Balandžio 27 d. vykusiame Lietuvių kalbos draugijos suvažiavime, kuris prasidėjo Juozo Šalkausko skaitomais lietuvių poetų kūriniais, o baigėsi naujųjų mikrotoponimų tyrimo apžvalga, diskutuota dėl kalbos mokymo lietuvių kalba dėstomose Lietuvos mokyklose ir ryšių su užsienio lietuvių mokyklomis. Dalytasi mintimis apie VLKK rengiamus parankinius kalbos leidinius ir apie kalbos politikos aktualijas. Nuskambėjo daug įdomių idėjų ir konkrečių siūlymų.
Prisistatė neseniai įsikūręs Kalbos tvarkytojų skyrius, kuriame 28 nariai. Savivaldybių kalbos tvarkytojai seniai juto poreikį ir norą vienytis ir jungtis į kokią nors organizaciją (asociaciją ar profesinę sąjungą), nes beveik porą dešimtmečių jų statusu, funkcijos reikiamu finansavimu ir kitais susijusiais dalykais menkai tesirūpinta. Po ilgų diskusijų nuspręsta vienytis su Lietuvių kalbos draugija, įkuriant atskirą skyrių. Tokiu būdu kalbos tvarkytojai tikisi sėkmingiau ginti lietuvių kalbos teises ir užtikrinti jos prestižą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. „Būsime naudingi ir LKD – dalyvausime toje veikloje, kurią draugija plėtojo iki šiol. Tai atitinka mūsų siekius ir darbo pobūdį, kuris krypsta daugiau į prevencinės, šviečiamosios veiklos pusę, − kadangi tarp LKD narių nemažai yra mokslininkų, todėl mums tai labai naudinga“, ─ sakė kalbos tvarkytojų skyriaus pirmininke išrinkta Klaipėdos rajono savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Daiva Beliokaitė.
Naująjį skyrių entuziastingai pasveikino Lietuvių kalbos draugijos pirmininkė Genovaitė Kačiuškienė ir visi suvažiavimo dalyviai – tarp kurių – ne vienas profesorius, mokslų daktaras, taip pat ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis. Jis kalbėjo apie būtinybę grąžinti pagarbą kalbai. Patvirtinti nauji reikalingi ir svarbūs dokumentai: Valstybinės kalbos politikos 2018−2022 metų gairės ir jų įgyvendinimo planas, Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programa, tačiau jiems įgyvendinti lėšų kol kas neskirta. Jau kurį laiką dalis mokslininkų sociolingvistų ir jų palaikymo grupė per žiniasklaidos priemones ir susitikimuose su visuomene, taip pat ir mokykliniu jaunimu, skleidžia atvirai liberalistines idėjas, piršdami nuostatas, kad kalbėti (ir rašyti) galima nesilaikant taisyklių, kad jos nereikalingos ir pan. Iš to kyla daug bėdų: jaunimas nebenori atsakingai mokytis ir pažinti gimtosios kalbos, todėl ji skursta ir prastėja, nieks nebenori studijuoti lituanistikos, nes nebemato perspektyvos.
VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis kreipėsi į kalbos tvarkytojus, kad šie padėtų organizuoti aktyvų naujo kalbos atgimimo sąjūdį. Daug svarių ir vertingų minčių išsakė bei pasiūlymų pateikė Lietuvių kalbos draugijos senbuviai profesoriai Bonifacas Stundžia, Vitas Labutis ir kiti.
Artėja gegužės 7-oji. Kartu su ja – ir antroji virtualioji LKD viktorina. Kviečiame joje aktyviai dalyvauti visuomenę, taip pat ir lituanistus! Viktorina bus atvira nuo gegužės 7 d. 00.00 iki 24.00 val.
Lietuvių kalbos draugija viltingai žvelgia į ateitį: seniausia indoeuropiečių kalba, kad ir kaip skriausta, niekinta, stumiama iš vartosenos ar netgi drausta – vis atgydavo, atgaudavo savo statusą ir iš naujo pamilta savo mažos tautos vėl sužydėdavo! Net neabejojame, kad taip bus ir dabar.
Daugiau apie Lietuvių kalbos draugiją www.lkd.lt
Lietuvių kalbos draugijos Kalbos tvarkytojų skyriaus informacija
