ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Bažnyčios g. 4, LT-71120 Šakiai.
Tel. 8 (345) 60750,
Kodas 188772814

Verslininkams
  • Aukcionai
  • Viešieji pirkimai
  • Verslo licencijos ir leidimai
  • Viešieji darbai
  • Šakių verslo informacijos centras
  • Informacija
  • Gelgaudiškio dvaro sodybos nuoma
  • Investicijų galimybės
  • Viešosios vietos skirtos prekybai
  • Gyventojams
  • Bendruomeninės veiklos rėmimas (2017-2019)
  • Bendruomeninės veiklos rėmimas (2017-2019)
    Bendruomenių asociacija
  • Kultūra
  • Bendroji informacija
    Kultūros paveldas
    Bažnyčios
    Dvarų sodybos
    Kiti statiniai
    Archeologinės vietos
    Žymių žmonių sodybos
    Kultūros paveldo stebėsena
    Neveikiančios kapinės
    Mėnesio renginių planas
    Mėgėjų meno kolektyvai
    Metinis renginių planas
  • Švietimas
  • Jaunimas
  • Organizacijos ir grupės
    Apskritasis stalas
    Šakių moksleivių sąjunga
    Skelbimai/konkursai
    Paslaugos
    Teisinė informacija
    Naudingos nuorodos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Kalbos kertelė
  • Karjera
  • Laisvos darbo vietos
    Darbuotojų kaita
    Konkursai valstybės tarnautojų pareigoms užimti
    Konkursai įstaigų vadovų pareigoms užimti

  • Konkursai
  • Projektų finansavimo konkursas
    Studijų rėmimas
    Nuomos konkursai
  • Mokesčiai
  • Valstybinės žemės nuomos mokestis
    Komunaliniai ir kiti mokesčiai
  • Kapinės
  • Civilinė sauga
  • Savivaldybės priešgaisrinė tarnyba
  • Žemės ūkis
  • Mobilizacija
  • Turizmas
  • Parama būstui
  • Eismo saugumas
  • Miesto vizija
  • Visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programa, įgyvendinant projektus "Draugystės parkai–2" ir "Draugystės parkai–3
  • Viršutinis meniu Nr.2
  • Teisinė pagalba
  • Nuorodos
  • Pagalbos telefonai
  • Korupcijos prevencija
  • Administracinė našta
  • Viršutinis meniu Nr.1
  • Šakių rajonas
  • Autobusų parkas
  • Soc. paslaugų centras
  • Bendruomenių asociacija
  • Garbės piliečiai
  • Savivaldybė
  • Taryba
  • Meras
    Mero patarėjai
    Mero pavaduotojas
    Tarybos sekretorė
    Tarybos nariai
    Tarybos komitetai
    Kontrolės ir audito tarnyba
    Nuostatai
    Komisijos, darbo grupės
    Tarybos veiklos reglamentas
    Tarybos posėdžių protokolai
    Tarybos narių individualūs balsavimai
    Video transliacija
  • Struktūra ir kontaktai
  • Administracijos direktorius
    Administracijos direktoriaus pavaduotoja
    Architektūros ir urbanistikos skyrius
    Bendrasis skyrius
    Biudžeto ir turto skyrius
    Informacija
    Centralizuotos buhalterijos skyrius
    Centralizuotas vidaus audito skyrius
    Civilinės metrikacijos skyrius
    Kultūros ir turizmo skyrius
    Regioninės plėtros skyrius
    Socialinės paramos skyrius
    Švietimo ir sporto skyrius
    Ūkio skyrius
    Vaiko teisių apsaugos skyrius
    Žemės ūkio skyrius
    Kiti specialistai
    Seniūnijos
    Barzdų
    Gelgaudiškio
    Griškabūdžio
    Kidulių
    Kriūkų
    Kudirkos Naumiesčio
    Lekėčių
    Lukšių
    Plokščių
    Sintautų
    Slavikų
    Sudargo
    Šakių
    Žvirgždaičių
    Šakių rajono savivaldybės įstaigos
  • Teisinė informacija
  • Teisės aktai
    Administracijos direktoriaus įsakymai
    Tarybos sprendimai
    Mero potvarkiai
    Teisės aktų projektai
    Teisės aktų pažeidimai
    Tyrimai ir analizės
    Teisinio reguliavimo stebėsena
  • Veikla
  • Nuostatai
    Planavimo dokumentai
    Darbo užmokestis
    Darbo tvarkos taisyklės
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Administracijos finansinių ataskaitų
    Iždo finansinių ataskaitų
    Privatizavimo fondo ataskaitų rinkiniai
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Savivaldybės įstaigų, neturinčių tinklapių, ataskaitų rinkiniai
    Konsoliduoti finansinių ataskaitų rinkiniai
    Veiklos sritys
    Baigti projektai
    Vykdomi projektai
    Numatomi projektai
    Viešieji pirkimai
    Apskaitos reforma
    Vadovų darbotvarkės
    Bendrieji planai
    Darbo grupės. Komisijos
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Prisiimti įsipareigojimai
    Savivaldybės įmonės, įstaigos
    Savivaldybės turtas
    Viešieji pirkimai
  • Paslaugos
  • Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės
    Paslaugų teikėjai informuoja
    Prašymai
    Administracinės paslaugos
  • Atstovas Seime
  • Aplinkos apsauga
  • Daugiabučių namų renovavimas
  • Statyba ir teritorijų planavimas
  • Viešinimas
    Statyba
    Teritorijų planavimas
    Prašymų formos
    Nuolatinė statybos komisija
    Leidimai reklamai
  • Daugiabučių namų administravimas
  • Bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo
    Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atranka ir skyrimas
    Direktoriaus įsakymas, dėl pavedimo organizuoti atranka
    Administratoriaus atrinkimo ir skyrimo tvarka
    Asmenų pretenduojančių teiskti admin. paslaugas sąrašas
  • Strateginis planavimas
  • 2018-2024 metų plėtros strateginio plano rengimas
    Planų rengimo teisinis reglamentavimas
    Strateginiai plėtros planai
    Strateginiai veiklos planai
    Savivaldybės strateginiai veiklos planai
    Seniūnijų veiklos planai
    Metiniai veiklos planai
    Savivaldybės administracijos metiniai veiklos planai
    Seniūnijų metiniai veiklos planai
    Planų įgyvendinimo ataskaitos
    Strateginių plėtros planų ataskaitos
    Strateginių veiklos planų ataskaitos
    Metinių veiklos planų ataskaitos
  • Integruotų teritorijų vystymo programa
  • Projektai
  • Tarnybiniai automobiliai
  • Horizontalus meniu
  • Administracijos direktoriaus įsakymai
  • Tarybos sprendimai
  • Tarybos sprendimų projektai
  • Mero potvarkiai
  • Žymių žmonių sodybos
    Šakių rajonas turtingas žymiais žmonėmis, kraštą garsinusiais savo politine, kultūrine, švietėjiška veikla. Čia gimė, gyveno, kūrė, visuomeninę veiklą vykdė Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai Jonas Vailokaitis, Justinas Staugaitis, Saliamonas Banaitis, kalbininkas Jonas Jablonskis, rašytojai broliai Stasys ir Vytautas Tamulaičiai, rašytojas, kunigas Antanas Tatarė, kunigas, saleziečių misijos pradininkas Lietuvoje Antanas Skeltys, baletmeisteris, šokių ansamblio „Lietuva" vadovas Juozas Lingys ir kiti. Saugoma 10 žymių krašto žmonių sodybų ir sodybų vietų.

    Sodybos vieta, vadinama Vailokaityne, Pikžirnių kaime Sintautų seniūnijoje (I41).

    Šiame kaime 1886 m. gimė Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, finansininkas, visuomenės ir politikos veikėjas Jonas Vailokaitis. Baigęs Petrapilio prekybos pramonės institutą, grįžo į Lietuvą ir ėmėsi aktyvios ekonomisto, pramonininko, politiko veiklos. Su broliu Juozu 1912 m. Kaune įsteigė Prekybos ir pramonės draugiją. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, buvo išrinktas į Seimą. 1919 m. Kaune įkūrė Ūkio banką, kuris skyrė stipendijas užsienyje besimokantiems studentams. Mirė 1944 m. Vokietijoje. Gimtinės vietą mena koplytstulpis.

    Sodybos vieta, vadinama Staugaityne, Tupikų kaime Žvirgždaičių seniūnijoje (I42).

    Tai Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, vyskupo, visuomenės veikėjo Justino Staugaičio (1866-1943) gimtinė. Jis mokėsi Marijampolės gimnazijoje, baigė Seinų seminariją. Kunigavo įvairiose vietose Lenkijoje ir Lietuvoje. 1906-1909 m. buvo Lekėčių klebonas. Aktyviai dalyvavo politinėje veikloje. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1926 m. paskirtas Telšių vyskupu. Įsteigė Telšių kunigų seminariją. Išleido keliolika religinio turinio knygų. 1934 m. - apysaką „Tiesiu keliu" kaip atsvarą Vinco Mykolaičio-Putino romanui „Altorių šešėly". Parašė atsiminimų. Sodybos vietoje pastatytas koplytstulpis (autorius V. Cikana). 

    Staugaitynė

    Sodybos vieta, vadinama Banaityne, Vaitiekupių kaime Sintautų seniūnijoje (I43).

    Šiame kaime 1866 m. gimė Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, spaustuvininkas, leidėjas, visuomenės veikėjas Saliamonas Banaitis. Mokėsi Sintautų pradžios mokykloje, Marijampolės gimnazijoje, Peterburge studijavo buhalteriją ir komerciją. 1905 m. Kaune įsteigė spaustuvę. Bendradarbiavo spaudoje, redagavo „Žemdirbių balsą". 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Mirė 1993 m. Kaune. 1996 m. sodybos vietoje atidengtas paminklinis akmuo.

    Banaitynė

    Sodybos vieta Kubilėlių kaime Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje (I150).

    Čia gimė kalbininkas Jonas Jablonskis (1860-1930), pasirašinėjęs Rygiškių Jono slapyvardžiu. Sodyba buvo pačiame pasienyje, prie Šešupės. Dėl valdžios persekiojimų (tėvas padėdavo kontrabandininkams pereiti sieną) Jablonskiai persikėlė į Meištus prie Naumiesčio, o dar vėliau - į Rygiškes prie Griškabūdžio. Karo metais sodyba sudegė. Sodybos vietoje atidengtas paminklinis akmuo su žodžiais: „Šioje sodyboje gimė lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis". J. Jablonskio darbai ir veikla ypač reikšmingi lietuvių literatūrai pereinant nuo tarmių prie bendrinės kalbos vartosenos.

    Jablonskynė Kubilėlių kaime
    Sodyba Rygiškių kaime Griškabūdžio seniūnijoje (I R220).

    Jono Jablonskio sodybą rasite pavažiavę apie 1,5 km Pilviškių link ir radę rodyklę sukti į dešinę. 1877 m. į šį kaimą persikėlė Jablonskių šeima. Čia, būdamas ir gimnazistas, ir studentas, ir mokytojas, Jonas Jablonskis sugrįždavo atostogų. Čia jis skaitydavo, rašydavo, grieždavo smuiku, padėdavo tėvams dirbti ūkio darbus. Yra išlikęs gyvenamasis namas, kuris pastatytas pagal XIX a. pab. - XX a. pr. zanavykų etniniam regionui būdingus ūkininko namo bruožus. Viename namo gale įkurtas J.Jablonskio memorialinis muziejus, kuriame eksponuojami kalbininko moksliniai darbai, šeimos, giminės nuotraukos, skirta vietos žymiems iš šio krašto kilusiems žmonėms. Kitame gale gyvena sodybos prižiūrėtojas. Taip pat išlikusi ir klėtelė. Dabar sodyboje vyksta įvairūs renginiai: kalbininko jubiliejai, kaimo teatro šventės „Klėties teatras", kanklininkų seminarai-stovyklos ir kiti.

    J. Jablonskio sodyba (gyvenamasis namas)
      J. Jablonskio sodyba (klėtelė)
      Sodyba Rygiškių kaime Griškabūdžio seniūnijoje (I R354).

    Šiame kaime gimė ir vikaras, rašytojas Antanas Tatarė (1805-1889). Pirmas žymus Užnemunės rašytojas. Švietėjas, pratinęs žmones prie knygos, mokęs ūkininkavimo. Patys kūrybiškiausi 15 metų praleisti Lukšiuose. Čia kun. A. Tatarė parašė geriausias savo knygas: „Pamokslai išminties ir teisybės" (1851), „Žiburys rankoje dūšios krikščioniškos" (1848) ir „Tiesiausias kelias ing dangaus karalystę" (1849). Nuo 1855 m. dirbo Sintautų klebonu. Apkaltintas rėmęs 1863 m. sukilimą, buvo ištremtas į Penzos guberniją. 1871 m. grįžęs iš tremties apsigyveno Lomžoje. Ten 1889 m. mirė ir palaidotas.

    Gimtoji Antano Skelčio sodyba (stuba ir tvartas) Žalvėderių kaime Žvirgždaičių seniūnijoje (G526 K).

    Šioje sodyboje gimė būsimasis kunigas, saleziečių misijos pradininkas Lietuvoje Antanas Skeltys (1884-1960), iškilus tautos ir bažnyčios veikėjas, jaunimo globėjas, auklėtojas ir švietėjas, šiam tikslui paaukojęs 30 metų. 1902 m. išvyko į Italiją pas tėvus saleziečius, ten 1914 m. įšventintas į kunigus. 1934 m. grįžo į Lietuvą ir Vytėnuose, buv. Zamkaus dvare, įsteigė saleziečių centrą užsiimti švietėjiška veikla, rūpintis jaunimu, padėti neturtingų šeimų vaikams siekti mokslo žinių. 2001 m. kunigo atminimui pastatytas koplytstulpis.
    Trobesiai pastatyti apie XIX a. vidurį. Iki mūsų dienų išliko charakteringas šiam kraštui gyvenamas namas - stuba (seniausia rytinė jos pusė). Pradžioje žemės turėta mažiau, vėliau dar nusipirkus žemės, 1899 m. pristatytas antrasis (vakarinis) stubos galas. Tvartas pastatytas tarpukario laikotarpiu.

    Sodyba Sutkiškių kaime Kriūkų seniūnijoje (I V1273). 

    Tai rašytojų brolių Stasio ir Vytauto Tamulaičių tėviškė. Sodyba (išlikęs tik gyvenamasis namas) yra apie 3 km nuo Žemosios Panemunės prie kelio į Kriūkus. Pasiekti pėsčiomis ją galima per senąjį sodą pakilus į kalną. Automobiliu reikėtų dar pavažiuoti Kriūkų link, pakilti į kalną ir pasukus į kairę važiuoti apie 1 km.
    V. Tamulaitis gimė šioje sodyboje 1913 m. Nepriklausomos Lietuvos laikais išleido šešias knygas vaikams. Populiarios „Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai" (1935), „Vytuko užrašai" (1937), „Naktis ant Nemuno" (1938). Mirė 1993 m.
    S. Tamulaitis gimė 1909 m. Bendradarbiavo spaudoje („Ryte", „Ūkininke", „Ateityje", „Karyje" ir kt.), išleido novelių knygą „Rudens melodijos" (1938). Mirė 1982 m. Sent Pitersberge (Florida). Po mirties išėjo straipsnių rinkinys „Gyvenimo vingiuose" (1989).

     

    Tamulaitynė

     

    Tamulaitynė

    Sodybos vieta ir paminklas Gyliškių kaime Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje (I V1272)

    Čia 1919 m. gimė baletmeisteris, šokių ansamblio „Lietuva" vadovas (1946-1981) Juozas Lingys. Kūrėjo darbui J. Lingys ruošėsi labai rimtai. Su ansambliu važinėdamas po Lietuvą, visur ieškojo pagyvenusių žmonių ir iš jų užrašinėjo liaudies šokius, o tuometiniame Lietuvių tautosakos rankraštyne nusirašė beveik visą ten sukauptą medžiagą. Maždaug iki 1960 m. jo kūryboje vyrauja grynos liaudies intonacijos, šokių stilizacija saikinga.
    Pirmasis J. Lingio sukurtas šokis buvo „Sadutė" - lietuvaitės taurumo ir nuoširdumo paveikslas. Priešingos nuotaikos vyrų šokis „Džigūnas" - jaunystės veržlumo ir jėgos proveržis. Humoristinės choreografijos gaidomis nusėtas šokis „Gaidys". „Jievaro tiltas" artimas folkloriniam šokiui, tačiau jo nuotaikai perteikti būtinas subtilus adventinis iškilmingumas. Būtina paminėti penkis „Jonkelius" - kadrilinio tipo liaudies šokius, „Aštuonnytį" - kūrybiškai ir meniškai parodantį audimo procesus, humoristinę „Senbernio polką", vestuvinių papročių kupiną „Veliuoniečių" ir „Zanavykų aplinkinius", „Kūlimo šokį", „Kupolinį", „Vyžos šokį".
    Iš daugiau nei pusantro šimto jo sukurtų šokių didesnė pusė nuolat šokama mėgėjų meno kolektyvų, o kelios dešimtys tapo vadinamojo aukso fondo turtu. Keturiose jo parengtose knygose „Sceninis lietuvių liaudies šokis" išspausdinta beveik šimtas šokių su folkloriniais ir istoriniais aprašais.
    J. Lingys mirė 1984 m. Šakių miesto parkas pavadintas J. Lingio vardu. 

    Sodyba ir paminklinis akmuo Sintautų mstl. Sintautų seniūnijoje (I R223)

    Tai poeto Prano Vaičaičio (1876-1901) tėviškė. Jis mokėsi Sintautų mokykloje, Marijampolės gimnazijoje, 1895 m. įstojo į Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, baigdamas gavo pirmojo laipsnio diplomą. Peterburge P. Vaičaitis aktyviai dalyvavo lietuvių draugijų veikloje, rašė ir vertė, sekė draudžiamą lietuvių spaudą ir pats joje bendradarbiavo, domėjosi Lietuvos praeitimi ir kalba.
    P.Vaičaitis parašė eilėraščių, elegijų, sonetų, baladžių, eiliuotų satyrų, epigramų, iš viso 98 originalius eilėraščius (iš jų - 10 trumpų epigramų), 21 vertimą bei sekimą (jų tarpe - dviejų Aleksandro Puškino mažųjų dramų vertimus). Eilėraščiai buvo spausdinami „Varpe", „Vienybėje lietuvninkų", „Ūkininke". Pirmas rinkinys išleistas 1903 m. Amerikoje. Pasirašinėjo slapyvardžiu Pranciškus Sekupasaka. Poezijai būdingi jaunystės svajonių, meilės, tėvynės ilgesio motyvai. Joje poetizuojama gimtojo krašto gamta, aukštinama Lietuvos praeitis, žadinami tautinio orumo jausmai. Kai kurie eilėraščiai virto liaudies dainomis.
    Poetui sodybos kieme pastatytas paminklas (autorius K. Krasauskas, 1996). Sodyba pasikeitusi: pastatytas naujas mūrinis gyvenamas namas, klėtelė, senieji pastatai nugriauti. Suremontuotame name įrengtas memorialinis kambarys. Šioje sodyboje minimi poeto jubiliejai, vyksta kiti renginiai.

     

     

    © Sakiai.lt. Visos teisės saugomos. El.paštas: savivaldybe@sav.sakiai.lt Kopijuoti ir platinti www.sakiai.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama.
    Sprendimas: Idamas. Panaudota: SmartWeb.