuotine forma didžiosiomis paryškintomis raidėmis (pvz., PIRMASIS SKIRSNIS) ir kiekviename skyriuje pradedami numeruoti iš naujo. Skyriai ir skirsniai rašomi išilginiu centruotu būdu ir atskiriami nuo teksto ne mažesniu kaip vienos eilutės intervalu. Skyrių ir skirsnių pavadinimai rašomi didžiosiomis paryškintomis raidėmis išilginiu centruotu būdu po struktūrinės dalies numeriu. Poskyriai ir poskirsniai nenumeruojami, poskyrių ir poskirsnių pavadinimai rašomi mažosiomis paryškintomis raidėmis išilginiu centruotu būdu ir atskiriami nuo teksto ne mažesniu kaip vienos eilutės intervalu.
    2. Parašo rekvizitą sudaro dokumentą pasirašančio asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė. Parašo rekvizitas išdėstomas po dokumento tekstu pagal Dokumentų rengimo taisyklėse pateiktus reikalavimus.

    Jeigu Jums rengiant dokumentus kyla klausimų, prašome kreiptis į savivaldybės kalbos tvarkytoją.

     

    Pagal galiojančią 2015 m. rugpjūčio 5 d. Dokumentų rengimo taisyklių redakciją parengė Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Rimutė Grušienė

     

     

     

     

                                                                                Kaip rašyti įgaliojimą

     

         Įgaliojimas – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė ką nors atlikti kito asmens ar įstaigos vardu. Įgaliojimus gali rašyti įstaigos, įmonės ar organizacijos ir privatūs asmenys. Dokumento pavadinimas ĮGALIOJIMAS gali būti išplėstas bendraties konstrukcija su galininku nurodant įgaliojimą atlikti darbą: įgaliojimas pasirašyti dokumentus, įgaliojimas paimti prekes, įgaliojimas tvarkyti sąskaitą.

         Įgaliojimas rašomas 1-uoju arba 3-iuoju asmeniu. Kai įgaliotojas yra įstaiga, įmonė ar organizacija, jis nurodomas antraštinėje dokumento dalyje. Įgaliojimas pradedamas esamojo laiko veiksmažodžio pirmuoju asmeniu: įgalioju, įgaliojame arba neutralesne trečiojo asmens forma Valdyba įgalioja, gali būti vartojamas ir neveikiamosios rūšies dalyvis įgaliojamas.

         Kai įgaliojimą rašo privatus asmuo, jis savo duomenis kaip dokumento sudarytojas gali nurodyti dokumento viršuje, o įgaliojimo tekstą pradėti Įgalioju..., arba duomenis apie save pateikti įgaliojimo tekste, jį rašyti taip: Aš, (vardas, pavardė, asmens kodas, gyv. vieta, paso ar asmens tapatybės kortelės duomenys), įgalioju...

         Toliau įvardijamas įgaliotinis (įgaliojamasis asmuo): nurodomas jo vardas ir pavardė, paso ar asmens tapatybės kortelės duomenys ir apibūdinama tai, kas įgaliojama atlikti. Jeigu darbas yra tęstinis, nurodoma, kuriam laikui įgaliojimas išduotas.

         Individualų įgaliojimą pasirašo įgaliotojas ir nurodo savo vardą ir pavardę, įstaigos įgaliojimus pasirašo jos vadovas. Jei privataus asmens įgaliojimas yra svarbus, jį turi patvirtinti notaras. Darbuotojo įgaliojime parašą gali patvirtinti turintis teisę tai daryti įstaigos darbuotojas.

     

    Įgaliojimų tekstų pavyzdžiai

     

         Į g a l i o j u Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistę Vardenę Pavardenę, a. K. 45410101010, atstovauti Vardo Ppavardaičio byloje dėl jo pripažinimo neveiksniu. 

     

         Į g a l i o j a m e  Aplinkos apsaugos kokybės vertinimo skyriaus vedėją Vardenę Pavardenę atstovauti Aplinkos apsaugos agentūrai Lietuvos aplinkos apsaugos komiteto veikloje ir suteikiame teisę reikšti Aplinkos apsaugos agentūros nuomonę.

         Agentūra, įgaliodama savo atstovę dalyvauti šio komiteto veikloje, įpareigoja Vardenei Pavardenei sudaryti sąlygas nagrinėti komiteto pateiktus dokumentų projektus ir teikti komitettui agentūroje apsvarstytus siūlymus bei pastabas.  

     

     

    Parengta pagal Rasuolės Vladarskienės knygelę „Dokumentų tekstai ir formuluotės“, 2017 m.    

     

     

     

     

     

     

     

     

     

             PATARIMAI, PAAIŠKINIMAI



     

    Feisbukas – vartotinas simbolinis pavadinimas

         
         Neretai kyla klausimas, ar galimi vartoti adaptuoti simbolinių pavadinimų „Facebook“, „Twitter“ variantai feisbukas, tviteris? Taip, galimi. Labai paplitę nelietuviški simboliniai pavadinimai adaptuojami ir virsta bendriniais žodžiais (vartojamais be kabučių ir mažąja raide), pvz.: audimersedesasboingas ir pan.

         Bendriniais žodžiais jau tapę ir socialinių tinklų pavadinimų „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“ adaptuoti variantai – feisbukastviteris, jutubas. Kaip galimi sinonimai jie įrašyti ir į „Enciklopedinį kompiuterijos žodyną“, „Aiškinamąjį kompiuterijos terminų žodyną“, jie bus įtraukti į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“.

         Galimi vartoti ir kiti adaptuoti plačiau paplitusių pavadinimų variantai: instagramasskaipas ir pan.

         

         
         

    Dažnai“ ar „dažniausiai“?

    Dažnai klystame vartodami žodžių junginį eilę metų, kai turime galvoje neapibrėžtą kiekį metų, nes žodis „eilė“ nevartotinas neapibrėžto kiekio reikšmėmis „daug, daugelis, dauguma, dalis, keletas“.
    „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis „eilė“ paaiškinamas kaip „vienas prie kito esančių ar paskui vienas kitą einančių daiktų linija; virtinė, greta, vora“.  
    Taigi sakinį „Eilę metų vadovavo įstaigai“ reikėtų taisyti „Daug metų; Keletą metų vadovavo įstaigai.“

    Reikėtų skirti, kada tinka vartoti žodį „dažniausia“, o kada „dažniausiai“. „Dažniausia“ ir „dažniausiai“ yra skirtingų formų žodžiai. „Dažniausia“ – aukščiausiojo laipsnio būdvardžio forma (plg. mažiausia), o „dažniausiai“ – aukščiausiojo laipsnio prieveiksmio forma (plg. mažiausiai). Taigi sakykime: Dažniausia ligos priežastis – peršalimas. Mano dažniausia viešnia – dukra. Bet –  Bibliotekoje dažniausiai  apsilanko studentai. Maisto produktus dažniausiai perku parduotuvėje.

     



    Didžiąja ar mažąja raide rašomi pareigų pavadinimai?

    Pareigų (ir titulų) pavadinimai prezidentas, ministrasambasadoriusrektoriusdirektoriuskaralius, meras – rašomi mažosiomis raidėmis, pvz.: Neseniai vyko prezidento rinkimaiĮsakymą pasirašė švietimo ir mokslo ministrasAtvyko nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius; Rytoj planuojamas susitikimas su sveikatos ministru; Susitikime su bendruomenių atstovais dalyvavo rajono meras.

    Tačiau stilistiniais sumetimais aukščiausių pareigūnų pavadinimai gali būti rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Lietuvos Respublikos PrezidentasLietuvos Respublikos Seimo PirmininkasLietuvos Respublikos Ministras PirmininkasJungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

    Oficialiuose raštuose, prašymuose didžiąja raide rašomas bet kurio pareigūno, į kurį kreipiamasi, pavadinimas, pvz.: Teisingumo MinistruiVilniaus universiteto Rektoriui (žr. Kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ 2.7.4 punktą).

     



    Apie brūkšnį ir brūkšnelį

    Skaitant įvairius raštus krinta į akį brūkšnio ir brūkšnelio painiojimas. Valstybinė lietuvių kalbos komisija primena, kad brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą (pvz.: lopšelis-darželis, paskaita-koncertas ir kt.), o brūkšnys – skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba. Įsidėmėtina, kad brūkšnys rašomas su tarpais. Brūkšnys taip pat rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas (pvz.: renginys vyks 12.00–13.00 val., gimnazijos valgykla dirba pirmos–septintos pamokos ir pertraukų metu). Brūkšnys riboms žymėti gali būti rašomas be tarpų, ypač tarpai nepaliekami tarp ribas žyminčių skaitmenų.  Įsidėmėtina, kad brūkšnį padėti galima klaviatūra surinkus kombinaciją Alt+0150.

     




     Ar geras pasakymas „atšaukti iš atostogų“?


    Atšaukti iš atostogų - taisyklingas, įprastas žodžių junginys, reiškiantis nurodymą grįžti į darbą. Žodžiu atšaukti nusakome esamą ar numatomų dalykų panaikinimą. 




     

    Įkainuoti“ ar „įkainoti prekę“?

     

       Turime du labai panašius, bet skirtingos reikšmės veiksmažodžius: kainúoti, kainúoja, kainãvo „turėti kainą, atsieiti“ ir káinoti, káinoja, káinojo „nustatyti kainą, vertinti“.

     

         Kainuoti su priešdėliu į- nevartojamas. Gavus naujų prekių reikia nustatyti jų kainą, taigi įkainoti. Jeigu prekių iki sezonui pasibaigiant nepavyksta parduoti, jas tenka perkainoti – nustatyti kitą kainą, paprastai mažesnę, kitaip sakant, nukainoti arba atpiginti, nupiginti.

     

       Atkreiptinas dėmesys, kaip taisyklingai kirčiuoti šiuos -oti veiksmažodžius: káinoti, káinoja, káinojo; įkáinoti, įkáinoja, įkáinojo; nukáinoti, nukáinoja, nukáinojo, nors pérkainoti, pérkainoja, pérkainojo.

     

       Išvestiniai daiktavardžiai – įkáinojimasnukáinojimas ir pérkainojimas.

     

    Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informaciją

     

     


                       Ar taisyklingas žodis „atostogpinigiai“?

     

         Taisyklingas, palyginkime kitus dūrinius, kurių pirmasisi sandas nurodo paskirtį: arbatžolės, duonmilčiai, maistpinigiai ir pan. ( Žr. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius, 1977, p. 151).

         Atostogpinigiai (taip pat vadinami atostogų, atostoginiais pinigais arba tiesiog atostoginiais) - darbo užmokestis, mokamas už atostogų laiką.

     

     

                     Kaip rašyti junginį sąskaita faktūra?

     

    Paplitusi netaisyklinga rašyba su brūkšneliu (sąskaita-faktūra). Faktūra yra tam tikra sąskaitos rūšis, todėl žodžių junginys sąskaita faktūra rašytinas be brūkšnelio. Terminas sąskaita faktūra (be brūkšnelio) (angl. invoice) yra Europos terminų žodyne.

     

     

     

     

     

     

     

    Istorija

    1990 m. birželio 20 d., jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo patvirtinta Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo. Ji buvo įgaliota spręsti ne tik kalbos kodifikavimo ir norminimo, bet ir valstybinės kalbos statuso įgyvendinimo klausimus. Iki tol (nuo 1976 m.) tokia komisija veikė prie Lietuvos mokslų akademijos. Ji buvo ne valstybinė, o visuomeninė institucija.

    1990 m. liepos 30 d. įsteigta Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija, o kaip specializuotas jos padalinys – Valstybinė kalbos inspekcija. Tais pačiais metais, Aukščiausiajai Tarybai paskelbus kreipimąsi, pradėti steigti kalbos tvarkytojų etatai miestų ir rajonų savivaldybėse. Taigi 1990 m. galima laikyti kalbos priežiūros sistemos formavimosi pradžia.

    1992 m. gegužės 26 d. buvo papildytas Administracinės teisės pažeidimų kodeksas, jame nustatyta administracinė atsakomybė už valstybinės kalbos nevartojimą ir už Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų nevykdymą. 1994 m. liepos 18 d. Kodeksas papildytas dar penkiais straipsniais, nustatančiais atsakomybę už įvairius valstybinės kalbos vartojimo pažeidimus (Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos informacija).

    1995 m. Kultūros paveldo inspekcija reorganizuota, Valstybinė kalbos inspekcija prijungta prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir tapo šios įstaigos struktūriniu padaliniu – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo Kalbos inspekcija.

    1995 m. sausio 31 d. priimtas Valstybinės kalbos įstatymas, jame įtvirtintos pagrindinės valstybinės kalbos vartojimo ir priežiūros nuostatos. Įstatymas galioja iki šiol.

    2001 m. lapkričio 20 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo reorganizuota į dvi įstaigas – Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ir Valstybinę kalbos inspekciją.

    2001 m. gruodžio 18 d. priimtas Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymas, 2002 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Inspekcijos nuostatus. Valstybinė kalbos inspekcija yra atskaitinga Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir atsakinga Kultūros ministerijai. Už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų nesilaikymą Inspekcija turi teisę taikyti nuobaudas pagal septynis Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius.

     

     

     

     

     

     


     

     

     

    KALBOS PAMOKĖLĖ

    Gatvių pavadinimai. Ar visada jie taisyklingi ir prasmingi?

    Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklės nustato, kad savivaldybės teritorijai priklausančioms gatvėms pavadinimus pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus suteikia Savivaldybės taryba.

    Gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimai suteikiami ir keičiami vadovaujantis šiais kriterijais:
    1. kalbos taisyklingumo;
    2. vietovardžių oficialumo ir normiškumo (išnykusių vietovardžių – tik normiškumo);
    3. personalijų nuopelnų Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims;
    4. istorinio įvykio reikšmės Lietuvos valstybei;
    5. pavadinimo atitikties visuomenėje priimtoms moralės normoms;
    6. pavadinimas neturi trikdyti visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, kurstyti tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos ir diskriminacijos.
    Gatvės pavadinimą sudaro vardas (žodis ar žodžių junginys, žodžio ar žodžių junginio ir skaitmens derinys) ir gatvės tipo nuoroda. Yra nustatyti galimi gatvių tipai: gatvė, skersgatvis, akligatvis, alėja, prospektas, takas, plentas, kelias, aplinkkelis, vieškelis, aikštė, skveras ir krantinė.

    Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas gatvių vardais gali eiti:

    1. Abstrakčios reikšmės daiktavardžiai, paprastai vienaskaitos formos, pvz.: Vilties g., Atgimimo g., Jaunystės g.; Pasimatymų skg.;

    2. Gamtos ir kitokių reiškinių bei objektų pavadinimai (dažnai pagal toje gatvėje ar kuria nors kryptimi esantį ar buvusį statinį ar kitą objektą), paprastai vienaskaitos formos, pvz.: Lietaus g., Saulės g., Upės g., Dvaro g., Mokyklos g., Bažnyčios g., Teatro g., Sanatorijos g..

    Kai kurie vardai pagal prasmę atitinkamai gali būti vienaskaitos arba daugiskaitos formos, pvz.: Žiburio g. arba Žiburių g., Lankos g. arba Lankų g., Ganyklos g. arba Ganyklų g..

    3. Augalų, gyvūnų, asmenų pavadinimai, paprastai daugiskaitos formos, pvz.: Rūtų g., Varnų g., Elnių g., Brolių g., Sėlių g., Bernardinų g., Visų Šventųjų g. Vienaskaitos forma tinka, kai vardas siejamas su konkrečiu objektu, pavyzdžiui, pavadinimas Ąžuolo g. – su Stelmužės ąžuolu.

    4. Dievybių, mitologinių būtybių pavadinimai, pvz.: Šventosios Dvasios g., Perkūno g., Žemynos g., Laumių g..

    5. Apibūdinamosios reikšmės žodžiai – būdvardžiai ir būdvardiškieji žodžiai, pvz.: Tylioji al., Žemutinė g., Lenktoji g., Vakarinis aplinkkelis. Šiuo atveju vartojamos įvardžiuotinės vienaskaitos vardininko formos, pvz., Ramioji g. – ne Rami g.

    Būdvardžiais gatvių pavadinimuose reiškiamas ir papildomas vardo požymis, pvz.: Uosto g. ir Naujoji Uosto g., Smiltelės g. ir Senoji Smiltelės g., Vandens g. ir Didžioji Vandens g., Plukių g. ir Mažoji Plukių g. Papildomas vardo požymis gali būti išreikštas ir daiktavardžio (asmenvardžio ar vietovardžio) kilmininku, pvz.: Ribiškių Didžioji g., Vydūno Mažoji g.

    6. Vietovardžiai, pvz.: Kauno g., Danės g., Rąžės g. Vartotinos oficialios, norminės vietovardžių formos. Tai yra turėtų būti ne Kazlų, o Kazlų Rūdos g.

    Rekomenduojami gatvių pavadinimai su krašto vietovardžiais, ypač nykstančiais ar išnykusiais, kaimiškosios vietovės gatvė gali būti pavadinta tos vietovės vardu. Prijungus kaimą prie kitos gyvenamosios vietovės, gatvės pavadinimas išsaugo kaimo vardą buvusioje kaimo teritorijoje, pvz., Justiniškių g. (Vilniuje).

    Gatvių pavadinimai gali būti sudaromi ir iš kitų šalių vietovardžių – vartojamos tradicinės arba adaptuotos tų vietovardžių formos, pvz.: Islandijos g. Šakiuose., Karaliaučiaus skg., Europos a., Reinės a. (mieste, turinčiame glaudžių ryšių su Vokietijos miestu Reine (Rheine).

    7. Asmenvardžiai – garsių, kraštui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių vardai ir pavardės, slapyvardžiai, pvz.: Barboros Radvilaitės g., Jono Basanavičiaus g., Vinco Mykolaičio-Putino g., Žemaitės g, P. Vaičaičio, S. Banaičio g. Pavadinime rašomas visas vardas ir pavardė (išimtis – tradiciškai nusistovėjęs junginys Dariaus ir Girėno g.).

    Kai vadinama asmenų grupės vardu, vartojama daugiskaitos forma, pvz., Radvilų g. Titulai, laipsniai, pareigos ir pan. pavadinime nenurodomi, pvz.: ne Vysk. Merkelio Giedraičio, o Merkelio Giedraičio g., ne Knygnešio Bataičio g., o Antano Bataičio g. Išimtis – gatvių pavadinimai nuo šventųjų vardų rašomi su trumpiniu šv., pvz.: Šv. Ignoto g., Šv. Gertrūdos g.. Vartojamos adaptuotos kitų kalbų asmenvardžių formos, pvz., Tomo Mano g.
    Gatvėms neteikiami gyvų asmenų vardai.

    8. Istorinių, kultūrinių vietų, įvykių (datų), objektų pavadinimai, pvz.: Žalgirio g., Vasario 16-osios pr., 9-ojo Forto g.. Skaitvardžiai gatvių pavadinimuose reiškiami arabiškais skaitmenimis su linksnio galūne po brūkšnelio (be tarpelių).

    Rekomenduojami trumpi, neutralūs gatvių vardai, todėl teiktiniausi nurodyti 1–6 punktuose.

    Renkant vardą iš kelių bendrinėje kalboje vartojamų leksinių variantų patariama rinktis teiktinesnį, pvz.: Topolių g. – geriau Tuopų g.

    Nerekomenduojama gatvės vardo sieti su dažnai trumpalaikiais simboliniais įstaigų, įmonių ar panašiais pavadinimais. Išimtis – gatvių, suplanuotų sodininkų bendrijų teritorijose, pavadinimai pagal tų bendrijų pavadinimus.

    Parengė Rimutė Grušienė

     

     

    AR VARTOTINAS TELEKOMUNIKACIJŲ TERMINAS „DOMENAS“?

    Taip, aukščiausiasis interneto vardų hierarchijos lygmuo vadinamas domenu (ang. domain). Domenas išreikškia  kraštinę dešiniąją interneto adreso dalį. Dažniausiai pasitaikantys domenai: EDU (švietimas), MIL (karyba), GOV (vyriausybė), COM (prekyba) ir kt. (žr.: Aiškinamasis telekomunikacijų terminų žodynas, Vilnius, 2004, p. 40).

    INFORMACIJA KALBOS VARTOTOJAMS 

    Suabejoję dėl žodžių rašybos, reikšmės, sandaros, linksnių, prielinksnių, įvairių formų vartojimo, sakinio skyrybos ir pan., naudokitės  Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės Konsultacijų banku (http://www.vlkk.lt/lit/konsultacijos);

    Paieškos langelyje įrašę reikiamą žodį ar žodžių junginį, išvysite visus svetainėje esančius atsakymus, susijusius su įrašytuoju žodžiu ar junginiu. Jei Konsultacijų banke nėra užklausą atitinkančių įrašų, užpildykite svetainės puslapio apačioje esančius langelius ir išsiųskite klausimą konsultantams. Atsakymą gausite elektroniniu paštu.

    Tos pačios svetainės puslapyje „Nutarimai“(http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai) rasite ne tik visus Komisijos nutarimus, bet ir išsamią informaciją apie aktualiausius rašybos ir skyrybos atvejus, tartį ir kirčiavimą, asmenvardžių, svetimvardžių rašymą, Lietuvos vietovardžių vartojimą, švietimo įstaigų ir įmonių pavadinimų sudarymą ir kt.

    APIE JONINES

    Joninės – šventė, švenčiama birželio 24 d., taip pat naktį iš birželio 23 į 24 d., maždaug tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis (vasaros saulėgrįža). Šios šventės ištakos Lietuvoje – Rasos šventė, neretai vadinama daugiskaita (Rasos). Oficialus šventės pavadinimas – Rasos ir Joninių diena (žr. švenčių dienų pavadinimus Darbo kodekse). Rasos šventė dar vadinama taip: Kupolė (Kupolės), Krešė (Krešės), Rasos, Vainikų švente.

    Neretai kyla klausimų, kaip kirčiuoti šios šventės pavadinimą. Šventės pavadinimas Joninės gali būti kirčiuojamas pagal antrąją (Jonìnės) ir pagal pirmąją (Jõninės) kirčiuotes. Antrajai kirčiuotei teikiama pirmenybė, nes laikomasi bendrosios priesagos -inis, -inė vedinių kirčiavimo taisyklės: jei Jonų̃, Jonáms, tai Jonìnės, plg. žolių̃, žolė́ms – Žolìnė.

    Antroji kirčiuotė – pagrindinis normos variantas:

    V. Jonìnės

    K. Jonìnių

    N. Jonìnėms

    G. Joninès

    Įn. Jonìnėmis

    Vt. Jonìnėse

    Š. Jonìnės!

    Pirmoji kirčiuotė – šalutinis normos variantas:

    V. Jõninės

    K. Jõninių

    N. Jõninėms

    G. Jõnines

    Įn. Jõninėmis

    Vt. Jõninėse

    Š. Jõninės!

    Sveikindami Jonus ir Janinas šventės pavadinimą ko gero sukirčiuosime taisyklingai, tačiau vertėtų įsidėmėti, kad vardinės ir vardadienis (vardo diena) nėra tas pats. Visi pavadinimai taisyklingi – vardinės, vardadienis (plg. gimtadienis) ir vardo diena (plg. gimimo diena). Šiek tiek skiriasi šių žodžių reikšmės: vardadienis = vardo diena, o vardo dienos šventė – vardinės.

    Šaltiniai: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas, Vikipedija

     

     NEREIKIA RAŠYTI SU KABUTĖMIS

     Dažnai žmonėms kyla klausimas, reikia ar nereikia tekste kabučių. Štai tie atvejai, kaip tikrai kabučių rašyti nereikėtų:

    Šokių pavadinimai

     Įvardijant bendrinius šokių pavadinimus kabutės nerašomos: mokytis šokti valsą, polką, salsą, ča ča ča ir pan. Su kabutėmis pavadinimas gali būti rašomas, kai yra konkretaus autoriaus kūrinys, pvz.: Juozo Lingio „Polka su ragučiais“.

    Terminai, terminizuoti junginiai

    Dažnai klausiama, ar reikia rašyti kabutėse žodžių junginį vieno langelio principas. Viešojo administravimo įstatyme (Žin., 2006, Nr. 77-2975) įtvirtinto vieno langelio principo pavadinimas rašytinas be kabučių. Tai reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje.

    Metaforos, frazeologizmai

    Neretai kabutėse mėgstama rašyti frazeologizmus. Be kabučių rašykime pasakymus: eina į kūną, pigiau grybų, šypsotis į ūsą, įeiti į vėžes, išmušė iš vėžių ir pan.   

    SVARBIAUSIOS RINKIMŲ KALBOS KLAIDOS

    Ruošiantis rinkimams ar jiems vykstant, itin dažnai girdime vartojant būdvardį rinkiminis. Rinkiminis - netaisyklingos darybos žodis. Su rinkimais susijusius dalykus reikia įvardyti ne būdvardžiu rinkiminis, -ė, o daiktavardžio nusakomojo kilmininko forma. Taigi įsidėmėtina, kad vartotina rinkimų (ne rinkiminė) apygarda, apylinkė, sistema; rinkimų (ne rinkiminė) komisija, būstinė; rinkimų (ne rinkiminė) teisė, valia; rinkimų (ne rinkiminis) biuletenis, sąrašas; rinkimų (ne priešrinkiminiai) pažadai; pažadai, duoti prieš rinkimus ir t. t.

    Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banką

    APIE „EURO“ VARTOJIMĄ 

    2004 m. spalio 28 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija priėmė nutarimą „Dėl Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimo lietuvių kalboje“. Jame nustatyta, kad ES bendrosios valiutos pavadinimas lietuviškai vartojamas adaptuotas – su lietuviškomis linksnių galūnėmis: eũras, eũro, eũrui, eũrą, eurù, eurè, eũrai, eũrų, eũrams, eurùs, eũrais, eũruose.

    Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje nutarta teikti piniginio vieneto euro santrumpą – Eur (plg. pavadinimo litas santrumpa – Lt). Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį €.

    Piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa ta pati – ct (be taško).

    Pereinamuoju laikotarpiu, kol apyvartoje bus ir lito centai, ir euro centai, galima terpti žodį ar santrumpą, pvz.: 2 euro centai, 2 euro ct, 2 Eur ct.

    Atkreiptinas dėmesys, kad santrumpa, kodas ar simbolis vartojami po skaitmeninės raiškos (darant tarpą), pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 €.

    2014 m. nutarimas papildytas pastaba (2014 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. N-2 (151): „Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas euro, Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas vietoj vardininko formos euras, turi būti išskiriamas kaip kitos kalbos žodis (paprastai pasviruoju šriftu).“

    Kartu ar skyrium rašyti: „euro zona“ ar „eurozona“?

    Kadangi turimas omenyje ne tarptautinis elementas euro- (reiškiantis sąsają su Europa, ypač su Europos Sąjunga arba Europos Ekonomine Bendrija), o piniginis vienetas (euras), rašytina atskirai – euro zona.

    Terminas  euro zona  (angl. euro area, vok. Euro-Zone, pranc. zone euro) teikiamas Europos terminų žodyne EUROVOC.

    Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banką

    ĮSTATYMAI IR NORMINIAI TEISĖS AKTAI, NUSTATANTYS VALSTYBINĖS KALBOS VARTOJIMO IR TAISYKLINGUMO REIKALAVIMUS

    Lietuvos Respublikos Konstitucija

    14 straipsnis. Valstybinė kalba - lietuvių kalba.

    Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas 

    Šis įstatymas nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos Respublikos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus.

    Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas

    7 straipsnis. Valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos

    13) valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė.

    Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas

    2.40 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas

    1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę.

    2. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.

    3. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.

    Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“

    1. Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji rašytinė ir garsinė informacija transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis.

    2. Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

    Antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymas

    9 straipsnis. Antspaudų ir spaudų rekvizitų reikalavimai

    2. Antspaudų ir spaudų rekvizitai turi atitikti įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų teisės aktų bei lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių reikalavimus.

    Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas

    10 straipsnis. Teisės akto turinio reikalavimai:

    1. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį.

    2. Teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus.

    3. Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistini žodžių sutrumpinimai, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas.

    12 straipsnis. Teisės akto kalba

    Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų.

    Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas

    2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

    2. Išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose.

    8. Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

    4 straipsnis. Bendrieji reikalavimai reklamai

    1. Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai.

    Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas

    34 straipsnis. Kalba, kuria rengiama ir platinama viešoji informacija

    1. Viešoji informacija rengiama ir platinama valstybine ar kita kalba laikantis šio ir Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. Platinama informacija turi būti prieinama neįgaliesiems.

    2. Radijo ir televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus mokomąsias, progines, specialiąsias, muzikines ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir televizijos programas ar laidas, taip pat transliuotojo sukurtas laidas, skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms. Komisija, atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų programų aprėpties zonoje, poreikius, gali licencijos sąlygose nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar) retransliuojamų programų ar laidų dalį turi sudaryti programos ar laidos tautinių mažumų kalbomis.

    3. Transliuotojams draudžiama rodyti audiovizualinius kūrinius, išverstus iš oficialios Europos Sąjungos kalbos į ne Europos Sąjungos kalbą.

    4. Retransliuotojai, platindami viešąją informaciją, pirmenybę turi teikti oficialioms Europos Sąjungos kalboms, todėl esant galimybei pasirinkti, kuria kalba retransliuoti tokią pačią programą – oficialia Europos Sąjungos ar kita kalba, privalo sudaryti visas sąlygas, kad programa ar laida būtų retransliuojama oficialia Europos Sąjungos kalba. 

    Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas

    5 straipsnis. Informacijos apie prekes ir paslaugas pateikimas

    1. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba.

    2. Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.

    Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas 

    2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

    1. Prekių ženklas (toliau – ženklas) – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Šiame įstatyme prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.

    Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas 

    4 straipsnis. Etninės kultūros valstybinės globos uždaviniai:

    1) garantuoti etninės kultūros paveldo išsaugojimą bei gyvosios tradicijos tęstinumą;

    8) ugdyti kalbos etninį savitumą, užtikrinti tarmių ir etninių vietovardžių išlikimą.

    Mažmeninės prekybos taisyklės

    9. Juridinio asmens ar jo padalinio (parduotuvės, kiosko ar kt.), kuris verčiasi mažmenine prekyba (toliau – padalinys), pavadinimas nurodomas iškaboje, vadovaujantis ūkio ministro patvirtintomis išorinės reklamos įrengimo tipinėmis taisyklėmis.

    26. Pirkėjas turi teisę:

    26.1. iki vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo gauti teisės aktų nustatyta tvarka raštu valstybine kalba jam būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamas prekes, susipažinti su jų saugą patvirtinančiais dokumentais.

    Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės

    15. Ženklinimo rekvizitai turi būti gerai matomi, patikimai pritvirtinti, neištrinami ir aiškūs, kad neklaidintų vartotojo. Rekvizitų matmenys turi būti pakankamo dydžio, kad būtų galima lengvai perskaityti ir suprasti informaciją.

    16. Jeigu kiti teisės aktai nereglamentuoja kitaip, prekių paskirtis, naudojimo (laikymo) ypatumai, nurodymai dėl prekių priežiūros ir saugos gali būti pateikiami grafiškai – piešiniais, sutartiniais ženklais, simboliais.

    17. Lietuvos Respublikoje vartotojui parduodamų prekių pavadinimas, paskirtis, naudojimo (laikymo) ypatumai, naudojimo taisyklės (jei jos turi būti pateikiamos vadovaujantis šių Taisyklių, konkrečios prekės (prekių grupės) ženklinimą reglamentuojančio teisės akto arba deklaruojamo norminio dokumento reikalavimais), tekstiniai įspėjimai dėl su preke susijusios rizikos ir atsargumo priemonių jas naudojant (laikant), tinkamumo naudoti terminas pateikiami ir Lietuvos Respublikos valstybine kalba. Valstybine kalba privaloma pateikti ir kitus, šiame punkte neišvardintus, rekvizitus, jei jų pateikimas valstybine kalba nustatytas konkrečios prekės (prekių grupės) ženklinimą reglamentuojančiame teisės akte.

    Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas" 

    9. Ženklinimo informacija turi būti pateikta valstybine kalba. Papildomai ženklinimo informacija gali būti pateikta ir užsienio kalba (kalbomis). Valstybine kalba pateikiama informacija privalo atitikti gamintojo (originalo kalba) pateiktą informaciją.

    15. Maisto produkto pavadinimo pateikimas

    15.1. Jei maisto produktus reglamentuojančiuose teisės aktuose maisto produkto pavadinimas nenurodytas, parduodant produktą vartojamas įprastinis jo pavadinimas arba maisto produkto, prireikus ir jo vartojimo, aprašas, kuris turi būti aiškus, vienareikšmiškai suprantamas, leistų atskirti jį nuo kitų produktų, su kuriais jis gali būti supainiotas.

    15.2. Leidžiama vartoti ir tą maisto produkto pavadinimą, kuriuo jis buvo teisėtai gaminamas ir parduodamas jį pagaminusioje valstybėje. Jeigu, taikant kitas šios higienos normos, visų pirma šios higienos normos, 13 punkto nuostatas, vartotojai negali sužinoti tikrosios maisto produkto prigimties ir atskirti nuo kitų panašių produktų, tai šalia produkto pavadinimo pateikiama ir kitokia aprašomojo pobūdžio informacija.

    15.3. Produktą pagaminusioje valstybėje vartojamas pavadinimas netaikomas, jei, atsižvelgiant į produkto sudėtį arba gamybą, šis pavadinimas skiriasi nuo įprastai šiuo vardu vadinamo produkto.

    15.4. Nei prekės ženklas, nei registruotasis produkto pavadinimas, nei išgalvotas pavadinimas negali būti vartojami vietoj parduodamo maisto produkto pavadinimo.

    15.5. Kartu su parduodamo maisto produkto pavadinimu pateikiama informacija apie maisto produkto pavidalą arba ypatingą jo apdorojimą (pvz.: susmulkintas į miltelius, išdžiovintas šaldant, giliai užšaldytas, koncentruotas, rūkytas) tais atvejais, kai, nepateikus šios informacijos, vartotojui gali būti neaišku.

    15.6. Ant visų jonizuojančiąja spinduliuote apdorotų maisto produktų turi būti nuoroda: „Apšvitinta“ arba „Apdorota jonizuojančiąja spinduliuote“ .

    Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos 

    Valstybinės kalbos mokėjimo kategorija – tai valstybinės kalbos mokėjimo lygis, pagal kurį sprendžiama apie Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) 6 str. nurodytų asmenų valstybinės kalbos mokėjimą einant tam tikras pareigas, atliekant tam tikros profesijos ar kvalifikacijos darbą.

    Išorinės reklamos įrengimo taisyklės 

    Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės

    Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai

    Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarkos aprašo 2, 3, 5-7, 9-10 punktai.

      Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. N-10 (99) (Žin., 2004, Nr. 160-5875) nustatė, kad Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas lietuvių bendrinėje kalboje turi būti vartojamas adaptuotas – su lietuviškomis linksnių galūnėmis: eũras, eũro, eũrui, eũrą, eurù, eurè, eũrai, eũrų, eũrams, eurùs, eũrais, eũruose. 2014 m. nutarimas papildytas pastaba (žr. 2014 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. N-2 (151)): „Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas euro, Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas vietoj vardininko formos euras, turi būti išskiriamas kaip kitos kalbos žodis (paprastai pasviruoju šriftu).“

      Ar taisyklinga „euro kursas – 1 prie 3,5“?

      yra 1 euras ir 3,5 lito, už vieną eurą – trys ir penkios dešimtosios lito (trys litai penkiasdešimt centų), o pinigus keičiame santykiu vienas euras su 3,5 lito (Iš kalbos konsultacijų telefonu // Lietuvos rytas, 2002 m. gruodžio 17 d.).

    PATVIRTINTOS IŠORINĖS REKLAMOS ĮRENGIMO TAISYKLĖS

    Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 13 d. įsakymu patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės. Jose nustatyta, kad ,,išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, valstybinės kalbos vartojimą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis“. Šis dokumentas apibrėžia reklamos įrengimo reikalavimus, leidimų išdavimo tvarką, leidimų turėtojų teises ir pareigas. Minėtos Taisyklės suvienodino išorinės reklamos įrengimo tvarką visose savivaldybėse.

    Taip pat šių metų gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymą. Jame reklama apibrėžiama kaip „bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą“.
    Šiame Įstatyme yra patikslintas ir išorinės reklamos apibrėžimas, jog „išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose“. Pažymėtina, kad Reklamos įstatymo pakeitimo įstatyme liko 4 straipsnio 1 dalis: „rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai“.

    RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDŽIŲ METU PASTEBĖTOS KLAIDOS (2016 m.)

    aplamai (= apskritai) - Gyventojai aplamai (= apskritai) mažai žino apie vandens kainas.

    atstovauti savivaldybę (=savivaldybei) - Kaune Šakių savivaldybę (= savivaldybei) atstovaus vienas specialistas

    daleiskim (=tarkim, sakykim) - daleiskim (= tarkim, sakykim), ši programa bus įgyvendinta per dvejus metus

    prabalsuoti (=balsuoti, nubalsuoti, baigti balsuoti) - Už pritarimą sutartims prabalsavome (=balsavome) ne visi

    sekantis posėdis (=kitas, ateinantis, artimiausias) - Siūlau šį klausimą atidėti sekančiam (=kitam) tarybos posėdžiui.

    uždara (=uždaroji) akcinė bendrovė

    ženkliai (=daug, labai, smarkiai, itin, gerokai, kur kas, nemažai) - Šiemet lėšų į biudžetą surinkta ženkliai (=gerokai; kur kas; itin) mažiau

    pravedę (=atlikę) pirkimus - Pravedę (=atlikę) pirkimus įsigijo du naujus kompiuterius

    kas liečia (=dėl, o, o dėl) - kas liečia antrą darbotvarkės klausimą (=o į antrą darbotvarkės klausimą galiu atsakyti).   

     

     

    SVARBU ŽINOTI:

    NETEIKTINI VERTINIAI   

    Didelis (= labai) ačiū

    Kas liečia (= o dėl, dėl)

    Kažkas tai (= kažkas)

    Kažkoks tai (= kažkoks)

    Kaip taisyklė (= paprastai, dažniausiai)

    Lyg tai (= lyg ir, tarsi, tartum, tarytum)

    Įtakoti (= turėti įtakos)

    Disketė (= diskelis)

    ĮMONĖMS – TIK LIETUVIŠKI PAVADINIMAI 

    askutinis mūsų valstybės smūgis verslui. Priešingos nuomonės laikosi kalbininkai, kuriems pateikti skundai – lyg žirniai į sieną.

    Pagaliai į ratus

    Verslininko įvaizdis Lietuvoje turbūt niekada nebuvo vertinamas teigiamai, priešingai, įvairių gyventojų apklausos rezultatai atskleidžia, kad verslu užsiimantys žmonės dažnai tapatinami su neaiškios, dažnai nelegalios veiklos atstovais. Šios etiketės dėl tokio šalyje vyraujančio gyventojų požiūrio verslui turbūt nepavyks nusikratyti dar ilgai.

    Žvelgiant verslininkų akimis, pastarieji daugiausia kritikos išsako valstybės sektoriui. Nenuostabu, kai politikų priimamos įstatymo pataisos kerta visam šalies verslui. Tokių smūgių buvo ne vienas.

    Nuo gegužės mėnesio, įsigaliojus naujų įmonių pavadinimų registravimo tvarkai, verslininkams, ypač jauniems kūrėjams, atsirado lyg kilpa po kaklu, kuri itin smaugia veiklą siejančius su užsieniu.

    90 proc. palaiminimo nesulaukia

    Įmonių pavadinimų registravimo nuostatos Civiliniame kodekse ir Valstybinės kalbos įstatyme galioja nuo 1995 metų, o iš esmės nuo gegužės mėnesio nuostatos kaip ir nesikeitė. Pasikeitė tvarka – dabar registruojant įmonės pavadinimą tenka gauti kalbininkų palaiminimą. Iki tol lengva ranka sugalvotus įmonių pavadinimus, nors ir angliškus, Registrų centras leido registruoti nevaržomai.

    Būtent dėl kalbininkų dabar daugiau nei pusė verslininkų susiduria su problema – jų sugalvotas įmonės pavadinimas atmetamas. Skelbiama, kad, priėmus naują tvarką, per pirmąsias savaites Valstybinės lietuvių kalbos specialistai atmetė 90 proc. prašomų registruoti įmonių pavadinimų.

    Verslininkams, siejantiems veiklą su užsieniu, tai smūgis žemiau juostos. „Mūsų veikla susijusi su IT paslaugomis, pagrindiniai klientai – užsienio šalių įmonės. Neleidus įregistruoti angliško įmonės pavadinimo, sustojo kone visa įmonės plėtra. Man net į galvą netelpa mintis, kaip galima siųsti komercinį pasiūlymą klientams, kai tavo įmonės pavadinimas UAB „Langas į internetinę erdvę“ ar UAB „Interaktyvi elektroninė paslauga“. Užsieniečiui tai visiškai nieko nesako“, – nepatenkintas kalbėjo Kasparas Steponavičius, prisiminęs kalbininkų siūlytus įmonių pavadinimus.

    Jo teigimu, su kalbininkais alternatyvos taip ir nebuvo rasta, mat pasiūlymai visiškai neatitikdavo įmonės veiklos arba buvo sunkiai suprantami net pačiam įmonės steigėjui.

    Remiamos užsienio valstybės

    Sugalvoti pavadinimą įmonei nėra lengva užduotis. Tą pripažįsta daugelis verslo konsultantų, kurie taip pat primena, kad įmonės sėkmė neatsiejama nuo tinkamai parinkto pavadinimo.

    Draudimas parinkti įmonei tik lietuvišką pavadinimą sulyginimas su įmonės verslo vystymosi stabdymu. Tą supratę kai kurie parlamentarai Seime siūlo pataisas, leidžiančias registruoti pavadinimus bet kokia užsienio kalba ar jų žodžiais. Žinoma, tokios pataisos papiktino ne vieną kalbininką. Koks bus rezultatas, bus matyti jau per Seimo rudens sesiją.

    „Tiesiog juokas ima, kai išgirsti pasiūlymą: jei netinka taip, registruok įmonę užsienyje. Įdomu, ar tie žmonės supranta, kad, dalijant tokius patarimus, bus remiama užsienio ekonomika, bet ne mūsų šalies. Galiausiai, jei situacija nesikeis, būtent taip ir nutiks. Tuomet už galvos bus susiimta, vėl bus kuriamos įvairios mokestinės lengvatos, o jaunam verslui siūlomos naujos teisinės formos, kaip kad buvo su mažosiomis bendrijomis, ir vėl bus tik laiko klausimas, kai viskas pasisuks kita vaga“, – mintimis dalijosi Eurelijus Krukauskas, bandęs atidaryti dukterinę įmonę ir ją užregistruoti anglišku pavadinimu.

    Kalbininkai: verslininkai nepateikia faktų

    Kalbininkų siūloma alternatyva – registruoti įmonę lietuvišku pavadinimu, o prekės ženklą pasirinkti tokį, kokio tik geidžia širdis.

    „Prekiniams ženklams jokių reikalavimų nėra. Čia jau tikrina prekinių ženklų registratorius, bet kokių specialių kalbos taisyklingumo reikalavimų ar kalbos reikalavimų viena ar kita kalba tikrai nėra“, – teigė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dvylytė.

    Tačiau ir čia verslininkai pastebėjo tam tikrų keblumų, kuriuos, anot jų, kalbininkams sudėtinga paaiškinti. VLKK specialistai teigė, kad tai tik niekuo nepagrįsti skundai.

    „Tokios mintys yra labai bendros – nėra jokių konkrečių faktų. Mes kalbėdamiesi su verslininkais neišgirdome jokios konkrečios situacijos, kai vienas ar kitas lietuviškas įmonės pavadinimas sutrukdė veiklai. Čia galbūt hipotetinės mintys, įsitikinimas, kad trukdys. Galų gale patys verslininkai ne vieną kartą yra pasakę, kad to pavadinimo retai ir reikia, o labiau reikia prekių ženklo. Tai jie tarsi prieštarauja patys sau“, – pridūrė VLKK Bendrojo skyriaus vedėja A. Dvylytė.

    Alfa.lt kalbinti verslininkai tik gūžčiojo pečiais, svarstydami, kokių įrodymų reikia, ir klausdami, kas nuo to pasikeis . „Persiųsti Vokietijos kolegų laišką, kuriame jie teigia visiškai nesuprantantys lietuviško pavadinimo, galiu nors ir dabar. Priešinga situacija, jei nusiųsčiau anglišką pavadinimą, kurį suprastų kone visas pasaulis. Jei tai įrodymas gerbiamiems kalbininkams, tai džiugu, tačiau klausimas, kas nuo to pasikeis“, – apie beprasmių įrodymų grindimą pasakojo jaunasis verslininkas K. Steponavičius.

    Verslininkų teigimu, verslas yra varomoji ekonomikos augimo dalis, tačiau, užuot skatinę verslą, valdžios atstovai ne suteikia realią pagalbą, o tik kiša pagalius į ratus.

    „Alfa.lt“ informacija

    Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius 2013 m. balandžio 25 d. pasirašė potvarkį Nr. 146 „Dėl sąvokų Ministro Pirmininko potvarkiuose“. Jis nustatė, kad Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiuose:

    1.1. sąvoka „Ministro Pirmininko tarnyba“ suprantama kaip „Vyriausybės kanceliarija“;

    1.2. sąvoka „Ministro Pirmininko kancleris“ suprantama kaip „Vyriausybės kancleris“;

    1.3. sąvoka „Ministro Pirmininko kancleris A. Mačiulis“ suprantama kaip „Vyriausybės kancleris A. Mačiulis“;

    1.4. sąvoka „Ministro Pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas“ suprantama kaip „Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas“;

    1.5. sąvoka „Ministro Pirmininko kanclerio pavaduotojas“ suprantama kaip „Vyriausybės kanclerio pavaduotojas“.

    Šis potvarkis įsigaliojo 2013 m. gegužės 1 dieną.  

    Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2012 m. lapkričio 8 d. priėmė nutarimą Nr. N-5 (136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“ ir pripažino netekusiomis galios 1997 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 66 patvirtintas Garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinąsias taisykles. 

      DĖL VIEŠOSIOS INFORMACIJOS NE VALSTYBINE KALBA PATEIKIMO    

     2012 m. lapkričio 8 d. NR. N-5  (136)

     Vilnius

         Valstybinė lietuvių kalbos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 1995, Nr. 15-347, 2011, Nr. 91-4324) 2 straipsniu, n u t a r i a:

         1. Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji rašytinė ir garsinė informacija transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis.

         2. Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

         3. Pripažinti netekusiu galios Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 66 „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m gegužės 25 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl Garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 113-2865).

    KOMISIJOS PIRMININKĖ  DAIVA VAIŠNIENĖ    

    KAIP RAŠYTI KABUTES

    Reikėtų įsidėmėti, kad kabutės rašomos ne žodžio viršuje (“...“), o pramaišiui - pirmoji kabučių dalis apačioje (kaip devynetukai) („), antroji viršuje (kaip šešetukai) (“) - („...“), pvz.: laikraštis „Draugas“, UAB „Šilumos tinklai“.

    APIE VIEŠUOSIUS UŽRAŠUS

    Viešieji užrašai - tai viešai kabinami, viešai rašomi užrašai, kuriuos visi mato, pastebi. Teisės aktais nustatyta, kad Lietuvoje visi užrašai turi būti pateikiami taisyklinga valstybine lietuvių kalba, taip pat turi būti laikomasi iškabų, išorinės reklamos įrengimo taisyklių. Viešieji užrašai turi būti ir teisiškai pagrįsti. Savivaldybės specialistai, remdamiesi teisiniais aktais, turi įvertinti, ar reklama, iškaba tinkama, ar būtent toje vietoje ją galima įrengti, ar taisyklinga jos kalba. Geriausia iškaboms rinktis lietuviškas galūnes turinčius, nustatytas kalbines normas atitinkančius, gražiai skambančius pavadinimus, neperkrauti jų įvairiausio šrifto ar spalvų tekstais. Šakių mieste, deja, akis ūžkliūva už apiplyšusių, spalvas praradusių stendų, iškabų. Siūlyčiau nesavivaliauti, iš anksto pasirūpinti iškabos, stendo, plakato leidimu bei kalbos taisyklingumu. Pirmiausia reikėtų kreiptis į savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių, pasikonsultuoti ir su kalbos tvarkytoja. Atminkime, kad gražūs, tvarkingi reklaminiai stendai puošia miestą, o apšepę, klaidingi - skurdina.

    DIDŽIOSIOS RAIDĖS PAREIGŲ PAVADINIMUOSE

    1. Pareigų pavadinimai ir titulai rašomi mažąja raide. Kai pareigų pavadinimas prasideda tikriniu daiktavardžiu ar įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimu, pirmasis pareigų pavadinimo žodis rašomas didžiąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras - socialinės apsaugos ir darbo ministras - ministras; Šakių rajono savivaldybės meras - Savivaldybės meras - meras; Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius - Savivaldybės administracijos direktorius - Aministracijos direktorius - direktorius.  

    2. Aukščiausiųjų pareigūnų pavadinimai iš pagarbos gali būti rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Lietuvos Respublikos Prezidentas - Prezidentas; Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas - Seimo Pirmininkas; Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas - Ministras Pirmininkas.

    3. Raštuose, prašymuose ir panašiuose dokumentuose didžiąja raide rašomas bet kurio asmens, į kurį kreipiamasi, pareigų pavadinimas, pvz.: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos Ministrui; Šakių rajono savivaldybės Merui; Šakių rajono savivaldybės Mero pavaduotojui (arba Mero Pavaduotojui), Šakių rajono savivaldybės administracijos Direktoriaus pavaduotojui (arba Direktoriaus Pavaduotojui).

    (Remtasi Valstybinės kalbos inspekcijos patarimais) 

    GATVIŲ PAVADINIMŲ RAŠYMAS

    Gatvės pavadinimą sudaro gatvės vardas ir gatvės tipo nuoroda. Gatvės vardas rašomas didžiąja raide; kai jį sudaro du ar daugiau žodžių - visi savarankiški žodžiai rašomi didžiąja raide, pvz.: Šaulių g., Tulpių g., Vakarų Užuovėjos g.

    Gatvės tipo nuoroda rašoma mažąja raide. Daugelį gatvės tipo nuorodų įprasta trumpinti: gatvė - g., skersgatvis - skg., akligatvis - aklg., alėja - al., prospektas - pr., aikštė - a., skveras - skv. Paprastai netrumpinamos rečiau vartojamos nuorodos; prireikus trumpinama taip: takas - tak., plentas - pl., kelias - kel., kl., aplinkkelis - aplink., vieškelis - vieškl., krantinė - krant.

    Skaitvardžiai gatvių pavadinimuose reiškiami arabiškais skaitmenimis su linksnio galūne po brūkšnelio (be tarpelių), pvz..: Vasario 16-osios g., Kovo 11-osios g. Gatvėms gali būti suteikiami garsių, kraštui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių vardai ir pavardės, slapyvardžiai. Pavadinime rašomas visas vardas ir pavardė, pvz.: Vinco Kudirkos g., Edmundo Steponaičio g., Onutės ir Vinco Stonių g. (išimtis - tradiciškai nusistovėjęs junginys Dariaus ir Girėno g.). Gatvėms neteikiami gyvų asmenų vardai. 

    Kampinio pastato adresą sudaro du gatvių pavadinimai ir numeriai, skiriami įžambiuoju brūkšniu, pvz.: Šaulių g. 11 / Vinco Kudirkos g. 5. Pastato, buto ar patalpos numeris rašomas skaičiumi (-iais) arba skaitmens (-ų) ir didžiosios raidės kombinacija, pvz.: Stoties g. 27B-4, Kęstučio g. 4A-15, Nepriklausomybės g. 14-22A.   

    Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. gruodžio 2 d. rekomendaciją „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“.

    „KAIP TAPTI TURTINGU“ AR „KAIP TAPTI TURTINGAM“?

    Tapti turtingu ponu - galima, nes ponas - daiktavardis.  Šiuo atveju būdvardis turtingas eina derinamuoju pažyminiu, kurį deriname su daiktavardžiu (pažymimuoju žodžiu) gimine, skaičiumi ir linksniu. Tačiau būviui reikšti vietoj naudininko nevartotinas būdvardžių ir būdvardiškai vartojamų žodžių įnagininkas: Kaip tapti turtingu (taisoma turtingam, nes deriname prie numanomo man) (Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p.84). Būdvardžių ir būdvardiškai vartojamų žodžių įnagininkas nevartotinas ir vietoj vardininko, kilmininko ar galininko: kas nenori tapti turtingesniu (= turtingesnis)? Vien pinigai nepadaro žmogaus laimingu (laimingo). Sunkumai privertė ją būti taupesne (= taupesnę) ir išradingesne (= išradingesnę).  

    TEISĖS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU VALSTYBINĖS KALBOS VARTOJIMU IR TAISYKLINGUMU, IŠTRAUKOS

    Lietuvos Respublikos Konstitucija

    14 str. Valstybinė kalba – lietuvių kalba.

    Pagal Konstitucijos 14 straipsnį lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, jis turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti skelbiami valstybine kalba; raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai dokumentai privalo būti tvarkomi lietuvių kalba; valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės bei organizacijos tarpusavyje susirašinėja valstybine kalba.

    Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas (Valstybės žinios, 1995, Nr. 15-344)

    Įtvirtinti pagrindiniai valstybinės kalbos vartojimo ir priežiūros reikalavimai

    17 str. Lietuvos Respublikos viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

    18 str. . Užrašų kitomis  kalbomis formatas  negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.

    23 str. Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.

    24 str. Bet kokie veiksmai prieš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytą valstybinės kalbos statusą neleistini.

    Už  šio   įstatymo  nuostatų  tiesioginį  vykdymą  atsakingi institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų bei organizacijų vadovai.

    Asmenys, pažeidę  šį  įstatymą,  atsako  įstatymų  nustatyta tvarka.

    Lietuvos Respublikoje steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų (juridinių asmenų) pavadinimų sudarymą reglamentuoja:

    Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262)

    Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91), Valstybės žinios, 2004, Nr. 27-867; http://www.vlkk.lt/lt/article.po/5).

    Juridinių asmenų registro nuostatai, (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407; Valstybės žinios, 2003, Nr. 107-4810). 

    Pagrindiniai juridinių asmenų pavadinimų kalbiniai reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse

    1.21 straipsnis. Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams taikytina teisė

    1. Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

    2. Bent vienas iš asmenų, veikiančių atstovybės ar filialo vardu, turi gyventi Lietuvos Respublikoje. 3. Asmenų, veikiančių Lietuvos Respublikoje registruotos atstovybės ar filialo vardu, teises ir pareigas (kompetenciją) nustato Lietuvos Respublikos teisė.

    2.40 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas

    1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę.

     2. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.

    3. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.

    Pagal Civilinį kodeksą bei Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisykles Kitos kalbos žodžiu (-iais) pavadinti įmonę negalima, išskyrus tuos atvejus: 1) užsienio juridinis asmuo perduoda savo vardą Lietuvoje steigiamai įmonei, 2) simboliniais pavadinimais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai, ypač jei įmonės, įstaigos, organizacijos veikla yra kultūrinio ar humanitarinio pobūdžio, pvz.: „Alfa“, „Libra“, „Lingua“, „Littera“, „Caritas“.

    Juridinių asmenų pavadinimų nurodymas, užrašymas, reklama

    Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai

    „Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“ (2001-06-11, Nr. 697,Valstybės žinios, 2001, Nr. 51-1778)

    „Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo pakeitimų“, 9 ir 26.1 p. (2005-07-14, Nr. 767, Valstybės žinios, 2005, Nr. 87-3263)  

    Įmonės ar jos padalinio, kuris verčiasi mažmenine prekyba, pavadinimas nurodomas iškaboje, vadovaujantis ūkio ministro patvirtintomis Išorinės reklamos įrengimo tipinėmis taisyklėmis.

    Tais atvejais, kai pardavėjas yra individualia veikla besiverčiantis fizinis asmuo, nurodomas jo vardas, pavardė ir individualios veiklos vykdymo registracijos pažymos arba įsigyto verslo liudijimo numeris. Šie duomenys nurodomi individualia veikla besiverčiančio fizinio asmens pasirinktu būdu, tačiau jie turi būti pirkėjų matomi.

    Pirkėjas turi teisę iki vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo gauti teisės aktų nustatyta tvarka raštu valstybine kalba jam būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamas prekes, susipažinti su jų saugą patvirtinančiais dokumentais.

    Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinosios taisyklės, 2 ir 6 p., (Valstybės žinios, 1997, Nr. 113-2865, 1997 11 20 redakcija)

    Viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti (registruoti arba pateikti su valstybės ar savivaldos institucijų leidimu). Iškaboje vardas pateikiamas pagal registravimo liudijimą (visas arba taisyklingai sutrumpintas).

    Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas, 2 str. 7 dalis (Valstybės žinios, 2000, Nr. 64-1937). Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine-komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

    4 str. 2 dalis. Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai.

    Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių (I. Bendrosios nuostatos) išrašas:

    Iškaba – prie juridinio asmens ar juridinio asmens padalinio buveinės pastato pateikta informacija, nurodanti juridinio asmens ar jo padalinio pavadinimą, arba prie juridinio asmens ar individualia veikla besiverčiančio fizinio asmens verslo vietos pateikta informacija, nurodanti juridinio asmens ar individualia veikla besiverčiančio asmens verslo pobūdį (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir pan.). Iškaboje gali būti nurodytas prekių ar paslaugų ženklas, vėliava, emblema, individualia veikla besiverčiančio asmens vardas, pavardė, individualios veiklos vykdymo registracijos pažymos arba įsigyto verslo liudijimo numeris ar kita papildoma informacija (darbo laikas ir pan.).

    Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. ĮV-138 ,,Dėl Reklamos kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 50-1674).

    Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas, 5 str. 1 ir 2 p., (Valstybės žinios, 2007, Nr. 12-488)

    Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes.

    Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.

    Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007-04-05 nutarimo Nr. N-1 (110) „Dėl simbolinių pavadinimų linksniavimo“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 42-1625) išrašas:

    1. Lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai, einantys po nomenklatūrinio žodžio, nekaitomi, pvz.: Bendrovės „Bitė“ teikiamos paslaugos; Prekybos centrui „Senukai“ reikalingi pardavėjai; Užsukau į kailių saloną „Nijolė“ (....).

    2. Jei lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai eina prieš nomenklatūrinį žodį, vietoj vardininko vartojamas kilmininkas, pvz.: „Bitės“ bendrovės teikiamos paslaugos; „Senukų“ prekybos centrui reikalingi pardavėjai; Vakarieniavau „Juodojo riterio“ restorane (....).

    3. Lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai, vartojami be nomenklatūrinio žodžio, yra linksniuojami, pvz.: „Bitės“ teikiamos paslaugos; „Senukams“ reikalingi pardavėjai; Užsukau į „Nijolę“; Vakarieniavau „Juodajame riteryje“ (....).

    4. Nelietuviški simboliniai pavadinimai, einantys po nomenklatūrinio žodžio, nekaitomi, pvz.: Bendrovės „Sonex“ teikiamos paslaugos; Akcinės bendrovės „Sanitas“ (AB „Sanitas“) vaistai; Parduotuvei „Maxima“ reikalingi darbuotojai; Nusipirkau automobilį „Corolla“; Užsisakiau interneto planą „Zebra“; Naudojuosi parduotuvės „Norfa“ nuolaidų kortele; Lankau sporto klubą „Impuls“; Žaidžiu komandoje „Barcelona“.

    5. Nelietuviški simboliniai pavadinimai, einantys be nomenklatūrinio žodžio arba prieš jį, rekomenduojami linksniuoti, jeigu juos įmanoma priderinti prie kurios nors lietuvių kalbos linksniuotės, pvz.: „Sonexo“ teikiamos paslaugos; „Sanito“ vaistai; „Maximai“ reikalingi darbuotojai; Nusipirkau „Corollą“; Užsisakiau „Zebrą“; Naudojuosi „Norfos“ nuolaidų kortele; Lankau „Impulsą“; Žaidžiu „Barcelonoje“; „Sonexo“ bendrovės teikiamos paslaugos; „Sanito“ akcinės bendrovės vaistai; „Maximos“ parduotuvei reikalingi darbuotojai; Užsisakiau „Zebros“ interneto planą; Naudojuosi „Norfos“ parduotuvės nuolaidų kortele; Lankau „Impulso“ sporto klubą; Žaidžiu „Barcelonos“ komandoje.

    ● Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (Valstybės žinios, 2002, Nr. 68-2759).

    1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

    1. Šis įstatymas apibrėžia vartotojų teises, vartotojų teisių apsaugos sritis, nustato vartotojų teisių apsaugos institucinę sistemą, vartotojų teisių apsaugos institucijų kompetenciją, reglamentuoja vartotojų švietimą, vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų santykius, vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarką ir atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus.

    7. Paslauga – atlygintina veikla arba (ir) jos rezultatas, kuriais siūloma tenkinti ar yra tenkinamas konkretus vartotojo poreikis.

    8. Paslaugų teikėjas – asmuo, kuris vykdydamas savo verslą siūlo ir atlygintinai suteikia paslaugas vartotojams.

    21. Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekės ar paslaugos ženklą, pateikiama tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios reklamos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją apmokama ar kitaip atsilyginama.

    27. Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

    36. Viešoji informacija – informacija, skirta viešai platinti, išskyrus šio straipsnio 21 dalyje nurodytą informaciją, taip pat informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešoji informacija.

    37. Viešosios informacijos platintojas – transliuotojas, retransliuotojas ar kitas asmuo, parduodantis ar kitais būdais skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei, kuris prisiima atsakomybę už savo skleidžiamos informacijos teisėtumą.

    38. Viešosios informacijos rengėjas – transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos agentūra, redakcija ar kitas asmuo, rengiantis viešąją informaciją.

    39. Visuomenės informavimas – veikla, kuria visuomenei teikiama viešoji informacija.

    40. Visuomenės informavimo priemonės – knygos, laikraščiai, žurnalai, biuleteniai ar kiti leidiniai, televizijos, radijo programos, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija ir kitos priemonės, kuriomis viešai platinama informacija. Visuomenės informavimo priemonėms pagal šį įstatymą nepriskiriami techniniai ir tarnybiniai dokumentai, taip pat vertybiniai popieriai.

    34 straipsnis. Kalba, kuria rengiama ir platinama viešoji informacija

    1. Viešoji informacija rengiama ir platinama valstybine ar kuria kita kalba laikantis Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų.

    Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašas (LR Vyriausybė, 2003,  Nr. 480)

    9 punktas:  įstaigos interneto svetainėje visa informacija pateikiama lietuvių kalba. Svarbiausia su įstaigų veikla susijusi informacija interneto svetainėje papildomai pateikiama abglų kalba, prireikus – kita užsienio kalba.

    PAPILDOMOS NUORODOS

    ● Dėl rašybos dalykų žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje http://www.vlkk.lt/nutarimai/rasyba.html: (Maisto gaminių pavadinimai; Gatvių pavadinimų sudarymas ir rašymas; Verstinių leidinių autorių vardų ir pavardžių teikimas; Žodžių kėlimas; Brūkšnelis; Skaičiai; Data ir laikas; Sutrumpinimai; Terminų rašymas didžiąja raide ir kt.).

    ● Dėl simbolinių pavadinimų linksniavimo – http://www.vlkk.lt/nutarimai/dokumentas.184.html.

    ● Dėl skyrybos dalykų – http://www.vlkk.lt/nutarimai/skyryba/ (Privalomosios skyrybos taisyklės; Pasirenkamosios skyrybos taisyklės ir kt.).

    ● Dėl kalbos konsultacijų – http://www.vlkk.lt/konsultacijos.

    AKTUALŪS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO STRAIPSNIAI, pagal kuriuos Valstybinė kalbos inspekcija nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas

    911 straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas.

    Valstybinės kalbos nevartojimas įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose –

    užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų litų.

    Valstybinės kalbos nevartojimas Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei jų aprašuose, Lietuvoje parduodamų prekių vartojimo instrukcijose –

    užtraukia įspėjimą arba baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams ar pareigūnams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų.

    Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyje numatytus pažeidimus, –

    užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų.

    (Žin., 2000, Nr. 22-552, 2000-03-15)[1]

    912 straipsnis. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų nevykdymas.

    Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais bei Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas –

    užtraukia įspėjimą arba baudą įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams, pareigūnams ar kitiems nutarimų arba nurodymų nevykdantiems asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų.

    Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, –

    užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų.

    (Žin., 2000, Nr. 22-552, 2000-03-15; Žin., 2002, Nr. 75-3214, 2002-07-26)

    913 straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas atliekant tarnybines pareigas.

    Valstybinės kalbos nevartojimas atliekant tarnybines pareigas (pagal nustatytą valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinę kategoriją) valstybinės valdžios ir valdymo įstaigose, taip pat įmonėse, įstaigose ir organizacijose užtraukia įspėjimą arba baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams ar valstybinės kalbos nevartojantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

    Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, –

    užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

    (Žin., 2000, Nr. 22-552, 2000-03-15)

    914 straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas raštvedyboje ir susirašinėjant šalies viduje.

     Valstybinės kalbos nevartojimas įmonių, įstaigų ir organizacijų raštvedyboje ir susirašinėjant šalies viduje –

    užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams ir kitiems pareigūnams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų litų.

     Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, –

     užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki devynių šimtų litų.

    (Žin., 2000, Nr. 22-552, 2000-03-15)

    915 straipsnis. Dokumentų pateikimas nevalstybine kalba.

     Įmonių, įstaigų ir organizacijų dokumentų nevalstybine kalba arba be vertimo į valstybinę kalbą pateikimas valstybės valdžioms ir valdymo įstaigoms, taip pat Lietuvos Respublikos įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei piliečiams, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, –

    užtraukia baudą dokumentus pateikusių įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų.

    Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, –

    užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki devynių šimtų litų.

    (Žin., 2000, Nr. 22-552, 2000-03-15)

    916 straipsnis. Televizijos ir radijo laidų, kino ir videofilmų nevertimas į valstybinę kalbą.

     Televizijos ir radijo laidų, televizijos, kino ir videofilmų demonstravimas be vertimo į valstybinę kalbą, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, –

     užtraukia baudą televizijos, radijo, kino teatrų vadovams nuo penkių šimtų iki septynių šimtų litų.

     Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, –

     užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio dviejų šimtų litų.

    (Žin., 2000, Nr. 22-552, 2000-03-15)

     917 straipsnis. Autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimas.

     Autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimas teisės aktuose, kituose oficialiuose leidiniuose, kartografijoje, kelių bei gatvių rodyklėse, iškabose, antspauduose, komunikacijose, Lietuvos Respublikos gaminių dokumentuose, vadovėliuose –

    užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų litų.

    Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, –

     užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų.

    (Žin., 2000, Nr. 22-552, 2000-03-15)

    *****

    2467 straipsnis. Valstybinė kalbos inspekcija

    Valstybinė kalbos inspekcija nagrinėja šio kodekso 911–917 straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas.

    Valstybinės kalbos inspekcijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę:

    1) Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas ir jo pavaduotojas – įspėjimą arba baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams, pareigūnams ir kitiems asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų;

    2) Valstybinės kalbos inspekcijos inspektoriai – įspėjimą arba baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams, pareigūnams ir kitiems asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų;

    3) apskričių, savivaldybių kalbos tvarkytojai – įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

    Šio straipsnio antrojoje dalyje išvardyti asmenys iki trijų šimtų litų baudas gali imti pažeidimo padarymo vietoje.

    (Žin., 2002, Nr. 75-3214, 2002-06-26)

    [1] Nurodomas paskutinės straipsnio redakcijos šaltinis – „Valstybės žinios“.

    Kaip rašyti lentelėje: „viso“ ar „iš viso“?

    Bendrajam kiekiui reikšti ar sumuojamai lentelės eilutei pavadinti vartojamas ne viso, o iš viso (žr. Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 2002, p. 328).

    Kai yra dvi sumavimo pakopos, antrąją galima nusakyti junginiais galutinė suma, visa suma.

    Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos medžiagą 

    .

    KAIP RAŠYTI TELEFONŲ NUMERIUS?

    Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo taisykles 2005 m. gruodžio 23 dienos įsakymu patvirtino Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Taisyklėse aptariami procedūrų simboliai, tarpai, teikiami nacionalinių ir tarptautinių telefonų rašymo būdai.
    Tarptautinio prefikso simbolis „+“ (pliusas) – rašomas tarptautiniame telefono ryšio numeryje prieš šalies kodą ir primena, kad būtina rinktis tarptautinį prefiksą, kuris kiekvienoje šalyje gali būti skirtingas. Šis simbolis atskiria tarptautinį telefono ryšio numerį nuo nacionalinio. Rašant tarptautinį telefono ryšio numerį, tarpas paliekamas tarp šalies ir paskirties kodo, taip pat tarp paskirties kodo ir tinklo galinio taško numerio.
    Skliaustelių simboliu „( )“ suskliaudžiami tik nacionalinis prefiksas ir geografinių numerių paskirties kodo skaitmenys, ir jie nurodo, kad suskliausti skaitmenys toje pačioje numeracijos zonoje nerenkami. Rašant nacionalinį ir tarptautinį telefono ryšio numerius, dvigubas tarpas paliekamas tarp paskirties kodo ir tinklo galinio tašo numerio.
    Telefono ryšio numerio skaitmenys grupuojami taip: 1234, 12 345, 12 34 56, 123 4567.
    Gali būti rašoma:
    Telefonas arba Tel.; Faksas arba Faks.; Mobilusis telefonas arba Mob.
    Telephone arba Tel.; Fax ; arba Mob.
    Nacionaliniai ryšio numeriai
    Tel. (8 5) 211 2292
    Faks. (8 5) 211 2294
    Mob. 8 687 18 140
    Tarptautiniai ryšio numeriai
    Tel. +370 5 211 2293
    Fax + 370 5 211 2294
    Mob. + 370 687 18 140
    Turint kelis telefono / fakso ryšio numerius ( nesujungtus su automatinės paieškos rinkimo būdu), vartojamas pasvirojo brūkšnelio simbolis „/“ – iš abiejų pusių atskiriamas tarpais, pvz.:
    Tel.: (8 5) 211 2291 / 212 2292
    Fax.: (8 5) 211 2222 / 212 2294
    Galima rašyti visą tik pirmąjį telefono / fakso ryšio numerį, o kitų – tik paskutiniuosius besiskiriančius skaitmenis. Šiuo atveju tarpai iš abiejų simbolio „/“ pusių nepaliekami ir telefono ryšio numeriai užrašomi taip:
    Tel.: (8 5) 211 2291/92/93
    Fax.: (8 5) 211 2222/94.


    Parengė savivaldybės Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Rimutė Grušienė

    © Sakiai.lt. Visos teisės saugomos. El.paštas: savivaldybe@sav.sakiai.lt Kopijuoti ir platinti www.sakiai.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama.
    Sprendimas: Idamas. Panaudota: SmartWeb.