Šakių rajono savivaldybė

Kalbos kertelė

Įvadas

Įgyvendindama Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 13 punktą, Šakių rajono savivaldybės administracija vykdo valstybinę (perduotą savivaldybėms) valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkciją.

Įsteigtas vienas valstybės tarnautojo etatas – dirba kalbos tvarkytojas (vyriausiasis specialistas). Šakių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja yra Rimutė Grušienė, tel.: (8 345) 66 127, 8 686 53759, el. p. [email protected]

Valstybinė kalba ir jos priežiūra

Valstybinė kalba saugoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybinės kalbos įstatymo (1995 m. sausio 31 d. Nr. I-779).

Valstybinės kalbos įstatymo priežiūrą vykdo Valstybinė kalbos inspekcija, savivaldybėse – jų kalbos tvarkytojai. Siekdamas, kad būtų užtikrintas valstybinės kalbos taisyklingumas, šias pareigas užimantis specialistas tikrina įmones, įstaigas ir organizacijas, visuomenės informavimo priemones, derina viešųjų užrašų bei reklamos projektus, savivaldybėje rengiamus lankstinukus, informacinius pažintinius leidinius, savivaldybės tinklalapyje skelbiamą informaciją. Derina pasirašytinai savivaldybės Tarybos sprendimų ir kitų savivaldybės institucijų rengiamų teisės aktų projektus kalbos taisyklingumo požiūriu. Reguliariai rengia metodinius patarimus, seminarus, straipsnius, konsultuoja savivaldybės administracijos padalinių įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojus kalbos kultūros klausimais, reguliariai atnaujina medžiagą savivaldybės interneto svetainėje.

Kalbos tvarkytojas atsiskaito Valstybinei kalbos inspekcijai, už papildomas užduotis – savivaldybės merui ir administracijos direktoriui.

ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS KALBOS VARTOJIMO IR TAISYKLINGUMO KONTROLĖS ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2020 M. VEIKLOS PLANAS

2021 M. VEIKLOS PLANAS

2023 M. VEIKLOS PLANAS

2024 M. VEIKLOS PLANAS

_________________________________

2024 METŲ AKTUALIJOS

2024-ieji:

NATO ir Europos Sąjungos metai

Dainų šventės metai

Diplomatų Lozoraičių metai

KAIŠIADORYS 2024 metų Lietuvos kultūros sostinė

2024 metų mažosios Lietuvos kultūros sostinės:

DUBINGIAI (Molėtų r.)

RYŠKĖNAI (Telšių r.)

VIŠAKIO RŪDA (Kazlų Rūdos sav.)

ONUŠKIS (Trakų r.)

KAMAJAI (Rokiškio r.)

BIRŽAI 2024 metų Lietuvių kalbos dienų sostinė

Kaip rašyti vaistų pavadinimus?

Įprasta vartoti adaptuotus (sulietuvintus) vaistų pavadinimus, pavyzdžiui, aspirinas, tetraciklinas, nošpa, tailenolis, klomikalmas. Taip juos rekomenduojama rašyti plačiajai visuomenei skirtuose leidiniuose. Tais atvejais, kai būtina tiksliai nurodyti patentuotą vaisto pavadinimą, jis rašomas kabutėse kaip simbolinis.

Rišliame tekste geriau vartoti adaptuotą pavadinimą su linksnio galūne, o originalųjį galima pateikti skliaustuose, pvz.: Mano seseriai nuo osteoartrito buvo išrašyta melokso („Melox“).

Rekomenduojama su linksnio galūne rašyti ir simbolinį originalųjį pavadinimą, jeigu jis eina be nomenklatūrinio žodžio, pvz.: Mano seseriai nuo osteoartrito buvo išrašyta vaisto „Melox“ arba Mano seseriai nuo osteoartrito buvo išrašyta „Meloxo“.

Vaistai ne prieš, o nuo

Įsidėmėtina, kad nevartotinas pasakymas skiepai prieš erkinį encefalitą, vaistai prieš gripą – skiepijamės ir geriame vaistus nuo gripo, nuo erkinio encefalito. Lygiai taip pat sakome – ne masažas prieš celiulitą, o masažas nuo celiulito, ne kremas prieš raukšles, o nuo raukšlių.

Ne nuskausminamieji vaistai, o vaistai nuo skausmo

Nuskausminti – nevartotinas vertinys, vartotinas junginys skausmo šalinimas. Junginys nuskausminamieji vaistai taisytinas – vaistai nuo skausmo, skausmą malšinantys, mažinantys vaistai.

Parengta pagal VLKK rekomendacijas

2024 m. gruodžio 5 d.

Kada „Kalėdų“, kada „kalėdinis“?

Labai aiškiai pasakyti, kada vartoti kilmininko formą, kada priesagos -inis, -ė būdvardį, gana sunku. Dažnai tam tikri žodžių Kalėdų, kalėdinis, -ė vartojimo atvejai yra subtilūs. Nuo seno buvo įprasta vartoti kilmininko formą, pvz.: rudens atostogos, gimtadienio dovana, Velykų rytas, taip pat ir Kalėdų atostogos, tad tais atvejais, kai nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, teiktina kilmininko forma, pvz.: Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų Senelis, Kalėdų staigmena (geriau nei siurprizas!), Kalėdų atvirukas, Kalėdų koncertas, Kalėdų žaidimas ir pan. Tačiau tais atvejais, kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, bet kitu laiku vykstantį veiksmą, pvz., kalėdinis žaidimas gali būti žaidžiamas ir ne per Kalėdas, kalėdine staltiese užtiesti stalą galime ir po Kalėdų ir t. t., arba kai atsiranda dviprasmybių, pvz.: Kalėdų prekyba, Kalėdų nuolaida, Kalėdų mugė ir kt., labiau tinka priesagos -inis, -ė būdvardis kalėdinis, -ė (kalėdinė prekyba, kalėdinė nuolaida, o vietoj Kalėdų išpardavimas – kalėdinis išpardavimas ir pan.). Kalbininkai ne visada gali išnagrinėti kiekvieną „kalėdinį“ atvejį. Labai svarbu, kad patys vartotojai nepamirštų, jog būdvardis kalėdinis, -ė ne visada gali pakeisti kilmininką, antra vertus, ne visur tinka ir Kalėdos. Nelabai bus gerai, jei pradėsime Kalėdas pardavinėti, taikyti joms nuolaidas ir pan.

Dar žr. įrašus kalėdinis koncertas, kalėdinė prekyba, nuolaida.

Parengė savivaldybės kalbos tvarkytoja Rimutė Grušienė

2024-11-26

Adveñtas – iš didžiosios ar mažosios?

Kadangi tai ne šventės, o laikotarpio pavadinimas, žodis adveñtas rašomas mažąja raide. (Plg. kitus išskirtinės reikšmės neturinčius religinius pavadinimus: gavėnia, šabas, ramadanas; dangus, rojus, skaistykla; krikščionybė, judaizmas, budizmas, islamas ir pan.).

Po Lietuvos krikšto saulėgrįžos laukimo metas buvo sutapatintas su adventu. Šiuo susikaupimo, kūno ir dvasios apsivalymo periodu prasideda bažnytinių švenčių laikas.

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ adveñtas apibūdinamas kaip keturių savaičių laikotarpis prieš Kalėdas.

Žodis adveñtas yra 2 kirčiuotės, taigi kirčiuojama taip: v. adveñtas, k. adveñto, n. adveñtui, g. adveñtą, įn. adventù, vt. adventè.

2024-11-26

Kodas 8 keičiamas į 0 arba +370

Nuo 2024 m. kovo 1-osios Lietuva atsisveikino su naudotu telefonų numerių kodu, prasidedančiu 8 (nuo 2025 m. kovo telefonai su numerio priekyje esančiu 8 nebeveiks). Jau dabar šis kodas keičiamas į 0 arba +370.

Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

Nurodant ryšio numerį rašomi šie žodžiai arba jų grafinės santrumpos:

Fiksuotojo ryšio numerio dėstymo atveju – žodis „Telefonas“ arba jo grafinė santrumpa „“;
Mobiliojo ryšio numerio dėstymo atveju – žodis „Mobilusis telefonas“ arba jo grafinė santrumpa „“;
Faksimilinio ryšio numerio dėstymo atveju – „Faksas“ arba jo grafinė santrumpa „“.

Prieš nacionalinį ryšio numerį rašomas nacionalinis prefiksas 0. Skliaustais suskliaučiami tik nacionalinis prefiksas ir geografinių numerių paskirties kodo skaitmenys, pvz.: (0 345).

Tarptautinį ryšio numerį sudaro tarptautinis Lietuvos kodas 370 (toliau – šalies kodas). Tarptautinio prefikso ženklas + (pliusas) rašomas prieš šalies kodą (be tarpo), pvz.: +370 345.

Keli automatinės paieškos rinkimo būdu nesujungti ryšio numeriai atskiriami pasviruoju brūkšniu:

Tarp nurodomų nesutrumpintųryšio numerių rašomas pasvirasis brūkšnys su tarpais, pvz.: Tel. (0 5) 123 4567 / 123 4568 / 123 4569;
Nurodant visą tik pirmąjį ryšio numerį, o kitų – tik paskutinius besiskiriančius skaitmenis, tarp jų rašomas pasvirasis brūkšnys be tarpų, pvz.: Tel. (0 5) 123 4567/8/9

Šakių rajono savivaldybės kontaktai:

Tel. (0 345) 60 750 arba +370 345 60 750

Tel. (0 345) 60 763 arba +370 345 60 763

Prisiminkime. Jei nurodome tik vieną telefono numerį ar el. pašto adresą, po nuorodos tel., mob. ar el. p. dvitaškio nereikia (kaip ir santrumpos Nr.).

Daugiau informacijos rasite atsivertę Nacionalinių ir tarptautinių ryšio numerių rašymo rekomendacijas.

2024-11-15

Adresuokime laiškus taisyklingai

Pagal Universaliosios pašto paslaugos teikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3-259, adresuodami laišką savo šalyje adresą rašome taip, pvz.:

Jonui Petraičiui

Laisvės pr. 60 05120

Vilnius

Šiose taisyklėse nustatyta, kad, adresuojant laišką, pirmiausia naudininko linksniu užrašomas gavėjo vardas ir pavardė arba ją gaunančios įstaigos pavadinimas, o toliau nurodomas gavėjo adresas: gatvė (aikštė, prospektas ar pan.) su gimininio žodžio sutrumpinimu g. (a., pr. ir kt.), namo ir buto numeriai, pašto kodas ir miesto pavadinimas.

Tačiau pagal Adresų formavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092, valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose adresas rašomas kita tvarka, pvz.:

Kaunas, Savanorių pr. 120.

Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Senųjų Būdų k., Trakų pl. 10.

Šis adreso rašymo būdas yra taisyklingas ir dažniausiai vartojamas rišliame tekste, pvz.: Nuteistasis pasišalino iš darbo vietos, esančios Kaune, Laisvės al. 30; Draugai susitarė susitikti adresu: Lekėčiai, Miško g. 8.

Taigi adresuojant laišką adresą reikia rašyti nuo mažiausio dėmens iki didžiausio – nuo gatvės iki miesto pavadinimo, tačiau rišliame tekste siūlytina adresą rašyti atvirkščiai – nuo miesto pavadinimo iki gatvės.

Keletas įsidėmėtinų dalykų rašant adresą:

Atkreiptinas dėmesys, kad, nurodant vietą, po žodžio adresurašomas dvitaškis, nes adresas sudaromas ne iš vieno, o iš kelių dėmenų, pvz.: Jums reikėtų kreiptis adresu:Šakių r. sav., Kriūkų sen., Nykuvos k., Liepų g. 12.
Prieš interneto adresą dvitaškis nerašomas, jei nurodomas tik vienas adresas, pvz., el. p. sakiai@savivaldybė.lt, bet dvitaškis rašomas, jei nurodomi duir daugiau adresų, pvz., el. p.: sakiai@savivaldybė.lt; [email protected]
Dažnai klausiama: kokia raidė (didžioji ar mažoji) rašoma prie namo ar buto numerio nurodant adresą, pvz., Bažnyčios g. 15a ar 15A? Pagal Adresų formavimo taisyklių 13 punktą „pastato ar pastatų komplekso numeris rašomas skaičiumi (-iais) arba skaitmens (-ų) ir didžiosios raidėskombinacija“, taigi rašome – Bažnyčios g. 15A.
Kartais suabejojama: brūkšnys ar brūkšnelis rašomas tarp namo ir buto numerio?

Rašomas brūkšnelis, pvz.: J. Basanavičiaus g. 8-24B, nes brūkšnys rašomas tik tarp tų skaitmenų, kurie žymi ribas, pvz.: b. l. 4–8; pietų pertrauka 12–12.45 val.

Brūkšnys riboms žymėti gali būti rašomas be tarpų, ypač tarpai nepaliekami tarp ribas žyminčių skaitmenų.

2024-11-05

Apie Visų Šventųjų dieną

Į Darbo kodeksą įrašytas stilistinis pavadinimo variantas (abu žodžiai pradedami didžiąja raide) – Visų Šventųjų diena.

Laikantis bendrųjų rašybos taisyklių, tik pirma šventės pavadinimo raidė būtų didžioji – Visų šventųjų diena, plg. kitas neoficialias pavadinimo formas Visi šventieji, Visų šventųjų šventė.

Lapkričio 2 d. senovės lietuvių papročiu minimos Vė̃linės, arba vėlių diena (vėlė reiškia „mirusiojo sielą“).

Šventės pavadinimas Vėlinės „mirusiųjų minėjimo diena (lapkričio 2 d.)“ gali būti kirčiuojamas ir pagal antrąją kirčiuotę (Vėlìnės), ir pagal pirmąją (Vė̃linės).

1-osios kirčiuotės variantas kirčiuojamas pastoviai:

Vė̃linės, Vė̃linių, Vė̃linėms, Vė̃lines, Vė̃linėmis, Vė̃linėse, Vė̃linės!

2-osios kirčiuotės variantas kirčiuojamas taip:

Vėlìnės, Vėlìnių, Vėlìnėms, Vėlinès, Vėlìnėmis, Vėlìnėse, Vėlìnės!

2024-11-01

Skaitytojai teiraujasi

Ar rašomos dvigubos kabutės, dvigubi skliaustai?

Susidūrus dvejoms kabutėms, skliaustams, rašomos vienos kabutės, vieni skliaustai (kaip ir susidūrus dviem kableliams, taškams ar kitiems skyrybos ženklams), pvz.: Pabrango „Utenos“ Utenos“ alus. Šaltinis gali būti nurodomas įvairiai (išnašoje, skliaustuose (www.sakiai.lt).
Sakinio pabaigoje susidūrus sutrumpinimo taškui (pvz., sutrumpinimai kt., t. t., pan.) ir sakinio pabaigos taškui, taip pat dedamas vienas taškas.

Kartais dėl aiškumo sudėtinguose tekstuose gali būti dedami dvigubi skliaustai.

Dokumentus „rengiame“ ar „ruošiame“?

Veiksmažodis rengti dažniausiai vartojamas plačia reikšme „daryti, tvarkyti“: Nutarimų projektai rengiami iš anksto (surenkama medžiaga, parašomas tekstas). Rankraštį parengė spaudai (suredagavo ir techniškai sutvarkė). Veiksmažodis rengti šia reikšme tinkamesnis už ruošti, labiau reiškiantį tvarkymą be naujo dalyko darymo, plg. rengti dokumentus (juos kurti, rašyti) ir dokumentus paruošti perduoti į archyvą (sutvarkyti pagal tam tikrus reikalavimus). (šaltinis vlkk.lt)

Kaip rašyti dvigubas pavardes?

Dvi savarankiškos to paties asmens pavardės jungiamos brūkšneliu be tarpelių (ne brūkšniu!): Stuoka-Gucevičius, Stasiulis-Šileikis, Kymantaitė-Čiurlionienė, Daujotytė-Pakerienė. Taip pat brūkšneliu jungiami pavardė ir slapyvardis, pvz.: Mykolaitis-Putinas, Lazdynų Pelėda-Pšibiliauskienė. Žr. Lietuvių kalbos rašybos taisyklių (patvirtinta 2022 m. sausio 6 d. VLKK nutarimu Nr. N-1(190)) 8.1.1.1 p. 3-ią komentarą.

Dar žr. skyriuje Nutarimai, Asmenvardžiai, Sutuoktinių pavardė.

Trumpai apie pensiją

Ne tik pensinio (tik ne pensijinio) amžiaus sulaukusiems žmonėms aktualu žinoti, kaip vartojamas žodis pensija. Dažnai jį tarti mėgstama vietoj priebalsio s tariant c, t. y. pencija. Toks variantas netaisyklingas. Tad žmonės, sulaukę pensinio amžiaus, yra ne pencininkai, o pensininkai ir gauna užtarnautą pensiją.

2024-10-31

Skaitytojai teiraujasi

Kuris variantas taisyklingas: „aplinkkelis“ ar „aplinkelis“?

Sudurtiniuose žodžiuose dėmenų sandūros priebalsiai paprastai rašomi pagal žodžio sudedamąsias dalis, nors jie ir būtų suskardėję, suduslėję ar susilieję: „aplinkkelis“ (aplinkinis kelias), „keturratis“, „švarraštis“ ir t. t.

Ar vartotinas žodis „judumas“?

Taip, žodis „judumas“ yra taisyklingas ir tinkamas vartoti naujadaras.

Kaip trumpinamas junginys „laikinai einantis pareigas“?

Gali būti trumpinama dvejopai: „l. e. direktoriaus pareigas“ arba „l. e. p. direktorius“.

„Kasdienis“ ar „kasdieninis“?

Vartosenoje paplitusios abi formos. Priesaginės darybos forma „kasdieninis“ nelaikoma klaida, tačiau pirmenybė teiktina galūninės darybos formai „kasdienis“.

Ar reikia dvitaškio „kreiptis adresu: Bažnyčios g. 4, Šakiai“?

Toliau nurodant gatvę ir kitus adreso elementus po žodžio „adresu“ paprastai rašomas dvitaškis (kreiptis adresu: Bažnyčios g. 4, Šakiai). Pažymėtina, kad prieš interneto adresą dvitaškis paprastai nededamas (informacija skelbiama interneto svetainėje www.sakiai.lt).

2024-10-15

Apie rinkimus kalbėkime taisyklingai

Ruošiantis rinkimams ar jiems vykstant, itin dažnai girdime vartojant būdvardį rinkiminis. Su rinkimais susiję dalykai įvardijami kilmininko forma, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų kampanija, rinkimų komisija, rinkimų kova, rinkimų laida, rinkimų programa, debatai prieš rinkimus, rinkimų pažadai; pažadai, duoti prieš rinkimus.

Daroma klaidų vartojant žodį kandidatas. Kandidatai turi teisę viešai pasirodyti (ne išstoti): prisistatyti, kalbėti, pasakyti savo nuomonę, išdėstyti programą, tarti žodį (vengti pasisakyti). Veiksmažodis išstoti nevartotinas reikšme „kalbėti; viešai pasirodyti“.

Kandidatai turi jausti atsakomybę rinkėjams (ne prieš rinkėjus).

Kandidatai dažniausiai būna dosnūs pažadų (ne dosnūs pažadais). Įnagininkas nevartotinas kokybės turiniui reikšti su gausą žyminčiais būdvardžiais.

Klystama sakant Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkas, turi būti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas. Įvardžiuotinės formos būtinos, kai pasakoma daiktų rūšis, tam tikras tipas ir sudaromas sudėtinis terminas. Jų čia nevartoti – klaida.

Iš rusų kalbos kilęs priešdėlis da, pvz., daleiskim, taip pat nėra teiktinas, tokį žodį derėtų keisti žodžiu tarkime. Panaši situacija yra ir su kaip taisyklė – jį visada turėtume keisti kaip įprasta.

Kandidatai įsipareigoja rinkėjams (ne įsipareigoja prieš rinkėjus). Kandidatai turi atstovauti rinkėjams (ne atstovauti rinkėjus). Veiksmažodis atstovauti reikalauja naudininko, o ne galininko.

Kandidatas turi atsiskaityti rinkėjams, atsiskaityti tautai, Lietuvos žmonėms (ne atsiskaityti prieš rinkėjus, tautą, Lietuvos žmones). Rinkimų komisijos už savo veiklą, darbą (ne apie savo veiklą, darbą) atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai (ne atsiskaito prieš Vyriausiąją rinkimų komisiją). Žodžių junginys atsiskaityti prieš ką (objektui reikšti) yra neteiktinas, vartotina atsiskaityti kam.

Kandidatai turi atitikti tautos lūkesčius (ne atitikti tautos lūkesčiams). Su veiksmažodžiu atitikti naudininkas nevartotinas veiksmo objektui reikšti. Todėl ne atitikti kam, o atitikti ką.

Kai kalbama apie rikimų apygardas, turi būti vartojama vienmandatė (ne vienmandatinė) arba daugiamandatė (ne daugiamandatinė). Pagrindinė sudurtinių žodžių darybos priemonė yra galūnė. Priesagos -inis, -ė būdvardžių taip pat nelinkstama darytis iš sudurtinių žodžių. Taip padarytų būdvardžių nėra daug, paprastai vartojami galūninės darybos žodžiai.

Rinkėjai turi teisę kelti reikalavimus kandidatams (ne prieš kandidatus). Kai reikalavimai keliami adresatui (asmenims, įstaigoms), vartotinas naudininkas, taigi pasakymas kelti reikalavimą prieš yra neteiktinas, vartotina kelti reikalavimą kam.

Neretai politikai siūlo: prabalsuoti, užskaityti, nors taisyklinga būtų siūlyti: balsuoti, įskaityti. Netaisyklingai vartojamas ir vietininko linksnis, pavyzdžiui, bendroje sumoje (iš viso), dienos bėgyje (dienos metu), įtakoje (dėl ko, kam paveikus).

Kalbant apie rinkimus, vartotina rinkimų kampanija (ne kompanija). Šių žodžių reikšmės Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne skirtingos, todėl nederėtų jų painioti: žodžio kompanija reikšmė „1. nedidelė draugija, draugė; kelių žmonių būrys“, o kampanija – „2. smarki, sutelkta tam tikro laiko tarpo veikla“.

Kalbant apie rinkimus nevartokime žodžio biletenis, turėtų būti biuletenis, geriau vartoti lietuvišką žodį balsalapis, kuris teikiamas ir Europos terminų žodyne.

Vertėtų atsiminti, kad rinkimų galutiniai duomenys ne paskaičiuojami, o apskaičiuojami. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne teikiama žodžio paskaičiuoti reikšmė „kiek skaičiuoti“. Taigi paskaičiuoti duomenys nėra tikslūs, o tik apytikriai.

Parengta pagal www.vlkk.lt

2024-09-25

Valstybinės kalbos politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos

Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) sprendžia kalbos politikos ir Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus. VLKK teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą, nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, vykdo lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo darbą.

Kultūros ministerija yra viena iš valstybės institucijų, formuojančių valstybės politiką valstybinės kalbos srityje, organizuojančių, koordinuojančių ir kontroliuojančių jos įgyvendinimą.

Prie Kultūros ministerijos veikianti Valstybinė kalbos inspekcija kontroliuoja, kaip valstybės ir savivaldybių institucijose, visose Lietuvos Respublikoje veikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, VLKK nutarimų ir kitų teisės norminių aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo bei taisyklingumo reikalavimus. Valstybinė kalbos inspekcija yra atsakinga Kultūros ministerijai ir atskaitinga VLKK. Už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus ir VLKK nutarimų nesilaikymą Inspekcija turi teisę taikyti nuobaudas pagal septynis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (nuo 2016 m. balandžio 1 d. – Administracinių nusižengimų kodeksas) straipsnius.

Formuojant valstybinės kalbos politiką ir ją įgyvendinant yra reikšminga ir savivaldybių bei kitų ministerijų veikla.

2024-08-30

BRŪKŠNELIO, BRŪKŠNIO IR PASVIROJO BRŪKŠNIO VARTOJIMAS

Trumpas brūkšnelis yra rašybos ženklas. Jis rašomas:

1.1. Tarp dviejų lygiareikšmių daiktavardžių, reiškiančių vieno daikto ar reiškinio pavadinimą:

lopšelis-darželis, kvietimas-programa, kavinė-baras.

(Jei antras žodis paaiškina, patikslina pirmąjį, brūkšnelis nerašomas:

gydytojas terapeutas, inžinierius elektrikas).

1.2. Tarp lygiavertes specialybes žyminčių žodžių:

sekretorius-referentas, dizaineris-maketuotojas, gydytojas-traumatologas-ortopedas.

1.3. Tarp dviejų sintaksiškai lygiaverčių būdvardžių (dažniausiai su priesaga -inis), reiškiančių vieną kompleksinę daikto ypatybę:

klausiamieji-santykiniai įvardžiai, socialinė-ekonominė sistema.

1.4. Tarp dviejų vieno asmens pavardžių (ne vardų) ar pavardės ir slapyvardžio:

Kymantaitė-Čiurlionienė, Mykolaitis-Putinas.

1.5. Dvigubame geografinio objekto pavadinime:

Šiaurės Reinas-Vestfalija.

1.6. Dvigubame simboliniame pavadinime, sudarytame iš dviejų susijungusių organizacijų pavadinimų:

„Gintra-Universitetas“, „Santara-Šviesa“.

1.7. Tarp datą žyminčių skaitmenų grupių:

2011-05-25.

1.8. Simboliniuose pavadinimuose:

Windows-1257.

1.9. Tarp pašto kodo raidinės dalies LT ir skaičių, pvz., LT-12345.

1.10. Tarp numerius žyminčių skaitmenų ir raidžių grupių:

Lyros g. 25-15, raštas Nr. K-23.

1.11. Jungiant prie arabiškų skaitmenų antrąjį sudurtinio žodžio dėmenį:

50-metis, 50-tūkstantasis.

1.12. Po arabiško skaitmens pridedant kelintinio skaitvardžio galūnę:

2-asis, 3-ioji, 2024-aisiais, 5-as, 8-a.

1.13. Prieš išleistą žodžio dalį:

vadovas (-ė), m-kla.

1.14. Keliant žodį į kitą eilutę:

sa-vi-val-dy-bė, a-lė-ja.

1.15. Skaitmenys prie žodžių, žodžių junginių ar sutrumpinimų gali būti

rašomi su brūkšneliu arba be brūkšnelio:

renginys „Zanavykų vasara 2024“ ir renginys „Zanavykų vasara-2024“.

Tarp žodžių ar skaičių ir brūkšnelio tarpas nepaliekamas.
Brūkšnelio nereikia painioti su brūkšniu.

3.1. Brūkšnys yra skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba. Brūkšnys rašomas su tarpais, išskyrus atvejus, kai jis vartojamas riboms žymėti.

3.2. Brūkšnys be tarpų rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas:

Traukinys Vilnius–Kaunas išvyks laiku. Lankytojai priimami 12.30–16.30 valandomis. Bibliotekoje lankausi 2–4 kartus per savaitę.

Pasvirasis (įžambusis) brūkšnys vartojamas šiais atvejais:

4.1. Tam tikrai alternatyvai žymėti (atitinka jungtuką arba):

-tarp telefono ir fakso sutrumpinimų, jei jų numeris tas pats, pvz., Tel./faks.

-tarp kampinio namo adresą sudarančių dviejų gatvių pavadinimų ir numerių, pvz., J. Basanavičiaus g. 100 / Aušros al. 40

-tarp alternatyvių gramatinių formų ar konstrukcijų, galinčių viena kitą pakeisti, pvz., Jis atsikratė įkyraus pašnekovo / įkyriu pašnekovu / nuo įkyraus pašnekovo

tarp pasakymų keliomis kalbomis, pvz., valgiaraštyje: Sriuba / Soup

-cituojant poeziją arba nurodant tekstą, parašytą atskirose eilutėse, pvz., Posėdžio primininkas / Posėdžio sekretorius / Dalyvauja.

4.2. Žymint tam tikras dimensijas, kai reikia nurodyti kokio nors fizinio dydžio santykį su pasirinktos vienetų sistemos pagrindiniais dydžiais:

Vėjas 6–8 m/s (metrų per sekundę).

4.3. Atskiriant tam tikrą informacijos dalį dokumentų indeksuose, kompiuterių programose, bibliografiniuose aprašuose:

rašto Nr. 35/509; Europos Tarybos direktyva 76/308/EEB; www.vlkk.lt/naujienos.

Pasvirasis brūkšnys nerašomas:

5.1. Tarp žodžių, susijusių priklausomybės santykiais, santrumpų:

atsiskaitomoji sąskaita – a. s. (ne a/s), pašto dėžutė – p. d. (ne p/d), asmens kodas – a. k. (ne a/k).

5.2. Pateikiant abiejų giminių formas:

Reikalingi padavėjai (-os).

5.3. Nurodant metų ribas:

2010–2012 m. (ne 2010/2012 m.).

5.4. Norint pasakyti, kiek kas kainuoja. Frazę „Viena kilovatvalandė kainuoja

0,53 ct“ reikėtų rašyti taip:

1 kWh – 0,53 ct; už 1 kWh 0,53 ct; 0,53 ct už 1 kWh.

Vartojant pasvirąjį brūkšnį, tarp žodžių ar jų sutrumpinimų abipus brūkšnio paliekami tarpai.
Rišliame tekste alternatyvai žymėti pirmiausia vartotini jungtukai ar, arba ir skliaustai:

Jums kavos ar arbatos? Sunkiasvorių ir (ar) didžiagabaričių transporto priemonių kontrolė spalio mėnesį...

2024 m. rugpjūčio 24 d.

ATSTOVAUTI IR ATITIKTI

Veiksmažodis atstovauti reikalauja naudininko, o ne galininko: atstovauti savo šaliai, savivaldybei, komisijai, komandai.

Veiksmažodis atitikti reikalauja galininko: atitiko kirvis kotą; nuostatos atitinka teisės aktų reikalavimus, teisės akto pavadinimas (antraštė) turi atitikti juo tvirtinamų dokumentų pavadinimą; nuorašas atitinka originalą.

Daiktavardis atitiktis vartotinas su naudininku: strategijos atitiktis integruotą požiūrį užtikrinantiems principams.

Dokumentų tekstuose paprastai vartojamas daug patogesnis daiktavardis atitiktis su naudininku, o ne atitikimas, kuris su naudininku nevartotinas.

Šaltiniai:

Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 38–39.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainė:

https://vlkk.lt/konsultacijos/187-atitikti;

https://vlkk.lt/konsultacijos/183-atitikimas-atitiktis-kam;

https://vlkk.lt/konsultacijos/3526-atstovauti-kam.

2024 m. rugpjūčio 19 d.

Skaitytojai teiraujasi

Ar taisyklingas sakinys „Siunčiame raštą jūsų žiniai“?

Ne, netaisyklingas. Tai verstinis adresavimo reikšmės kanceliarizmas, keistinas pasakymu su veiksmažodžiu susipažinti. Todėl vietoj Siunčiame bendrovių ir organizacijų žiniai geriau – Siunčiame bendrovėms ir organizacijoms susipažinti. Jei vieno veiksmažodžio susipažinti nepakanka, šalia galima pridėti reikiamą dalyką pasakantį kitą žodį – vadovautis, vykdyti, pvz., vietoj Siunčiame raštą jūsų žiniai geriau – Siunčiame jums susipažinti ir vadovautis.

Sustabarėjęs žinių skleidimo reikšmės pasakymas „Kieno žiniai“ skelbimuose galimas, pvz.: Gyventojų žiniai; Skyrių vadovų žiniai. Kita vertus, nereikia pamiršti ir teiktinesnio pasakymo – Gyventojams žinotina.

„Galimai“ vartojimas

Galimai vertinamas kaip gyvajai kalbai nebūdingas ir vengtinas. Tačiau, kaip teigiama L. Murinienės ir R. Vladarskienės leidinyje „Administracinės kalbos aktualijos“: „jo išvengti dalykinėje kalboje nelabai įmanoma. Šis žodis pateisinamas sudėtiniuose terminuose, kai dalelytė galbūt netinka, pvz., galimai teršiama teritorija.“ Daugiau Terminų banke teikiamų terminų: galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą, bulvių žiediniu puviniu galimai užkrėstas laukas ir pan.

Kur įmanoma, prieveiksmio galimai reikėtų vengti, pvz.: pateikti galimai neteisingi duomenys (– pateikti duomenys, kurie gali būti neteisingi, kurie galbūt neteisingi).

Ar reikia dvitaškio: „Įmonės kodas: 000000000“?

Pagal bendrąsias skyrybos taisykles, kai tarp veiksnio ir tarinio yra apibūdinamasis santykis, vietoj praleistos tarinio jungties nerašomas joks ženklas. Turi būti – „Įmonės kodas 000000000“.

„Per 2024 metus“ ar „2024 metais“?

Einamajam laikui, per kurį kas padaroma, įvyksta, reikšti gali būti vartojama ir konstrukcija „per 2024 metus“ ir įnagininkas „2024 metais“.

Ar taisyklinga konstrukcija: „Daugiausia mokinių su regėjimo sutrikimais“?

Daiktavardžių „-imas (-ymas)“ abstraktų įnagininkas su prielinksniu „su“ nevartotinas vidiniam požymiui reikšti, vartotinas dalyvis, būdvardis, kilmininkas. Taigi taisome: „Daugiausia mokinių, turinčių regėjimo sutrikimų“.

Balsuojama „vienbalsiai“ ar „visais balsais“?

Prieveiksmis „vienbalsiai“ teikiamas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“. Jis vartojamas sutartinio balsavimo rezultatui nusakyti. Kanceliarinei kalbai teiktinesnis žodžių junginys „visais balsais“.

Rengiant atsakymus naudotasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku, Terminų banku, „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, „Tarptautinių žodžių žodynu“, Lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178) „Dėl Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių patvirtinimo“.

2024-08-14

Tekstas lentelėse

Informacinių dokumentų turinys, atsižvelgiant į jų rūšį ir paskirtį, gali būti dėstomas tekstu, lentele, kitais būdais arba mišriai. Kai turinys dėstomas lentele, rašomi visi privalomi dokumento rekvizitai. Lentelėje informacija išdėstoma skiltimis (vertikaliai) ir eilutėmis (horizontaliai). Skilčių ir eilučių pavadinimai vadinami añtraštėmis, smulkesnių dalių pavadinimai – paañtraštėmis. Antraštės pradedamos didžiąja raide, paantraštės, gramatiškai priklausančios antraštės pavadinimui – mažąja.

Lentelių pirmajai grafai pavadinti ir (ar) į sąrašą įtraukiamų daiktų eilei įvardyti vartojamas eilės numeris, lentelėse įprasta trumpinti Eil. Nr., bet lentelės skiltyje galima ir rekomenduojama rašyti Eil. nr. (eilės numeris). Po skaitmenų, žyminčių eilės numerius – ypač lentelėse, rašomi taškai. Tekstas lentelėse gali būti rašomas mažesniu šrifto dydžiu (pvz., 10 ar 11) nei rišlus tekstas (dažniausiai naudojamas 12 dydis) dokumente.

Sumuojamajai eilutei vartojamas pasakymas „iš viso“. Jei visas kiekis (pažymėtas pasakymu „iš viso“) skirstomas dalimis, jos nurodomos žodžiais „iš jų“, „iš to kiekio“, „iš to skaičiaus“ ir pan. Taip pat lentelėse po apibendrinamojo junginio „iš viso“ arba „bendra suma“ dvitaškis nerašomas.

Jei dokumente nėra kito teksto, tik lentelė, tokio dokumento pabaiga žymima horizontaliu brūkšniu, kuris brėžiamas po lentele, ties jos viduriu.

Nautota literatūra:

Vladarskienė, R., Zemlevičiūtė, P. (2022). Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai. Lietuvių kalbos instituto leidykla. Prieiga internete https://www.vlkk.lt/media/public/Lietuviu_kalbos_rasyba.pdf

Kniūkšta, P. (Ed.). (2007). Kanceliarinės kalbos patarimai. Internetinis leidimas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete http://kanceliariniaipatarimai.lki.lt

2024 m. sausio 10 d.

Skaitytojai teiraujasi

Ar vartojamas žodis „kvestionuoti“?

Taip, tai vartotinas tarptautinis terminas. „Kvestionuoti“ reiškia „laikyti abejotinu, ginčyti, kelti abejonių“.

Kaip taisyklinga: „sąskaita faktūra“ ar „sąskaita-faktūra“?

Taisyklinga rašyba be brūkšnelio – „sąskaita faktūra“. Faktūra yra tam tikra sąskaitos rūšis – ne lygiavertis, bet siauresnis, patikslinantis žodis.

Kada „paskaičiuoti“, o kada „apskaičiuoti“?

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama žodžio paskaičiuoti reikšmė „kiek skaičiuoti“. Vadinasi, paskaičiuotos pajamos arba išlaidos nėra tikslios, o tik apytikrės. Neatidus buhalteris yra tas, kuris pelną arba nuostolius tik paskaičiuoja, o ne apskaičiuoja ar suskaičiuoja. Dar blogiau, jeigu gydytojas ar vaistininkas tik paskaičiuoja, o ne apskaičiuoja vaistų dozę. Taigi paskaičiuoti nevartotinas reikšme „(tiksliai) apskaičiuoti, suskaičiuoti“.

2024 m. vasario 15 d.

„Korepetitorius“ ar „repetitorius“?

„Korepetitorius“ – privačiai samdomas mokytojas, padedantis moksleiviui geriau pažinti savo išmokimo kokybę, sėkmingiau mokytis, išmokti tam tikrą mokymo dalyką arba jo dalies programą, pasirengti egzaminams.

Kaip sinonimas teikiamas terminas „repetitorius“ – namų mokytojas, padedantis išmokti pamokas arba pasirengti egzaminams.

Taigi abu terminai gali būti vartojami.

Kokio linksnio reikia: „pareiškė nepasitikėjimą skyriaus vedėju“ ar „pareiškė nepasitikėjimą skyriaus vedėjui“?

Daiktavardis „nepasitikėjimas“, kaip ir veiksmažodis „nepasitikėti“, valdo įnagininką. Todėl taisyklingas junginys – „pareiškė nepasitikėjimą skyriaus vedėju“.

Rengiant atsakymus naudotasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku, Terminų banku, „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, „Tarptautinių žodžių žodynu“, Lietuvių kalbos rašybos taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. N-1 „Dėl Lietuvių kalbos rašybos taisyklių patvirtinimo“, „Visuotine lietuvių enciklopedija“.

2024 m. kovo 5 d.

Rašyti didžiąja ar mažąja raide?

Pagal teisės aktus savivaldybė yra ir teritorijos administracinis vienetas, ir institucija, todėl šis žodis rašomas dvejopai.

Rašoma mažąja raide:

- kai vartojamas teritorijos reikšme:

savivaldybės ribos;

savivaldybės centras;

savivaldybės gyventojai;

savivaldybės biudžetas.

- kai vartojama apibendrintai:

Tai yra savivaldybės įmonė.

Pavesta vykdyti savivaldybės funkcijas.

Raštas išsiųstas savivaldybių administracijoms.

Rašoma didžiąja raide, kai suprantama kaip sutrumpintas konkrečios institucijos pavadinimas:

Šakių rajono savivaldybės taryba – Savivaldybės taryba;

Šakių rajono savivaldybės administracija – Savivaldybės administracija;

Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka – Savivaldybės viešoji biblioteka.

Įstaigų, įmonių, organizacijų valdymo vienetų pavadinimai rašomi mažąja raide, pvz.: Šakių rajono savivaldybės taryba – taryba; Mokslų akademijos prezidiumas – prezidiumas (žr. Kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ 2.5 papunkčio pastabą).

2024 m. balandžio 10 d.

Brūkšnelis ir brūkšnys, tarpai

Brūkšnelis tarp tikrinių daiktavardžių

Tarp dviejų savarankiškų to paties asmens pavardžių, pvz.: Kymantaitė-Čiurlionienė, Vaitkus-Suodėnas.

PASTABA. Tarp dviejų (ar daugiau) to paties asmens vardų brūkšnelis nerašomas, pvz.: Veronika Dalia Šuopienė. Taip pat brūkšnelio nereikia tarp pavardę sudarančio nekaitomo ir kaitomo dėmens, pvz. Tallat Kelpša.

Tarp pavardės ir slapyvardžio, pvz.: Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas.

Tarp bendrinių būdvardžių brūkšnelis dažniausiai nerašomas:

brūkšnelis nerašomas tarp sintaksiškai nelygiaverčių daiktavardžių, iš kurių vienas paaiškina, patikslina, papildo kitą, pvz.: gydytojas traumatologas, miestai partneriai, šaltkalvis montuotojas.
Kai daiktavardžiai sintaksiškai lygiaverčiai, bet žymi ne vieno, o dviejų dalykų pavadinimus, jie jungiami ne kableliais, o jungtuku ir, pvz.: pajamos ir išlaidos (o ne pajamos-išlaidos), sportas ir kūno kultūra (o ne sportas-kūno kultūra).
Brūkšneliu jungiami daiktavardžiai, reiškiantys vieno daikto ar reiškinio pavadinimą, pvz.: paskaita-koncertas, leidykla-spaustuvė, kavinė-skaitykla, sekretorė-referentė, lopšelis-darželis.

Tarp būdvardžių

Brūkšnelis gali būti rašomas tarp dviejų sintaksiškai lygiaverčių būdvardžių (dažniausiai su priesaga –inis), reiškiančių vieną kompleksinę daikto ypatybę, pvz.: socialinė-ekonominė sistema, silabinė-toninė eilėdara.
Brūkšnelis nerašomas tarp sintaksiškai nelygių būdvardžių, nevienodai susijusių su daiktavardžiu, kurio pažyminiu jie eina. Vienas jų, dažniausiai antrasis, savo reikšme glaudžiai susijęs su daiktavardžiu ir sudaro su juo junginį, o jį apibūdina pirmesnis, pvz.: vakarinė vidurinė mokykla, garinis hidraulinis presas.

Brūkšnelis nerašomas ir tada, kai antrasis būdvardis patikslina, sukonkretina pirmojo būdvardžio reikšmę, pvz.: sudėtiniai sujungiamieji sakiniai, sudėtiniai prijungiamieji sakiniai.

PASTABA. Vietoj brūkšneliu sujungtų būdvardžių, kur galima, rekomenduotina vartoti sklandesnes formas, pvz.: ne silikatiniai-betoniniai dirbiniai, o silikatiniai betono junginiai, ne gamybinis-techninis skyrius, o gamybinės technikos skyrius.

Kitais atvejais

Brūkšnelis rašomas:

Jungiant prie arabiškų skaitmenų antrąjį sudurtinį žodžio dėmenį, pvz.: 20-metis, 30-tūkstantasis.
Prie arabiško skaitmens pridedant kelintinio skaitvardžio galūnę, pvz.: 5-asis kanalas, 2-a kategorija.
Brūkšnelis taip pat gali būti rašomas simboliniuose pavadinimuose, pvz.: sodininkų bendrija „Dobilas-4“.
Brūkšnelis žymi praleistą žodžio dalį, pvz.: m-kla, darbininkas (-ė).

Brūkšnelis nerašomas šiais atvejais:

Samplaikiniuose ištiktukuose ir jaustukuose, pvz.: cha cha cha, bar bar bar.
Samplaikiniuose įvardžiuose ir prieveiksmiuose, pvz.: kur ne kur, kam ne kam, šiaip ne taip.

Brūkšnys

Kai nurodomas laikotarpis, tarp metus žyminčių skaičių rašomas vidutinio ilgio brūkšnys (Alt 0150), o tarpų nepaliekama, pvz.: 2023–2024 m., o ne 2023-2024 m.

Tarpai

Tarpai būtini tarp dviejų sutrumpinimų: t. y., š. m., a. k., e. p., l. e. … pareigas, o ne t.y., š.m., a.k., l.e. … pareigas. Negalima žodžių junginių sutrumpinimų skirti įstrižuoju brūkšneliu: a/k, p/d, turi būti a. k., p. d.

Tarpas būtinas ir tarp vardo pirmosios raidės ir pavardės, pvz.: P. Ruočkus.

2024 m. gegužės 14 d.

Kalbos klaidų, pastebėtų tarybos posėdžiuose, pasitarimuose sąrašas

Neformalus ugdymas, nekilnojamas turtas (= Neformalusis ugdymas, nekilnojamasis turtas) – Rūšiai žymėti vartojamos įvardžiuotinės formos, ypač terminologine reikšme.

Kaip taisyklė vyksta (= Paprastai vyksta ar pan.) – Kaip taisyklė – nevartotinas vertinys, vartotina paprastai, dažniausiai.

Pilotinis projektas ( = Bandomasis projektas) – Taisyklingi junginiai bandomasis tyrimas, bandomoji savivaldybė.

Atstovavo rajoną, savivaldybę (= rajonui, savivaldybei) – Veiksmažodis atstovauti reikalauja naudininko, o ne galininko. Todėl ne atstovauti Lietuvą, mokyklą, savivaldybę, o atstovauti Lietuvai, mokyklai, savivaldybei.

sausio pirmai dienai (= iki sausio pirmos dienos) – Naudininkas nevartotinas konkretaus laiko ribai ar momentui reikšti.

Eilę metų (= Daug metų ar pan.) – Eilė, visa eilė – nevartotini neapibrėžto kiekio reikšmėmis „daug, daugelis, dauguma, dalis, keletas, nemažas skaičius“.

Sudalyvavo (= dalyvavo) komiteto posėdyje – Veiksmažodis sudalyvauti yra dirbtinai sudarytas žodis. Bendrinėje kalboje pasakymus sudalyvauti renginyje, sudalyvauti posėdyje, sudalyvauti konkurse ir pan. reikėtų taisyti atsižvelgiant į kontekstą ir stilių.

Kalba eina (= Kalbama) – Junginiai kalba eina, kalba ėjo laikomi verstiniais, tam tikrais štampais, geriau sakyti tiesiog kalbama ar pan.

Viso (=iš viso) – Bendrajam kiekiui reikšti ar sumuojamai lentelės eilutei pavadinti vartojamas iš viso, ne viso (plg. rus. всего)

Kaip nebūtų gaila (= Labai būtų gaila) – Neigiamos tariniu einančios formos nevartotinos šalutiniuose sakiniuose nuolaidai žymėti, kai nereiškiamas neigimas, pvz.: Bet, kaip nebūtų keista (taisoma: kad ir kaip būtų keista; kad ir labai būtų keista), renginys įvyko.

Šiandien dienai (=šiandien, iki šios dienos, dabar, iki dabar) šiandien dienai nevartotinas konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti;

Apart – nevartotina svetimybė. Vartotini žodeliai be, išskyrus. Pvz.: Apart kaimyno (=Be kaimyno), kito žmogaus čia nebuvo. Apart miego (=Išskyrus miegą), tu nieko daugiau ir nežinai.

VIETININKO VARTOSENOS KLAIDOS

Gerame stovyje (=geros būklės)

Tame skaičiuje (= iš jų; iš to skaičiaus)

Esmė, reikalas tame (=esmė ta, tokia; reikalas tas, toks)

Kame reikalas (=koks reikalas; kas yra; kas nutiko)

Savivaldybės nuosavybėje (=savivaldybėje nuosavybė; priklauso savivaldybei)

Savaitės bėgyje (=per savaitę)

Principe (=iš principo)

Tame tarpe (= tarp jų; iš jų; taip pat)

Savaitės laikotarpyje (=per savaitę)

Pirkimų stadijoje (=vykdomos pirkimų procedūros)

Pirmoje eilėje (=pirmiausia; pradžioje)

Viskas vyko aukštame lygyje (=viskas vyko puikiai; buvo aukšto lygio; buvo gerai organizuotas).

ŽODŽIŲ IR JUNGINIŲ REIKŠMĖS KLAIDOS

Informaciją reikia patalpinti interneto svetainėje ir spaudoje (=paskelbti, paviešinti) svetainėje

Pajungti (=įtraukti) skyrių vedėjus)

Aplamai (=apskritai)

Dadėti (=pridėti)

Pilnai pritarti (=visiškai)

Prabalsuoti (=balsuoti, pabalsuoti, baigti balsuoti)

Prainformuoti (=informuoti, painformuoti)

Sekančiais metais, sekantis punktas (=kitais, ateinančiais metais; kitas punktas)

KIRČIAVIMO KLAIDOS

Gerbiami (= Gerbiami)tarybos nariai

Laba diena (= Laba diena)

Gavom dokumentus (= Gavom dokumentus)

Aikštė (= Aikštė)

Ne konkurso (= Konkurso) būdu

Projektas (= projektas)

Biudžetas (=biudžetas)

Dokumentas (= dokumentas)

Aktyviai (=aktyviai)

Reglamentas (=reglamentas)

2024 m. gegužės 15 d.

Šakių rajono savivaldybės 2024 m. Lietuvių kalbos dienų renginių planas

Renginio pavadinimas	Data	Rengėjas	Institucijos adresas
Knygų skirtukų dirbtuvės.	2024-02	Šakių „Žiburio“ gimnazija	V. Kudirkos g. 33, Šakiai
„Kalbos širdis“ (gražiausio lietuviško žodžio rinkimai).	2024-02	Šakių „Žiburio“ gimnazija	V. Kudirkos g. 33, Šakiai
Raštingiausio mokinio konkursas	2024-02	Šakių „Žiburio“ gimnazija	V. Kudirkos g. 33, Šakiai
Išvyka į „Knygų mugę“.	2024-02-23	Šakių „Žiburio“ gimnazija	V. Kudirkos g. 33, Šakiai
Individualios kūrybos skaitymai „Iš sielos gelmių“.	2024-03	Šakių „Žiburio“ gimnazija	V. Kudirkos g. 33, Šakiai
Tarptautinė konferencija „Paauglių literatūra: nuo pasakos iki romano“.	2024-03-07	Šakių „Žiburio“ gimnazija	V. Kudirkos g. 33, Šakiai
Respublikinis trumpojo rašinio konkursas.	2024-03	Šakių „Žiburio“ gimnazija	V. Kudirkos g. 33, Šakiai
1-4 klasių diktanto konkursas	2024 m. vasario 26-kovo 1 d.	Šakių rajono Lukšių Vinco Grybo gimnazija	A. Tatarės g. 37, Lukšiai
Interaktyvus šmaikščiausio lietuviško žodžio gimnazijoje konkursas (3-8, 1g-4g kl.)	2024 m. vasario 26-kovo 1 d.	Šakių rajono Lukšių Vinco Grybo gimnazija	A. Tatarės g. 37, Lukšiai
Projektas ,,Švari kalba – švari galva“ (5-8, 1g-4g kl.)	2024 m. vasario 26-kovo 1 d.	Šakių rajono Lukšių Vinco Grybo gimnazija	A. Tatarės g. 37, Lukšiai
Kristijonui Donelaičiui 310: 1.K. Donelaičio kūriniai – gyvas liudijimas, kokia nuostabi yra lietuvių kalba (knygų paroda ir pokalbis su skaitytojais mokyklos bibliotekoje). 2.Skaitome Donelaitį. (5-8 kl.)	2024 m. vasario mėn.	Šakių rajono Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Kriūkų skyrius	Mokyklos g. 2, Kriūkai
Tarptautinė gimtosios kalbos diena. 1.Gražiausia Ė (Piešinių konkursas, 1-4 klasės). 2.10 gražiausių lietuviškų žodžių (skaitmeninis paveikslas) 3.Viktorina „Kalba gimtoji lūposna įdėta“ („Kahoot“ programėle)	2024 m. vasario 21 d.	Šakių rajono Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Kriūkų skyrius	Mokyklos g. 2, Kriūkai
Mūsų krašto rašytojui Stasiui Tamulaičiui 115 m. Pamoka muziejuje.	2024 m vasario mėn.	Šakių rajono Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Kriūkų skyrius	Mokyklos g. 2, Kriūkai
Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos kūrėjui Danieliui Kleinui 415 m. Paskaita.	2024 m. kovo mėn.	Šakių rajono Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Kriūkų skyrius	Mokyklos g. 2, Kriūkai
Viktorina „Ar gerai moku gimtąją kalbą?“	2024 02 28	Šakių rajono Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Lekėčių skyrius	Pušyno g. 8, Lekėčiai
Dailyraščio konkursas	2024 03 06	Šakių rajono Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Lekėčių skyrius	Pušyno g. 8, Lekėčiai
Gražiausio lietuviško žodžio istorija ir rinkimai	2024 03 06-08	Šakių rajono Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Lekėčių skyrius	Pušyno g. 8, Lekėčiai
Viktorina „Kalbos margumynai“	2024 02 27	Šakių rajono Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyrius	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Gražiausio lietuviško žodžio rinkimai	2024 03 05	Šakių rajono Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyrius	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Savarankiško skaitymo pamoka „Naujas mėnesis – nauja knyga“	2024 03 05	Šakių rajono Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyrius	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Diktanto konkursas	2024 03 07	Šakių rajono Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyrius	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Akrostichų konkursas „Prakalbinkim lietuvišką žodį“	2024-02-27	Šakių rajono Kidulių pagrindinė mokykla	Nemuno g. 51, Kiduliai, Šakių r.
Viktorina „Tarmių skrynią pravėrus“	2024-03-07	Šakių rajono Kidulių pagrindinė mokykla	Nemuno g. 51, Kiduliai, Šakių r.
Raštingiausio penktoko konkursas „Plunksnos brolis“	2024-02-26/2024-02-29	Šakių „Varpo“ mokykla	J. Basanavičiaus g. 28, Šakiai
Valanda su knyga 1-8 klasėms	2024-02-15	Šakių „Varpo“ mokykla	J. Basanavičiaus g. 28, Šakiai
Zoninis meninio skaitymo konkursas 5-8 klasėms ir 9-12 klasėms	2024-03-16	Šakių „Varpo“ mokykla	J. Basanavičiaus g. 28, Šakiai
Knygos atsiradimo istorija. 5-8 klasės mokiniai gamina savo knygą.	2024 m. kovo 18–22 d.	Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija	Vytauto g. 44, Kudirkos Naumiestis
Mūsų krašto knygnešio istorijos pristatymas. I-IV kl.	2024 m. kovo 18–22 d.	Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija	Vytauto g. 44, Kudirkos Naumiestis
Diena su knyga.	2024 m. kovo 18–22 d.	Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija	Vytauto g. 44, Kudirkos Naumiestis
Eilėraščiai apie Žodį / Kalbą (miniprojektas)	2024 m. vasaris–kovas	Šakių rajono Gelgaudiškio pagrindinė mokykla	Mokyklos g. 1, Gelgaudiškis
Kalbinių žaidimų ir viktorinų pamokos („Alias“, „Scrabble“, „Žodžiai“ ir kt.).	2024 m. vasaris–kovas	Šakių rajono Gelgaudiškio pagrindinė mokykla	Mokyklos g. 1, Gelgaudiškis
„Mano mylimiausia vaikystės knyga“ – pamokos, skirtos vaikiškos literatūros aptarimui.	2024 m. vasaris–kovas	Šakių rajono Gelgaudiškio pagrindinė mokykla	Mokyklos g. 1, Gelgaudiškis
Kahoot viktorina apie lietuvių kalbą pamokų metu.	2024 m. vasaris–kovas	Šakių rajono Gelgaudiškio pagrindinė mokykla	Mokyklos g. 1, Gelgaudiškis
Haiku kūryba pagal knygų sentencijas	2024 m. vasaris–kovas	Šakių rajono Gelgaudiškio pagrindinė mokykla	Mokyklos g. 1, Gelgaudiškis
Prano Vaičaičio poezijos skaitymai, skirti mokytojos Marijos Puodžiukaitienės 90-osioms gimimo metinėms	2024-02-01	Šakių rajono Sintautų pagrindinė mokykla	Pr. Vaičaičio g. 20, Sintautai
Tradicinis dailyraščio konkursas, skirtas Knygnešio dienai paminėti	2024 m. kovas (iki 16 dienos)	Sintautų pagrindinė mokykla	Pr. Vaičaičio g. 20, Sintautai
Tradiciniai Gražiausio žodžio rinkimai	2024 m. kovo 12–15 d.	Griškabūdžio gimnazija	Alyvų g. 4, Griškabūdis
Kahoot viktorina „Kalbos paslaptys“	2024 m. kovo 13 d.	Griškabūdžio gimnazija	Alyvų g. 4, Griškabūdis
Poezijos popietė „Mano eilėraštis“	2024 m. kovo 14 d.	Griškabūdžio gimnazija	Alyvų g. 4, Griškabūdis

PATVIRTINTA

Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus

2023 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. AT-91

VALSTYBINĖS KALBOS VARTOJIMO IR TAISYKLINGUMO KONTROLĖS ATLIKIMO ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE

2023 METŲ PLANAS

Veiklos pavadinimas	Tikrinama	Pastabos
Įmonių, įstaigų ir organizacijų tikrinimas	Zanavykų muziejus Šakių seniūnija Kidulių seniūnija Plokščių seniūnija Barzdų seniūnija Gelgaudiškio seniūnija Sudargo seniūnija Šakių turizmo ir verslo informacijos centras Šakių kultūros centras Šakių lopšelis-darželis Griškabūdžio gimnazija	Bus patikrinta, ar įstaigos, tvarkydamos ir rengdamos dokumentus, vykdo Valstybinės kalbos įstatymą ir vadovaujasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą, ar taisyklingi viešieji užrašai.
Visuomenės informavimo priemonių tikrinimas	Šakių rajono laikraštis „Draugas“ Tikrinamų įmonių, įstaigų ir organizacijų interneto svetainės	Bus patikrinta, ar vykdomas Valstybinės kalbos įstatymas ir laikomasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą.
Reklamos ir viešųjų užrašų tikrinimas bei derinimas	Šakių rajono savivaldybės teritorijoje esančios įstaigos	Nuolat bus tikrinama įstaigų reklama, viešieji užrašai (pateiktos informacijos taisyklingumas) ir jų teisėtumas.
	Visos Šakių rajono savivaldybės seniūnijos (teritorijos)	Leidimų įrengti išorinę reklamą Šakių rajono savivaldybėje išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka bus vertinamas (derinamas) išorinės reklamos teksto taisyklingumas.
Veiklos pavadinimas	Informuojama, organizuojama, rengiama	Pastabos
Juridinių ir fizinių asmenų konsultavimas kalbos taisyklingumo klausimais		Pagal poreikį konsultacijos teikiamos raštu, telefonu ar žodžiu. 22 konsultacijos (raštu)
Informacinė šviečiamoji veikla (metodinė medžiaga)	Ne mažiau kaip 6 straipsniai kalbos temomis	Straipsniai ir informaciniai pranešimai skelbiami Šakių rajono savivaldybės interneto svetainėje www.sakiai.lt, laikraštyje „Draugas“ ir socialiniuose tinkluose (feisbuko puslapyje).
Veiklos pavadinimas	Derinama	Pastabos
Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimų, mero potvarkių, administracijos direktoriaus įsakymų, siunčiamųjų raštų, protokolų ir kitų dokumentų projektų derinimas		Tikrinama ir derinama nuolat.
Informacijos, keliamos į Šakių rajono savivaldybės interneto svetainę, tikrinimas		Tikrinama nuolat.

_________________________________

Kalbos konsultacijos

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Gedimino pr. 60, Vilnius, el. p. [email protected]. Galima konsultuotis 8.30–12.30 val. tel. (8 5) 272 4520
Valstybinė kalbos inspekcija, M. K. Paco g. 4, Vilnius, tel. / faks. (8 5) 260 8899, el. p. [email protected], http://vki.lrv.lt/
Šakių rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Rimutė Grušienė, 220 kab., el. p. [email protected], Bažnyčios g. 4, Šakiai, tel. (8 345) 66 127.

Informacija rengiantiems dokumentus

Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. (1.3 E)VE-53 pakeistos Dokumentų rengimo taisyklės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pakeisti ar papildyti 54, 55, 67, 81, 92 ir 93 Dokumentų rengimo taisyklių punktai. Dokumentų rengimo taisyklių aktuali redakcija http://www.archyvai.lt/lt/teisine-informacija_51/teisesaktai/aktualiosredakcijos.html.

Įstatymai ir norminiai teisės aktai, nustatantys valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus

Lietuvos Respublikos Konstitucija

14 straipsnis. Valstybinė kalba – lietuvių kalba.

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas

Šis įstatymas nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos Respublikos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas

7 straipsnis. Valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos

13) valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas

2.40 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas

1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę.

2. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.

3. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“

1. Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji rašytinė ir garsinė informacija transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis.

2. Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

Antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymas

9 straipsnis. Antspaudų ir spaudų rekvizitų reikalavimai

2. Antspaudų ir spaudų rekvizitai turi atitikti įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų teisės aktų bei lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių reikalavimus.

Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas

10 straipsnis. Teisės akto turinio reikalavimai:

1. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį.

2. Teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus.

3. Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistini žodžių sutrumpinimai, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas.

12 straipsnis. Teisės akto kalba

Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų.

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

2. Išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose.

8. Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

4 straipsnis. Bendrieji reikalavimai reklamai

1. Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas

34 straipsnis. Kalba, kuria rengiama ir platinama viešoji informacija

1. Viešoji informacija rengiama ir platinama valstybine ar kita kalba laikantis šio ir Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. Platinama informacija turi būti prieinama neįgaliesiems.

2. Radijo ir televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus mokomąsias, progines, specialiąsias, muzikines ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir televizijos programas ar laidas, taip pat transliuotojo sukurtas laidas, skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms. Komisija, atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų programų aprėpties zonoje, poreikius, gali licencijos sąlygose nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar) retransliuojamų programų ar laidų dalį turi sudaryti programos ar laidos tautinių mažumų kalbomis.

3. Transliuotojams draudžiama rodyti audiovizualinius kūrinius, išverstus iš oficialios Europos Sąjungos kalbos į ne Europos Sąjungos kalbą.

4. Retransliuotojai, platindami viešąją informaciją, pirmenybę turi teikti oficialioms Europos Sąjungos kalboms, todėl esant galimybei pasirinkti, kuria kalba retransliuoti tokią pačią programą – oficialia Europos Sąjungos ar kita kalba, privalo sudaryti visas sąlygas, kad programa ar laida būtų retransliuojama oficialia Europos Sąjungos kalba.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas

5 straipsnis. Informacijos apie prekes ir paslaugas pateikimas

1. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba.

2. Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.

Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Prekių ženklas (toliau – ženklas) – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Šiame įstatyme prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.

Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas

4 straipsnis. Etninės kultūros valstybinės globos uždaviniai:

1) garantuoti etninės kultūros paveldo išsaugojimą bei gyvosios tradicijos tęstinumą;

8) ugdyti kalbos etninį savitumą, užtikrinti tarmių ir etninių vietovardžių išlikimą.

Mažmeninės prekybos taisyklės

9. Juridinio asmens ar jo padalinio (parduotuvės, kiosko ar kt.), kuris verčiasi mažmenine prekyba (toliau – padalinys), pavadinimas nurodomas iškaboje, vadovaujantis ūkio ministro patvirtintomis išorinės reklamos įrengimo tipinėmis taisyklėmis.

26. Pirkėjas turi teisę:

26.1. iki vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo gauti teisės aktų nustatyta tvarka raštu valstybine kalba jam būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamas prekes, susipažinti su jų saugą patvirtinančiais dokumentais.

Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės

15. Ženklinimo rekvizitai turi būti gerai matomi, patikimai pritvirtinti, neištrinami ir aiškūs, kad neklaidintų vartotojo. Rekvizitų matmenys turi būti pakankamo dydžio, kad būtų galima lengvai perskaityti ir suprasti informaciją.

16. Jeigu kiti teisės aktai nereglamentuoja kitaip, prekių paskirtis, naudojimo (laikymo) ypatumai, nurodymai dėl prekių priežiūros ir saugos gali būti pateikiami grafiškai – piešiniais, sutartiniais ženklais, simboliais.

17. Lietuvos Respublikoje vartotojui parduodamų prekių pavadinimas, paskirtis, naudojimo (laikymo) ypatumai, naudojimo taisyklės (jei jos turi būti pateikiamos vadovaujantis šių Taisyklių, konkrečios prekės (prekių grupės) ženklinimą reglamentuojančio teisės akto arba deklaruojamo norminio dokumento reikalavimais), tekstiniai įspėjimai dėl su preke susijusios rizikos ir atsargumo priemonių jas naudojant (laikant), tinkamumo naudoti terminas pateikiami ir Lietuvos Respublikos valstybine kalba. Valstybine kalba privaloma pateikti ir kitus, šiame punkte neišvardintus, rekvizitus, jei jų pateikimas valstybine kalba nustatytas konkrečios prekės (prekių grupės) ženklinimą reglamentuojančiame teisės akte.

Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas"

9. Ženklinimo informacija turi būti pateikta valstybine kalba. Papildomai ženklinimo informacija gali būti pateikta ir užsienio kalba (kalbomis). Valstybine kalba pateikiama informacija privalo atitikti gamintojo (originalo kalba) pateiktą informaciją.

15. Maisto produkto pavadinimo pateikimas

15.1. Jei maisto produktus reglamentuojančiuose teisės aktuose maisto produkto pavadinimas nenurodytas, parduodant produktą vartojamas įprastinis jo pavadinimas arba maisto produkto, prireikus ir jo vartojimo, aprašas, kuris turi būti aiškus, vienareikšmiškai suprantamas, leistų atskirti jį nuo kitų produktų, su kuriais jis gali būti supainiotas.

15.2. Leidžiama vartoti ir tą maisto produkto pavadinimą, kuriuo jis buvo teisėtai gaminamas ir parduodamas jį pagaminusioje valstybėje. Jeigu, taikant kitas šios higienos normos, visų pirma šios higienos normos, 13 punkto nuostatas, vartotojai negali sužinoti tikrosios maisto produkto prigimties ir atskirti nuo kitų panašių produktų, tai šalia produkto pavadinimo pateikiama ir kitokia aprašomojo pobūdžio informacija.

15.3. Produktą pagaminusioje valstybėje vartojamas pavadinimas netaikomas, jei, atsižvelgiant į produkto sudėtį arba gamybą, šis pavadinimas skiriasi nuo įprastai šiuo vardu vadinamo produkto.

15.4. Nei prekės ženklas, nei registruotasis produkto pavadinimas, nei išgalvotas pavadinimas negali būti vartojami vietoj parduodamo maisto produkto pavadinimo.

15.5. Kartu su parduodamo maisto produkto pavadinimu pateikiama informacija apie maisto produkto pavidalą arba ypatingą jo apdorojimą (pvz.: susmulkintas į miltelius, išdžiovintas šaldant, giliai užšaldytas, koncentruotas, rūkytas) tais atvejais, kai, nepateikus šios informacijos, vartotojui gali būti neaišku.

15.6. Ant visų jonizuojančiąja spinduliuote apdorotų maisto produktų turi būti nuoroda: „Apšvitinta“ arba „Apdorota jonizuojančiąja spinduliuote“ .

Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos

Valstybinės kalbos mokėjimo kategorija – tai valstybinės kalbos mokėjimo lygis, pagal kurį sprendžiama apie Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) 6 str. nurodytų asmenų valstybinės kalbos mokėjimą einant tam tikras pareigas, atliekant tam tikros profesijos ar kvalifikacijos darbą.

Informacija kitakalbiams dėl valstybinės kalbos mokėjimo

Kas turi mokėti valstybinę kalbą?

Valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų vadovai, taip pat tarnautojai ir pareigūnai, policijos, teisėsaugos tarnybų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai turi mokėti valstybinę kalbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas.

Kartais vadovai savaip interpretuoja minėtą Vyriausybės nutarimą ir kartais nepagrįstai reikalauja išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą. Pati žemiausia – 1-oji – kategorija taikoma tik tiems aptarnavimo, gamybos ir kitų sričių darbuotojams, kuriems darbo reikalais tenka nuolat bendrauti su visuomene, pildyti paprasčiausius tipinius dokumentus (eiliniai valdybų, kontorų, pašto, banko ir kiti tarnautojai, žemesnysis medicinos personalas, padavėjai, pardavėjai ir pan.) ir suprasti sakytinę kalbą ir rašytinį tekstą maždaug iš 800 žodžių, gebėti naudotis pareigų teorijos minimumu. Taigi iš valytojų, kūrikų ar krovikų nereikėtų reikalauti, kad jie išlaikytų valstybinės kalbos egzaminą. Egzamino nereikia laikyti ir asmenims, baigusiems lietuviškas pagrindinio, bendrojo lavinimo mokyklas, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų grupes lietuvių kalba, taip pat nelietuviškas bendrojo lavinimo mokyklas 1991 m. ir vėliau.

Valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai kitakalbiams yra išdėstyti 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=341363).

Kur galima laikyti egzaminą?

Šakių rajono savivaldybėje Šakių „Varpo“ mokykla (J. Basanavičiaus g. 28) organizuoja valstybinės kalbos egzaminus asmenims, kuriems taikomi valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų reikalavimai. Egzaminą išlaikiusiems asmenims įteikiami griežtos atskaitomybės dokumentai – valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimai. Suaugusiųjų mokymo centras taip pat organizuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus asmenims, siekiantiems įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Valstybinės kalbos mokėjimas – kontroliuojamas

Savivaldybės kalbos tvarkytojo viena iš pareigų – kontroliuoti, ar Šakių rajono savivaldybės teritorijoje esančių valstybės, savivaldybės ir kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai ir kiti darbuotojai moka valstybinę kalbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacines kategorijas, ar jie vartoja valstybinę kalbą atlikdami tarnybines pareigas; kontroliuoti, ar Šakių rajono savivaldybės teritorijoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose gyventojai aptarnaujami valstybine kalba.

Jeigu Jūs buvote aptarnautas, Jums suteikta informacija ar pateiktas dokumentas nevalstybine kalba – prašome pranešti savivaldybės kalbos tvarkytojui.

Skaitytojai teiraujasi

Gruodis

Lietuvių kalboje kietai sušalusi žemė, sušalęs purvynas vadinami gruodu. Iš čia ir kilo gruodžio mėnesio pavadinimas. Pirmą kartą šis pavadinimas paminėtas K. Sirvydo žodyne apie 1620 m., dabartinė vartosena galutinai nusistovėjo XX a. pradžioje. Seniau lietuvių vartoti šio mėnesio pavadinimai: groclis, grodis (grodinis), grudis (gruodinis, gruoduotis), siekis (seikis, sijkis), Kalėdų mėnuo, kalėdis, pustis, ragas, didysis ragutis, sausinis, vilkolakis ir kt. Lotyniškas mėnesio pavadinimas December reiškia dešimtasis mėnuo.

Valome sniegą nuo kelių

Žiemą valykime sniegą nuo kelių, bet ne kelius nuo sniego

Junginys nuvalyti nuo sniego gatves – netaisyklingas. Lietuvių kalboje kilmininko junginiai su prielinksniu nuo reiškia paviršių, o tai, kas šalinama, turi būti reiškiama galininku: sniegą valyti nuo kelio; šluostyti dulkes nuo palangės.

Kai kalbama ne apie paviršiaus valymą, o kokių nors medžiagų šalinimą, vartotini kitokie junginiai: iš vandens pašalinti priemaišas (ne vandenį išvalyti nuo priemaišų); pašalinti teršalus (ne išvalyti nuo teršalų).

Gaspačasir karpačas

Tarptautinių žodžių kamiengalio priebalsiai č ir dž paprastai tariami kietai ir rašomi be minkštumo ženklo.

Taigi tradicinė šaltoji ispaniška sriuba su pomidorais, svogūnais, česnakais gaspačas tariamas kietai ir rašomas be minkštumo ženklo arba tiesiog ispaniška trintinė, taip pat ir žalių produktų (mėsos, žuvies, daržovių) užkandis su tam tikru padažu karpačas.

Ar vartotinas žodis „atsifutbolinti“?

Žodis atsifutbolinti neteiktinas dėl hibridinės darybos. Teikiamas vartoti šio žodžio pakaitas atsikratyti (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2005, p. 23).

„Siuva“ ar „siūna“?

Pirmenybė teiktina (ypač prestižinėje bendrinėje kalboje) pagrindiniam (neutraliajam) normos variantui siuva. Siūna – šalutinis (dalinis) normos variantas, prireikus (pavyzdžiui, atsižvelgiant į funkcinių stilių ypatumus) gali būti vartojamas bendrinėje kalboje (žr. Kalbos patarimai. Kn.1: Gramatinės formos ir jų vartojimas, Vilnius, 2002, p. 72).

Kaip rašyti būdvardį: „visokeriopas“ ar „visakeriopas“ (plg. „visapusis, visapusiškas“)?

Taisyklinga forma – visokeriopas, visokeriopa. Šis būdvardis sudarytas iš visoks, -ia ir priesagos -eriopas, -eriopa.

Priesagos -(i)opas (-eriopas) būdvardžiai sudaromi iš dauginių skaitvardžių arba jų reikšmę turinčių žodžių ir žymi daiktų rūšių skaičių, pvz.: dvejopas alus, ketveriopi vaistai, visokeriopa parama, aštuoneriopos rūšies obuoliai, daugeriopi siūlai, devyneriopi jurginai („Lietuvių kalbos gramatika. T. 1. – Vilnius: Mintis, 1965, p. 579, § 982).

Būdvardis visapusis sudarytas kitaip – sudurtas iš visas ir pusė, plg.: visavalis „turintis visą valią“, visavertis „turintis visą vertę“, dar plg.: visagalis, visavaldis, visažinis (kas visa gali, valdo, žino).

Žymės: rašyba, žodžių daryba

2023-12-03

Skaitytojai teiraujasi

„Bendrasavininkas“, „bendrasavininkis“ „bendraturtis“?

Žodis bendrasavininkas yra netaisyklingos darybos. Dūriniai su pirmuoju dėmeniu bendra- sudaromi taip: pirmas dėmuo bendra + antras dėmuo – asmenį reiškiantis daiktavardis su pakeista galūne -is. Tačiau bendrasavininkis, -ė bendrinėje kalboje taip pat neturėtų būti vartojamas, nes yra ydingos reikšmės dūrinys. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, „Bendrinės kalbos žodyne“ teikiamas tik bendraturtis, -ė r. „nuosavybės dalininkas“.

„Mokomajame anglų–lietuvių kalbų teisės terminų žodyne“ (Vilnius, 1998) teikiami tokie angl. co-owner atitikmenys: bendraturtis, nuosavybės bendrininkas (p. 53). Teisės aktuose (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kt.) taip pat vartojamas terminas bendraturtis.

Plg. daugiau panašių dūrinių: bendraieškis, bendranuomis (bendranuomininkis), bendrasteigėjis, bendratikis, bendraturtis, bendravykdis.

Kaip geriau sakyti: „kalėdinis koncertas“ ar „Kalėdų koncertas“?

Kada „Kalėdų“, kada „kalėdinis“?

Jei norima labiau pabrėžti, kad tam tikras dalykas (daiktas ar veiksmas) skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, labiau tinka kilmininko forma – Kalėdų koncertas, Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos ir pan.
Jei norima nusakyti daikto ar veiksmo rūšį (pvz., tam tikros programos koncertas visada bus kalėdinis), tinka būdvardis – kalėdinis koncertas, kalėdinė eglutė, kalėdinės dovanos.

Toks pat santykis ir junginių Velykų kiaušinis, velykinis kiaušinis; Velykų tortas, velykinis tortas.

Labai aiškiai pasakyti, kada vartoti kilmininko formą, kada priesagos -inis, -ė būdvardį, gana sunku. Dažnai tam tikri žodžių Kalėdų, kalėdinis, -ė vartojimo atvejai yra subtilūs. Nuo seno buvo įprasta vartoti kilmininko formą, pvz.: rudens atostogos, gimtadienio dovana, Velykų rytas, taip pat ir Kalėdų atostogos, tad tais atvejais, kai nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, teiktina kilmininko forma, pvz.: Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų Senelis, Kalėdų staigmena (geriau nei siurprizas!), Kalėdų atvirukas, Kalėdų koncertas, Kalėdų žaidimas ir pan. Tačiau tais atvejais, kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, bet kitu laiku vykstantį veiksmą, pvz., kalėdinis žaidimas gali būti žaidžiamas ir ne per Kalėdas, kalėdine staltiese užtiesti stalą galime ir po Kalėdų ir t. t., arba kai atsiranda dviprasmybių, pvz.: Kalėdų prekyba, Kalėdų nuolaida, Kalėdų mugė ir kt., labiau tinka priesagos -inis, -ė būdvardis kalėdinis, -ė (kalėdinė prekyba, kalėdinė nuolaida, o vietoj Kalėdų išpardavimas – kalėdinis išpardavimas ir pan.). Kalbininkai ne visada gali išnagrinėti kiekvieną „kalėdinį“ atvejį. Labai svarbu, kad patys vartotojai nepamirštų, jog būdvardis kalėdinis, -ė ne visada gali pakeisti kilmininką, antra vertus, ne visur tinka ir Kalėdos. Nelabai bus gerai, jei pradėsime Kalėdas pardavinėti, taikyti joms nuolaidas ir pan.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informaciją

Eiti pareigas ar jas užimti?

Reikėtų įsidėmėti, kad skiriama į pareigas arba pareigoms. Darbuotojai ne užima pareigas, o jas eina. Nusipelniusiems paaukštinamos, o nusižengusiems – pažeminamos pareigos, jie perkeliami (skiriami) į aukštesnes (žemesnes) pareigas.

Ar „viešas“, ar „viešasis konkursas“?

Jei norima tik apibūdinti renginį, nusakyti, kad jame gali dalyvauti visi, kurie nori, vartojama neįvardžiuotinė forma: viešas konkursas (neuždaras, jame gali visi dalyvauti): Skelbiamas viešas (ne viešasis) konkursas; viešas koncertas (nereikia pirkti bilietų): Visi festivalio koncertai yra vieši, įėjimas nemokamas.

Jei nusakoma renginio rūšis, žinoma, bus vartojama įvardžiuotinė forma: viešasis aukcionas (žr. Europos terminų žodyną „Eurovoc“).

Kuris pasakymas vartotinas: ,,įsigalioja nuo sausio 1 d.“ ar ,,įsigalioja sausio 1 d.“?

Įsigalioti – pradėti galioti; reiškia oficialią galiojimo pradžią, kuri dažniausiai nusakoma su prielinksniu nuo: Įstatymas įsigalioja nuo sausio 1 d. Susitarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos; gali būti ir galininkas: įsigalioja sausio 1 d.

nuõ – kanceliarinėje kalboje dažniausiai vartojamas nurodant laiko pradžią: Atostogauja nuo gegužės 1 d. Priimtas į darbą nuo 2023 m. liepos 1d.

Taigi taisyklinga ir taip, ir taip.

Kokia raide rašomas žodžio „numeris“ sutrumpinimas? Nr. ar nr.?

Trumpinant žodį numeris paprastai vartojamos dvi priebalsės ir kalbos požiūriu pakaktų rašyti mažąja nr., tačiau kanceliariniame stiliuje nusistovėjo rašyba didžiąja raide – Nr.

Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117, 24 punkte sakoma: „Dokumento registracijos numerį sudaro dokumentų registro identifikavimo žymuo ir dokumento registravimo dokumentų registre eilės numeris. Dokumente prieš registracijos numerį rašoma žodžio „numeris“ santrumpa „Nr.“, pvz.: Nr. V1-159 (V1 – dokumentų registro identifikavimo žymuo, 159 – dokumento registravimo šiame registre eilės numeris).“

PASTABA. Trumpinys Nr. nevartojamas numeruojant priedus, lenteles, paveikslus, gatves, mokyklas ir pan. – tokiu atveju kelintinį skaitvardį žymintis skaitmuo rašomas prieš pažymimąjį žodį, pvz.: Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių 1 priedas (plačiau apie priedų įforminimą žr. Dokumentų regimo taisyklių 36 punkte). Vertinimo kriterijų suvestinė pateikiama 3 lentelėje. Siūlas užmetamas ant dešiniojo virbalo ir pertraukiamas pro akį (žr. 5 pav.). Vilniaus 10-asis lopšelis-darželis. Sodų 1-oji g., Sodų 2-oji g. ir t. t.

Ar daromas tarpas tarp skaičiaus ir procento ženklo (1 % ar 1%)?

Taip, tarpas tarp skaičiaus ir procento ženklo daromas (procentas – nesisteminis santykinio dydžio matavimo vienetas, žymimas %, lygus vienai šimtajai nedimensinio matavimo vieneto (1 % = 10^-2), žr. V. Valiukėno, P. J. Žilinsko „Penkiakalbį aiškinamąjį metrologijos terminų žodyną“ (Vilnius, 2006, p. 508).

Ką siūloma vartoti vietoj it. „risotto“?

Siūloma vartoti variantus rizotas, daugiaryžis (žr. rekomendacinį Svetimžodžių atitikmenų sąrašą, patvirtintą VLKK 2010-10-28 protokoliniu nutarimu Nr. PN-6; komentarą).

Tai patiekalas iš virtų ryžių su mėsa, daržovėmis, aštriais prieskoniais.

Prašome patarti

„Indėlis kam“? ar „indėlis į ką“?

Naudininkas su daiktavardžiu indėlis nevartotinas objektui reikšti. Taigi vartotina ne indėlis

kam, o indėlis į ką ar pan., pvz.: Pažymėtas muzikanto indėlis Lietuvos kultūrai (taisoma į

Lietuvos kultūrą ). Ši organizacija įnešė didelį indėlį kovai (taisoma į kovą; daug nuveikė kovodama ) už laisvę. Indėlis politikai ir kultūrai (taisoma į politiką ir kultūrą).

Ar ilginamasis laidas vadintinas „prailgintoju“?

Ne, vediniai su priesaga -tojas žymi asmenis. Todėl ne prailgintojas, o ilgintuvas, ilgiklis. Ilginamasis laidas taip pat nevadintinas prailginimo laidu.

Kuo keičiamas kaučingas (koučingas) (angl. coaching)?

Termino angl. coaching lietuviški atitikmenys – ugdomasis vadovavimas, konsultuojamasis ugdymas, lavyba. Atitinkamai tuo užsiimantis darbuotojas – vadovas ugdytojas, ugdantysis vadovas, lavybininkas..

„Moldavija“ ar „Moldova“?

Trumposios pavadinimo formos yra dvi: „Moldavija“, „Moldova“. Ilgasis pavadinimas – „Moldovos Respublika“.

Ar vartojamas žodis „mobingas“?

Siūloma vartoti adaptuotą formą „mòbingas“ arba junginį „grupinis (psichologinis) engimas“.

Kaip rašyti: „trūks plyš?“ ar „truks pliš?“

Pagal Lietuvių kalbos rašybos taisyklių (patvirtinta 2022 m. sausio 6 d. VLKK nutarimu Nr. N-1(190)) 2.1. punktą, nepriesaginių veiksmažodžių, kurių bendratis baigiasi -yti, -(i)ūti, būsimojo laiko trečiojo asmens formoje rašoma atitinkamai i arba u, pvz.: lyti – lis, gyti – gis, šlyti – šlis, būti – bus, griūti – grius, džiūti – džius. (Išimtys: vyti – vys, siūti – siūs ir jų sangrąžinės formos vysis, siūsis.) Visi kiti veiksmažodžiai būsimojo laiko trečiojo asmens formoje išlaiko bendraties balsę, pvz.: blykšti – blykš, dygti – dygs, matyti – matys, rašyti – rašys, slysti – slys, dūkti – dūks, grūsti – grūs, lūžti – lūš, rūgti – rūgs, trūkti – trūks, bristi – bris, skristi – skris, sprukti – spruks.

Vadinasi, net jei dviskiemenė bendratis turi balsius y, ū, bet jie eina netiesiogiai prieš -ti, būsimojo laiko trečiajame asmenyje šaknies balsiai netrumpėja, todėl trūkti– trūks, plyšti– plyš.
Priešdėlinių veiksmažodžių rašyba nesikeičia: prilyti – prilis, prigyti – prigis, įsigyti – įsigis; sulūžti – sulūš, surūgti – surūgs.

Padidinti projekto lėšas „trijų tūkstančių keturiasdešimt eurų įnašu“ ar „trijų tūkstančių keturiasdešimties eurų įnašu“?

Sudurtiniai skaitvardžiai „dvidešimt“, „trisdešimt“, „keturiasdešimt“, ... „devyniasdešimt“, kaip ir skaitvardis „dešimt“, neturi galūnės, todėl paprastai laikomi nekaitomais. Tad turėtume sakyti „Padidinti projekto lėšas trijų tūkstančių keturiasdešimt eurų įnašu“.

Tačiau kalba ir juos stengiasi įtraukti į linksniavimo sistemą, todėl šalia jų vartojamos netiesioginių linksnių formos „dvidešimties“, „keturiasdešimties“ ir t. t.

2023 -10-25

Rengiame sutartis

Sutarčių yra įvairių. Jas gali sudaryti organizacijos, įstaigos, įmonės ir individualūs asmenys. Pagal turinį ir paskirtį yra darbo, paslaugų teikimo, nuomos, prekybos, paskolos, bendradarbiavimo ir kitos sutartys.

Sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų teisės aktų nustatyta tvarka ir forma išreikštas susitarimas dėl civilinių teisinių santykių sukūrimo, pakeitimo ar nutraukimo.

Sutarčių blankuose rašomos sutartys įforminamos pagal standarto reikalavimus. Ne blanke įforminama sutartis turi sutarties pavadinimą, tekstą ir parašus, datą, gali būti numeris ir vietos nuoroda. Sutarties pavadinimas būna lapo viduryje, o data ir vietos nuoroda – žemiau, lapo centre, viena po kitos.

Sutarties subjektai yra sutartį sudarantys asmenys. Jie vadinasi sutarties šalimis (ne pusėmis). Atskiros sutarčių rūšys turi savus sutarčių šalių pavadinimus: darbdavys ir darbuotojas, užsakovas ir vykdytojas, nuomotojas ir nuomininkas, užsakovas ir vykdytojas, paslaugos gavėjas ir paslaugos teikėjas, pirkėjas ir pardavėjas ir t. t. Sutarties įvadinėje dalyje iš pradžių šalys įvardijamos jų tikraisiais vardais (prieš įvardijimą gali būti įvardis Mes). Netinka pasakymai iš vienos pusės, iš kitos pusės.

Jei sutarties šalis yra įstaiga, rašomas jos pavadinimas, vadovo ar įgalioto asmens pareigos, vardas, pavardė: Šakių rajono savivaldybės administracija (toliau – Paslaugos gavėjas), atstovaujama Administracijos direktoriaus Vardenio Pavardenio, veikiančio pagal Administracijos nuostatus, ir uždaroji akcinė bendrovė „Šakių vandenys“ (toliau – Paslaugos teikėjas), atstovaujama bendrovės direktoriaus Pavardžio Vardenio, veikiančio pagal bendrovės įstatus…

Jei sutarties šalis yra individualus asmuo, rašomas jo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, paso (ar jį atstojančio dokumento) numeris ir išdavimo data: Matas Mataitis, gyvenantis Pievų g., Gelgaudiškyje, paso duomenys: Nr. LM 0000000, išduotas 2010-10-10. Galima nurodyti gimimo datą arba asmens kodą. Prieš asmens vardą ir pavardę sutartyje nerašomi titulai, pagarbos žodžiai ar jų santrumpos; netinka ir priedėlis pilietis ar jo santrumpa pil.

Įvadinė dalis baigiama žodžiais: sudaro šią sutartį. Jei yra įvardis Mes, rašoma: sudarome (-ėme) šią sutartį.

Svarbiausias sutarties elementas yra teksto dėstomoji dalis, kurią sudaro visa sutarties sąlygų sistema. Sutarties tekste išdėstoma sutarties esmė ir sąlygos, šalių įsipareigojimai ir teisės; sutarties vykdymo ar darbo atlikimo būdai, sąlygos ir laikas, atsiskaitymo ar užmokėjimo tvarka ir kt. Kiekvienam dalykui skiriamas atskiras punktas ar papunktis, net atskiri skyriai su antraštėmis. Sutarties tekstas turi būti numeruojamas punktais, jei reikia – ir papunkčiais. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir visame tekste numeruojami iš eilės, po skaitmens dedamas taškas ir pradedama rašyti didžiąja raide. Sutarties skyriai numeruojami romėniškais skaitmenimis.

Pabaigoje nurodomas sutarties egzempliorių skaičius ir kam jie skiriami, pvz.: Sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, po vieną – Pirkėjui ir Pardavėjui. Egzempliorių skaičių klaidinga nusakyti vietininku: dviejuose egzemplioriuose.

Po teksto parašomi šalių juridiniai adresai ir kiti rekvizitai. Čia nurodoma įstaigos (įmonės) pavadinimas, kodas Juridinių asmenų registre, adresas, telefonas, banko sąskaita, banko pavadinimas; individualaus asmens – vardas, pavardė, adresas, telefonas, paso duomenys.

Žemiau rašomas įstaigos vadovo ar atstovo pareigų pavadinimas, parašas, vardas, pavardė, dedamas antspaudas; individualaus asmens – parašas, vardas, pavardė.

2023 m. spalio 17 d.

Kaip kirčiuojamas žodis „protokolas“?

Tai antros kirčiuotės daiktavardis, jo kirtis šokinėja:

V. protokòlas, protokòlai,

K. protokòlo, protokòlų,

N. protokòlui, protokòlams,

G. protokòlą, protokolùs,

Įn. protokolù, protokòlais,

Vt. protokolè, protokòluose.

Kaip rašyti būdvardį: „visokeriopas“ ar „visakeriopas“ (plg. „visapusis, visapusiškas“)?

Taisyklinga forma – visokeriopas, visokeriopa. Šis būdvardis sudarytas iš visoks, -ia ir priesagos -eriopas, -eriopa.

Rengiant atsakymus naudotasi „Visuotine lietuvių enciklopedija“, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku, „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, „Tarptautinių žodžių žodynu“, Lietuvių kalbos gramatika. T 1.

2023 m. liepos 26 d.

Kaip taisyklingai parašyti kovos menų pavadinimus?

Kovos menai – tai savito stiliaus kova, grumtynės be šaunamųjų ginklų, dažniausiai tarp dviejų asmenų. Kiekvienas kovinis menas turi savitą stilių, unikalių bruožų, tačiau visų jų bendra savybė yra sistemingas technikos panaudojimas kovoje. Šiais menais užsiimantys sportininkai tobulina savigynos įgūdžius, fizinę ištvermę ir jėgą. Tai ne tik fizinis, tačiau ir psichologinis išbandymas. Todėl Tolimuosiuose Rytuose koviniai menai turi tiesioginį ryšį su šio regiono religijomis ir tautų tradicijomis.

Kovos menų terminas Europoje atsirado tik XV a., nors Rytuose jis vyravo jau gilioje senovėje. „Sporto terminų žodyne“ teikiamas vartoti Rytų dvikovų, o ne kovos menų terminas. Tačiau vartosenoje labiau paplito junginys kovõs menaĩ, taigi ir šis junginys gali būti vartojamas.

Kovos menai populiarūs visame pasaulyje, jų rūšių yra daug. Kadangi lietuviškų terminų šioms sporto šakoms įvardyti neturime, juos pasiskoliname iš kitų kalbų ir adaptuojame pagal lietuvių kalbos taisykles. Taigi išsiaiškinkime, kaip taisyklingai reikėtų užrašyti skirtingų kovos menų rūšių pavadinimus?

Karatė̃ – Japonijos kovos menas. Žodis karatė rašomas su galūne -ė ir yra nekaitomas. Žmogus, užsiimantis karatė, vadinamas karatistu arba karatė imtynininku.

Keñdžiucu – senovinis samurajų fechtavimo menas. Vartojama adaptuota forma kendžiucu, žodis nekaitomas. Kendžiutsu yra nenorminis pavadinimas.

Kiokušin – vienas iš japonų kovos meno karatė stilių, dar vadinamas kontãktine karatė̃. Jis laikomas vienu iš agresyviausių kovos menų. Vartojama adaptuota forma kiokušin (kiokušin stilius).

Kumitė̃ – dviejų kovotojų kova be išankstinio susitarimo technikos klausimais. Vartotina adaptuota forma kumitė (ne kumite). Kumitė, kaip ir karatė, nekaitomas žodis.

Kung fù – kinų kovos be ginklo rūšis, panaši į karatė. Rašomi du žodžiai kung fu (ne kungfu).

Jongčun (jongčun kung fu) – tai kinų kovos sistema, paremta tradicinio kung fu principais, jai būdingi specifiniai rankų judesiai. Autentiška perrašos forma yra yǒng chūn, taigi adaptuotas pavadinimas – jongčun (jongčun kung fu). Vartosenoje paplitę per kitas kalbas atėję pavadinimo variantai gali būti vartojami kaip simboliniai: „Wing Tsun“, „Wing Chun“.

Muaitái – Tailando boksas. Tai senovės kovos menas, išsivystęs apie 1600 metus dabartinio Tailando teritorijoje, šia technika kariai gynė savo žemę nuo užkariautojų. Iki šiol jos mokoma Tailando armijoje. Vartojamas nekaitomas vienažodis pavadinimas muaitai (ne muay thai, muai-tai).

Nìndžiucu yra nindzių praktikuojamas kovos menas, taktika ir mąstymo būdas. Vartojama adaptuota nekaitoma forma nindžiucu. Nindžiutsu – nenorminis pavadinimas.

Tekvondò – korėjiečių kovos menas, paremtas daugiausiai spyriais. Vartojama adaptuota forma tekvondo (ne taekvondo).

Sámbo – savigynos imtynės; sporto šaka. Pirmenybė teikiama žodžių junginiui savìgynos imtỹnės, žodis sambo vertinamas kaip šalutinis normos variantas.

Šiotokan – vienas iš karatė stilių. Vartotina adaptuota forma šiotokan (ne schotokan) karatė.

Reikia įsidėmėti, kad visi kovos menų pavadinimai yra nekaitomi ir vartojami adaptuotomis formomis.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos

Konsultacijų banko rekomendacijas

2023 m. liepa

SENIŪNIJŲ RENGIAMŲ DOKUMENTŲ KALBOS KLAIDOS

Išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio turi būti išskiriamas, pvz.:

Vardis Pavardis, gimęs 1989 m. sausio 10 d. gyvena X seniūnijoje (=Vardis Pavardis, gimęs 1989 m. sausio 10 d., gyvena X seniūnijoje).

2. Skyrybos ženklai neretai rašomi be reikalo, taip pat pirmame sakinyje yra ir kalbos klaida, pvz.:

Prašome suteikti X seniūnijos specialistei, Rūtai Rūtaitei, prisijungimą prie... (=Prašome suteikti X seniūnijos vyresniajai specialistei Rūtai Rūtaitei prisijungimą (=prisijungimo duomenis; prieigą ) prie...

Šakių gyventojai, kreipėsi į seniūniją (=Šakių gyventojai kreipėsi į seniūniją).

3. Nurodant gatvę ir kitus adreso elementus, po žodžio adresu turi būti rašomas dvitaškis, pvz.:

Adresu Bažnyčios g. 27-10, Šakiai (= Adresu: Bažnyčios g. 27-10, Šakiai; adresu: Šakių r. sav., Sintautų sen., Keturnaujienos k., Artojų g. 2)

Atkreiptinas dėmesys į pavyzdžiuose pateiktas žodžių santrumpas, skyrybą.

5. Tekste po punktų ir papunkčių skaitmenų taško rašyti nereikia, o papunkčiai apibendrintai punktais nevadinami, pvz.:

1.2. punkto (= 1.2 papunkčio) reikalavimai.

6. Dokumentuose apie pridedamus dokumentus paprastai užsimenama tekste ir skliaustuose po pavadinimo nurodoma (pridedama). Tada teksto pabaigoje naujoje eilutėje rašoma didžiosiomis raidėmis PRIDEDAMA ir po taško nurodomas lapų, egzempliorių skaičius, pvz.:

PRIDEDAMA. 3 lapai.

PRIDEDAMA. 4 lapai, 3 egz.

Kai pridedami dokumentai tekste neįvardijami arba įvardijami apibendrintai, teksto pabaigoje nurodomas kiekvieno pridedamo dokumento pavadinimas ir jo lapų skaičius. Jei pridedama daugiau negu vienas dokumento egzempliorius, nurodomas ir egzempliorių skaičius, pvz.:

PRIDEDAMA:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl lėšų skyrimo“ projektas, 1 lapas, 2 egz.
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006-10-25 rašto Nr. 0-000 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto derinimo“ kopija, 2 lapai.

Brūkšnys ir brūkšnelis

Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą (pvz.: sargas-kūrikas, lopšelis-darželis, paskaita-koncertas ir kt.).

Brūkšnys yra skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba. Tokiais atvejais brūkšnys rašomas su tarpais.

Brūkšnys taip pat rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas (pvz.: Kelias Šakiai–Gelgaudiškis; traukinys Vilnius–Kaunas; lankytojai priimami 12.30–16.30 valandomis. Bibliotekoje lankausi 2–4 kartus per savaitę).

Datos ir laiko rašymas

Trumpuoju būdu data rašoma arabiškais skaitmenimis su brūkšneliais arba tarpeliais tarp metus, mėnesius ir dienas žyminčių skaitmenų: 2023-10-30 arba 2023 10 30. Po trumpuoju būdu rašomos datos nereikia santrumpos d. Rašant mišriuoju būdu, metai ir diena žymimi santrumpomis m. ir d., santrumpa mėn. nerašoma. Tarp skaitmenų ir sutrumpinimų m. ir d. paliekami tarpeliai, o vienaženkliai skaičiai rašomi be nulio priekyje, pvz., 2023 m. kovo mėn. 08d. (=2023 m. kovo 8 d.).

Laiko tarpui nusakyti netinka naudininkas: informuoti spalio 1 dienai (=iki spalio 1 d. arba spalio 1 dieną). Datos negalima nusakyti vyriškosios giminės kilmininko forma: dirbti pradėjo kovo pirmo (=pirmą dieną, pirmą).

Kai nurodomas laikotarpis, vartojamas brūkšnys (ne brūkšnelis), pvz.: 2020–2023 m. programa, kovo 6–7 d., 14.00–18.00.

Laikas žymimas taip: 2 val. 10 min. arba 2.10 val. (arba tik 2.10).

Kabutės

Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“ (apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai).

VšĮ Šakių ligoninė – rašoma be kabučių;

„Varpo“ mokykla – su kabutėmis.

Sekantis, sekančiai

Nurašyti sekantį turtą (=šį turtą).

Prašome patikslinti seniūnaičių rinkimų organizavimo grafiką sekančiose seniūnijose (=šiose seniūnaitijose).

Išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas sekančiai (=šiems darbuotojams ar kt.).

Dalyvis sekantis, sekanti nevartotinas reikšmėmis: 1. „šis, ši, šitoks, šitokia, toks, tokia“ pvz.: Šakių kultūros centre šį mėnesį veikia sekančios (=šios, tokios) parodos: <...>; 2. „štai kas; štai kodėl“ (prieš aiškinimą), pvz.: Atsakydamas į jūsų raštą pranešu sekantį (=štai ką): <...>.

Dalyvis sekantis, sekanti taip pat nevartotinas reikšmėmis „kitas, tolesnis, ateinantis, artimiausias“, pvz.: Projektą įgyvendinti numatoma pradėti sekančiais metais (=kitais, ateinančiais metais). Seniūnijos komanda pateko į sekantį varžybų etapą (=į kitą, tolesnį varžybų etapą). Apie sekantį (=kitą, artimiausią) susirinkimą bus informuota vėliau.

Automobilių markių ir modelių pavadinimų rašyba

Automobilių markių ir modelių pavadinimai rašomi originalo kalba be lietuviškų galūnių ir išskiriami kabutėmis, pvz.: „Volkswagen“, „Peugeot“, „Renault“ „Hyundai“, „Daewoo“, „Nissan“, „Mercedes-Benz“, „Toyota Yaris“, „Honda Civic“, „Opel Omega“, „Volkswagen Jetta“. Brūkšnelis tarp automobilio markės pavadinimo ir skaitmens rašomas tada, kai jis yra oficialiai įteisintas (patentuotas), pvz.: „Moskvič-2141“, bet „Audi 100“, „Peugeot 206“, „Volvo 850“.

Raidinės santrumpos, sudarytos iš lotyniškų raidžių, lietuviškuose tekstuose rašytinos taip, kaip originalo kalboje, pvz.: BMW, FIAT, o nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų santrumpos perrašomos lietuviškais rašmenimis, pvz.: VAZ.

Viso (=Iš viso)

Bendrajam kiekiui reikšti ar sumuojamai lentelės eilutei pavadinti vartojamas ne viso, o iš viso.

Kai yra dvi sumavimo pakopos, antrąją galima nusakyti junginiais galutinė suma, visa suma.

Pilnai (= visiškai) atsiskaityti

Prieveiksmis pilnai netinka tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis pilnas: Jis pilnai (=visiškai) sutiko su šia nuomone.

Atremontavo (=suremontavo) patalpas

Priešdėlis at- nevartotinas grąžinamajam veiksmui reikšti (atgauti, atkurti, atmušti). Atremontuoti namą reikštų grąžinti jo ankstesnę būklę – kol jis nebuvo suremontuotas.

Veiksmažodis atremontuoti nevartotinas reikšme „suremontuoti“, todėl Atremontavo (=Suremontavo) patalpas.

Netaisyklingai vartojamas vietininkas, pvz.:

3 metų laikotarpyje (= laikotarpiu)

Laike seniūno atostogų (=seniūno atostogų laikotarpiu; per atostogas)

Sumoje (=iš viso).

Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą,

todėl vietininkas pareigose nevartotinas. Dažniausiai šis žodis apskritai nereikalingas, pvz.:

Gražina Graželytė dirba buhalterės pareigose (=yra buhalterė, dirba buhaltere, eina buhalterio pareigas).

Dėl papildomo darbo kūriko pareigose (=papildomo kūriko darbo).

16. Įsidėmėtina, kad pareigų pavadinimai apibendrintai, t. y. informacinėse lentelėse, sąrašuose ir pan., turi būti reiškiami vyriškosios giminės daiktavardžiais. Dokumento sudarytojo pavadinime vartojamas tik vyriškosios giminės pareigų pavadinimas, pvz.: X seniūnė (=seniūnas).

Parašo rekvizite pareigų pavadinimo giminė turi būti derinama su pasirašančio asmens gimine, pvz.:

Seniūnas (=Seniūnė) Stasė Stasaitienė.

Vyriausioji specialistė, vykdanti seniūno funkcijas, Jonė Jonaitienė.

18. Klystama vartojant padalyvį šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose (vietoj pusdalyvio ar dalyvio), pvz.:

Siekiant (= Siekdamas) užtikrinti, seniūnas...

Dokumentų rengėjai turėtų atkreipti į tai, kad:

Vadovaujamasi aukštesniųjų institucijų priimtais teisės aktais, todėl jie pirmiausia ir nurodomi, o į žemesniųjų institucijų parengtus dokumentus, fizinių asmenų prašymus ar pan. atsižvelgiama ir jie nurodomi toliau.

Dokumentų pavadinimų pirmasis žodis rašomas didžiąja raide.

Nerašykime žodžio „įsakau“, jei įsakymo sudarytojas pats gali vykdyti tvarkomuosius veiksmus. Rašome: „Nustatau, kad...“ „Pavedu...“ ar kitą formuluotę pagal Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimus.

Jei įsakymo dėstomoji dalis neskirstoma į punktus, preambulės pabaigoje rašomas kablelis, o tvarkomąjį veiksmą reiškiantis veiksmažodis rašomas iš naujos eilutės mažosiomis išretintomis raidėmis. Tarp sutrumpinimo ar simbolio ir po jo einančio žodžio ar skaičiaus paliekamas tarpelis.

Asmens kodo, dokumento kodo, registracijos įrašo numeriai ir pan. skiriami iš abiejų pusių kableliais.

Asmens kodas trumpinamas a. k.

Rašybos klaidos

Klystama dėl didžiųjų raidžių vartojimo institucijų, dokumentų ir pareigų pavadinimuose, pvz.:

Lietuvos Respublikos Darbo (=darbo) kodeksas

Lietuvos Respublikos Vietos Savivaldos įstatymas (=Lietuvos Respublikos vietos savivaldos) įstatymas

Šakių rajono savivaldybės bendrųjų reikalų skyrius (=Bendrųjų) reikalų skyrius

Pagal viešųjų (= Viešųjų) darbų programą

Priimtas į darbą pagal užimtumo (=Užimtumo) didinimo programą

Šakių rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyrius (=Švietimo), kultūros ir sporto skyrius.

2023 m. liepos 30 d.

Mero pavaduotojas ar vicemeras?

Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnyje parašyta:

Meras savo įgaliojimų laikui skiria vieną ar kelis vicemerus. Vicemeras yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Vicemeras atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus.

Taigi, oficialiuose raštuose reikia vartoti vicemeras, o neoficialiai kalbant ar rašant galima ir mero pavaduotojas.
Kalbos atžvilgiu galimi abu variantai: ir vicemeras, ir mero pavaduotojas.
Tarptautinių žodžių dėmuo vice- reiškia buvimą kieno nors pavaduotoju, padėjėju.

Reikėtų įsidėmėti, kad visi žodžiai su dėmeniu vice- rašomi be brūkšnelio, pavyzdžiui: viceministras, vicekonsulas, viceprezidentas.

2023 m. birželio 10 d.

ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2023 m. Lietuvių kalbos dienų renginių planas

Renginio pavadinimas	Data	Rengėjas (nurodoma atsakinga institucija)	Institucijos adresas
Integruotų lietuvių kalbos ir dailės pamokų ciklas, piešinių paroda „Iš duonos kvapo ir miškų giesmės kalba gimtoji lūposna įdėta“ (J. Degutytė)	Vasario 6–10 dienomis	Sintautų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir dailės mokytojai	P. Vaičaičio g. 20, Sintautai
Kūrybinių darbų savaitė „Nupiešk eilėraštį“ (5–8 kl.).	Vasaris	Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija	Vytauto g. 44, Kudirkos Naumiestis
Skaidrių „Kalbininkų, rašytojų žodžiai apie lietuvių kalbą“ kūrimas. 7–8 kl.	Vasaris	Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Kriūkų skyrius
Knygų skirtukų su žodžiais apie lietuvių kalbą kūrimas. 5–6 kl.	Vasaris	Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Kriūkų skyrius
Dailios rašysenos konkursas. 1–4 kl.	Vasaris	Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Kriūkų skyrius
Popietė „Dainuojanti mokykla“, skirta Vasario 16-ajai.	Vasario 10 d.	Sintautų pagrindinės mokyklos mokytojai	P. Vaičaičio g. 20, Sintautai
Kūrybinių darbų savaitė „Laiškas kunigaikščiui Gediminui“ (I–IV kl.).	Vasaris	Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija	Vytauto g. 44, Kudirkos Naumiestis
Paskaita „Tautiškos giesmės kelias į tautą“. Susitikimas su kraštiete, Šiaulių universiteto profesore Giedre Čepaitiene.	Vasario 10 d.	Sintautų pagrindinės mokyklos mokytojai	P. Vaičaičio g. 20, Sintautai
Knygų paroda „Iš tokių knygų mokėsi mano tėvai ir seneliai“.	Vasario 20–25 d.	Sintautų pagrindinė mokykla	P. Vaičaičio g. 20, Sintautai
Tradicinis dailyraščio konkursas, skirtas knygnešio dienai.	Iki kovo 16 d.	Sintautų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojai	P. Vaičaičio g. 20, Sintautai
„Laiškas gražiausiam Žodžiui“	Vasaris–kovas	Gelgaudiškio pagrindinės mokykla	Mokyklos g. 1, Gelgaudiškis
Kalbinių žaidimų ir viktorinų pamokos („Alias“, „Scrabble“, „Žodžiai“ ir kt.).	Vasaris– kovas	Gelgaudiškio pagrindinė mokykla	Mokyklos g. 1, Gelgaudiškis
„Valanda su knyga“– pamokos, skirtos mėgstamos literatūros skaitymui.	Vasaris– kovas	Gelgaudiškio pagrindinė mokykla	Mokyklos g. 1, Gelgaudiškis
Knygų klubo steigimas – jaunų žmonių, skaitančių knygas, sambūris.	Vasaris– kovas	Gelgaudiškio pagrindinė mokykla	Mokyklos g. 1, Gelgaudiškis
Foto-haiku kūryba	Vasaris– kovas	Gelgaudiškio pagrindinė mokykla	Mokyklos g. 1, Gelgaudiškis
Gražiausio lietuviško žodžio rinkimai	Vasario 21 d.	Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyrius (mokytoja S. Vilčinskienė)	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Raštingiausio mokinio konkursas	Vasario 21 d. -vasario 22 d.	Šakių „Varpo“ mokykla	J. Basanavičiaus g. 28, Šakiai
Integruota lietuvių k. ir anglų k. pamoka „Aš – vertėjas“	Vasario 23 d.	Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyrius (mokytoja S. Vilčinskienė)	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Akrostichų konkursas „Prakalbink žodį“	Vasario 23 d.	Kidulių pagrindinė mokykla	Nemuno g. 51, Kiduliai
Konkursas ‚,Tvarkingiausias lietuvių kalbos sąsiuvinis“	Vasario 23 d.	Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyrius (mokytoja S. Vilčinskienė	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Protų mūšis Kahoot platformoje „Rašybos labirintas“ (5–8 ir I–IV klasės)	Vasario 28 d.	Griškabūdžio gimnazija	Alyvų g. 4, Griškabūdis
Integruota lietuvių k. ir istorijos pamoka „Gedimino laiškų skaitymai“.	Vasario 28 d.	Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyrius (mokytoja S. Vilčinskienė)	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Individualios kūrybos skaitymai „Iš sielos gelmių“.	Vasaris–kovas	Šakių „Žiburio“ gimnazija	V. Kudirkos g. 33, Šakiai
Savarankiško skaitymo pamoka „Naujas mėnesis – nauja knyga“.	Kovo 2 d.	Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyrius (mokytoja S. Vilčinskienė)	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Gražiausio žodžio rinkimai. Gražiausių lietuviškų žodžių medis.	Kovo 2 d.	Griškabūdžio gimnazija	Alyvų g. 4, Griškabūdis
Lietuvių kalbos rajoninė konferencija	Kovo 3 d.	Šakių „Žiburio“ gimnazija	V. Kudirkos g. 33, Šakiai
Poezijos popietė „Eilėraštis – širdies daina“.	Kovo 3 d.	Griškabūdžio gimnazija	Alyvų g. 4, Griškabūdis
Akcija „Skaitau, dalinuosi ir tuo džiaugiuosi“ (gimnazijos bibliotekoje bus įrengtas kampelis, kur mokiniai galės atnešti savo perskaitytas knygas, jas paskolinti, rekomenduoti perskaityti savo draugams. Penktadienį (03-10) visose klasėse vyks skaitymo pamokos, kurių metu mokiniai skaitys kiekvienas savo atsineštą ar iš bibliotekos pasiskolintą knygą).	Kovo 6 – kovo 10 d.	Lukšių Vinco Grybo gimnazija	Tatarės g. 37, Lukšiai
Rajoninis trumpojo rašinio konkursas.	Kovas–balandis	Šakių „Žiburio“ gimnazija	V. Kudirkos g. 33, Šakiai
Garsiniai grožinės literatūros skaitymai.	Kovas–gegužė	Šakių „Žiburio“ gimnazija	V. Kudirkos g. 33, Šakiai
Integruota lietuvių k. ir dailės pamoka „Literatūrinių skirtukų kūrimas“.	Kovo 6 d.	Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyrius (mokytoja S. Vilčinskienė)	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Viktorina „Kaip gerai pažįstu lietuvių kalbą?“	Kovo 7 d.	Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyrius (mokytoja S. Vilčinskienė)	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Mūsų krašto kalbininkai (referatai, skaidrės)	Kovo 7 – kovo 8 d.	Šakių „Varpo“ mokykla	J. Basanavičiaus g. 28, Šakiai
Dailyraščio konkursas	Kovo 9 d.	Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyrius (mokytoja S. Vilčinskienė)	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Viktorina „Atvėrus kalbos skrynią“	Kovo 9 d.	Kidulių pagrindinė mokykla	Nemuno g. 51, Kiduliai
Pažintinė kelionė „Knygnešių takais“ (Kidulių krašte).	Kovo 10 d.	Kidulių pagrindinė mokykla	Nemuno g. 51, Kiduliai
Diena su knyga	Kovo 16 d.	Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos bendruomenė	Vytauto g. 44, Kudirkos Naumiestis
Vaizdo įrašai „Švari kalba – švari galva“. 5–8 kl.	Kovas	Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Kriūkų skyrius
Filmo „Knygnešys“ žiūrėjimas, aptarimas.	Kovas	Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Kriūkų skyrius
Žaidimas KAHOOT „Gyva kalba – gyva tauta“	Kovas	Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Kriūkų skyrius

ADRESŲ RAŠYMAS

Adresas yra tekstiniais duomenimis išreikšta konkreti fizinio asmens gyvenamoji vieta, juridinio asmens buveinė ar nekilnojamojo daikto buvimo vieta.

Adresų nurodymo reikalavimai nustatyti Adresų formavimo taisyklėse.

Jeigu adreso objektas yra savivaldybės centre, rašant adresą nurodoma miestas, gatvė, namo numeris, buto numeris (jeigu yra), pvz.:

Šakiai, Bažnyčios g. 4

Šakiai, J. Basanavičiaus g. 12A

Šakiai, Vytauto g. 20-5

Jeigu adreso objektas yra ne savivaldybės centre, rašant adresą nurodoma savivaldybė, miestas (miestelis), gatvė, namo numeris, buto numeris (jeigu yra), pvz.:

Šakių r. sav., Gelgaudiškis, Kalno g. 20

Šakių r. sav., Sintautai, Sintuolos g. 5A-2

Šakių r. sav., Kriūkai, J. Tamulaičio g. 16

arba

savivaldybė, seniūnija, kaimas, gatvė (jeigu yra), namo numeris, buto numeris (jeigu yra), pvz.:

Šakių r. sav., Šakių sen., Žirnių k., Alyvų g. 5

Šakių r. sav., Lekėčių sen., Mikytų k. 9

Šakių r. sav., Lukšių sen., Zyplių k., Mokyklos g. 1-4

Nurodant adreso sudedamąsias dalis, vartojami žodžių trumpiniai: rajono – r., miesto – m., savivaldybė – sav., seniūnija – sen., miestelis – mstl., kaimas – k., viensėdis – vs., gatvė – g., prospektas – pr., bulvaras – bul., alėja – al., skersgatvis – skg., akligatvis – aklg., aplinkkelis – aplinkl., skveras – skv., aikštė – a., plentas – pl., kelias – kel., vieškelis – vieškl., krantinė – krant., takas – tak., korpusas – K ir skaičius (-iai) arba K, skaičius (-iai) ir didžioji raidė. Nurodant adresą, žodžių rajono ir miesto trumpiniai vartojami tik savivaldybės pavadinimui parašyti.
Pašto siuntų adresavimo tvarka nustatyta Universaliosios pašto paslaugos teikimo taisyklėse.

Siunčiant laišką ar siuntą adresas rašomas taip:

Vardeniui Pavardeniui Vardenei Pavardenei

Bažnyčios g. 20-5 Kranto g. 16

71113 Šakiai Gelgaudiškis

71293 Šakių r. sav.

Šakių rajono savivaldybės administracijai

Bažnyčios g. 4

71112 Šakiai

Pašto siuntos gavėjo pavadinimas – fizinio asmens vardas (ar vardo raidė) ir pavardė arba įstaigos pavadinimas – rašomas naudininko linksniu.

Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą Lietuvoje, prieš pašto kodą valstybės kodo LT rašyti nebūtina. Šalies pavadinimo santrumpa LT vartojama adresuojant laiškus ir siuntas į užsienį. Pašto kodus pagal adresą galima rasti svetainėje www.lietuvospaštas.lt.

Jei adresas nurodomas rišliame tekste, reikia paisyti sintaksinių sakinio ryšių.

Vardenis Pavardenis gyvena Šakiuose, Vytauto g. 20-2.

Rišliame tekste aiškinamosios aplinkybės gali būti išskiriamos arba ne, todėl galima rašyti ir taip: Vardenis Pavardenis gyvena Šakiuose Vytauto g. 20-2.

Vietininko nereikia, jei vartojama konstrukcija su žodžiu adresu:

Dokumentai priimami adresu Bažnyčios g. 4, Šakiai.

Vardenis Pavardenis gyvena adresu Kranto g. 6, Gelgaudiškis.

Rašant adresą, būtina nurodyti ir tikslesnį gatvės apibūdinimą (gatvė, alėja, aikštė, plentas, skersgatvis ir pan.).

Nepriklausomybės aikštė 6; Nepriklausomybės a. 6 (netaisyklinga Nepriklausomybės 6)

Kęstučio gatvė 20-3; Kęstučio g. 20-3 (netaisyklinga Kęstučio 20-3)

Nurodant adresą prie namo ar buto numerio rašoma didžioji raidė.

Kranto g. 5A (negerai Kranto g. 5a)

Liepų g. 1-4A (negerai Liepų g.1-4a)

Keliažodžių gatvių pavadinimų visi žodžiai, išskyrus gimininius žodžius, kurie reiškia to objekto bendrinį pavadinimą (gatvė, alėja, skersgatvis ir pan.), rašomi didžiąja raide:

Kalnų Sodo g., Saulės Vaikų g., Senojo Malūno g.

Taip pat rašomi ir keliažodžiai vietovardžių (miestų ir kaimų) pavadinimai:

Naujoji Akmenė, Kazlų Rūda, Kudirkos Naumiestis, Naujoji Ūta, Mažosios Zariškės (Mažųjų Zariškių kaimas)

2023-05-10

Šaltiniai:

Adresų formavimo taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-23 nutarimu Nr. 2092)

Universaliosios pašto paslaugos teikimo taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013-04-30 įsakymu Nr. 3-259)

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainė

Rekomenduojama tradicinius ir dabartinius Karaliaučiaus krašto pavadinimus vartoti pagrečiui

Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepritarė Seimo narių Viliaus Semeškos ir Paulės Kuzmickienės siūlymui geografinius pavadinimus „Kaliningrado sritis“ ir „Kaliningrado miestas“ skelbti nevartotinais, tačiau pritarė iniciatyvai skatinti lietuviškų tradicinių to krašto vietovardžių (šiuo atveju „Karaliaučiaus kraštas“ ir „Karaliaučiaus miestas“) vartojimą ne tik istoriniame, bet ir dabartiniame kontekste, taip pat ir oficialiojoje vartosenoje.

Dauguma buvusių Karaliaučiaus krašto vietovardžių – lietuviški (krašte jau nuo XVI a. būta lietuviškų apskričių – gyventa lietuvininkų). Istoriniuose šaltiniuose tie lietuviški tradiciniai vietovardžiai užfiksuoti vokiška rašyba, su vokiškomis galūnėmis, plg. Tilžė – Tilsit, bet nuo 1946 m. visi buvo pakeisti rusiškais, plg. Tilžė – dab. ofic. Sovetsk (rus. Советск). Taigi tuo metu, kai kraštas administraciškai priklausė Vokietijai (Prūsijai, Rytprūsiams), oficialūs vietovardžiai nuo tradicinių lietuviškų skyrėsi tik forma, bet po II pasaulinio karo sovietinės valdžios buvo pakeisti iš esmės, todėl nebegalima kalbėti apie lietuviškų tradicinių vietovardžių formų vartojimą vietoj transkribuotųjų formų, plg.: tik Krokuva (ne Krakuvas, lenk. Kraków), tik Daugpilis (ne Daugavpilis, latv. Daugavpils), tik Florencija (ne Firenzė, it. Firenze), tik Čikaga (ne Šikago, angl. Chicago). Baltiški vietovardžiai – tiek lietuviškos, tiek vokiškos jų formos – tapo bent iš dalies istoriniais. Jų vartojimas atitinkamame istoriniame kontekste neginčytinas, jais pavadintos Lietuvos gyvenamųjų vietovių gatvės, įstaigos, organizacijos, tačiau dabartinėje oficialioje vartosenoje jie gali, o kai kuriose srityse ir turi būti vartojami pagrečiui su transkribuotomis (ar transliteruotomis) oficialių rusiškų vietovardžių formomis.

Siekdama, kad Karaliaučiaus krašto vietovardžiai būtų išsaugoti aktyvioje lietuviškoje vartosenoje, Valstybinė lietuvių kalbos komisija Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) lietuviškų vietovardžių sąrašą patvirtino dar 1997 m. (vėliau sąrašas paskelbtas leidinyje „Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos“, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002; žr. VLKK.lt skyriuje „Aktualiausios temos/ Svetimvardžiai/ Tradiciniai lietuviški vietovardžiai“, o 1999 m. rugsėjo 30 d. priėmė specialius nutarimus:

1) pagal nutarimo Nr. 3 (72) „Dėl kitų šalių vietovardžių pateikimo mokykliniuose leidiniuose“ 2 punktą mokykliniuose leidiniuose vartojami lietuviški tradiciniai baltų etninių žemių vietovardžiai, greta jų arba prieduose gali būti pateikiami dabartiniai oficialieji vietovardžiai;

2) pagal nutarimo Nr. 4 (73) „Dėl tradicinių vietovardžių vartojimo transporto informacijoje“ 2 punktą lietuviški tradiciniai vietovardžiai, pvz.: Karaliaučius, Tilžė, Ragainė, vartotini rašytinėje ir žodinėje geležinkelių, automobilių, oro ir vandens transporto eismo informacijoje valstybine kalba, o dabartiniai oficialieji vietovardžiai gali būti nurodomi pagrečiui su tradiciniais.

Gausūs Karaliaučiaus krašto vietovardžių duomenys pateikiami dar viename šaltinyje – „Interaktyvus Rytų Prūsijos žemėlapis V / Mažosios Lietuvos vietovardžiai“ (sud. G. Blažienė, J. Gelumbeckaitė, D. Sviderskienė, E. Trumpa, LKI, 2021; http://prusija.lki.lt/). Čia pirmiausia pateikiami lietuviški ir vokiški vietovardžiai, įvardyta jų administracinė priklausomybė 1905–1918 m. Vokietijos imperijos apygardai ir apskričiai, taip pat vietovardžiai rusų arba lenkų kalbomis pagal teritorinę-administracinę priklausomybę po 1946 m.

Taigi, nors dabartiniame kontekste oficialūs Rusijos Federacijos teritorijai priklausančių geografinių objektų pavadinimai negali būti ignoruojami, lietuviški tradiciniai buv. Karaliaučiaus srities pavadinimai yra ir turi būti prisimenami – rekomenduojama vienus ir kitus vartoti pagrečiui.

Rengiantiems dokumentus

Atsižvelgdama į įstaigų darbuotojų, rengiančių dokumentus, siekį dokumentus rengti taisyklinga kalba ir prašymą nurodyti, kokių klaidų daroma daugiausia, pateikiu dažniausias kalbos klaidas dokumentuose, pastebėtas gegužės mėnesį, taip pat klausimus, kuriais konsultuoti savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų darbuotojai.

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos Finansų ministras

Pareigų pavadinimai paprastai rašomi mažąja raide, todėl pateikti pavyzdžiai taisomi taip: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos finansų ministras.

Stilistiniais sumetimais aukščiausių pareigūnų pavadinimai gali būti rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

Prašymuose, pareiškimuose ir panašiuose dokumentuose pareigūnų pavadinimai rašomi didžiąja raide.

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija

Šakių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras

Jei įstaigos, įmonės ar organizacijos pavadinimas, susidedantis iš dviejų ir daugiau žodžių, prasideda tikriniu vardu: vietovardžiu (valstybės, miesto, kaimo, seniūnijos vardu), didžiąja raide rašomas tik tikrinis vardas, o tolimesni bendriniai žodžiai rašomi mažosiomis raidėmis, todėl pateikti pavyzdžiai taisomi taip: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Šakių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras.

Dokumentus pasirašo įstaigos vadovas, jam nesant – įstaigos vadovo įgaliotas asmuo.

Dalyvis nesant vartojamas su kilmininku. Kad būtų lengviau įsiminti, galima palyginti su veiksmažodžiu nėra, pvz.: nėra vadovo, nesant vadovo. Taigi pateiktas pavyzdys taisomas taip: Dokumentus pasirašo įstaigos vadovas, jo nesant – įstaigos vadovo įgaliotas asmuo. Dokumentus pasirašo įstaigos vadovo įgaliotas asmuo, kai/jei nėra vadovo.

Dokumentai turi atitikti teisės aktų reikalavimams.

Atitinka 2 punkte nurodytiems reikalavimams dėl komisijos sudarymo.

Nauja komisija tiria dokumentų atitikimą įstatymams.

Neretai rengiantieji dokumentus klysta vartodami veiksmažodį atitikti ir abstraktą atitikimas.

Derėtų prisiminti visiems puikiai žinomą posakį atitiko kirvis kotą, kuris aiškiai parodo, kad veiksmažodis atitikti valdo galininką. Pateikti pavyzdžiai taisomi taip: Dokumentai turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Atitinka 2 punkte nurodytus reikalavimus dėl komisijos sudarymo.

Kiek sudėtingesnė abstrakto atitikimas vartosena. „Kalbos patarimuose“ junginys atitiktis kam vertinamas kaip šalutinis normos variantas, pirmenybė teikiama junginiams atitiktis ko, ko atitiktis, sutikimas su kuo. Gramatikos pakomisės nuomone (apsvarstyta 2016 m. kovo 17 d. posėdyje), junginys atitiktis kam jau vertintinas kaip lygiavertis normos variantas (kaip visiškai įsigalėjęs vartosenoje). Vartotinus junginius iš eilės galima teikti taip: atitiktis kam, to ir to atitiktis (atitikimas), sutikimas su kuo, šalutinis sakinys.
Visai neminėtinas junginys atitiktis (atitikimas) ko (įstatymo straipsnio atitiktis Konstitucijos) kaip beveik nepasitaikantis vartosenoje. Taigi pavyzdžiai taisomi taip: Nauja komisija tiria dokumentų atitiktį įstatymams. Komisija tiria dokumentų ir įstatymų atitiktį (atitikimą). Komisija tiria dokumentų sutikimą su įstatymais. Komisija tiria, ar dokumentai atitinka įstatymus.

Internetinis puslapis, tinklalapis, svetainė

Kadangi ir puslapis, ir tinklalapis, ir svetainė priklauso internetui, vartotinas kilmininkas. Taisoma taip: Interneto puslapis, tinklalapis, svetainė.

Apie eurus

Nors jau praėjo treji metai nuo euro įvedimo, bet vis dar kyla klausimų dėl šio piniginio vieneto pavadinimo rašymo.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2004 m. spalio 28 d. priėmė nutarimą Nr. N-10 (99), kad Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas lietuvių bendrinėje kalboje turi būti vartojamas adaptuotas – su lietuviškomis linksnių galūnėmis: eũras, eũro, eũrui, eũrą, eurù, eurè, eũrai, eũrų, eũrams, eurùs, eũrais, eũruose.

Euro santrumpa yra Eur, rašoma be taško.

Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį €.
Piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa ct rašoma be taško.

Santrumpa, kodas ar simbolis vartojami po skaitmeninės raiškos (darant tarpą), pvz.: 100 eurų, 100 Eur, 100 EUR, 100 €.

Atsižvelgiant į išdėstytą.

Vadovaujantis išdėstytu.

Ne taip retai pastebima klaida – vyriškosios giminės būdvardžių ir būdvardinės reikšmės dalyvių galininko ar įnagininko vartojimas bevardės giminės reikšme. Taisoma taip: Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta.

2023 m. gegužės 3 d.

SKAITYTOJAI TEIRAUJASI

Ar vartotinas žodis „toneris“?

Ne, toneris –nevartotina svetimybė. Kompiuterijos terminas dažai (angl. toner, toner powder, pranc. toner, encre). Laisvojo stiliaus tekste vartotinas junginys dažomieji milteliai.

Ar galima sakyti „tonikas“, „energetinis gėrimas“?

Tonizuojamojo gėrimo pavadinimas tonikas yra vartotinas, tačiau sakyti „energetinis gėrimas“ negalima, juk žodžio energetinis daryba siejasi su energetika ir akivaizdu, kad šiuo atveju energetika niekuo dėta. Juk kalbama apie tam tikrą gėrimą, ne apie variklius ar branduolinę techniką. Šis gėrimas turėtų žmogui suteikti energijos. Viena žodžio energija reikšmių – „galėjimas dirbti, veiklumas, darbingumas, veržlumas“. Jeigu siejame su žodžiu energija – gauname energinis. Taigi taisyklingas pasakymas – energinis gėrimas. O žodį energetinis palikime energetikai, pvz., gali būti energetinis kuras, t. y. tas, kuris naudojamas šiluminei ir elektros energijai gaminti.

Ar galima sakyti „paaukštino tarnyboje“?

Nors daugelis darbuotojų dvejoja, tačiau pasakymas „paaukštinti tarnyboje“ yra visiškai taisyklingas. Veiksmažodis „paaukštinti“ vartojamas reikšme „pakelti tarnyboje, suteikti aukštesnį laipsnį“: Už nuopelnus jis buvo paaukštintas. Įmonės vadovo paaukštinimas visiems buvo netikėtas. Tačiau nevartotinas pasakymas su vietininku paaukštinti pareigose. Vartotina arba paaukštinti, arba paaukštinti pareigas; nevartotinas pasakymas su įnagininku paaukštinti pareigomis. Pareigų paaukštinimą galima nusakyti veiksmažodžiais skirti, perkelti (į aukštesnes pareigas.

„Du metai“ ar „dveji metai“?

Žodis „metai“ yra daugiskaitinis, t. y. neturi vienaskaitos. Juk nesakome „metas“ skaičiuodami metus. Kaip nepasakome nei „žirklė“, nei „marškinys“, nei „durė“. Pagrindiniai skaitvardžiai – vienas, du, trys … devyni – vartojami su tais daiktavardžiais, kurie turi ir vienaskaitą, ir daugiskaitą. O vadinamieji dauginiai skaitvardžiai – vieneri, vienerios, dveji, dvejos, abeji, abejos, treji, trejos ir t. t. – vartojami tik su daugiskaitiniais daiktavardžiais, tad dveji metai, trejos rungtynės, dvejos durys ir pan.

Tačiau žodis „vienas“ gali būti vartojamas ir su daugiskaitiniais žodžiais, t. y. galima sakyti ir „Aš už tave vyresnė vieneriais metais“ ir „Aš vyresnė vienais metais. Pastarasis netgi taisyklingesnis. Tiek pagrindinė, tiek dauginė skaitvardžio vienas forma laikomos bendrinės kalbos normomis. Tačiau pirmenybė teiktina senajai vartosenai – pagrindinei formai vieni, vienos.

Kada vartojama dalelytė „nė“, o kada „nei“?

Dalelyčių „nė“ ir „nei“ vartojimas skiriasi.

„Nė“ pabrėžtinai neigia bet kokio savarankiško žodžio ar žodžių junginio reikšmę: Iki šiol negauta nė vieno skundo. Nesiskolinau nė karto gyvenime.

„Nei“ vartojamas poriniame jungtuke, kai neigiami keli dalykai: Nedžiugino jos nei šviesi saulė, nei giedras dangus. Nei šviečia, nei šildo.

Tarmėse „nei“ gali būti vartojamas ir dalelytės „nė“ reikšme.

2023 m. balandžio 26 d.

Juridinių asmenų pavadinimai

Juridinių asmenų (įmonių, įstaigų, organizacijų, bendrovių ir t. t.) pavadinimai gali būti simboliniai ir tiesioginės reikšmės. Jų sudarymą reglamentuoja Juridinių asmenų registro nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407, LR Civilinis kodeksas (kalbos reikalavimus nurodo 2.40 str.), Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės lietuvių kabos komisijos 2004-02-02 nutarimu Nr. N-2(91).

Pavadinimai, sudaryti iš žodžių ar žodžių junginių, turinčių tiesioginę prasmę, rašomi be kabučių, pvz.: uždaroji akcinė bendrovė (UAB) Šakių šilumos tinklai, UAB Šakių autobusų stotis, viešoji įstaiga (VšĮ) Šakių ligoninė, VšĮ Šakių pirminės sveikatos priežiūros centras ir t. t. Jie linksniuojami kaip kiti tiesioginės reikšmės žodžiai ar žodžių junginiai, t. y.: Uždarosios akcinės bendrovės Šakių šilumos tinklų (Šakių autobusų parko) kolektyvas; Dirbu viešojoje įstaigoje Šakių ligoninėje (Pirminės sveikatos priežiūros centre); Lėšos skirtos uždarajai akcinei bendrovei Šakių šilumos tinklams (Šakių autobusų parkui); viešojoje įstaigoje Šakių pirminės sveikatos priežiūros centre) vyko seminaras ir t. t.

Simboliniai juridinių asmenų pavadinimai rašomi su kabutėmis. Jų linksniavimas nurodytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007-04-05 nutarime Nr. 1 (110). Jis yra toks:

Lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai, einantys po nomenklatūrinio žodžio, nekaitomi, pvz.: Uždarojoje akcinėje bendrovėje (UAB) ,,Šakių vandenys“ įvyko susirinkimas; Nustatytos uždarosios akcinės bendrovės ,,Šakių vandenys“ tiekiamo vandens kainos; Lopšelio-darželio ,,Berželis“ vaikų darbų paroda; Buvau kirpykloje ,,Žavesys“; Žiūriu serialą ,,Bobų vasara“; Skaičiau rajono laikraštyje ,,Draugas“; Bėgu į parduotuvę ,,Aibė“.
Jei lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai eina prieš nomenklatūrinį žodį, vietoje vardininko vartojamas kilmininkas, pvz.: Buvau ,,Žavesio“ kirpykloje; Anūkas lanko ,,Klevelio“ lopšelį-darželį; Užėjau į ,,Aibės“ parduotuvę“; Skaičiau ,,Draugo“ laikraštyje; Pateikta pastabų ,,Autobusų parko“ bendrovei.
Lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai, vartojami be nomenklatūrinio žodžio, yra linksniuojami, pvz.: ,,Žaveiuii“ reikia kirpėjos; ,,Klevelyje“ vyko šventė; Pirkau ,,Aibėje“; Pastatai priklauso ,,Šilumos tinklams“; Paskutinė ,,Bobų vasaros“ serija; Rašė ,,Drauge“; Važiuoju į ,,Šakių vandenis“.
Nelietuviški simboliniai pavadinimai, einantys po nomenklatūrinio žodžio, nekaitomi, pvz.: Priklausau profesionaliųjų menininkų klubui ,,Pinx“; Pirkau parduotuvėje ,,Eurokos“, Gyvenu netoli parduotuvės ,,Maxima“, Turiu naują automobilį ,,Audi“.
Nelietuviški simboliniai pavadinimai, einantys be nomenklatūrinio žodžio arba prieš jį, rekomenduojami linksniuoti, jeigu juos įmanoma priderinti prie kurios nors lietuvių kalbos linksniuotės, pvz.: Vyko ,,Pinkso“ narių vakaronė; Pirkau ,,Eurokose“; Einu į ,,Maximą“; Lankiausi ,,Audi“ automobilių salone ir t. t.

2023 m. kovo 16 d.

Taisyklingai apie rinkimus

Rinkimų kampanijos metu dažnai vartojamą būdvardį rinkiminis, -ė reikia keisti kilmininku, pvz.:

rinkiminė apygarda ( = rinkimų apygarda);

rinkiminė apylinkė ( = rinkimų apylinkė);
rinkiminė kampanija ( = rinkimų kampanija);

rinkiminė komisija (= rinkimų komisija);

rinkiminė kova (= rinkimų kova);

rinkiminė laida (= rinkimų laida);

rinkiminė programa (= rinkimų programa).

Veiksmažodis prabalsuoti nevartotinas reikšmėmis „balsuoti, pabalsuoti,

nubalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti“, pvz.:

Mes jau balsavome, pabalsavome, buvome balsuoti.

Kalbant apie rinkimus kartais pavartojami netaisyklingi žodžių junginiai:

atsiskaityti prieš rinkėjus (taisoma atsiskaityti rinkėjams);

kandidatas nepraėjo per balsavimą (taisoma pralaimėjo rinkimus, balsuotojai neišrinko);

pravesti rinkimus, balsavimą (taisoma surengti, suorganizuoti rinkimus, balsavimą).

2023 02 07

Dalinai ar iš dalies

Būdvardinis prieveiksmis dalinai turi knyginį atspalvį, todėl geriau vartoti žodžių junginį iš dalies, pvz.: Mokiniai dalinai (geriau iš dalies) atsakė. Dalinai (geriau iš dalies) aš sutinku su jūsų nuomone. Sumani vadovybė galės tik dalinai (geriau iš dalies) išspręsti mūsų tautos problemas. Įmonė Dalinai (geriau Iš dalies) atlygino trūkumus.

Žymiai, ženkliai ar labai

El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003) teikiama būdvardžio ženklus reikšmė „lengvas pažinti, žymus“. Į būdvardžio ženklus lizdą įtrauktas ir prieveiksmis ženkliai.

Kanceliarinėje kalboje ženkliai vartojamas kaip prieveiksmio žymiai sinonimas. Nors minėtame žodyne ir teikiama knyginė prieveiksmio žymiai reikšmė „daug, labai“, nei šis prieveiksmis, nei palyginti neseniai pradėjęs plisti dirbtinis žodis ženkliai nėra reikalingi, juolab kad iš vartosenos jie stumia sinonimus daug, labai, smarkiai, itin, gerokai, kur kas, nemažai.

Taigi prieveiksmis ženkliai gali būti keičiamas įvairiai, pavyzdžiui: smarkiai blogina sveikatos sistemos būklę, labai didinamos valdymo išlaidos, pelną gaus daug mažesnį, labai išaugo maisto produktų kainos ir pan.

El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003) teikiama knyginė prieveiksmio žymiai reikšmė „daug, labai“. Taigi bendrinėje kalboje vietoj prieveiksmio žymiai geriau vartoti prieveiksmius daug, labai, gerokai: Viskas pasidarė žymiai (geriau daug, gerokai) aiškiau.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės informaciją (http://www.vlkk.lt/) ,„Kanceliarinės kalbos patarimus“.

2023 m. sausio 2 d.

Kada „Kalėdų“, kada „kalėdinis“?

Labai aiškiai pasakyti, kada vartoti kilmininko formą, kada priesagos -inis, -ė būdvardį, gana sunku. Dažnai tam tikri žodžių Kalėdų, kalėdinis, -ė vartojimo atvejai yra subtilūs. Nuo seno buvo įprasta vartoti kilmininko formą, pvz.: rudens atostogos, gimtadienio dovana, Velykų rytas, taip pat ir Kalėdų atostogos, tad tais atvejais, kai nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, teiktina kilmininko forma, pvz.: Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų Senelis, Kalėdų staigmena (geriau nei siurprizas!), Kalėdų atvirukas, Kalėdų koncertas, Kalėdų žaidimas ir pan. Tačiau tais atvejais, kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, bet kitu laiku vykstantį veiksmą, pvz., kalėdinis žaidimas gali būti žaidžiamas ir ne per Kalėdas, kalėdine staltiese užtiesti stalą galime ir po Kalėdų ir t. t., arba kai atsiranda dviprasmybių, pvz.: Kalėdų prekyba, Kalėdų nuolaida, Kalėdų mugė ir kt., labiau tinka priesagos -inis, -ė būdvardis kalėdinis, -ė (kalėdinė prekyba, kalėdinė nuolaida, o vietoj Kalėdų išpardavimas – kalėdinis išpardavimas ir pan.). Kalbininkai ne visada gali išnagrinėti kiekvieną „kalėdinį“ atvejį. Labai svarbu, kad patys vartotojai nepamirštų, jog būdvardis kalėdinis, -ė ne visada gali pakeisti kilmininką, antra vertus, ne visur tinka ir Kalėdos. Nelabai bus gerai, jei pradėsime Kalėdas pardavinėti, taikyti joms nuolaidas ir pan.

Dar žr. įrašus kalėdinis koncertas, kalėdinė prekyba, nuolaida.

2022 m. gruodžio 21 d.

Kalbos klaidų, pastebėtų tarybos posėdžiuose, pasitarimuose sąrašas

Sekantis punktas (= kitas punktas) – dalyvis sekantis, sekanti vengtinas reikšmėmis „kitas, tolesnis, ateinantis, artimiausias“, pvz.: Kabinetus remontuoti numatoma pradėti sekančiais (taisoma kitais, ateinančiais metais).

Neformalus ugdymas, nekilnojamas turtas (= Neformalusis ugdymas, nekilnojamasis turtas) – Rūšiai žymėti vartojamos įvardžiuotinės formos, ypač terminologine reikšme.

Kaip taisyklė vyksta (= Paprastai vyksta ar pan.) – Kaip taisyklė – nevartotinas vertinys, vartotina paprastai, dažniausiai.

Pilotinis projektas ( = Bandomasis projektas) – Taisyklingi junginiai bandomasis tyrimas, bandomoji savivaldybė.

Atstovavo rajoną, savivaldybę (= rajonui, savivaldybei) – Veiksmažodis atstovauti reikalauja naudininko, o ne galininko. Todėl ne atstovauti Lietuvą, mokyklą, savivaldybę, o atstovauti Lietuvai, mokyklai, savivaldybei.

Laba diena (= Laba diena) – Kirčiavimo klaida.

gruodžio pirmai dienai (= iki gruodžio pirmos dienos) – Naudininkas nevartotinas konkretaus laiko ribai ar momentui reikšti.

Gavom dokumentus (= Gavo dokumentus) – Kirčiavimo klaida.

Esmė yra tame (=Esmė yra tokia ar pan.) – daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti vietininkas nevartotinas, pvz.: Gamykla nedirba, o dalykas tame (taisoma tas; toks), kad negaunama žaliavų (Gamykla nedirba, nes, mat negaunama žaliavų).

Gerbiami (= Gerbiami) kolegos – Kirčiavimo klaida.

Eilę metų (= Daug metų ar pan.) – Eilė, visa eilė – nevartotini neapibrėžto kiekio reikšmėmis „daug, daugelis, dauguma, dalis, keletas, nemažas skaičius“.

Aikštė (= Aikštė) – Kirčiavimo klaida.

Ne konkurso (= Konkurso) būdu – Kirčiavimo klaida.

Sudalyvavo (= dalyvavo) komiteto posėdyje – Veiksmažodis sudalyvauti yra dirbtinai sudarytas žodis. Bendrinėje kalboje pasakymus sudalyvauti renginyje, sudalyvauti posėdyje, sudalyvauti konkurse ir pan. reikėtų taisyti atsižvelgiant į kontekstą ir stilių.

Kalba eina (= Kalbama) – Junginiai kalba eina, kalba ėjo laikomi verstiniais, tam tikrais štampais, geriau sakyti tiesiog kalbama ar pan.

Kaip nebūtų gaila (= Labai būtų gaila) – Neigiamos tariniu einančios formos nevartotinos šalutiniuose sakiniuose nuolaidai žymėti, kai nereiškiamas neigimas, pvz.: Bet, kaip nebūtų keista (taisoma: kad ir kaip būtų keista; kad ir labai būtų keista), pastatas nesugriuvo.

Tame tarpe ( = tarp jų ar pan.) – Posakis tame tarpe gali reikšti tik konkrečią vietą, pvz.: Tame tarpe (t. y. grindų plyšyje) vinį tikrai rasiu. Tačiau tame tarpe nevartotinas abstrakčia verstine reikšme, nusakant įskaičiavimą į ką nors, taip pat daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti.

2023 m. birželio 13 d.

Raštinės reikmenų pavadinimai

aplank(al)as – viršelis raštams ir dokumentams susidėti;

įmautė – peršviečiamas skaidrus aplankas, pro kurio vieną galą įkišamas dokumentas;

išsegiklis – prietaisas, išsegantis iš susegtų lapų sąsagėles;

klijajuostė – klijuojamoji juostelė, skirta įplyšusiems lapams suklijuoti;

klijų pieštukas (arba pieštukiniai klijai) – į pieštuką panašūs klijai;

koreguoklis (arba baltalas) – prietaisėlis, uždažantis eilutes balta juostele (ne korektorius);

lipukai – prilipinami įvairaus dydžio spalvoti popierėliai;

sąsagėlės – metaliniai segtukai, kuriais segikliu susegami, o išsegikliu išsegami lapai;

segtuvas – kietesnis aplankas su įtaisu dokumentams susegti (ne papkė);

skylmuša – raštinės prietaisas skylutėms popieriuje išmušti;

teksto spalviklis – rašiklis, kuriuo įvairiomis spalvomis pažymima tam tikra teksto vieta (ne markeris);

tepiklis – baltos spalvos skystis, kuriuo užtepamos korektūros klaidos ar išspausdintas tekstas (ne korektorius);

žymiklis – rašiklis su greit džiūstančiu vandeniui atspariu tušu, kuriuo galima rašyti ant bet kokio paviršiaus, pvz.: ant stiklo, popieriaus ir pan. (ne markeris).

2022 m. rugsėjo 5 d.

Ukrainos miestų pavadinimai

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2022 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. N-2 (191) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl valstybių sostinių pavadinimų“ pakeitimo“ pakeistas Valstybių sostinių pavadinimų sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 54 „Dėl valstybių sostinių pavadinimų“. Nutarimu įteisinti abu Ukrainos sostinės pavadinimo variantai – tiek naujasis, tiek tradicinis – kaip lygiaverčiai. Vadinasi, oficialiojoje vartosenoje tinka vartoti ir Kýjivas, ir Ki̇̀jevas. Pirmasis yra adaptuotas iš dabartinės ukrainiečių kalbos, antrasis – istorinis, patekęs LDK laikais iš rusėnų kalbos XIV a. ar anksčiau, dar nesant tam tikrų dabartinei ukrainiečių kalbai būdingų fonetinių ypatumų.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija nuo 2016 m. rekomenduoja miesto pavadinimą Dnipras vietoj Dniepropetrovskas ir parengė detalų Ukrainos Aukščiausiosios Rados pagal Dekomunizacijos įstatymą pakeistų gyvenamųjų vietovių pavadinimų sąrašą (sąraše – autentiškos ir transkribuotos formos) žr. http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/naujieji-ukrainos-gyvenamuju-vietoviu-vardai-ir-ju-sulietuvintos-formos).

2006 m. išleistame žodyne „Pasaulio vietovardžiai. Europa“ dauguma Ukrainos vietovardžių teikiami tik ukrainietiškomis formomis, o kai kurių teikiami variantai – turintys tam tikrą vartojimo tradiciją. Naujesnis variantas transkribuotas tiesiai iš ukrainiečių kalbos, pvz.: Charkovas ir Charkivas, Černigovas ir Černihivas, Nikolajevas ir Mykolajivas. Rekomenduojama teikti pirmenybę būtent ukrainietiškoms formoms – Charkivas, Černihivas, Mykolajivas ir pan.

Kitaip dėl variantų Lvovas ir Lvivas – čia teiktini abu variantai. Lvovas yra tradicinės formos vietovardis, kaip ir Kijevas, paveldėtas iš senų laikų, perimtas iš rusėnų (ne iš rusų) kalbos, taigi yra tinkamas vartoti.

Parengta remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informacija

2022 m. spalio 15 d.

Ar taisyklinga: „Įstatymas negalioja atgal?“

Laiko tarpui prieš kalbamąjį momentą nusakyti nevartotina iš rusų kalbos išsiversti žodžių junginiai: metai (metus) atgal, savaitė (savaitę) atgal ir panašiai. Neapibrėžtas laikas gali būti nusakomas prielinksnio prieš konstrukcija: prieš trejus metus, prieš savaitę, prieš šešetą vasarų ir t. t.

Su daugiskaitiniais daiktavardžiais vartotini dauginiai skaitvardžiai, pvz.: ketveri metai, trejos žirklės, dveji marškiniai ir pan.

Vadinasi, turėtume sakyti ne keturi metai atgal, bet prieš ketverius metus.

Taisytinas pasakymas Įstatymas negalioja atgal, vartotina Įstatymas neturi atgalinio veikimo galios (žr. „Kanceliarinės kalbos patarimus“).

2022 m. spalio 17 d.

Aptarnaujami žmonės, ne automobiliai ir ne kompiuteriai

Aptarnauti reikšmė – „patenkinti reikalus, reikmes“: Aptarnauti pirkėjus; ap(si)tarnavimas: Greitas ir mandagus aptarnavimas. Pačių apsitarnavimas (http://www.lki.lt/dlkz/).

Žodžiai aptarnauti, aptarnavimas gali būti vartojami tik kalbant apie žmones.

Kanceliarinėje kalboje aptarnauti gali būti vartojama reikšme „tvarkyti pagalbinius reikalus“: Techniškai aptarnauti komisiją pavedama komitetui.

Kitais atvejais žodžiai aptarnauti, aptarnavimas netinka. Pasakymas Įmonės, aptarnaujančios daugiabučius namus taisomas taip: Įmonės, prižiūrinčios daugiabučius namus. Ne medicininis aptarnavimas, o gydymas, medicinos paslaugos, medicinos pagalbos teikimas. Ne programinės įrangos aptarnavimas, o programinės įrangos priežiūra. Sąskaita ne aptarnaujama, o tvarkoma..

Dažna mūsų rajono reklamos klaida: Kompiuterių / Automobilių techninis aptarnavimas. Turi būti techninė priežiūra, remontas, apžiūra, taisymas, techninis patikrinimas ir pan.

Konkrečiais atvejais tinka aiškiai pasakyti atliekamą darbą ar veiksmą: Laiškininkas paštą nešioja visai apylinkei (o ne „aptarnauja apylinkę“).

(remtasi VLKK konsultacijų banku ir el. leidiniu „Kanceliarinės kalbos patarimai“)

2022 m. rugsėjo 8 d.

Ar galima „dirbti pareigose“?

Pasakymas dirbti pareigose yra netaisyklingas. Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: dirba auklėtojos pareigose – netaisyklinga, galima dirbti auklėtoja ar eiti auklėtojos pareigas, dirba skyriaus vedėjo pareigose – netaisyklinga, turi būti eina skyriaus vedėjo pareigas.

Dokumentų tvarkytojai turi žinoti, kad skiriama į pareigas ir pareigoms. Darbuotojai ne užima, o eina pareigas. Paaukštinti, pažeminti pareigose – nevartotini pasakymai; turi būti paaukštinti, pažeminti pareigas; perkelti (skirti) į aukštesnes (žemesnes) pareigas. Netinka ir pasakymas paaukštinti pareigomis.

Parengta pagal VLKK konsultacijų banko (http://www.vlkk.lt) patarimus

2022 m. gegužės 12 d.

Rengiant dokumentus, rašant straipsnius, skelbimus, kitus tekstus, kyla įvairių kalbos klausimų. Nemažai atsakymų į rūpimus klausimus galima rasti internete.

Didelė pavienių kalbos išteklių dalis integruota į bendrą lietuvių kalbos išteklių informacinę sistemą.

LKIIS http://lkiis.lki.lt

Suabejoję dėl žodžio reikšmės ar rašybos, atsakymo ieškokite žodynuose.

DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS http://lkiis.lki.lt/dabartinis

Skaitmeninis DLKŽ variantas (septintas leidimas) yra LKIIS dalis. Žodynu patogu naudotis, galima atlikti duomenų paiešką pagal įvairius paieškos kriterijus: antraštinius žodžius, gramatines, stilistines ir kt. pažymas, reikšmės aiškinimą, iliustracinius pavyzdžius ir kt.

BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS http://bkz.lki.lt

Tai Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centre rengiamas žodynas, kurio atskiros dalys jau yra prieinamos internete. Žodynas rašomas atsižvelgiant į pakitusią kalbos padėtį, naujus žinių visuomenės bei prestižinės kalbos vartojimo poreikius, į naujausius bendrinės kalbos tyrimo, norminimo rezultatus, paskelbtą ar kitaip pareikštą kritiką.

LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS http://www.lkz.lt

Dvidešimt žodyno tomų (1941–2002) apima gyvosios kalbos ir įvairių raštų leksiką nuo pirmosios lietuviškos knygos (1547 m.) iki 2001 m.

2005 m. išleistas žodyno elektroninis variantas, jis atnaujintas 2008 m. ir 2017 m.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje http://www.vlkk.lt rasite išsamią informaciją apie aktualiausius rašybos ir skyrybos atvejus, tartį, kirčiavimą, asmenvardžių, svetimvardžių rašymą, Lietuvos vietovardžių vartojimą, švietimo įstaigų ir įmonių pavadinimų sudarymą, svetimvardžių atitikmenis ir t. t.

Suabejoję dėl žodžių rašybos, reikšmės, sandaros, linksnių, prielinksnių, įvairių formų vartojimo, sakinio skyrybos, pasinaudokite Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės KONSULTACIJŲ BANKU http://www.vlkk.lt/konsultacijos

Paieškos langelyje įrašę reikiamą žodį ar žodžių junginį, išvysite visus svetainėje esančius atsakymus, susijusius su įrašytuoju žodžiu ar žodžių junginiu.

Jei Konsultacijų banke nėra užklausą atitinkančių įrašų, užpildykite svetainės puslapio apačioje esančius langelius ir išsiųskite klausimą konsultantams. Atsakymą gausite elektroniniu paštu.

Jei suabejosite dėl termino tikslumo, spauskite nuorodą TERMINŲ BANKAS http://terminai.vlkk.lt Čia galėsite pasitikslinti rūpimo termino rašybą, sužinoti termino apibrėžimą, vartojimo sritį.

Rengiantiems dokumentus bus naudingi KANCELIARINĖS KALBOS PATARIMAI ir ADMINISTRACINĖS KALBOS AKTUALIJOS, kuriuos taip pat galima rasti internete.

KANCELIARINĖS KALBOS PATARIMAI http://kanceliariniaipatarimai.lki.lt

ADMINISTRACINĖS KALBOS AKTUALIJOS http://administracinekalba.lki.lt

Jei primiršote Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimus, šias taisykles rasite https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/991a6440caf611e9929af1b9eea48566

Tiems, kuriems reikia patikrinti vieno ar kito vietovardžio rašybą, pravers VIETOVARDŽIŲ ŽODYNAS http://vietovardziai.lki.lt/

Kitų šalių vietovardžių ieškokite svetainėje PASAULIO VIETOVARDŽIAI http://pasaulio-vardai.vlkk.lt. Svetainėje vietovardžiai teikiami sulietuvintomis (transkribuotomis, verstinėmis ir tradicinėmis) formomis, taip pat autentiškomis (iš nelotyniško pagrindo raidyną vartojančių kalbų – lotynizuotomis) formomis.

Daug kompiuterijos terminų rasite ENCIKLOPEDINIAME KOMPIUTERIJOS ŽODYNE http://ims.mii.lt/EK%Chttp://ims.mii.lt/EK%C5%BD/enciklo.html?word=ne

Bus įdomu pasidairyti ir po LIETUVIŲ KALBOS NAUJAŽODŽIŲ DUOMENYNĄ http://naujazodziai.lki.lt. Naujažodžių duomenyne kaupiama ir aprašoma naujoji XXI a. lietuvių kalbos leksika. Duomenynas kasdien papildomas naujai į lietuvių kalbą atėjusiais skoliniais, pačioje lietuvių kalboje sukurtais naujadarais, taip pat žodžiais, įgijusiais naujų reikšmių. Duomenyne pateikiama informacijos apie naujažodžių kilmę, vartojimą ir norminimą.

Šaltiniai:

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainė

http://www.vlkk.lt

Lietuvių kalbos instituto interneto svetainė

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainė

http://www.vlkk.lt

Lietuvių kalbos instituto interneto svetainė

2022 m.balandžio 28 d.

BRŪKŠNYS IR BRŪKŠNELIS TEKSTE

Brūkšnelis	Brūkšnys be tarpų (Alt+0150)	Brūkšnys su tarpais (Alt+0150)
2022-08-02	Maršrutas Šakiai–Gelgaudiškis	Šakiuose – Lietuvos kalbos dienų sostinėje – vyko daug įvairių renginių.
Paskaita-koncertas, lopšelis-darželis, sekretorė-referentė	Sausio–kovo mėnesiais	Šakių rajono savivaldybė (toliau – savivaldybė)
V. Mykolaitis-Putinas, Pavardenytė-Pavardenienė	2020–2022 m.	Planuojamas biudžetas – 15 tūkst. eurų.
1-oji, 2022-ieji, 30-metis	Pirkimo–pardavimo sutartis, dokumentų perdavimo–priėmimo aktas Arba: Pirkimo ir pardavimo sutartis, dokumentų perdavimo ir priėmimo aktas	Praėjusiais metais skirta 100, šiemet – 350 eurų.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai		Kiemo statiniai – pašiūrė, šulinys, tvora – nebuvo įtraukti į sąrašą. Arba: Kiemo statiniai: pašiūrė, šulinys, tvora, nebuvo įtraukti į sąrašą.

Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą (pvz.: lopšelis-darželis, paskaita-koncertas, socialinis-ekonominis ir kt.).

Brūkšnys yra skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba. Jis rašomas su tarpais.

Brūkšnys taip pat rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas (nuo iki), pvz.: maršrutas Šakiai–Gelgaudiškis; 12.00–14.00 valandomis; 3–4 kartus.

Brūkšnys rašomas nusakant dvišalius santykius (vietoj jungtuko ir), pvz.: pirkimo–pardavimo sutartis, dokumentų perdavimo–priėmimo aktas.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau tekste – VLKK) 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 1.6 punktą, 2006 m. rugsėjo 28 d. VLKK nutarimą Nr. N-2 (103), 2006 m. rugsėjo 28 d. VLKK nutarimą Nr. N-3 (104);
leidinius „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 125–137; „Kanceliarinės kalbos patarimai“ (parengė Pranas Kniūkšta, Lietuvių kalbos institutas). Vilnius, 1998.

Daugiau informacijos http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4929-bruksnelis-bruksnys

2022 m. liepos 14 d.

Kalbos klaidų, pastebėtų tarybos posėdžiuose, pasitarimuose sąrašas

Komitetą ( = komitetą) – kirčiavimo klaida.

Projektus ( = projektus) – kirčiavimo klaida.

Prašome prabalsuoti (= balsuoti) – Veiksmažodis prabalsuoti nevartotinas reikšmėmis „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti“, pvz.: Mes jau prabalsavome (taisoma: balsavome, pabalsavome, buvome balsuoti).

Reglamentą (= reglamentą) – Kirčiavimo klaida.

Pastabų (= pastabų) – Kirčiavimo klaida.

Reiškia (= vadinasi) – Šis pasakymas netaisyklingas, reiškia taisoma vadinasi.

Nedagauta reikiamų lėšų (= negauta reikiamų lėšų) – priešdėlio da- lietuvių kalboje nėra, svetimas žodžio elementas.

Projektas įgyvendintas laiku (= projektas) – Kirčiavimo klaida.

Prieš du metus (= dvejus metus) – Daugiskaitiniai daiktavardžiai vartojami tik su daugiskaitiniais skaitvardžiais (dveji, dvejos abeji, abejos, treji trejos ir t. t., pvz.: dvejos durys, trejos rungtynės).

Trys šimtai (= trys šimtai) – Kirčiavimo klaida.

Objektų (= objektų) – Kirčiavimo klaida.

Biudžetą (= biudžetą) – Kirčiavimo klaida.

Reikėtų pramatyti lėšas (= numatyti lėšas) – Veiksmažodis pramatyti nevartotinas reikšme numatyti, pvz.: Šitą ėjimą (šachmatų) reikėjo pramatyti (taisoma numatyti).

2022 m. vasario 10 d.

Dokumentų pavadinimų rašymas

Dokumentų pavadinimų, kuriuos sudaro bendriniai žodžiai, didžiąja raide rašomas tik pirmasis žodis. Pirmą kartą minimas teisės akto pavadinimas negali būti trumpinamas.

Gerai Blogai

Valstybės tarnybos įstatymas Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos LR Valstybės tarnybos įstatymas

įstatymas LR valstybės tarnybos įstatymas

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija LR Kultūros ministerija

Kultūros ministerija

Programų ir projektų finansavimo ir Programų ir Projektų finansavimo ir atsiskaitymo atsiskaitymo taisyklės taisyklės

PASTABA. Žodis respublika oficialiame valstybės pavadinime visuomet rašomas didžiąja raide: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. Teisės aktuose šalies pavadinimą ir valdymo formą nusakantys žodžiai netrumpinami.

Tiesioginės reikšmės dokumentų pavadinimai neverčiami simboliniais ir rašomi be kabučių.

Gerai Blogai

Įprastos komercinės praktikos taisyklės „Įprastos komercinės praktikos taisyklės“

Statybos techninis reglamentas „Statybos techninis reglamentas“

Komandų varžytuvių taisyklės „Komandų varžytuvių taisyklės“

Dokumentų pavadinimų rašymo pavyzdžiai rišliame tekste: Taryba patvirtino Nemokamo mokinių pavėžėjimo organizavimo taisykles. Komisijos funkcijas, teises, pareigas ir darbo organizavimą reglamentuoja Socialinių paslaugų skyrimo komisijos veiklos nuostatai.

Parengta vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais, Kalbos inspekcijos, kitų institucijų interneto svetainių informacija

2022 m. kovo 15 d.

2022 m. Šakių rajono Lietuvių kalbos dienų renginių planas

Renginio pavadinimas	Data	Rengėjas (nurodoma atsakinga institucija)	Institucijos adresas
V. Račicko 70-asis jubiliejus. Rašytojo kūrybos skaitymai (5-6 kl.)	2022 m. vasario 21 d.	Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras	Mokyklos g. 4, Plokščiai
A.Zurbos 80-asis jubiliejus. Rašytojo kūrybos skaitymai (7 kl.)	2022 m. vasario 23 d.	Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Gražiausio lietuviško žodžio rinkimai	2022 m. vasario 21 d.	Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Nacionalinis diktantas	2022 m. vasaris	Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Savarankiško skaitymo pamoka (5-8 kl.)	2022 m. kovo 1 d.	Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Akcija „Apkabinkime biblioteką“	2022 m. kovo 2 d.	Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Tekstų apie kalbą garsusis skaitymas	2022 m. kovo 3 d.	Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras	Mokyklos g. 4, Plokščiai
I.Simonaitytės literatūriniai skaitymai (8 kl.)	2022 m. kovo 7 d.	Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Literatūrinių skirtukų kūrimas	2022 m. kovo 11 d.	Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Skaito visa mokykla	2022 m. gegužės 6 d.	Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Susitikimas su poete D. Kasparevičiene	2022 m. gegužės mėn.	Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Projektas „Knygiukai“	2022 m. balandžio mėn.	Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras	Mokyklos g. 4, Plokščiai
Tęstinio projekto „Pažink gimtinę ir save“ renginys „Skaitau, Lietuva, apie tave“	2022 m. vasario 11 d.	Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centras	Parko g. 7, Gelgaudiškis
Knygnešių diena ir tęstinis respublikinis projektas „Jie nešė šviesą ant pečių“	2022 m. kovo 16 d.	Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centras	Parko g. 7, Gelgaudiškis
Kalbos savaitė „Branginu gimtąją kalbą“: Gražiausio lietuviško žodžio rinkimai. Akrosticho GIMTOJI KALBA konkursas. Dailiosios rašysenos konkursas. Kalbos žaidimų diena. Kahoot viktorina „Kalba yra didis, tautos statytas paminklas“	2022 m. vasario 21-vasario 25 d.	Kriūkų mokykla-daugiafunkcis centras	Mokyklos g. 4, Kriūkai
Diena su knyga	2022 m. kovo mėn.	Vinco Kudirkos gimnazija	Vytauto g. 44, Kudirkos Naumiestis
Kūrybinių darbų savaitė „Nupiešk eilėraštį“ (5-8 kl.)	2022 m. vasario mėn.	Vinco Kudirkos gimnazija	Vytauto g. 44, Kudirkos Naumiestis
Projektinių darbų savaitė, skirta Sūduvos metams paminėti	2022 m. birželio mėn.	Vinco Kudirkos gimnazija	Vytauto g. 44, Kudirkos Naumiestis
Kūrybinis darbas „16 žodžių Lietuvai“	2022 m. vasario 11 d.	Mokytoja Rasa Vensienė	Šakių „Varpo“ mokykla, J. Basanavičiaus g. 8, Šakiai
Eilėraščių apie Lietuvą raiškus skaitymas	2022 m. vasario 15 d., 5, 7, 8 klasės	Mokytoja Vilija Meškaitienė	Šakių „Varpo“ mokykla, J. Basanavičiaus g. 8, Šakiai
Lietuvos istorija lietuvių poezijoje	Vasario 25 d.	Mokytoja A Aida Celskytė	Šakių „Varpo“ mokykla, J. Basanavičiaus g. 8, Šakiai
Dokumentinio filmo „Kovo 11-oji po pusės amžiaus ir prieš 30 metų“ peržiūra	2022 m. kovo 10 d.	Mokytoja Rasa Vensienė	Šakių „Varpo“ mokykla, J. Basanavičiaus g. 8, Šakiai
Literatūrinė Sūduva. Trumpojo rašinio konkursas „Senelių daiktai pasakoja...“ (su iliustracijomis, nuotraukomis)	Kovo–balandžio mėn.	Šakių „Žiburio“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytojų metodinė grupė	V. Kudirkos g. 33, Šakiai
Sūduvos metams paminėti. Projektas „Mano sielos katekizmas“ (gimtosios tarmės žodžių rinkimas, žodynėlio sudarymas)	Vasario–balandžio mėn.	Šakių „Žiburio“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytojų metodinė grupė	V. Kudirkos g. 33, Šakiai
Laisvalaikio valandos. Sūduvos autorių knygų skaitymo popietė.	Gegužės mėn.	Šakių „Žiburio“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytojų metodinė grupė	V. Kudirkos g. 33, Šakiai
Susitikimas su kalbininku (pagal galimybę, jei sutiks atvykti).		Šakių „Žiburio“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytojų metodinė grupė	V. Kudirkos g. 33, Šakiai
„Lietuvninkai mes esam gimę...“ J. Zauerveinas	2022 m. kovo 7 d.	Lekėčių mokykla-daugiafunkcis centras	Pušyno g. 8, Lekėčiai, Šakių rajonas

Kaip linksniuoti vyrų pavardes?

Pavardės linksniuojamos pagal tai, kuriai linksniuotei priklauso. Skirtingoms linksniuotėms priklausančios pavardės yra linksniuojamos skirtingai. Bendrašaknės pavardės, jei jų linksniuotės skirtingos, linksniuojamos skirtingai (pvz. Razmus ir Razmas, Norvila ir Norvilas). Analogiškai linksniuojami ir vardai (pvz. Bronius, Bronys, Valius, Valys).

Pavardžių linksniavimo pavyzdžiai

Linksniuotė	-(i)a			-(i)u		-(i)o	-ė
Galūnė	-as	-is,	-ys	-us	-ius	-a	-ė
V.	Norvilas	Norvilis	Luckys	Luckus	Vėlius	Norvila	Lindė
K.	Norvilo	Norvilio	Luckio	Luckaus	Vėliaus	Norvilos	Lindės
N.	Norvilui	Norviliui	Luckiui	Luckui	Vėliui	Norvilai	Lindei
G.	Norvilą	Norvilį	Luckį	Luckų	Vėlių	Norvilą	Lindę
Įn.	Norvilu	Norviliu	Luckiu	Luckumi	Vėliumi	Norvila	Linde
Vt.	Norvile	Norvilyje	Luckyje	Luckuje	Vėliuje	Norviloje	Lindėje
Š.	Norvilai!	Norvili!	Lucky!	Luckau!	Vėliau!	Norvila!	Linde!

Parengta pagal VLKK komisijos medžiagą

Taisyklingai rašykime žodžių trumpinius:

Rajonas – r. ;
Kelias – kel.;
Savivaldybė – sav.;
Takas – tak.;
Seniūnija- sen,;
Sklypas – skl.;
Miestas – m.;
Butas – b., bt.;
Miestelis – mstl.;
Numeris – Nr., nr.;
Kaimas – k.;
Skersgatvis – skg.;
Prospektas – pr.;
Akligatvis – aklg.;
Alėja – al.;
Korpusas – K;
Skveras – skv.;
Bendrovė – b-vė;
Aikštė – a.;
Apylinkė – apyl., a.;
Plentas – pl.;

ATMINTINĖ IŠKABŲ (VIEŠŲJŲ UŽRAŠŲ) SAVININKAMS

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 2, 17 straipsniuose nurodoma, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba ir Lietuvos Respublikos viešieji užrašai yra tik valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.20 straipsnio 2 dalis sako, kad Lietuvos Respublikoje įregistruoto juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimas ginamas pagal Lietuvos Respublikos teisę. Mažmeninės prekybos taisyklių 4 punkte akcentuojama, kad įmonės pavadinimas nurodomas iškaboje. Matomoje vietoje, prie įėjimo į įmonę, nurodomas jos darbo laikas. Visi užrašai turi būti valstybine kalba. Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių 2 ir 6 punktai nustato, kad viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti (registruoti arba pateikti su valstybės ar savivaldos institucijų leidimu).

Iškaboje vardas pateikiamas pagal registravimo liudijimą (visas arba taisyklingai sutrumpintas). Viešbučiuose, bankuose, tarptautinio transporto, turizmo firmose rašytinė informacija (ne iškabos!), susijusi su užsieniečių aptarnavimu, greta valstybinės kalbos gali būti skelbiama tradicinėmis tarptautinio bendravimo kalbomis, tačiau jų formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba. Jei įstaigos ar įmonės (ypač aptarnavimo, paslaugų srities) turi registruotus firmų, prekių ar paslaugų ženklus, tai jų iškaboje (Lietuvos vartotojui, turinčiam teisę gauti reikiamą informaciją valstybine kalba) turi būti nurodyta tiesioginės reikšmės žodis, keli žodžiai (parduotuvė, kavinė, restoranas, viešbutis, biuras, valiutos keitykla, grožio salonas) arba prekių (paslaugų) rūšių bendriniai žodžiai (maisto prekės, lietuviška avalynė, raštinės reikmenys, viskas sodininkams, techninė priežiūra, įgaliotasis atstovas, platintojas, verslo paslaugos, bankinės konsultacijos ir t. t.). Jei plakatuose, gatvių, keleivinio transporto stotelių skyduose, prekylangiuose ir kitur registruoti užsienio firmų, prekių ar paslaugų ženklai kartu teikiami su tekstu (šūkiais) kitomis kalbomis, tai jie (kaip rašytinė informacija – viešieji užrašai) turi atitikti Valstybinės kalbos įstatymą ir turi būti verčiami.

2022 m. spalio 6 d.

Dalyvaukime lietuvių kalbos dienose

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2022 m. kviečia septintą kartą surengti Lietuvių kalbos dienas Lietuvos įstaigose, visuomeninėse organizacijose ir lietuvių bendruomenėse užsienyje. Atsižvelgdama į pandeminę situaciją, Kalbos komisija siūlo 2022 m. Lietuvių kalbos dienų renginius organizuoti vasario–gegužės mėn.

Lietuvių kalbos dienų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje.

Iniciatoriai nuoširdžiai prašo visų prisidėti prie akcijos ir surengti renginių, kurie būtų skirti lietuvių kalbai, jos mokymuisi ir sklaidai, lietuvių kalbą, literatūrą ir kultūrą puoselėjusioms asmenybėms ir pan. 2022 m. Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Pranciškaus Skorinos metais, nes sukanka 500 metų, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išspausdinta pirmoji knyga – Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ – ir Vilniuje įkurta pirmoji Rytų Europos spaustuvė. Atsižvelgdami į tai, siūlytume prisiminti pirmąsias lietuvių raštijos knygas – katekizmą, gramatiką, žodyną, romaną ir kt. 2022 m. skatinkime daugiau skaityti ir kalbėti apie knygas ir jų reikšmę, aptarkime naujausius lietuvių ir užsienio autorių kūrinius, surenkime susitikimų ir diskusijų, konkursų, paskaitų ir pan.

Šiemet tikrai turime paminėti Klaipėdos krašto rašytoją Ievą Simonaitytę, gimusią prieš 125 metus, poetą Bernardą Brazdžionį, kurio 115-ąsias gimimo metines šiemet minime, prieš 100 metų gimė rašytojai Jonas Avyžius ir Jonas Mikelinskas.

Gražias gyvenimo sukaktis šiemet švenčia ir mūsų krašto šviesuoliai: kalbininkė daktarė Rima Bacevičiūtė-Bakšienė, 19 knygų, monografijų ir kompaktinių plokštelių autorė ir bendraautorė, nuoširdžiai tyrinėjanti gimtąją šnektą, ir humanitarinių mokslų daktaras, docentas, politikas, knygos „Jono Jablonskio akcentologija“ (1977) ir mokslinių straipsnių autorius Arvydas Vidžiūnas.

Vasario viduryje Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje bus skelbiamas Lietuvių kalbos dienų renginių planas (žr. 2021 m. planą www.vlkk.lt_veikla_Lietuvių kalbos dienos). Šakių rajono savivaldybės Lietuvių kalbos dienų renginių planą taip pat bus galima rasti savivaldybės interneto svetainėje www.sakiai.lt (žr. „Gyventojams“ – „Kalbos kertelė“ – „Lietuvių kalbos dienos“).

Įstaigos, organizacijos, bendruomenės ar klubai, ketinantys rengti lietuvių kalbos populiarinimo renginį (ar renginius), turėtų iki vasario 3 d. pateikti (atsiųsti el. paštu rimutė.grusienė@sakiai.lt) informaciją, kurioje būtų nurodyta: įstaigos pavadinimas ir adresas, lietuvių kalbai skirtų renginių pavadinimai ir datos.

Lietuvių kalbos dienos – dovana gimtajai kalbai, tarmėms. Dalyvaukime šioje kilnioje akcijoje, nes mūsų tauta tikrai yra verta gražios lietuvių kalbos – ne veltui 1992 m. UNESCO lietuvių kalbą išrinko pačia gražiausia kalba pasaulyje.

Kijevas ir Kyjivas

Valstybinė lietuvių kalbos komisija nusprendė įteisinti du Ukrainos sostinės pavadinimus – šalia tradicinio „Kijevas“ bus galima naudoti ir „Kyjivas“.

Lietuvinant iš ukrainiečių kalbos paprastai išsaugomi fonetiniai ypatumai, tačiau istorija lėmė, jog stambesnių geografinių objektų vietovardžiai į lietuvių kalbą anksčiau atėjo per rusėnų kalbą ir įsitvirtino kitokiomis formomis. Tokių vietovardžių dabar teikiami du variantai, plg.: Lvovas ir Lvivas, Charkovas ir Charkivas, Černigovas ir Černihivas ir t. t.

Taisyklingai rašykime žodžių trumpinius:

Rajonas – r. ;
Kelias – kel.;
Savivaldybė – sav.;
Takas – tak.;
Seniūnija- sen,;
Sklypas – skl.;
Miestas – m.;
Butas – b., bt.;
Miestelis – mstl.;
Numeris – Nr., nr.;
Kaimas – k.;
Skersgatvis – skg.;
Prospektas – pr.;
Akligatvis – aklg.;
Alėja – al.;
Korpusas – K;
Skveras – skv.;
Bendrovė – b-vė;
Aikštė – a.;
Apylinkė – apyl., a.;
Plentas – pl.

KAIP RAŠYTINA?

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

Artėja Vasario 16-oji (... 16-osios šventė).

Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

Po mėnesio minėsim Kovo 11-ąją (... 11-osios šventę).

Lietuvos Nepriklausomybės Aktas arba tiesiog

Vasario 16-osios aktas (ne ... 16-osios Aktas).

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas

Lietuvos Nepriklausomybės Aktas

Nepriklausomybės Aktas arba tiesiog

Kovo 11-osios aktas (ne... 11-osios Aktas).

ĮSIDĖMĖTINA. Ypatingos reikšmės dokumentų visi pavadinimo žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ 2.6.2 papunktis).

Valstybinė kalbos inspekcija parengė metodinę medžiagą, kurioje pateikiama viešųjų užrašų pavyzdžių, įvertintų pagal galiojančius teisės aktus, pateikiami „viešojo užrašo“, „viešosios informacijos“ ir kitų aktualių sąvokų išaiškinimai, nubrėžiama takoskyra tarp viešojo užrašo ir prekių ženklo, tarp viešosios ir privačios erdvės, nepamiršti ir reguliavimo užribyje liekantys prekių ženklai.
Metodika skirta reklamos agentūroms, restoranų, kavinių ir barų, klinikų ir grožio salonų savininkams, prekybos centrams ir kitam verslui bei savivaldybių administracijoms.

Leidinį rasite čia

Visa būtina informacija – internete

Kad rašomi ir sakomi tekstai būtų taisyklingi ir sklandūs, paprasčiausias ir greičiausias būdas – naudotis interneto svetainėmis.

Išsami, susisteminta informacija apie Kalbos klaidų sąrašą (http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/didziosios-klaidos), tartį ir kirčiavimą, terminiją, svetimžodžių atitikmenis, Lietuvos vietovardžius, juridinių asmenų pavadinimus, svetimvardžių rašymą, švietimo srities, rašybos ir skyrybos aktualijas, asmenvardžius pateikiama VLKK interneto svetainės dalyje „Aktualiausios temos“ (http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos).

Kilus neaiškumų dėl žodžių rašybos, reikšmės, linksnių, prielinksnių, įvairių formų vartojimo, sakinio skyrybos ir pan., pasinaudokite Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) interneto svetainės (http://www.vlkk.lt/) Konsultacijų banku (http://www.vlkk.lt/konsultacijos). Paieškos langelyje įrašius reikiamą žodį ar žodžio dalį, bus atverti visi su tuo žodžiu susiję interneto svetainėje esantys įrašai. Jei Konsultacijų banke nėra užklausą atitinkančių įrašų, paspauskite nuorodą „Užduoti klausimą“ ir pateikite klausimą konsultantams. Atsakymą gausite elektroniniu paštu.

VLKK interneto svetainės dalyje „Nutarimai“ (http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai) galima rasti visus VLKK nutarimus ir rekomendacijas.

Informacija apie Valstybinės kalbos inspekcijos veiklą, valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą reglamentuojantys teisės aktai, daug naudingų patarimų kalbos vartotojams pateikiami interneto svetainėje https://vki.lrv.lt/.

Daug atsakymų, susijusių su dokumentų kalba, rasite „Kanceliarinės kalbos patarimų“ svetainėje (http://kanceliariniaipatarimai.lki.lt/).

Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistema (http://lkiis.lki.lt/) naudinga norintiems pasinaudoti žodynų ištekliais. Šioje svetainėje paskelbtos elektroninės „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“, „Sinonimų žodyno“, „Antonimų žodyno“, „Frazeologijos žodyno“, „Sisteminio lietuvių kalbos žodyno“, „Palyginimų žodyno“ versijos. Taip pat šioje svetainėje pateikiami Istorinių vietovardžių duomenų bazėje, Pavardžių duomenų bazėje, Lietuvos vietovardžių geoinformacinėje duomenų bazėje, Tarmių archyve sukaupti duomenys ir kt.

„Lietuvių kalbos žodyną“ (rengtą nuo 1941 iki 2002 metų), sudaro 20 tomų, kuriuose aprašyta apie pusė milijono lietuvių kalbos žodžių. Dabar galima pasinaudoti ir elektroniniu šio žodyno variantu (http://www.lkz.lt/).

Pasitikrinti tarptautinių žodžių reikšmes galima elektroniniame „Tarptautinių žodžių žodyne“ (https://www.zodziai.lt/).

„Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ (http://bkz.lki.lt/) – tai naujas norminamasis leidinys, atspindintis realiai funkcionuojančią kalbos leksiką, taisyklingą bendrinės kalbos žodžių vartoseną.

Informacija apie Lietuvoje registruotus vardus pateikiama interneto svetainėje http://vardai.vlkk.lt/.

Dėl termino tikslumo ar vartojimo galima pasinaudoti Lietuvos Respublikos terminų banku (http://www.lrs.lt/pls/tb/tb.search).

Europos žodyno „Eurovoc“ interneto svetainėje (http://www3.lrs.lt/pls/ev/ev.main) pateikiamas sisteminis terminų, įvairių žodžių ir žodžių junginių, frazių sąrašas.

Interneto svetainė „Pasaulio vietovardžiai“ (http://pasaulio-vardai.vlkk.lt) skirta norintiems taisyklingai parašyti bet kurį pasaulio vietovardį.

„Tarties žodynas“ (http://tekstynas.vdu.lt/tarties-zodynas/) skirtas visiems, kurie mokosi taisyklingos lietuvių kalbos tarties, ir tiems, kurių veikla susijusi su viešuoju kalbėjimu.

Žodžių rašybą galima pasitikrinti interneto svetainėje https://rasyba.lietuviuzodynas.lt/.

Kabučių ir brūkšnių tvarkyklę rasite svetainėje http://tmp.vhost.lt/lari/.

Jei nesate tikri dėl lietuviško vietovardžio formos ar rašybos, pasinaudokite elektroniniu „Vietovardžių žodynu“ (http://vietovardziai.lki.lt/).

„Lietuvių pavardžių žodyne“ (http://pavardes.lki.lt/) surašytos beveik visos dabartinės Lietuvos gyventojų pavardės.

Sukirčiuoti žodį padės kirčiuoklė http://donelaitis.vdu.lt/main.php?id=4&nr=9_1.

2022-03-24

Kviečiame naudotis „Kirčiuokliu“

Naudodamasis šia automatine kirčiavimo priemone kiekvienas gali susikirčiuoti rišlų tekstą. Tai ypač svarbu dėstytojams, rengiantiems tekstus skaityti auditorijoje ar kitokias užduotis, o besimokantiesiems – tekstus taisyklingai perskaityti ar pasitikrinti žodžių kirčiavimą.

Rengiant atsižvelgta į lietuvių kalbą dėstančių dėstytojų pageidavimus ir pateiktos vienodai rašomos, bet skirtingai kirčiuojamos formas. Įtraukti beveik visi šiuo metu „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiami kirčiavimo variantai.

https://kalbu.vdu.lt/ mokymosi-priemones/kirciuoklis/

Valstybinės kalbos inspekcijos informacija

Ar taisyklingas pasakymas „leisti atostogų“?

Leisti atostogų reiškia atostogų davimą ir įforminimą: Prašau leisti 7 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų (arba 7 kalendorines dienas kasmetinių atostogų) nuo 2022 m. sausio Gali būti vartojama išleido atostogauti, išleido į atostogas, bet netinka pasakymai su naudininku: Išleido atostogoms (taisoma atostogų) nuo spalio 1 dienos. Kai įvardijamas dienų skaičius (kiek dienų išeinama atostogų), galimas ir laiko naudininkas: Prašau leisti atostogų 7 kalendorinėms dienoms.

„Atostogpinigiai“ ar „komandiruotpinigiai“?

Abu dūriniai yra taisyklingi. Atostogpinigiai (taip pat vadinami atostogų, atostoginiais pinigais arba tiesiog atostoginiais) – darbo užmokestis, mokamas už atostogų laiką; komandiruotpinigiai – pinigai, mokami komandiruotės išlaidoms atlyginti (komandiruotpinigiai yra įrašyti į Europos terminų žodyną „Eurovoc“). Žodžiai atostoginiai, atostogpinigiai teikiami „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ antraštyne.

Ar vartotinas pasakymas „mokomosios atostogos“?

Terminas taisyklingas, tik gali painiotis su mokamomis atostogomis. Geriau tiktų mokymosi atostogos (žr. Europos terminų žodyną „Eurovoc“). Rašte galima formuluoti ir taip: Išleisti (Leisti) atostogų mokytis.

„Atšaukti iš atostogų“ ar „atšaukti atostogas“?

Abu žodžių junginiai yra taisyklingi. „Kanceliarinės kalbos patarimuose“ rašoma, kad veiksmažodis atšaukti gali reikšti: 1. dokumento galiojimo panaikinimą ar liepimą nedaryti numatyto darbo, pvz., atšaukti konferenciją; 2. asmens sugrąžinimą, nurodymą grįžti, pvz., atšaukė iš atostogų.

Ar taisyklingas sakinys „Jis dabar yra atostogose“?

Taisyklingas. Kurį laiką ne visai tinkamu laikytas ir todėl taisytas (žr. Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 2002, p. 43). Vietininkas atostogose dabar pripažįstamas bendrinės kalbos norma. Naujuose „Kalbos patarimuose“ (Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003) teigiama, kad vietininkas galimas vartoti būviui su laiko atspalviu reikšti, pvz., Vedėjas dabar yra atostogose. Plačiau žr. J. Klimavičius. Einu atostogų – esu atostogose // Gimtoji kalba, 2005, Nr. 6, p. 13–15.

Pailgintos atostogos“ ar „prailgintos atostogos“?

Terminas yra pailgintos atostogos. Prailgintos atostogos – netaisyklingas pasakymas.

„Mokamos atostogos“ ar „apmokamos atostogos“, „nemokamos atostogos“ ar „neapmokamos atostogos“?

Taisyklingi pasakymai mokamos atostogos ir nemokomos atostogos. Pasakymai apmokamos ir neapmokomos atostogos – netaisyklingi. Žodis apmokamas nevartotinas reikšme „už pinigus gaunamas, toks, už kurį reikia mokėti“. Šis žodis turi būti vartojamas be priešdėlio ap-.

„Atostogos vaikui prižiūrėti“ ar „vaiko priežiūros atostogos“?

Atostogos vaikui prižiūrėti – tinka tada, kai pabrėžiama paskirtis (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas); kaip neutralus terminas geriau vaiko priežiūros atostogos.

Atostogos už praeitus metus“ ar „praeitų metų atostogos“?

Atostogos už ką – tinka, kai pabrėžiamas laikas, už kurį atostogos suteikiamos, pvz.: Atostogos už šį laikotarpį neteikiamos. Gavo atostogas už praeitus metus. Atostogoms apibūdinti vartojamas kilmininkas: praeitų metų atostogos.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banke (http://www.vlkk.lt/konsultacijos) pateiktą informaciją

2022-02-09

Helovinas ar Helovynas?

Helovino šventės papročiai turi keltiškas šaknis, o žodis ateina iš anglų kalbos (Halloween). Pavadinimas radosi sutraukus ilgesnį šventės pavadinimą All Hallow Even (arba All Saints' Eve) – Visų šventųjų išvakarės (spalio 31 d.).

Pagal Valstybinės kalbos komisijos 60-ojo nutarimo 7 p. svetimžodis iš anglų kalbos adaptuojamas su trumpuoju i – Helovinas, tačiau diskutuojama dėl balsio i ilgumo grafinės raiškos anglų kalboje, taigi galimas ir variantas su ilguoju Helovynas.
Variantui Helovynas Kalbos komisija pritarė 2020 m. lapkričio 26 d. posėdyje.

Galimi lietuviški atitikmenys Vaiduoklių šventė, Šiurpnaktis. Kartais pavartojamas ir žodis Šmėklinės.

Daugiskaita ar vienaskaita vartojama nusakant profesinių švenčių pavadinimus?

Kalbant apie šventes, dienas ir panašias progas, susijusias su tam tikra žmonių grupe (pagal profesiją, specialybę, socialinę padėtį ir pan.), vartotina daugiskaita, pavyzdžiui: Mokytojų, studentų, gydytojų, karių, darbininkų diena ir pan.

Vienaskaitos formos vartojamos apibendrinta simboline reikšme – jomis žymimos sąvokos, kurioms teikiama išskirtinė reikšmė ir pagarba, pavyzdžiui: Motinos diena, Tėvo diena, Moters diena (žr. Kalbos patarimai. Kn. 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas, Vilnius, 2002, p. 21).

Plačiau žr. banko įrašą profesinių švenčių pavadinimai.

Dažniausios klaidos, daromos viešosiose kalbose

Verslo, politikos ir visuomenės veikėjams dažnai tenka sakyti viešas kalbas. Tai, kad vertinant žmogų vienas iš svarbiausių kriterijų yra kalba, sunku būtų paneigti. Apie kalbėtoją pirmiausia sprendžiama pagal tai, kaip sklandžiai, raiškiai ir įtikinamai jis kalba. Vieša kalba turi didelį poveikį visuomenei. Ne kiekvienam lemta būti geru oratoriumi, bet paisyti kalbos kultūros privalu visiems.

Netaisyklingai	Taisyklingai	Pavyzdys
bendroje sumoje	iš viso	Bendroje sumoje (=Iš viso) norimų rezultatų negauta
daugumoje atvejų	daugeliu atvejų, dažniausiai	Daugumoje atvejų (=Daugeliu atvejų; Dažniausiai) valdžios institucijų įsikišimas nieko nepakeistų
gavosi	išėjo	Norėjo kaip geriau, gavosi (=išėjo) kaip visada
imidžas	įvaizdis	Tokie pareigūnų veiksmai kenkia policijos imidžui (=įvaizdžiui)
išdavoje	dėl, todėl	Bankroto išdavoje (=Dėl bankroto) nukentės darbuotojai
įtakoja	daro įtaką	Politika įtakoja visuomenės pasirinkimą (=daro įtaką visuomenės pasirinkimui)
įtakoje	dėl ko; kam paveikus	Pramonininkų įtakoje (=Pramonininkams paveikus) priimti sprendimai dar svarstytini
kaip taisyklė	paprastai, dažniausiai, visada	Kaip taisyklė (=Kaip visada), į pasiūlymus neatsižvelgta
klausti pas ką	klausti ką, klausti ko	Klausti galite pas savo vadovus (=savo vadovų)
laike ko	per ką, po ko, ko metu	Laike šios kadencijos (=per šią kadenciją) buvo labai teigiamai vertinamų dalykų
matomai	matyt	Per ataskaitinį laikotarpį, matomai (=matyt), buvo padaryta ne viskas
neužilgo	netrukus	Neužilgo (=Netrukus) bus pareikalauta atsakomybės
pasėkoje	todėl, dėl to	Nekompetentingų sprendimų pasėkoje (=Dėl nekompetentingų sprendimų) padėtis tapo sunkiai kontroliuojama
pilnumoje	visiškai, visai, galutinai	Įstatymas pilnumoje (=visiškai, galutinai) įsigalios tik po kurio laiko
praanalizuoti	išanalizuoti	Susidariusią padėtį siūlytume praanalizuoti (=išanalizuoti) dar kartą
prabalsuoti	balsuoti, nubalsuoti, baigti balsuoti	Šį kartą visuomenė prabalsavo (=balsavo) vangiai
tame tarpe	tarp jų	Politikų, tame tarpe (=tarp jų) aukščiausių politikų, nuomonės verčia suklusti
užmanymas	sumanymas, mintis, idėja, planas	Ir geriausią užmanymą (=sumanymą) gali sužlugdyti neveiklumas
užskaityti	įskaityti	Jų pastangos bus užskaitytos (=įskaitytos)
viskas tvarkoje	viskas gerai	Užtikriname, kad viskas tvarkoje (=gerai)
visumoje	1. apskritai, iš viso 2. visas	Visumoje (=Apskritai) tuo nebuvo pasirūpinta. Nutarimą siūlome priimti visumoje (=visą)

Viešai kalbantys asmenys daugiausia daro kirčiavimo klaidų.

Reikia įsidėmėti, kaip kirčiuoti kai kuriuos tam tikras priesagas turinčių daiktavardžių linksnius, pvz.:

-ektas: objèktas (objektù, objektè, objektùs), aspèktas, projèktas, efèktas;
-entas: oponeñtas (oponentù, oponentùs), argumeñtas, departameñtas, dokumeñtas, reglameñtas, momeñtas, parlameñtas;
-esas: procèsas (procesù, procesè, procesùs), progrèsas;
-etas: biudžètas (biudžetù, biudžetè, biudžetùs), komitètas;
-grafas: paragrãfas (paragrafù, paragrafè, paragrafùs);
-imas: sprendìmas (sprendimù, sprendimè, sprendimùs), pareiškìmas, susirinkìmas;
-ininkas: kariniñkas (karininkù, karininkùs), šaliniñkas, valdiniñkas;
-istas: specialìstas (specialistù, specialistùs);
-yva: perspektyvà (su perspektyvà, perspektyvàs), prerogatyvà, alternatyvà;
-metras: kilomètras (kilometrù, kilometrè, kilometrùs);
-ogas: dialògas (dialogù, dialogè, dialogùs), pedagògas, psichològas;
-olis; alkohòlis (alkoholiù), monopòlis;
-ūra: procedūrà (su procedūrà, procedūràs), kandidatūrà, diktatūrà.

Reikia vengti priešdėlinių veiksmažodžių kirčio atitraukimo, pvz.:

pažeĩdžia (ne pàžeidžia);
pakeĩčia (ne pàkeičia);
suteĩkia (ne sùteikia);
nedraũdžia (ne nèdraudžia);
nekeĩčia (ne nèkeičia) ir t. t.

Kalbėtojams nemažai problemų sukelia ir prieveiksmių kirčiavimas, pvz.:
detaliaĩ (ne detãliai);
natūraliaĩ (ne natūrãliai);
maksimaliaĩ (ne maksimãliai);
minimaliaĩ (ne minimãliai);
oficialiaĩ (ne oficiãliai);
realiaĩ (ne reãliai);
aktyviaĩ (ne aktỹviai);
objektyviaĩ (ne objektỹviai);
absoliučiaĩ (ne absoliùčiai) ir t. t.

Daugiau patarimų žr. Jonas Šukys. KALBOS PATARIMAI POLITIKAMS IR VISIEMS KALBŲ SAKYTOJAMS, 2000.

Informacija iš Valstybinės kalbos inspekcijos interneto svetainės (http://www3.lrs.lt/pls/inter/www_tv.show?id=6927,1,30)

ATMINTINĖ IŠORINĖS REKLAMOS (KITŲ VIEŠŲJŲ UŽRAŠŲ) SAVININKAMS

Reklaminės veiklos subjektai, Šakių rajono savivaldybės teritorijoje projektuodami, įrengdami ir skleisdami išorinę reklamą, kartu naudodami prekių ženklus, turi laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų.

Reklamos įstatymo 4 str. 1 d.:

Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai.

Reklamos įstatymo 12 str. 4 d.:

Išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais.

Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-07-30 įsakymu Nr. 4-670 patvirtintas Išorinės reklamos įrengimo taisykles:

Iškaba – ant (prie) reklaminės veiklos subjekto buveinės pastato arba reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos įrengiamas reklaminis įrenginys, ant kurio pateikiama informacija: reklaminės veiklos subjekto pavadinimas ir (arba) reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikomas ant reklaminės veiklos subjekto buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų pateiktas reklaminės veiklos subjekto pavadinimas, jo prekybos ar paslaugų teikimo vietos arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas.

Iškaboje taip pat gali būti nurodytas prekių ženklas, emblema, darbo laikas, reklaminės veiklos subjekto (fizinio asmens) vardas, pavardė.

Prekių ženklų įstatymo 2 str.:

Prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai.

Prekių ženklas gali būti teikiamas (toks, koks registruotas!) tik kaip sudėtinė iškabos ar kito viešojo užrašo dalis.

Valstybinės kalbos įstatymo 17 str.:

Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

Valstybinės kalbos įstatymo 23 str.:

Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 str.:

Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba.
Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.

Pastaba. Reklaminės veiklos subjektai, norintys įrengti išorinę reklamą, turi gauti leidimą. Leidimus įrengti išorinę reklamą išduoda Šakių rajono savivaldybės administracijos Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus architektas Mantas Paketuris (Bažnyčios g. 4, Šakiai, 307 kab., tel. (8 345) 66 132).

2022-10-06

Žolinė ar Žolinės?

Oficialus šventės pavadinimas – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena) (žr. švenčių dienų pavadinimus Darbo kodekse). Tik vienaskaitos forma (Žolinė) teikiama ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2012), ir „Lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, t. 20, p. 967). Daugiskaitos forma kartais pavartojama dėl analogijos su daugiskaitiniais švenčių pavadinimais (plg. Kalėdos, Velykos, Joninės, Petrinės, Kazimierinės).

Šventės pavadinimas kirčiuojamas dvejopai. Pirmenybė teikiama 2-ajai kirčiuotei: Žolìnė, Žolìnės, Žolìnę..., tačiau galimas ir 1-osios kirčiuotės variantas: Žõlinė, Žõlinės, Žõlinę... (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“; „Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinyną“, 2008).

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banko informaciją

Apie etatus ir pareigas

Etatą reikia įsteigti, ne įvesti. P. Kniūkštos „Kanceliarinės kalbos patarimuose“ (Vilnius, 2002) teikiama įsteigti reikšmė „duoti pradžią, įkurti; labiau reiškia administracinį kūrimą, nesiejamą su konkrečia vieta: įsteigti įmonę, mokyklą, komitetą, etatą; įsteigti prizą, premiją“ (p. 112).

Ar taisyklinga sakyti „eiti pareigas“?

Taisyklinga. Veiksmažodis eiti vartojamas pareigų ir darbo atlikimo reikšmėmis (žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, Vilnius, 2006), pvz.: Vienu metu teko eiti net ketverias pareigas. Kartu ėjo atsakingas pareigas universitete. Moterys, einančios aukštas pareigas, irgi nesiskundžia dėmesio stoka.

Tuo pačiu verta prisiminti, kuo skiriasi „pareigos“ ir „etatas“. „Inžinieriaus etatas“ ar „pareigos“?

„Pareigos“ – vieta tarnyboje, statusas: „direktoriaus pareigos“, „inžinieriaus pareigos“.

„Etatas“ – pareigų vienetas: įsteigtas dar vienas inžinieriaus etatas. Galima „eiti inžinieriaus pareigas“ ir „dirbti visu etatu“ (ar „puse etato“).

„Konkursas pareigoms“ ar „konkursas pareigoms užimti“?

Konkursų pavadinimai sudaromi keliais būdas, gali būti ir konkursas pareigoms, ir konkursas eiti pareigas, ir konkursas pareigoms eiti (geriau eiti nei užimti).

Jei konkurso pavadinimas sudaromas su srities pavadinimu, paprastai vartojamas kilmininkas: miesto tvarkymo konkursas, gražiausios sodybos konkursas (ne konkursas gražiausiai sodybai nustatyti) (žr. Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 2002, p. 136.).

Parengta pagal P. Kniūkštos „Kanceliarinės kalbos patarimus“

Ar mokame gražiai padėkoti?

Lietuvių kalboje padėkai reikšti turime du žodžius: ačiū ir dėkui. Abu žodžiai vartojami ir šnekamojoje, ir bendrinėje kalboje; juos laikome absoliučiais sinonimais. Kai jaučiamės nepaprastai dėkingi, savo dėkingumą galime išreikšti ir taip: labai labai ačiū (dėkui), nuoširdžiai ačiū, širdingai ačiū, širdingai dėkui, šimtą kartų ačiū, labai dėkoju.

Tačiau dažnai per televiziją, radiją, renginio metu girdime, kaip reiškiama didelė padėka: Didelis ačiū Jums už nuostabią šventę; Ačiū labai, kad taip gausiai susirinkote; Sakome didelį ačiū už suteiktą pagalbą.

Tokie pavyzdžiuose minėti vertiniai (didelis ačiū, ačiū labai ir pan.) stumia senąjį tradicinį dėkojimą „labai ačiū“, „nuoširdžiai dėkoju“. Tai vis dar neišgyvendinta rusiška mada (bolšoe spasibo), kurią dar labiau sutvirtina besiveržianti anglų kalba (thank you very much).

Tad ne „didelis ačiū“, ne „ačiū labai“, o „labai ačiū“, „nuoširdžiai dėkoju“, „esu nepaprastai dėkingas“. Prieš keletą metų išrinkome gražiausią lietuvišką žodį ačiū, tad ir dėkokime lietuviškai, neskurdinkime savo gimtosios kalbos.

Dalelyčių rašyba

Dalelytė gi su vienskiemeniais nekaitomais žodžiais rašoma kartu, pvz.: argi, betgi, bentgi, ėgi, irgi, jaugi, kadgi, kaipgi, kurgi, nagi, negi, netgi, ogi, šiaipgi, taipgi, tengi, tuojgi, vėlgi, visgi..., o su kaitomais vienskiemeniais, daugiaskiemeniais ir žodžių samplaikomis – atskirai, pvz.: kas gi, ko gi, ką gi, dėl to gi, kuris gi, visi gi, sakau gi, kada gi, tenai gi, kodėl gi, tuojau gi, užtai gi, užtat gi, vis tiek gi, kur nors gi, kaip nors gi, vien tik gi...

Išimtys: kadangi, nejaugi, taipogi.

Vis

Dalelytė vis visada rašoma atskirai, pvz.: vis dirba, vis skaito, vis tiek, vis vien, vis dėlto...

Įsidėmėti! Tik su dalelyte gi ji rašoma kartu: visgi (taikoma dalelytės gi rašybos taisyklė).

Per

Dalelytė per visada rašoma atskirai nuo kitų žodžių, pvz.: per platus, per didelis, per anksti, per aukštai, ne per seniausiai... Visada dviem žodžiais ir atskirai nuo kitų žodžių rašoma per daug, pvz.: per daug kalba, per daug vandens, per daug storas, per daug plačiai...

Įsidėmėti! Vienu žodžiu rašomas prieveiksmis pernelyg, nepernelyg.

Bet, kai, kaži(n), nors

Dalelytės bet, kai, kaži(n), nors, sudarančios samplaikinius įvardžius ir prieveiksmius, rašomos atskirai nuo įvardžio ar prieveiksmio, pvz.: bet kas, bet koks, bet kuris, kai kas, kai koks, kai kuris, kaži(n) kas, kaži(n) koks, kaži(n) kuris, kas nors, koks nors, kuris nors; bet kada, bet kaip, bet kiek, bet kur, kai kada, kai kiek, kai kur, kaži(n) kada, kaži(n) kaip, kaži(n) kiek, kaži(n) kur, kada nors, kiek nors, kur nors...

Neiginys ne rašomas kartu su daiktavardžiais, būdvardžiais, veiksmažodžiais, jų formomis ir būdvardiniais prieveiksmiais, kai šiems žodžiams suteikia priešingą ar kitą reikšmę, pvz.: darbas – nedarbas, sąmonė – nesąmonė, tvarka – netvarka; rašo – nerašo, linksmas – nelinksmas, greitas – negreitas, skaito – neskaito, girdėjęs – negirdėjęs, skaitomas – neskaitomas, gražiai – negražiai, naujas – nenaujas.

Kai suteikia kitą reikšmę, neiginys ne kartu rašomas su įvardžiais ir įvardiniais prieveiksmiais, pvz.: koks – nekoks (prastas), savas – nesavas (keistas), kaip – nekaip (prastai).

Su daiktavardžiais, būdvardžiais, veiksmažodžiais, jų formomis ir būdvardiniais prieveiksmiais neiginys ne rašomas atskirai, kai išsakomas prieštaravimas arba lyginimas, pvz.: Rašiau ne mėlynu, bet juodu rašalu. Salomėja Nėris mokytojavo ne Šiauliuose, o Panevėžyje. Diktantą rašyk ne greitai, o atidžiai. Parašykite ne daugiau kaip tris puslapius. Jis ne greičiausiai išsprendė.

Dalelytė ne visada rašoma atskirai nuo įvardžių ir skaitvardžių, pvz.: ne aš, ne tu, ne mes, ne mano, ne tas, ne toks, ne koks, ne kiekvienas, ne vienas, ne dešimt, ne pirmas.

Dalelytė ne visada rašoma atskirai nuo įvardinių, skaitvardinių, sudurtinių, sudėtinių, kai kurių daiktavardinių ir neaiškios kilmės prieveiksmių, pvz.: ne visada, ne visados, ne visai, ne visur, ne kitur, ne tiek, ne taip, ne kitaip, ne ten, ne čia, ne dviese, ne trise, ne vienaip, ne antraip, ne laiku, ne namie, ne namo, ne vakar, ne dabar, ne itin, ne nuolat, ne staiga, ne veltui, ne visuomet, ne tuomet, ne todėl, ne paeiliui, ne pakeliui, ne tuojau, ne kasdien, ne šiemet, ne šiandien, ne šįryt, ne dukart, ne bet kaip, ne iš lėto, ne be reikalo, ne per daug...

Įsidėmėti! Kartu rašomi prieveiksmiai nedaug, nearti, netoli, netoliese.

Neigiamosios dalelytės rašomos atskirai nuo prielinksnių ir kitų dalelyčių, pvz.: ne prie lango, ne pas auklėtoją, ne dėl tavęs, ne tik, ne vien...

Sudėtinių įvardžių ir prieveiksmių viduje tarp dviejų vienodų žodžių esanti dalelytė ne visada rašoma atskirai nuo tų žodžių, pvz.: kas ne kas, koks ne koks, kuris ne kuris, kur ne kur, kada ne kada, vos ne vos.

Nebe

Dalelytė nebe su kitais žodžiais rašoma panašiai kaip ne:

- kartu su veiksmažodžiais, jų formomis, būdvardžiais ir būdvardiniais prieveiksmiais, pvz.: nebešneka, nebegalėdamas, nebesuprantamas, negeras, nebegerai, nejauku, netoli;

- atskirai nuo daiktavardžių, įvardžių, skaitvardžių ir nuo kitų prieveiksmių, nuo kurių atskirai rašomas neiginys ne, pvz.: nebe poilsis (rūpi), nebe laikas (miegoti), nebe vienas, nebe visur, nebe taip...;

- atskirai nuo visų žodžių, kai pasakomas prieštaravimas, pvz.: Nebe skaito, o rašo. Dangus nebe mėlynas, o pilkas.

Nė, nei

Dalelytės nė, nei rašomos atskirai nuo kitų žodžių, pvz.: Nė nemanė ten eiti. Nė šalčio nebijo. Nė vienas lapelis nejudėjo. Nei šviečia, nei šildo. Nebuvo nei saulės, nei vėjo.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktą medžiagą

Nutarimas dėl didžiųjų klaidų paskelbtas negaliojančiu, bet kalbos taisyklingumo reikalavimai neatšaukti

2019 m. sausio 31 d. Kalbos komisija priėmė nutarimą Nr. N-1 (171) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 68 „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“ pripažinimo netekusiu galios“.

Šis Kalbos komisijos sprendimas neatšaukia nei taisyklingumo reikalavimų, nei pareigos viešojoje kalboje laikytis bendrinės kalbos normų.

Visi minėto nutarimo sąraše teikti žodžių reikšmių, žodžių sandaros, sintaksės (linksnių, prielinksnių, sakinio dalių ir sakinių jungimo, žodžių tvarkos), tarties atvejai ir toliau laikomi klaidomis. Buvęs Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas kaip Kalbos klaidų sąrašas teikiamas Kalbos komisijos svetainėje (http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/didziosios-klaidos).
Primintina, kad daugiau patarimų, rekomendacijų kalbos klausimais galima rasti Konsultacijų banke, „Kalbos patarimų“ knygose, kituose norminamuosiuose leidiniuose.

Kalbos normos peržiūrimos nuolat, artimiausiu metu planuojama paskelbti tarties, rašybos, skyrybos ir kt. taisykles.

Nuo praėjusių metų spalio keturiuose posėdžiuose (2018 m. spalio 4 d., lapkričio 8 d., gruodžio 13 d. ir 2019 m. sausio 31 d.) Kalbos komisija svarstė Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo turinio ir taikymo aspektus ir nutarė panaikinti jį kaip administracinių nuobaudų taikymo priemonę.

Kalbos politikos pakomisė 2018 m. gruodžio 12 d. posėdyje konstatavo, kad Kalbos komisijos 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu patvirtintas Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas yra pasenęs, selektyvus ir neatspindi dabartinės kalbos normų. Tam 2018 m. gruodžio 13 d. posėdyje pritarė ir Kalbos komisijos nariai.
Minėtina, kad kalbos redaktoriai, stilistai, vertėjai, akademinė bendruomenė ir kalbos vartotojai jau kuris laikas kritiškai vertino dabartinių realijų neatitinkančio sąrašo nuostatas.

Siūlymų keisti sąrašo turinį gramatikos specialistai Kalbos komisijai teikė dar 2002–2003 metais, kai buvo svarstomi „Kalbos patarimai“. Jau tada matyta, kad sąraše yra diskutuotinų atvejų, kad kai kurie sintaksės dalykai galėtų būti vertinami švelniau. Tą patį konstatavo ir Kalbos komisijos Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisė, 2015–2016 m. svarstydama LEU Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros 2012–2014 m. vykdyto projekto – Lietuvių kalbos sintaksės normų ir rekomendacijų santykio su dabartine vartosena tyrimo – rezultatus: daugelis sąrašo dalykų koreguotini atsižvelgiant į gramatikos normų sistemą ir dabartinės (realiosios) vartosenos polinkius.

Tačiau dėl administracinio poveikio funkcijų jis nebuvo keistas, išskyrus dvi pirmas leksikos (skolinių) dalis. Jos iš sąrašo iškeltos 2014 m. pripažinus, kad sparčiai kintantį leksikos sluoksnį parankiau norminti „Kalbos patarimų“ knygomis, protokoliniais nutarimais. Patirtis parodė, kad ne tik leksikos, bet ir sintaksės atskirų faktų įtraukimas į sąrašą kaip administracinės atsakomybės instrumentą kliudo kalbos faktus sistemingai persvarstyti ir koreguoti.

Selektyvus kalbos klaidų sąrašas kėlė neaiškumų mokymo procese. Sudarytas pirmiausia kaip administracinių nuobaudų taikymo priemonė sąrašas jokiu būdu nebuvo tinkamas mokymo reikmėms. Bet į daugelį mokyklinių lietuvių kalbos vadovėlių jis būdavo ištisai ar dalimis perkeliamas, ilgainiui tapo mokymo ir mokyklinių darbų vertinimo priemone. Mokiniams aktualūs tik kai kurie sąrašo faktai, žinoma, su jų kalbos pavyzdžiais.
Išsamiau žr. informaciją „Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas ir ugdymo procesas“.

Kelti ir kalbos priežiūros sistemos efektyvumo klausimai. Kaip rodo tarptautinė praktika, dažnai yra paveikiau daugiau dėmesio skirti prevencijai (to ypač prašomi Kalbos inspekcijos darbuotojai ir savivaldybių kalbos tvarkytojai), o ne pasekmėms – nuobaudoms už netaisyklingą vartoseną.

LIETUVOJE ĮSIGALIOJO ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSAS

Nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas. Naujame dokumente – nemažai pasikeitimų: nebelieka tokios bausmės kaip areštas, keičiamos piniginės baudos, dalis nusižengimų perkeliami į Baudžiamąjį kodeksą.

Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) keičia iki šiol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK).

Maksimali bauda už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus yra keturi šimtai eurų.

Kaip ir anksčiau, nuobaudos numatytos už valstybinės kalbos nevartojimą juridinių asmenų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose, Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų pavadinimuose ir jų aprašuose, Lietuvoje parduodamų prekių naudojimo (vartojimo) instrukcijose, valstybinės kalbos nevartojimą atliekant tarnybines pareigas, valstybinės kalbos nevartojimą raštvedyboje ir susirašinėjant Lietuvos Respublikoje, dokumentų pateikimą nevalstybine kalba, televizijos ir radijo programų, televizijos, kino filmų nevertimą į valstybinę kalbą, autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimą.

Numatyta atsakomybė už Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų nevykdymą.

(Informacijos šaltinis http://vki.lrv.lt/lt/)

DĖL 2019 METŲ PASKELBIMO VIETOVARDŽIŲ METAIS

2018 m. birželio 14 d. Nr. XIII-1273

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas, pabrėždamas, kad senieji vietovardžiai – Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė;

įvertindamas tai, kad senuosiuose kaimų ir vienkiemių pavadinimuose glūdi etnologinė, lingvistinė, paleogeografinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis;

išskirdamas ypatingą gyvenamųjų vietų vardų reikšmę ryšiams su tėvų, senelių ir protėvių žeme puoselėti;

konstatuodamas, kad nuo sovietmečio iki šių laikų iš juridinės vartosenos jau yra išbraukta tūkstančiai istorinių vietovardžių ir stebima tolesnė jų nykimo tendencija;

siekdamas išsaugoti senuosius vietovardžius, nutaria:

1 straipsnis.

Paskelbti 2019 metus Vietovardžių metais.

2 straipsnis.

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1) sudaryti Vietovardžių metų komisiją (toliau – Komisija), kuri iki 2018 m. spalio 1 d. parengtų Vietovardžių metų programą;

2) numatyti lėšų 2019 metų valstybės biudžete Komisijos parengtai ir Vyriausybės patvirtintai Vietovardžių metų programai įgyvendinti.

SEIMO PIRMININKAS VIKTORAS PRANCKIETIS

AR GALIMA ĮTEIKTI NOMINACIJĄ?

Nominuoti – įvardyti, pavadinti, skirti kurioms nors pareigoms. Tarptautinis veiksmažodis nominuoti vartojamas ir su naudininku – reikšme „pristatyti kam“, pvz.: Mokslo pažangos premijai nominuoti trijų skirtingų sričių atstovai, ir su įnagininku – reikšme „apdovanoti kuo“ , pvz.: Spektaklio kūrėjai nominuoti keturiais „Oskarais“.

Reikėtų atsiminti, kad kultūros šviesuoliams negali būti teikiama „Aitvaro“, „Varpo“ ar „Dobilo“ nominacija, žmonės yra nominuojami, tai yra įvardijami, už kažkokius nuopelnus, teikiamos kandidatūros nominacijoms. Sakykime, Girėnų bendruomenės centras nominuotas (įvardintas) už kultūrinių tradicijų puoselėjimą ir jam bus įteikta „Aitvaro“ statulėlė, ne nominacija.

Taigi nominacijos teikti negalima, nes ji – ne daiktas, jos nepačiupinėsi. Teikime Aitvarus, Dobilus, Varpus, gėles, suvenyrus, bet ne nominacijas.

SVEIKI SULAUKĘ ŠVENTŲ KALĖDŲ...

Bene labiausiai laukiamos metų šventės oficialus pavadinimas – Kalėdos, pažyminys šventos neįeina į šventės pavadinimą ir nėra būtinas, todėl paprastai rašomas mažąja raide: šventos Kalėdos, šv. Kalėdos. Tačiau ne klaida stilistiniais sumetimais rašyti ir didžiąja raide: Šventos Kalėdos, Šv. Kalėdos.

Sveikinkime lietuviams įprastesnėmis konstrukcijomis: Sveiki sulaukę šventų Kalėdų! Džiaugsmingų šv. Kalėdų! Sveikinu Kalėdų proga!

Sveikinimai su prielinksnio su konstrukcijomis (su Naujaisiais metais) paplito dėl rusų kalbos įtakos ir baigia išstumti lietuviškus pasakymus, todėl jų geriau vengti.

Ne visada kalėdinis gali būti keičiamas žodžiu Kalėdų. Kai nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, teiktina kilmininko forma, pvz.: Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų Senelis, Kalėdų staigmena, Kalėdų atvirukas, Kalėdų koncertas, Kalėdų žaidimas ir pan.

Tačiau tais atvejais, kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, bet kitu laiku vykstantį veiksmą, pvz., kalėdinis žaidimas gali būti žaidžiamas ir ne per Kalėdas, kalėdine staltiese užtiesti stalą galime ir po Kalėdų ir t. t., arba kai atsiranda dviprasmybių, pvz.: Kalėdų prekyba, Kalėdų nuolaida, Kalėdų mugė ir kt., labiau tinka priesagos -inis, -ė, būdvardis kalėdinis,-ė.

Tik jokiu būdu neparduokime, neišparduokime bene pačios gražiausios metų šventės ir nerašykime: Kalėdų išpardavimas, Kalėdų prekyba. Ir Kalėdų nuolaidos šventę nupigintų, jos prasmę sumenkintų.

Tad teiktini žodžių junginiai: kalėdinė prekyba, kalėdinė nuolaida, kalėdinis išpardavimas ir pan.

Parengė savivaldybės kalbos tvarkytoja Rimutė Grušienė

DIDŽIŲJŲ RAIDŽIŲ RAŠYMO PAVADINIMUOSE AMINTINĖ

Įstaigų, įmonių ir organizacijų pavadinimų, susidedančių iš dviejų ar daugiau bendrinės reikšmės žodžių, tik pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, pvz.:

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinė higienos inspekcija, Kultūros ministerija, Tarptautinis valiutos fondas.

Jei įstaigos, įmonės ar organizacijos pavadinimas, susidedantis iš dviejų ir daugiau žodžių, prasideda tikriniu vardu:vietovardžiu (valstybės, miesto, kaimo, rajono, seniūnijos vardu ir pan.) ar asmenvardžiu, didžiąja raide rašomas tik tas tikrinis vardas; žodis, einantis po jo, kaip ir toliau einantys bendriniai žodžiai, rašomas mažąja raide, pvz.:

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos bankas, Šakių rajono savivaldybės taryba, Šakių rajono savivaldybės administracija, Jono Petraičio individuali įmonė.

Įmonių, įstaigų ir organizacijų sutrumpinti pavadinimai rašomi kaip atitinkami nesutrumpintieji, pvz.:

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija – Susisiekimo ministerija, Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka – Viešoji biblioteka, Šakių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras – Pirminės sveikatos priežiūros centras, Šakių rajono savivaldybės kultūros centras – Kultūros centras, Šakių rajono savivaldybė – Savivaldybė (rašoma didžiąja raide, kai kalbama apie instituciją, o ne apie teritoriją).

Įstaigų, įmonių ir organizacijų struktūrinių padalinių oficialūs pavadinimai pradedami rašyti didžiąja raide, pvz.: Šakių rajono savivaldybės Bendrųjų reikalų skyrius – Bendrųjų reikalų skyrius, Šakių rajono savivaldybės administracijos Centralizuotos buhalterijos skyrius – Buhalterijos skyrius.
Mažąja raide rašomi įstaigų, įmonių, organizacijų valdymo vienetų pavadinimai, pvz.: Šakių „Žiburio“ gimnazijos mokytojų taryba

Masiškai paplitusių padalinių (bibliotekų, buhalterijų, raštinių, kanceliarijų, kabinetų, laboratorijų, kasų ir kt.) pavadinimai taip pat rašomi mažąja raide, pvz.:

Savivaldybės mero priimamasis, UAB Šakių autobusų parko buhalterija, Plokščių ambulatorijos priimamasis, Šakių kultūros centro kasa.

Aukščiausiųjų valstybinės valdžios institucijų pavadinimų visi žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.:

Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas.

Aukščiausiųjų tarptautinių organizacijų ir jų vyriausiųjų institucijų pavadinimų visi žodžiai taip pat rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.:

Jungtinės Tautos (Jungtinių Tautų Organizacija), Generalinė Asamblėja, Saugumo Taryba, Ekonominė ir Socialinė taryba, Tarptautinis Teismas, Europos Sąjunga, Europos Sąjungos Taryba, Europos Parlamentas, Europos Taryba, Šiaurės Taryba.

Dokumentų pavadinimų pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, pvz.:

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas – Valstybinės kalbos įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas – Vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas – Darbo kodeksas.

Ypatingos reikšmės dokumentų visi pavadinimo žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis:

Lietuvos Statutas, Lietuvos Nepriklausomybės Aktas – Nepriklausomybės Aktas, Lietuvos Respublikos Konstitucija – Konstitucija.

Aukščiausių apdovanojimų pavadinimai:

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinas, Vyčio kryžiaus ordinas, Lietuvos nacionalinė premija, Valstybinė Jono Basanavičiaus premija.

Garbės ir padėkos raštų ar garbės vardų bei laipsnių pavadinimai rašomi mažąja raide, pvz.: garbės raštas, padėkos raštas, sporto meistras, profesorius, habilituotas daktaras, akademikas, garbės piliečio vardas.

Pareigų pavadinimai ir titulai paprastai rašomi mažąja raide, pvz.: prezidentas, ministras pirmininkas, ministras, rektorius, direktorius, senatorius, meras, vedėjas.

Iš pagarbos didžiosiomis raidėmis gali būti rašomi aukščiausių pareigūnų pavadinimai:

Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

Prašymuose, pareiškimuose, kvietimuose ir pan. dokumentuose didžiąja raide rašomas bet kurio pareigūno, į kurį kreipiamasi, pavadinimas, pvz.:

Šakių rajono savivaldybės Merui, Šakių rajono savivaldybės administracijos Direktoriui, mokyklos, gimnazijos Direktoriui.

Žodžiai gali būti rašomi didžiąja raide stilistiniais sumetimais. Didžiąja raide gali būti rašomi žodžiai, kuriais mandagiai, su pagarba kreipiamasi į kitą asmenį (laiškuose, sveikinimuose, kvietimuose, prašymuose ir pan.), pvz.: Jūs, Tu, Tamsta, Pone, Bičiuli, Gerbiamasis.

Didžiąja raide rašomi žodžiai, kai jų žymimoms sąvokoms teikiama išskirtinė reikšmė bei pagarba, pvz.: Tėvynė, Tiesa, Nepriklausomybė, Laisvė, Viltis, Atgimimas, Motina, Žmogus.

Iš pagarbos didžiosiomis raidėmis gali būti rašomi reikšmingiausių organizacijų, visuomeninių judėjimų, istorinių įvykių ir kitų pavadinimų visi žodžiai, pvz.:

Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos Valstybės Taryba, Baltijos Asamblėja, Baltijos Taryba, Didysis Vilniaus Seimas.

Švenčių ir išskirtinės reikšmės renginių pavadinimai:

Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Trys karaliai, Joninės, Užgavėnės, Pelenų diena, Didysis penktadienis, Verbų sekmadienis, Velykos, šv. Velykos, Žolinė, Šeštinės, Sekminės, Šilinė, Visų Šventųjų diena (Visi šventieji), Vėlinės, Motinos diena, Tėvo diena, Kovo 11-oji, Vilties ir gedulo diena, Juodojo kaspino diena, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena ir kt.

Stilistiniais sumetimais, kai pavadinimams teikiama išskirtinė reikšmė, visus pavadinimo žodžius galima rašyti didžiosiomis raidėmis: Šv. Kalėdos, Naujieji Metai, Trys Karaliai.

Švenčių, dienų ir panašių progų, susijusių su tam tikra žmonių grupe (pagal profesiją, specialybę, socialinę padėtį ir pan.), pavadinimuose vartotina daugiskaita: Mokytojų diena, Medicinos darbuotojų diena, Karių diena, Slaugytojų diena, Pasieniečių diena, Muziejų diena.

Vienaskaitos formos vartojamos apibendrinta simboline reikšme – jomis žymimos sąvokos, kurioms teikiama išskirtinė reikšmė ir pagarba: Motinos diena, Tėvo diena, Moters diena, Jaunimo diena, Šeimos diena.

Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus, Konsultacijų banko informaciją, Kanceliarinės kalbos patarimus atmintinę parengė savivaldybės kalbos tvarkytoja Rimutė Grušienė.

VIEŠIEJI UŽRAŠAI TURI BŪTI TAISYKLINGI

Viena iš savivaldybės kalbos tvarkytojo pareigų – kontroliuoti, ar taisyklinga valstybinė kalba vartojama Šakių rajono ir miesto įmonių, įstaigų, organizacijų viešuosiuose užrašuose, reklamose. Todėl tikrinamos reklamos, užrašai gatvėse, ant pastatų, prie įėjimų. Primintina, kad pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintas Išorinės reklamos įrengimo taisykles išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis ne tik projektavimą, statybą, kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, bet ir valstybinės kalbos vartojimą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis. Gavusi prašymą leisti įrengti reklamą, Savivaldybės administracija projektą derina su vyriausiuoju architektu, seniūnijos seniūnu, taip pat patikrinamas reklamos teksto kalbos taisyklingumas.
Išorinės reklamos ir viešųjų užrašų tekstai turi atitikti bendrinės lietuvių kalbos normas, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo, Valstybinės lietuvių komisijos nutarimų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimus. Pagal Išorinės reklamos įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670, iškaba – ant (prie) reklaminės veiklos subjekto buveinės pastato arba reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos įrengiamas reklaminis įrenginys, ant kurio pateikiama informacija: reklaminės veiklos subjekto pavadinimas ir (arba) reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikomas ant reklaminės veiklos subjekto buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų pateiktas reklaminės veiklos subjekto pavadinimas, jo prekybos ar paslaugų teikimo vietos arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas. Iškaboje taip pat gali būti nurodytas prekių ženklas, emblema, darbo laikas, reklaminės veiklos subjekto (fizinio asmens) vardas, pavardė.

Pagrindiniai teisės aktų reikalavimai, susiję su išorinės reklamos ir viešųjų užrašų kalba:

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas.

17 straipsnis. Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

18 straipsnis. Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis. Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.

23 straipsnis. Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. N-5(136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“.

Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji rašytinė ir garsinė informacija transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis.
Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas.

5 straipsnis. Vartotojo informavimas

Vartotojas turi teisę gauti išsamią ir teisingą informaciją valstybine kalba apie prekių ir paslaugų įsigijimo sąlygas, jų kokybę, saugumą, vartojimo būdą (naudojimosi taisykles), garantijos ir keitimo laiką, prekių pirkimo (paslaugų teikimo) sutarties nutraukimo tvarką, taip pat kitą jam, kaip vartotojui, reikalingą informaciją.

Šią informaciją vartotojui privalo suteikti ir už jos teisingumą atsako prekių pardavėjas (paslaugų teikėjas). Jeigu vartotojas atitinkamos informacijos negavo arba ji buvo klaidinanti ir dėl to nebuvo galima preke ar paslauga naudotis pagal paskirtį, jis turi teisę sutartį nutraukti ir pareikalauti atlyginti nuostolius.

Mažmeninės prekybos ir paslaugų teikimo įmonėse turi būti viešai nurodyti prekių (paslaugų) pavadinimai ir kainos.

Išorinė reklama turi atitikti reikalavimus ir be leidimų jos negalima kabinti. Pasitaiko atvejų, kai kabinama be leidimų ir su kalbos klaidomis, būna, kai leidimo kreipiamasi jau pagaminus išorinę reklamą ar iškabą. Jei tekste yra kalbos klaidų arba tekstas neatitinka valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų, leidimas neišduodamas. Tenka taisyti klaidas ir iškabą gaminti iš naujo.

Jeigu iškyla kalbos vartojimo klausimų, reikėtų naudotis www.vlkk.lt konsultacijų banku, kanceliarinės kalbos patarimais kanceliariniaipatarimai.lki.lt, elektroniniu lietuvių kalbos žodynu www.lkz.lt arba kreiptis į savivaldybės kalbos tvarkytoją el. paštu [email protected]

Adresų rašymas

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintas Adresų formavimo taisykles valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose (kitoms informacinėms sistemoms ir rašytiniams bendriesiems dokumentams šių taisyklių taikymas yra rekomendacinio pobūdžio) rašant adresą, jo sudedamosios dalys išdėstomos taip:

a) savivaldybė (išskyrus atvejus, kai adreso objektas yra savivaldybės centre);

b) seniūnija (išskyrus miestų seniūnijas);

c) gyvenamoji vietovė;

d) gatvė (išskyrus gyvenamąsias vietoves, kuriose gatvės nesudaromos);

e) žemės sklypo, pastato ar pastatų komplekso numeris gatvėje ar gyvenamojoje vietovėje;

f) korpuso numeris, jeigu jis yra suteiktas;

g) buto ar negyvenamosios patalpos numeris (jeigu patalpa yra adreso objektas);

h) adreso objekto pavadinimas (jeigu jis suteiktas).

2. Jeigu adreso objektas yra savivaldybės centre, rašant adresą, jo sudedamosios dalys (miestas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra) išdėstomos taip: Kaunas, Savanoriu pr. 145 K5-25, Šakiai, Nepriklausomybės g. 4-3, Marijampolė, Vytauto g. 10, Vilnius, Vilniaus g. 12A-6, Jurbarkas, Kauno g. 78-2B.

3. Jeigu adreso objektas yra ne savivaldybės centre, rašant adresą, jo sudedamosios dalys (savivaldybė, miestas (miestelis), gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), arba savivaldybė, seniūnija, kaimas, gatvė (jeigu yra), namo numeris, buto numeris (jeigu yra) išdėstomos taip: Šakių r. sav., Gelgaudiškis, Kalno g. 5, Panevėžio r. sav., Velžio sen., Liūdynės k., Ramioji g. 2, Vilkaviškio r., Bartninkų sen., Geisteriškių k., Utenos r. sav.,Daugailių sen., Radeikių k., Alyvų g. 12.

4. Toks rašymo būdas yra taisyklingas, dažniausiai vartojamas rišliame tekste: Vardenis Pavardenis gyvena Vilkaviškyje, Liepų g. 10-38 arba Kreiptis: Vilkaviškis, Liepų g. 10, 38 kab. 5. Anksčiau numeruojant dažniau buvo vartojamos mažosios raidės, pagal Adresų formavimo taisykles (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092; Žin., 2002, Nr. 127-5753) vartotinos didžiosios raidės: Kauno g. 10A-45, J. Basanavičiaus a. 10-5B.

Datos ir laiko rašymas

Pagal Dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V – 117, dokumentuose tarp datos metus, mėnesį ir dieną reiškiančių skaitmenų grupių rašomi brūkšneliai. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2001 m. gegužės 3 d. nutarė, kad kitose kalbos vartojimo srityse datą rašant trumpuoju būdu skaitmenų grupės, reiškiančios metus, mėnesį ir dieną, skiriamos brūkšneliais arba tarpeliai, pvz. 2017-10-12. Data gali būti rašoma ir ilgesniu būdu, pvz.: 2017 m. liepos 6 d., 2016 m. liepos mėn. Kai data rašoma ilguoju būdu, po mėnesio pavadinimo nerašoma mėn., pvz., 2017 m. spalio 5 d. (ne 2017 m. spalio mėn. 5 d.).

Tarp skaitmenų ir sutrumpinimų m. ir d. paliekami tarpeliai, pvz., 2017 m. liepos 6 d. (ne 2017m. liepos 6d.).

Reikia atsiminti, kad dokumentuose mėnuo paprastai nusakomas ne galininku (liepą, spalį), o žodžių junginiu – liepos mėnesį, spalio mėnesį, pvz., tarybos sprendimas priimtas 2017 m. spalio mėnesį.

Laikas žymimas taip: 2 val. 15 min. arba 2.15 val. (arba tik 2.15), pvz..: komiteto posėdžio pradžia 10.30 val.; dirbame nuo 10.30 val. iki 17 val. (arba nuo 10.30 iki 17.00); Paroda – 14.00.

Pastaba. Kai nurodomas laikotarpis, vartojamas brūkšnys, ne brūkšnelis, ir nepaliekama tarpų, pvz.: spalio 10–11 d., 2017–2024 m. programa, 10.00–17.00.

Iškabų (viešųjų užrašų) savininkams

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str.: Valstybinė kalba – lietuvių kalba.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsnis: Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba. 17 straipsnis: Lietuvos Respublikos viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.20 str. 2 dalis: Lietuvos Respublikoje įregistruoto juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimas ginamas pagal Lietuvos Respublikos teisę.
Firmų vardų įstatymo (svarbi įstatymo redakcija nuo 2002-03-26) 4 str. 2 dalis: Firmos vardas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų.

Firmų vardų darymo taisyklių (patvirtintų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004-02-02 nutarimu Nr. N-2 (91)) ištrauka: 4.1. Vienažodžiai simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš upių ir ežerų vardų, žmonių ir mitologinių vardų, augalų, gyvūnų, gamtos reiškinių pavadinimų ir kitokių daiktavardžių, pvz.: „Forumas“, „Elektronas“, „Kometa“, „Sedula“, „Nijolė“. 5.2. Galimi iš sutrumpinimų ar kitaip dirbtinai sudaryti ir lietuviškomis raidėmis rašomi simboliniai pavadinimai, kurių pabaiga atitinka lietuvišką galūnę, pvz.: „Eksma“, „Sodra“, „Elmatronas“. 6. Simboliniais vardais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai, ypač jei firmų veikla yra humanistinio ar humanitarinio pobūdžio, pvz.: akcinė bendrovė „Lingua“, uždaroji akcinė bendrovė „Littera“, labdaros ir paramos fondas „Alfa“. 11.1 Simboliniai pavadinimai nedaromi iš lietuvių kalbos klaidomis laikomų svetimybių (barbarizmų) ar hibridų, kitų nenorminių žodžių, pvz.: „Cementovkė“, „Gerbūvis“. 11.3.

Neteiktini simboliniai pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių, pvz.: „Teko“, „Kage“, „Mansel“. 11.5 Neteiktini simboliniai pavadinimai su rašybos klaidomis, pvz.: „SeKoMa“, „Meleta“, „AtiLa”.

Mažmeninės prekybos taisyklių (Žin., 1995, Nr. 98-2194) 4 p.: Įmonės pavadinimas nurodomas iškaboje. Matomoje vietoje, prie įėjimo į įmonę, nurodomas jos darbo laikas. Visi užrašai turi būti valstybine kalba.

Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių 2 ir 6 p.: Viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti (registruoti arba pateikti su valstybės ar savivaldos institucijų leidimu). Iškaboje vardas pateikiamas pagal registravimo liudijimą (visas arba taisyklingai sutrumpintas).

Viešbučiuose, bankuose, tarptautinio transporto, turizmo firmose rašytinė informacija (ne iškabos!), susijusi su užsieniečių aptarnavimu, greta valstybinės kalbos gali būti skelbiama tradicinėmis tarptautinio bendravimo kalbomis, tačiau jų formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.

Jei įstaigos ar įmonės (ypač aptarnavimo, paslaugų srities) turi registruotus firmų, prekių ar paslaugų ženklus, tai jų iškaboje (Lietuvos vartotojui, turinčiam teisę gauti reikiamą informaciją valstybine kalba) turi būti nurodyta tiesioginės reikšmės žodis, keli žodžiai (parduotuvė, kavinė, restoranas, viešbutis, biuras, valiutos keitykla, grožio salonas) arba prekių/paslaugų rūšių bendriniai žodžiai (maisto prekės, lietuviška avalynė, raštinės reikmenys, viskas sodininkams, techninė priežiūra, įgaliotasis atstovas, platintojas, verslo paslaugos, bankinės konsultacijos ir t. t.).

Jei plakatuose, gatvių, keleivinio transporto stotelių skyduose, prekylangiuose ir kitur registruoti užsienio firmų, prekių ar paslaugų ženklai kartu teikiami su tekstu (šūkiais) kitomis kalbomis, tai jie (kaip rašytinė informacija – viešieji užrašai) turi atitikti Valstybinės kalbos įstatymą ir turi būti verčiami.

PASTABA. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: Iškaba – lentelė su užrašytu įstaigos ar kt. pavadinimu. Užrašas – užrašymas, kas užrašyta.

Antspaudai ir spaudai

Pakeisti LR civilinio kodekso kai kurie straipsniai. Įtvirtinta juridinio asmens antspaudo naudojimo tvarka įsigaliojo 2013 m. liepos 13 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44 straipsnis papildytas nuostata, kad dokumentas privalo būti patvirtintas juridinio asmens antspaudu tik tais atvejais, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose. Pažymėtina, kad įstatymuose pareiga turėti antspaudą privatiems juridiniams asmenims nenustatyta. Pavyzdžiui, tokio reikalavimo nėra Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose privačių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Dažniausiai įstatymuose pareiga turėti antspaudą nustatoma tik institucijoms, kurios vykdo valstybės ar savivaldybių funkcijas.

Antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas 2011 m. gegužės 19 d.

Jame apibrėžta antspaudo sąvoka. Tai įtaisas, kurio paskirtis deformacijos būdu arba dažais daryti apskritimo formos žymassu juridinio ar fizinio asmens rekvizitais.

Šio įstatymo 9 straipsnis. Antspaudų ir spaudų rekvizitų reikalavimai.

Draudžiama naudoti vienodus antspaudus. Vienodais antspaudais nelaikomi antspaudai, sunumeruoti skirtingais skaičiais.
Antspaudų ir spaudų rekvizitai turi atitikti įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų teisės aktų bei lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių reikalavimus.

Pagal kalbos taisyklingumo reikalavimus antspaude neturi būti paskirtį nurodančių žodžių, pvz.: komandiruotėms, sutartims ir kt. (kn. Kanceliarinės kalbos patarimai, V., 2002, psl. 24).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 04 10 įsakymu Nr. 65 yra patvirtinta Leidimų vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicinį (trumpąjį) valstybės pavadinimą, herbą, vėliavą ar kitus valstybės heraldikos objektus ar juos mėgdžiojantį žymenį, taip pat garantinius ir prabos ženklus, antspaudus, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklus prekių ženkluose suteikimo tvarka.

Taigi antspaude Lietuvos Respublikos oficialų ar trumpą valstybės pavadinimą galėsite vartoti tik tada, kai turėsite teisingumo ministro patvirtinta tvarka išduotą leidimą. Priešingu atveju jūsų antspaudai ir jais tvirtinti dokumentai yra negaliojantys.

2017 m. I pusmetį Šakių rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose išgirstos klaidos

Taisyklingos vartosenos variantas paryškintas

Sekantis klausimas (kitas klausimas); Ačiū labai (labai ačiū); Kas už tai, kad pradėti posėdį (kad pradėtume); Įnešti, įvesti aiškumo (paaiškinti); Du, keturi metai (dveji, ketveri metai); Reikalas tame (reikalas tas, toks reikalas); Mes randamės Šakiuose (esame); Kas liečia šį klausimą (dėl, o dėl šio klausimo, kalbant apie šį klausimą); Darbotvarkė patvirtinta pilnumoje (patvirtinta visa darbotvarkė); Daleisti (leisti, atsirasti, pasidaryti); Dalinai (iš dalies); įtakoti (turėti įtakos); apsitarti (aptarti, pasitarti); Pagarsinu balsų skaičiavimo komisijos narių sudėtį (skelbiu, pristatau); Darbotvarkė dapildyta (papildyta); atstovaujame rajoną (rajonui); Ilgamečiui darbuotojui (ilgamečiam darbuotojui); Įmonė sėdi nuostolyje (dirba nuostolingai); Vandens skaičiukai, skaitliukai (skaitikliai); Biškį (truputį); Išaugo bedarbystė (nedarbas); Aplinkosauginis projektas (aplinkosaugos); Įsisavino lėšas (panaudojo); Blogas kelios stovis (būklė).

Kirčiavimo klaidos

Su specialistU (ne su specialistu)

RealiaI (ne realiai)

PašalpA (ne pašalpa)

OficialiaI (ne oficialiai)

KlAusimai (ne klausimai)

ProblemAs (ne problemas)

Informacija oficialių raštų rengėjams

Oficialių raštų rengimas įvairiose įstaigose – viena svarbiausių jų darbų sričių. Reikia nepamiršti, kad įstaigos rengti raštai puikiai atspindi joje vykdomą veiklą ir požiūrį į darbą, todėl jų rengėjams būtina žinoti, kaip juos rengti taisyklingai. Primename, kad svarbiausias dokumentas visiems raštų rengėjams – Dokumentų rengimo taisyklės, kurias galite rasti internete adresu https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E60E6A140217/vijrBpKOMA.

Trumpai apžvelgsime keletą svarbiausių šių taisyklių punktų.

Dokumento rekvizitai: priklausomai nuo dokumento paskirties, jame gali būti: Lietuvos valstybės ar savivaldybės herbas arba prekių ženklas; dokumento sudarytojo pavadinimas; įstaigos duomenys; adresatas; dokumento pavadinimas; dokumento data; dokumento registracijos numeris; dokumento sudarymo vieta; dokumento tekstas; parašas; dokumento tvirtinimo žyma; specialioji žyma; priedo žyma; gauto dokumento registracijos žyma; gauto dokumento nuoroda; rezoliucija; dokumento suderinimo žyma; viza; supažindinimo žyma; dokumento rengėjo nuoroda; dokumento paieškos nuoroda; tikrumo žyma.
Yra tokie rekvizitų išdėstymo būdai: išilginis centruotas, kai rekvizito eilučių pradžia ir pabaiga vienodai nutolusios nuo dokumento kairiosios ir dešiniosios paraščių ir kampinis vėliavinis, kai rekvizito eilutės prasideda arba vienodai nutolusios nuo dokumento kairiosios paraštės.
Dokumentų rengimo taisyklėse numatyta, kad įstaigos duomenis sudaro:

3.1. Kai dokumento sudarytojas yra įstaiga ar jos vidaus struktūrinis padalinys − juridinio asmens teisinė forma, buveinė, kontaktinė informacija (telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas, kita reikalinga informacija), registro, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, pavadinimas, juridinio asmens kodas.

3.2. Kai dokumento sudarytojas yra įstaigos teritorinis padalinys − juridinio asmens teisinė forma, buveinė, registro, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, pavadinimas, juridinio asmens kodas bei teritorinio padalinio adresas ir kontaktinė informacija.

3.3. Kai dokumento sudarytojas yra įstaigos filialas (atstovybė) − juridinio asmens teisinė forma, buveinė, registro, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, pavadinimas, juridinio asmens kodas bei filialo (atstovybės) adresas, kontaktinė informacija, filialo kodas ir kita reikalinga informacija.

Dokumento tekstas (lentelė, grafikas ar kita) raštuose išdėstomas po antrašte, teisės aktuose (nuostatuose, taisyklėse, programose ar kita) – po dokumento pavadinimo rekvizitu, kituose dokumentuose – po dokumento datos ir registracijos numerio arba po sudarymo vietos rekvizitais. Atsižvelgiant į dokumento paskirtį, jo tekstui taikomi tokie reikalavimai: Teksto pastraipų pirmosios eilutės pradedamos rašyti vienodu, ne didesniu kaip 22 mm atstumu nuo dokumento kairiosios paraštės. Tekstas gali būti dėstomas laisva forma, skirstomas skyriais, skirsniais, poskyriais, poskirsniais, punktais ir jų pastraipomis, punktų papunkčiais. Skyriai iš eilės žymimi paryškintais romėniškais skaitmenimis ir žodžiu didžiosiomis paryškintomis raidėmis (pvz., I SKYRIUS) ir turi pavadinimus. Skirsniai rašomi žodžiais išreikštais skaitmenimis įvardžiuotine forma didžiosiomis paryškintomis raidėmis (pvz., PIRMASIS SKIRSNIS) ir kiekviename skyriuje pradedami numeruoti iš naujo. Skyriai ir skirsniai rašomi išilginiu centruotu būdu ir atskiriami nuo teksto ne mažesniu kaip vienos eilutės intervalu. Skyrių ir skirsnių pavadinimai rašomi didžiosiomis paryškintomis raidėmis išilginiu centruotu būdu po struktūrinės dalies numeriu. Poskyriai ir poskirsniai nenumeruojami, poskyrių ir poskirsnių pavadinimai rašomi mažosiomis paryškintomis raidėmis išilginiu centruotu būdu ir atskiriami nuo teksto ne mažesniu kaip vienos eilutės intervalu.
Parašo rekvizitą sudaro dokumentą pasirašančio asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė. Parašo rekvizitas išdėstomas po dokumento tekstu pagal Dokumentų rengimo taisyklėse pateiktus reikalavimus.

Jeigu Jums rengiant dokumentus kyla klausimų, prašome kreiptis į savivaldybės kalbos tvarkytoją.

Pagal galiojančią 2015 m. rugpjūčio 5 d. Dokumentų rengimo taisyklių redakciją parengė Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Rimutė Grušienė

Dalelyčių rašyba

Išimtys: kadangi, nejaugi, taipogi.

Vis

Dalelytė vis visada rašoma atskirai, pvz.: vis dirba, vis skaito, vis tiek, vis vien, vis dėlto...

Įsidėmėti! Tik su dalelyte gi ji rašoma kartu: visgi (taikoma dalelytės gi rašybos taisyklė).

Per

Įsidėmėti! Vienu žodžiu rašomas prieveiksmis pernelyg, nepernelyg.

Bet, kai, kaži(n), nors

Kai suteikia kitą reikšmę, neiginys ne kartu rašomas su įvardžiais ir įvardiniais prieveiksmiais, pvz.: koks – nekoks (prastas), savas – nesavas (keistas), kaip – nekaip (prastai).

Dalelytė ne visada rašoma atskirai nuo įvardžių ir skaitvardžių, pvz.: ne aš, ne tu, ne mes, ne mano, ne tas, ne toks, ne koks, ne kiekvienas, ne vienas, ne dešimt, ne pirmas.

Įsidėmėti! Kartu rašomi prieveiksmiai nedaug, nearti, netoli, netoliese.

Neigiamosios dalelytės rašomos atskirai nuo prielinksnių ir kitų dalelyčių, pvz.: ne prie lango, ne pas auklėtoją, ne dėl tavęs, ne tik, ne vien...

Nebe

Dalelytė nebe su kitais žodžiais rašoma panašiai kaip ne:

- kartu su veiksmažodžiais, jų formomis, būdvardžiais ir būdvardiniais prieveiksmiais, pvz.: nebešneka, nebegalėdamas, nebesuprantamas, negeras, nebegerai, nejauku, netoli;

- atskirai nuo visų žodžių, kai pasakomas prieštaravimas, pvz.: Nebe skaito, o rašo. Dangus nebe mėlynas, o pilkas.

Nė, nei

Kurį žodį reiktų vartoti: „genocidas“, „holokaustas“ ar „masinės žudynės“?

Genocidas ir holokaustas – tarptautiniai žodžiai, abu teikiami „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2001), taigi galimi vartoti.

Genocidas [gr. genos – giminė, gentis + lot. caedo – žudau] – „ištisų gyventojų grupių naikinimas dėl jų rasės, tautybės arba religijos“.

Holokaustas [lot. holocaustum – visa sudeginta (auka)] – „genocidas, žmonių naikinimas, masinės žudynės, ypač hitlerininkų sumanytas ir vykdytas Europos žydų persekiojimas ir naikinimas per II pasaulinį karą“.

Esama nuomonių, kad lietuvių kalboje reikėtų vartoti pasakymus masinės žudynės, naikinimas, genocidas. Tačiau vartosena rodo, kad minėti pasakymai ne visada atstoja žodį holokaustas. Tad reikėtų žiūrėti kūrybiškai: jei tinka – rinktis lietuvišką žodį, jei ne – nieko blogo ir tarptautinis. (Beje, žodžio holokaustas tikrai nereikia pradėti rašyti iš didžiosios (spaudoje kartais tenka pamatyti pirmą raidę didžiąją.)

Parengta pagal VKK informaciją

Įkainoti, perkainoti, nukainoti, „Įkainuoti“ ar „įkainoti prekę“?

Turime du labai panašius, bet skirtingos reikšmės veiksmažodžius: kainúoti, kainúoja, kainãvo „turėti kainą, atsieiti“ ir káinoti, káinoja, káinojo „nustatyti kainą, vertinti“.

Kainuoti su priešdėliu į- nevartojamas. Gavus naujų prekių reikia nustatyti jų kainą, taigi įkainoti. Jeigu prekių iki sezonui pasibaigiant nepavyksta parduoti, jas tenka perkainoti – nustatyti kitą kainą, paprastai mažesnę, kitaip sakant, nukainoti arba atpiginti, nupiginti.

Atkreiptinas dėmesys, kaip taisyklingai kirčiuoti šiuos -oti veiksmažodžius: káinoti, káinoja, káinojo; įkáinoti, įkáinoja, įkáinojo; nukáinoti, nukáinoja, nukáinojo, nors pérkainoti, pérkainoja, pérkainojo.

Išvestiniai daiktavardžiai – įkáinojimas, nukáinojimas ir pérkainojimas.

Parengta pagal VKK informaciją

SKAIČIŲ RAŠYMAS

Skaičiai, žymintys daiktų kiekį, rašomi arabiškais skaitmenimis, pvz.: 3 moterys, 6 vaikai, 21 puslapis, 10 mašinų, 25 mokiniai, 9 vnt.

Skaičiai, žymintys daiktų eilę, gali būti rašomi ir romėniškais, ir arabiškais skaitmenimis, pvz.: XX amžius, I klasė, III tomas, VII skyrius, I dalis, V kategorija;

5 pavyzdys, 6 lentelė, 4 priedas, 10 valanda, 34 tomas.

Šimtmečių, dramos veiksmų, knygos skyrių, konferencijų eilė paprastai žymima romėniškais skaitmenimis, o metų, dienų, valandų, puslapių, mokyklų, gatvių, numerių eilė – arabiškais skaitmenimis. Be to, arabiškais skaitmenimis paprastai rašomi dideli skaičiai.

Žymint eilę arabiškais skaitmenimis, prie jų po brūkšnelio gali būti pridedamos kelintinio skaitvardžio galūnės, ypač sakinyje,

pvz.: 12-as kvadratas, 1-a kategorija, 8-asis pulkas, 33-iaisiais amžiaus metais, 100-asis koncertas, 50-osios metinės, 3-ioji vidurinė mokykla, 1-asis asmuo, Kovo 11-osios g.

Dokumentų dalys, punktai numeruojami arabiškais skaitmenimis su taškais. Punktas gali būti pažymėtas skaitmenimis, rodančiais skyrių, poskyrį, punktą ir papunktį, pvz., 3.1 punktas.

Pastabos.

Galūnė pridedama kartu su kamiengalio minkštumo ženklu, pvz., 3-ioji (ne 3-oji).
Prie romėniškų skaitmenų galūnės nededamos, pvz.: I aukštas (ne I-as aukštas), II vieta (ne II-oji vieta), III kategorija (ne III-ioji kategorija).
Dideli skaičiai, pradedant tūkstančiu, gali būti žymimi skaitmenimis ir žodžiais arba jų sutrumpinimais, pvz.: 12 tūkstančių arba 12 tūkst.; 5 milijonai arba 5 mln.

Pastabos.

Dešimtainės ir šimtainės skiriamos kableliais, pvz.: 1,5 kg (ne 1.5 kg), 0,25 g (ne 0.25 g).
Dideli skaičiai žymimi grupuojamais skaitmenimis, pvz.: 3 000, 15 000, 100 000, 1 000 000, 1 000 000 000. Tarp skaitmenų grupių nededamas nei kablelis, nei taškas.

GATVIŲ PAVADINIMŲ RAŠYMAS

Gatvės pavadinimą sudaro gatvės vardas ir gatvės tipo nuoroda.

Gatvės vardas rašomas didžiąja raide; kai jį sudaro du ar daugiau žodžių – visi savarankiški žodžiai rašomi didžiąja raide, pvz.: Gintaro g., Prezidento g., Respublikos g., Tauragės Dvaro g.

Gatvės tipo nuoroda rašoma mažąja raide. Daugelį gatvės tipo nuorodų įprasta trumpinti: gatvė – g., skersgatvis – skg., akligatvis – aklg., alėja – al., prospektas – pr., aikštė – a, skveras – skv. Paprastai netrumpinamos rečiau vartojamos nuorodos; prireikus trumpinama taip: takas – tak., plentas – pl., kelias – kel., kl., aplinkkelis – aplinkl., vieškelis – vieškl., krantinė – krant.

Skaitvardžiai gatvių pavadinimuose reiškiami arabiškais skaitmenimis su linksnio galūne po brūkšnelio (be tarpelių), pvz.: Vasario 16-osios g., Kovo 11-osios g.

Gatvėms gali būti suteikiami garsių, kraštui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių vardai ir pavardės, slapyvardžiai. Pavadinime rašomas visas vardas ir pavardė, pvz.: Janinos Degutytės g., Prano Vaičaičio g. (išimtis – tradiciškai nusistovėjęs junginys Dariaus ir Girėno g.). Gatvėms neteikiami gyvų asmenų vardai.

Kampinio pastato adresą sudaro du gatvių pavadinimai ir numeriai, skiriami įžambiuoju brūkšniu, pvz.: Vinco Kudirkos g. 7 / Šaulių g. 80.

Pastato, buto ar patalpos numeris rašomas skaičiumi (-iais) arba skaitmens (-ų) ir didžiosios raidės kombinacija, pvz.: Stoties g. 27B-4, Vytauto g. 4A-15, Respublikos g. 7-22A.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. gruodžio 2 d. rekomendaciją „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“.

DĖL SIMBOLINIŲ PAVADINIMŲ LINKSNIAVIMO

Įsidėmėkime, kaip turi būti vartojami (linksniuojami) simboliniai pavadinimai rašytiniuose rišliuose tekstuose ir viešojoje šnekamojoje kalboje:

Lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai, einantys po nomenklatūrinio žodžio, nekaitomi, pvz.: Bendrovės „Bitė“ teikiamos paslaugos; Prekybos centrui „Senukai“ reikalingi pardavėjai; Užsukau į kailių saloną „Nijolė“; Dirbu leidykloje „Vaga“; Įsigijau kortelę „Ežys“; Sukurtas šriftas „Palemonas“; Vakarieniavau restorane „Juodasis riteris“; Perskaičiau romaną „Dvasių namai“.
Jeigu lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai eina prieš nomenklatūrinį žodį, vietoj vardininko vartojamas kilmininkas, pvz.: „Bitės“ bendrovės teikiamos paslaugos; „Senukų“ prekybos centrui reikalingi pardavėjai; Užsukau į „Nijolės“ kailių saloną; Dirbu „Vagos“ leidykloje; Įsigijau „Ežio“ kortelę; Surinkta „Palemono“ šriftu; Vakarieniavau „Juodojo riterio“ restorane.
Lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai, vartojami be nomenklatūrinio žodžio, yra linksniuojami, pvz.: „Bitės“ teikiamos paslaugos; „Senukams“ reikalingi pardavėjai; Užsukau į „Nijolę“; Dirbu „Vagoje“; Įsigijau „Ežį“; Surinkta „Palemonu“; Vakarieniavau „Juodajame riteryje“; Perskaičiau „Dvasių namus“.
Nelietuviški simboliniai pavadinimai, einantys po nomenklatūrinio žodžio, nekaitomi, pvz.: Bendrovės „Sonex“ teikiamos paslaugos; Akcinės bendrovės „Sanitas“ (AB „Sanitas“) vaistai; Parduotuvei „Maxima“ reikalingi darbuotojai; Nusipirkau automobilį „Corolla“; Užsisakiau interneto planą „Zebra“; Naudojuosi parduotuvės „Norfa“ nuolaidų kortele; Lankau sporto klubą „Impuls“.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007-04-05 nutarimą Nr. N-1 (110).

Ar reikia didžiąja raide rašyti „Galimybių pasas“?

Ne, tai rūšinis pavadinimas, todėl patariame rašyti iš mažosios raidės – galimybių pasas (plg.: asmens kortelė, piliečio pasas, gimimo liudijimas). Taigi taisytina: Vyriausybė linkusi pritarti siūlymui Galimybių (= galimybių) pasui testuoti ir vaistinėse.

Parengta pagal Kalbos komisijos informaciją

NEVARTOTINI ŽODŽIAI IR POSAKIAI

Apiforminti dokumentus (= Įforminti); Apjungti (= Jungti, sujungti; vienyti, suvienyti); Apmokamos, neapmokamos atostogos (= Mokamos, nemokamos); Apmokama automobilių saugojimo aikštelė (= Mokama); Apsivesti (= Tuoktis; vesti (apie vyrą), ištekėti (apie merginą); Automobilių techninis aptarnavimas (= techninė, priežiūra, remontas, taisymas); Jis atitinka šias pareigas (= tinkamas šioms pareigoms); Atredaguoti tekstą (= Suredaguoti); Atreguliuoti vairą (= Sureguliuoti); Atremontuoti (= Suremontuoti); Atskiedėjas (= skiediklis); Atspausdinti (= Išspausdinti); Atstatyti į darbą, pareigas (= Grąžinti); Atžyma (= Žyma,; įrašas); Atžymėti bilietą (= Pažymėti); Autoatsakovas (= atsakiklis); Balintojas (= baliklis); Bealkoholinis gėrimas (= nealkoholinis); Beprocentinė paskola (= neprocentinė, beprocentė); Betarpiškai (= Nuoširdžiai, jautriai; tiesiogiai); Dadirbti iki pensijos (= Išdirbti); Darašyti savo vardą (= Prirašyti); Davesti darbą iki galo (= Baigti, pabaigti); Byla iki teismo nedaėjo (= teismo nepasiekė; nebuvo perduota teismui); Daleiskim, jis teisus (= Sakykim, tarkim); Dalinai (= Iš dalies); Pateikite davinius apie... (= duomenis); Didelis, didesnis dėmesys (= daug, daugiau dėmesio); Didelis, nuoširdus ačiū (= Labai, nuoširdžiai ačiū; labai dėkoju); Didele, didžia dalimi (= Daugiausia, dažniausiai, apskritai); Duotu atveju viskas aišku (= Šiuo); Eilinį kartą (= Ir vėl, dar kartą, kelintą kartą); Įgyvendinti nutarimus, įsakymus (= Vykdyti); Įjungti į planą, komisiją (= Įrašyti, įtraukti); Įnešti pataisą, pakeitimą, papildymą (= padaryti pataisą; pataisyti, pakeisti, papildyti); Įsisavinti (= Išmokti, suprasti, suvokti; panaudoti); Išeinant iš to, nuspręsta (= Remiantis tuo; vadovaujantis tuo; atsižvelgiant į tai); Išėmimo protokolas (= Paėmimo); Išsireikšti, išsireiškimas (= Pasakyti, pareikšti; pasakymas, posakis); Tai iššaukė nepasitikėjimą (= sukėlė); Iššaukiančiai elgtis (= Ižūliai, akiplėšiškai); Įtakoti (= daryti įtaką, turėti įtakos, veikti); Reikia įvesti etatą (= įsteigti); Įvesti pataisą, papildymą (= Padaryti pataisą; pataisyti, papildyti); Jungėjas, įjungėjas, išjungėjas, perjungėjas (= jungiklis); Kaip pavyzdžiui (= Pavyzdžiui); Kaip taisyklė (= Paprastai, dažniausiai, daugiausia); Kalba eina apie nusikaltimą (= Kalbama); Kartas nuo karto, laikas nuo laiko (= Kartais, retkarčiais); Kas liečia šį klausimą (= Dėl šio klausimo; šiuo klausimu); Buvo paliesti svarbūs klausimai (= nagrinėjami); Kraštutiniu atveju (= Blogiausiu); Matomai, reikia pasitarti (= Matyt, turbūt, tikriausiai); Naujai sudaryta komisija (= Iš naujo; neseniai); ; Nervuotas žmogus(= Nervingas); Nešti atsakomybę (= Atsakyti, būti atsakingam); Neužilgo (= Netrukus, tuojau, greitai, po kiek laiko); Nežiūrint į tai (= Nors ir...; kad ir...; nepaisant to...); Nuimti automobilį nuo įskaitos (= Išregistruoti iš įskaitos); Nuimti nuo nepilnamečių įskaitos (= Išrašyti, išbraukti iš įskaitos); Nuimti nuo kontrolės (= Nutraukti, baigti kontrolę; baigti kontroliuoti); Nuimti nuo pareigų (= Atleisti, pašalinti iš pareigų); Nuimti premiją (= Nubraukti premiją; neskirti, neišmokėti premijos); Nukreipimas į darbą (= Siuntimas, paskyrimas); Byla nukreipta teismui (= nusiųsta, atiduota, perduota); Padengti nuostolius (= Atlyginti); Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi (geriau – Piktnaudžiavimas tarnyba); Paieškomas pilietis (= Ieškomas); Pakelti dokumentus, bylą iš naujo (= Patikrinti, peržiūrėti, nagrinėti, svarstyti); Paliuosuoti iš darbo (= Atleisti); Pastatyti į eilę butui gauti (= Įrašyti); Pašvęsti draugui (= Skirti, dedikuoti); Pateikti ieškinį (= Pareikšti); Pervesti į kitas pareigas (= Perkelti, paskirti); Jo kaltė pilnai įrodyta (= visai, visiškai); Pateikite pilnesnę informaciją (= išsamesnę); Prabalsuoti (= balsuoti); Praeiti medicininį patikrinimą (= Mediciniškai pasitikrinti; pasitikrinti sveikatą); Prailgintojas (= ilgintuvas (ilginamasis laidas); Praklausyti visą įrašą (= Perklausyti); Pravesti atestaciją (= Atlikti atestaciją; atestuoti); Priduoti dokumentus (= Pateikti, atiduoti); Priduoti ginklą (= Atiduoti, grąžinti); Pastatas priduotas apsaugai (= perduotas saugoti); Priimtos tam tikros priemonės (= Imtasi tam tikrų priemonių); Pristatyti apdovanojimui (= Pristatyti, siūlyti, rekomenduoti apdovanoti); Pareigūnas randasi komandiruotėje (= yra); Reiškia, reikia imtis priemonių (= Vadinasi, taigi); Komandos sąstatas (= sudėtis, nariai); Savistovus (= savarankiškas, nepriklausomas); Iš to seka, kad... (= Iš to matyti; galima daryti išvadą); Pateikite sekančius dokumentus (= šiuos, tokius); Sekantys metai (= Kiti, ateinantys); Senai laukta proga (= Seniai); Skaitau, kad svarbiausia...; (=Manau; esu įsitikinęs; mano nuomone); Nutarimą skaityti negaliojančiu (= laikyti); Aukščiau stovinti organizacija (= Aukštesnė, aukštesnioji); Mašinos techninis stovis (= techninė būklė); Studentiški mainai (= studentų); Sudalyvauti (= Dalyvauti); Surinkėjas (= rinkiklis; (oro, vandens) rinktuvas); Sustatyti aktą, protokolą (= Surašyti); Suteikti atostogas (geriau – leisti atostogų, duoti atostogas); Sutinkamai su šiuo nutarimu (= pagal šį nutarimą; remiantis šiuo nutarimu); Suvesti rezultatus (= Susumuoti; apibendrinti); Šiuo pažymima, kad... (= Pažymima); Uždaryti nedarbingumo lapelį (= baigti, užbaigti); Uždėti areštą (= Areštuoti); Uždėti baudą (= Skirti, paskirti baudą; nubausti); Uždėti rezoliuciją (= Užrašyti); Užimti pareigas (= Eiti); Užklausimas (= Klausimas, paklausimas); Užpilti, užsipilti benzino (= Įpilti, pripilti, įsipilti, prisipilti); Užskaityti (= Įskaityti); Užslaptinta informacija (= Įslaptinta); Veikiantys įstatymai (= Galiojantys); Vesti griežtą kontrolę (= Griežtai kontroliuoti); Vienok sprendimas buvo per griežtas (= Tačiau, vis dėlto); Vykdyti pareigas (= Atlikti, eiti); Numatyta visa eilė priemonių (= tam tikrų; nemaža, daug); Išsprendėme visą eilę klausimų (= daug, daugelį, keliolika, daugybę); Viso (= Iš viso); Siunčiame žiniai (= susipažinti, vadovautis, vykdyti); Jis gerai žino savo darbą (= moka, išmano; atlieka); Žinantiems užsienio kalbą (= mokantiems).

Kaip trumpinamas būdvardis „elektroninis“ junginiuose: „e-parašas“, „e-bankas“, „e-vyriausybė“, „e-verslas“ ir pan.?

Būdvardžio elektroninis, -ė taip trumpinti negalima. Lietuvių kalboje brūkšnelis gali būti rašomas tarp trumpinamo žodžio pirmosios raidės ir paskutinio skiemens, pvz.: b-ka – biblioteka, m-kla – mokykla ir pan.

Elektroninis verslas, elektroninis parašas, elektroninis bankas, elektroninis (virtualusis) patrulis ir kt. yra žodžių junginiai, kurių trumpinamas tik pirmas žodis, todėl brūkšnelis neįmanomas, čia reikia taško: ne e-verslas, o e. verslas, ne e-parašas, o e. parašas, ne e-bankas, o e. bankas, ne e-parduotuvė, o e. parduotuvė, ne e-patrulis, o e. patrulis.

Trumpinant junginį elektroninė vyriausybė nerašytinos didžiosios raidės: ne e-Vyriausybė ar E-Vyriausybė, o e. vyriausybė. Juk tai ne tikrosios vyriausybės, o tiesiogiai su valstybės valdymu susijusios būsimos informacinės sistemos, teiksiančios paslaugas internetu, pavadinimas.

Gegužė

Lotyniškas mėnesio pavadinimas Māius kildinamas iš romėnų deivės Majos vardo. Lietuviški pavadinimai – Sėmenis, Sėtinis, Militis.

Šnekamojoje kalboje tenka išgirsti vartojant ir vyriškąją formą gegužis, bet „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamas tik žodis gegužė reikšme „penktas metų mėnuo“. Taigi pirmenybė teiktina (ypač prestižinėje bendrinėje kalboje) pagrindiniam (neutraliajam) normos variantui gegužė, o gegužis yra šalutinis (dalinis) normos variantas, prireikus (pavyzdžiui, atsižvelgiant į funkcinių stilių ypatumus) gali būti vartojamas bendrinėje kalboje. Šis mėnesio pavadinimas išsiskiria iš kitų sudėtingesniu kirčiavimu, sukeliančiu dvejonių žmonėms, besistengiantiems kalbėti taisyklingai.

Žodis gegužė yra 3b kirčiuotės (kirčiuojamas kaip drebulė̃, pamiškė̃). Toks kirčiavimas laikomas prestižiniu.

gegužė̃

gegužė̃s

gẽgužei
gẽgužę

Įn. gẽguže

Vt. gegužėjè

Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ galimas ir 2-osios kirčiuotės variantas, plg., kaip gegùtė:

gegùžė

gegùžės
gegùžei
gegùžę

Įn. geguže

Vt. gegùžėje

Klaidingas, nenorminis kirčiavimas yra gẽgužė, gẽgužės!

2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178) Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtino Lietuvių kalbos skyrybos taisykles. VLKK pripažino netekusiais galios nutarimus dėl Pasirenkamųjų ir Privalomųjų skyrybos taisyklių ir patvirtino jungtinį ir papildytą ankstesnių Privalomosios ir Pasirenkamosios taisyklių variantą.

http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/nutarimai/del-valstybines-lietuviu-kalbos-komisijos-2006-m-rugsejo-28-d-nutarimo-nr-n-2-103-del-privalomosios-skyrybos-taisykliu-pripazinimo-netekusiu-galios

http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/nutarimai/nutarimo-del-lietuviu-kalbos-taisykliu-projektas

Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių komentaras (komentuoja prof. dr. Albinas Drukteinis, 2019 m. lapkričio 11 d.).

ADMINISTRACINĖS KALBOS YPATUMAI IR AKTUALIJOS. DOKUMENTŲ PAVADINIMŲ DARYMO PROBLEMOS

(dr. Rasuolė Vladarskienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė)

Pagal dokumentų pavadinimų sandarą galima skirti tris pagrindinius jų tipus: junginiai su kilmininku; konstrukcijos su prielinksniais; konstrukcijos su bendratimi.

Junginiai su kilmininku: Švietimo įstatymas; Darbo kodeksas; Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklės; Doktorantūros nuostatai; Lietuvos dailės muziejaus statutas.

Jų nedera keisti prielinksninėmis konstrukcijomis: aktas dėl dokumentų perdavimo (=dokumentų perdavimo aktas).

Konstrukcijos su prielinksniais

Tvarkomųjų dokumentų pavadinimai su prielinksniu dėl: Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas „Dėl Tauragės apskrities herbo tvirtinimo"; Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl Privalomosios skyrybos taisyklių“; Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas „Dėl objektų įrašymo į kultūros vertybių registrą".

Informacinių dokumentų pavadinimai su prielinksniu apie: pažyma apie teisiną turto registraciją; muitinės pažyma apie įsipareigojimų muitinei vykdymą; pranešimas apie mokestinį patikrinimą; pranešimas apie pageidavimą susigrąžinti akcizus; informacija apie akcijų paketų įgijimą.

Prielinksnių dėl ir apie reikšmės šiek tiek skiriasi: prielinksnio dėl konstrukcija turi platesnę, o prielinksnio apie – konkretesnę reikšmę: pažyma dėl negyvūninių maisto prekių netinkamumo žmonių maistui, pažyma dėl mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimo, plg. pažyma apie negyvūninių maisto prekių netinkamumą žmonių maistui; pažyma apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimą.

Konstrukcijos su bendratimi: leidimas atlikti statybos darbus; sutartis pirkti medieną; užsakymas gaminti banderoles.

Bendratis su naudininku neteiktina dokumentų pavadinimuose, reikia vartoti bendratį su galininku. Netaisyklinga: leidimas statybos darbams atlikti; sutartis medienai pirkti; užsakymas banderolėms gaminti.

Taisyklinga: leidimas dirbti; leidimas statybos darbams; licencija farmacinei veiklai; užsakymas banderolėms.

Taisyklingi paraiškų pavadinimai:

Paraiška įregistruoti profesiją, paraiška gauti studijų paskolą, paraiška gauti subsidiją, paraiška gauti kreditą, paraiška gauti ES struktūrinių fondų finansinę paramą.

Paraiška dėl finansinės paramos; paraiška dėl projekto rengimo, paraiška dėl nuosavybės teisės;kredito paraiška, dalyvavimo aukcione paraiška, filmų gamybos ir kino programų finansavimo paraiška.

Prašymų pavadinimai

Dėl konstrukcija rodo ne tiesioginį objektą, o tik apimamą sritį, todėl nėra aiškūs tokie pavadinimai: prašymas dėl priėmimo į darbą, prašymas dėl mokymosi atostogų, prašymas dėl nekilnojamojo turto sugrąžinimo.

Parankūs prašymų pavadinimai su kilmininku: paramos prašymas, prieglobsčio prašymas, atsistatydinimo prašymas.

Taisyklingos konstrukcijos su bendratimi ir galininku: prašymas įregistruoti ūkininko ūkį, prašymas išduoti statybos leidimą, prašymas įregistruoti santuoką.

Taisytinos konstrukcijos su naudininku ir bendratimi: prašymas tėvystei nustatyti (=nustatyti tėvystę), prašymas Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio pensijai gauti (=gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio pensiją), prašymas pakartotiniam liudijimui išduoti (išduoti pakartotinį liudijimą).

Galimos ir kitokios konstrukcijos su bendratimi: prašymas leisti atostogų, prašymas priimti į darbą, prašymas atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją pagal tiesioginio debeto mokėjimo pavedimus.

Ataskaitų pavadinimai

Ataskaita – oficialus pranešimas žodžiu ar raštu apie nuveiktą darbą tam tikrą dalykų padėtį ir kt.: Duoti darbo ataskaitą. Statistinė ataskaita (DLKŽ); pranešimas apie nuveiktą darbą ir jo rezultatus: Posėdyje svarstyta draugijos veiklos ataskaita. Darbuotojai kasmet rašo individualaus darbo ataskaitas (KancKP).

Ataskaitų pavadinimai gali būti trumpi (nurodomas tik ataskaitos objektas arba rengėjas, pvz.: audito ataskaita, tarnybos ataskaita) ir ilgi (gali būti nurodomas ataskaitos rengėjas, adresatas, atsiskaitomasis laikotarpis, ataskaitos objektas, pvz.: Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl nuostatų dėl tarpusavio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis, naudojimo 2005–2008 m.).

Ataskaitos objektas dažniausiai nusakomas kilmininku (darbo ataskaita), pabrėžiant laiką ar objektą kaip šalutinis normos variantas gali būti prielinksnio už konstrukcija (ataskaita už praėjusius metus).

Sinonimiškai vartojama: Ataskaita apie pažangą 2000–2005 m. įgyvendinant sąveikos direktyvas (Europos Komisijos ataskaita, 2006-11-13); Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Rumunijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą (Europos Komisijos ataskaita, 2009-07-27); Dujų ir elektros energijos vidaus rinkos kūrimo pažangos ataskaita (Europos Komisijos komunikatas, 2009-03-11).

Tais atvejais, kai ataskaitos pavadinime negalimas kilmininko junginys, o ataskaita yra ne vien statistiniai duomenys, tinka prielinksnio dėl konstrukcija: Komisijos ataskaita dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo; Komisijos ataskaita dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2008 m. veiklos; Komisijos ataskaita dėl pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos programų įgyvendinimo.

Ataskaita apie ką – nei su ataskaita, nei su veiksmažodžiu atsiskaityti prielinksnis apie netinka: ataskaita apie normų prisilaikymą (=normų laikymosi ataskaita), ataskaita apie 1996 metų darbą (=1996 metų darbo ataskaita) (KancKP.)

... apie ką ntk. = kanc. dėl ko dokumentų antraštėse jų turinio bendrajai sričiai reikšti: Apie pavardžių rašymą (=Dėl pavardžių rašymo) (nutarimas). Vartojama dokumentų antraštėse rūšiai reikšti pažyma apie gaunamą atlyginimą, pranešimas apie siuntinio įteikimą (Kalbos patarimai, Sintaksė: prielinksnių ir polinksnių vartojimas).

Ataskaita apie neišvengiama, kai ataskaitos objektas – asmuo ar institucija, kurie kilmininko pozicijoje galėtų būti suvokiami kaip ataskaitą rengiantis subjektas: ataskaita apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei gyventojus – plg. kontroliuojamųjų ir kontroliuojančių vienetų bei gyventojų ataskaita; Kas trejus metus rengiama ataskaita apie jaunimą Europoje – plg. jaunimo Europoje ataskaita (Europos Komisijos komunikatas, 2009-04-27).

Ataskaita apie reikalinga, jei jos negalima pakeisti prielinksnio dėl konstrukcija dėl prielinksnių reikšmių skirtumų, pvz.: Eksperimentinių gyvūnų direktyvoje reikalaujama reguliariai teikti ataskaitą apie bandymuose naudojamų gyvūnų skaičių ir rūšis – plg. ataskaitą dėl bandymuose naudojamų gyvūnų skaičiaus ir rūšies (Europos Komisijos ataskaita, 2008-07-02).

Konstrukcija ataskaita apie gali būti pripažįstama tik kaip neišvengiama tais atvejais, kai kiti raiškos būdai netinka. Todėl reikėtų taisyti: Asmenys, įsteigę darbo vietą sau pirmą kartą, darbo biržai už kiekvieną ketvirtį teikia ataskaitą apie vykdomą veiklą (= kiekvieną ketvirtį teikia vykdomos veiklos ataskaitą).

Daromas skirtumas tarp dokumento pavadinimo ir jo apibūdinimo: N u s t a t a u, kad 2009 metų pirmojo pusmečio ataskaitą apie antstolio gautas pajamas ir patirtas išlaidas atliekant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas antstoliai pateikia Teisingumo ministerijai ir kiekvienas antstolis privalo teikti Teisingumo ministerijai Antstolio gautų pajamų ir patirtų išlaidų atliekant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas ataskaitos pateikimo tvarkos aprašo 11 punkte nustatytu terminu (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.037FA92E213).

Pavadinimo reikšmės svarba

Įsakymo pavadinimas turi būti informatyvus, kad iš jo būtų matyti konkretus įsakymo turinys. Neaiškūs, nekonkretūs pavadinimai: Įsakymas „Dėl įgaliojimo“ [kieno įgaliojimo?]; „Dėl Vardenio Pavardenio įgaliojimo“ [suteikimo, atšaukimo?]. Tinkamas pavadinimas „Dėl įgaliojimo suteikimo Vardeniui Pavardeniui“.

KANCELIARINĖS KALBOS PATARIMAI

Internetinis leidimas

ISBN 978-9955-704-22-5

doi.org/10.35321/kanceliariniaipatarimai

Sudarytojas Pranas Kniūkšta

Redaktorių kolegija: Pranas Kniūkšta, Rita Miliūnaitė, Rasuolė Vladarskienė (vyriausioji redaktorė)

Programuotojas Evaldas Ožeraitis

Lietuvių kalbos institutas, 2007, 2020

PRATARMĖ

„Kanceliarinės kalbos patarimai“, pasirodę 1993 m., sulaukė penkių knyginių leidimų. Internetinis leidimas parengtas pagal 5-tąjį Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute išleistą 2002 metų leidimą. Rengiant ankstesnius leidimus prisidėjo Elena Oginskienė, Rasa Mielkuvienė, Dana Vainauskienė. Internetinio leidimo korektūras skaitė Janina Vileikienė.

Kanceliarinė kalba – tai kanceliarijos (lietuviškai sakant – raštinės) ir čia rengiamų dokumentų kalba. Ja rašomi valdžios įstaigų administraciniai ir tarnybiniai dokumentai, įvairūs tvarkomieji ir šiaip reikalų raštai. Panašia reikšme vartojamas ir junginys administracinė kalba, bet jis, be kanceliarinių raštų kalbos, apima ir šnekamąją tos srities, iš dalies ir teisės rašomąją bei šnekamąją kalbą.

„Kanceliarinės kalbos patarimai“ skiriami visiems, kas rašo įvairius dokumentus, moko kitus arba patys mokosi juos rašyti: valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojams, dėstytojams, mokytojams, studentams ir moksleiviams.

Leidinys taip sudarytas, kad skaitytojas ne tik rastų reikiamus faktus, bet ir suprastų juos. Pirmiausia keliama, kas tinkama ir vartotina, o nevartotini dalykai ir atvejai paprastai minimi po teiktinųjų variantų. Stengiamasi ne klaidas vardinti, o patarti, kas kanceliarinei kalbai tinka, kas negerai, o ko nereikėtų be reikalo keisti.

Kas sudėta į „Kanceliarinės kalbos patarimus“

„Kanceliarinės kalbos patarimai“ parengti žodyno būdu, straipsniai išdėstyti antraštinių žodžių (antraščių) abėcėlės tvarka. Antraštės pagal reikšmę yra kelių rūšių:

kanceliarinės kalbos terminai ar šiaip dažnai šioje srityje vartojamų žodžių formos: ãktas; pavaldùs, -; priklaũsomas, -a; drbti; neatlýgintinai; susjęs, -usi; prirekus; būdù; gimimo;

prielinksniai, su kuriais sudaroma kanceliarinei kalbai būdingų pasakymų, pvz.: añt, apiẽ, nuõ, paga, sù;

žodžių dalys – priešdėliai, priesagos, dėmenys, su kuriais kanceliarinėje kalboje yra paplitusių žodžių, pvz.: at-, pa-; -ãvimas, -inis, -ė; bendra-;

gramatines kategorijas reiškiančios ir kitokio pobūdžio apibendrinamosios antraštės, pvz.: bendratis, galininkas, sutrumpinimai.

Pagal reikšmę artimai nesusiję bendrašakniai žodžiai – veiksmažodis ir veiksmažodinis daiktavardis ar būdvardis, daiktavardis ir jo vediniai – dažnai aprašomi atskirais straipsniais, pvz.: nutarti – nutarimas, atsakýti – atsakingas, -a – atsakomýbė. Paprastieji, specialios reikšmės neturintys vediniai aptariami kitų bendrašaknių žodžių straipsniuose, pvz.: administrãvimas prie administrúoti, apsauginis prie apsaugà, draudà prie draudimas, bendrijà prie bendróvė.

Atskirose vietose (pagal abėcėlę) aprašomi nepriešdėlinis ir priešdėlinis veiksmažodis ir tos pačios šaknies skirtingų priešdėlių veiksmažodžiai, jei priešdėliai jiems suteikia specialią reikšmę, pvz.: dúoti, išduoti, paduoti. Specialios reikšmės neturintys veiksmažodžiai aptariami su kitais tos šaknies žodžiais, pvz.: įvýkdyti su výkdyti, išslãptinti su įslãptinti.

Norminiai, kanceliarinei kalbai tinkantys antraštiniai žodžiai kirčiuojami; neteiktini žodžiai ar jų formos yra nekirčiuotos, pvz.: papkė, atsiekti, bėgyje, visumoje. Apibendrinamųjų straipsnių antraštės nekirčiuotos ir išretintos.

Kaip aiškinami antraštiniai žodžiai

Antraštiniai žodžiai aiškinami, jų vartosena iliustruojama. Žodžių aiškinimai orientaciniai, sutrauktiniai: nurodoma tai, kas kuriuo atveju kanceliarinei kalbai svarbiausia ir skaitytojui reikalingiausia. Tiesioginiu (apibrėžimo) arba nusakomuoju būdu gali būti paaiškinama reikšmė; aptariamos vartojimo ypatybės ar aplinkybės; pasakoma, kad žodis ar forma neteiktina, paaiškinama, kuo ją keisti. Po paaiškinimo dažniausiai pateikiama sakinių su aptariamaisiais žodžiais (jei reikia, ir jų taisymais); rečiau žodžių vartosena parodoma vien junginiais.

Antraštiniai žodžiai rašomi mėlynu šriftu, paantraštiniai žodžiai ir junginiai – alyviniu kursyvu. Teiginius iliustruojantys sakiniai rašomi kursyvu, o juose esantys aptariamieji žodžiai – pusjuodžiu kursyvu.

Ilgesni straipsniai skirstomi į dalis, kurių pirmoji eilutė išsikiša iš teksto į kairę. Straipsnių dalys gali būti trejopos:

dalys, pateikiančios aiškiai skirtingas antraštinių žodžių reikšmes numeruojamos arabiškais skaitmenimis, pvz.:

bylà

reiškia teismo procesą:Išnagrinėta dešimt bylų. Apie bylos pradžią sakoma iškelti bylą, galima ir pradėti (geriau negu užvesti), apie pabaigą – baigti, apie panaikinimą – nutraukti bylą;
kanceliarinėje kalboje – tam tikras dokumentų rinkinys:Gaunamieji dokumentai segami į bylą;

atskirose nenumeruotose dalyse aptariami ir pavyzdžiais iliustruojami vartojimo ar nevartojimo atvejai, pvz.:

uždti – vartojama antspaudo ar kito ženklo spaudimo ar rašymo reikšme: uždėti antspaudą, spaudą, kirčio ženklą;

nevartoti žodžių ar teksto rašymo reikšme: uždeda (=užrašo) rezoliuciją, uždeda (=užrašo, parašo) datą;

nevartoti (pa)skyrimo, priteisimo reikšme: Baudas uždeda (=skiria) vykdomoji valdžia.

atskiromis dalimis kaip paantraštės alyviniu kursyvu pateikiami konkretūs antraštinio žodžio vartojimo atvejai (pavyzdžiai), pvz.:

balsúoti – per rinkimus atiduoti balsą: Jau balsavo pusė rinkėjų;

balsúoti už (prieš) k – dalykas, kuriam pritariama ar nepritariama, nusakomas galininku su prielinksniu: balsavo už kandidatą, balsavo prieš nutarimą;

balsúoti k // dėl kõ – problema, kuri sprendžiama balsavimu, gali būti nusakoma galininku arba kilmininku su prielinksniu dėl: balsuoja dienotvarkę, rezoliuciją // dėl dienotvarkės, dėl rezoliucijos.

Kaip žymimi taisymai ir tinkamesnių variantų siūlymai

Neabejotinos klaidos taisomos su lygybės ženklu, pvz.: Byla bus išžiūrėta (=išnagrinėta, persvarstyta) iš naujo. Laikomas po priežiūra (=Yra prižiūrimas).

Galimi, bet teiktinesnių pakaitų turintys žodžiai ir junginiai taisomi su pridėtais aiškinamaisiais žodžiais, pvz.: Dar ne visus pinigus įnešiau (geriau įmokėjau); vykdo veiklos kontrolę (daug geriau kontroliuoja); sandėlio perdavimo-priėmimo (užtenka perdavimo) komisija.

Lygiaverčiai, vieni kitus pakeisti galintys žodžiai ir kitokie kanceliarizmai pateikiami su dviem pasvirais brūkšneliais, pvz.: Neatidėliojant // Nedelsiant imtis priemonių; perskirstyti // iš naujo paskirstyti lėšas.

Ne visai sutampančios ar aiškinamosios reikšmės žodžiai pateikiami su skliausteliais paprastu kursyvu, pvz.: Įstaigos vadovas peržiūrėjęs (perskaitęs) dokumentą (susipažinęs su dokumentu), rašo rezoliuciją.

Kuo skiriasi knyginis ir internetinis leidimas

Internetiniame leidime padaryta tokių dalykinių ir redakcinių pataisų: patikslinti pasikeitę terminai ir jų apibūdinimai (pvz., pašto indeksas pakeistas pašto kodu; kadrai pakeisti personalu, šiek tiek kitaip apibūdinti charakteristika, diplomas ir kt.); įrašyta keletas naujų svarbių terminų ir jų apibūdinimai (pvz., asmens tapatybės kortelė); patikslinti pasikeitę dokumentų rengimo ir įforminimo reikalavimai (pvz., adreso, telefono rašymas, įsakymų blankų rekvizitų rašymas, įsakymų formulavimas); kalbos reiškinių vertinimas priderintas prie naujųjų „Kalbos patarimų“ vertinimo (įstatymu nustatyta, priklausomai nuo ko, žmogus su negalia, sulig kuo ir kt.); ištaisyti pastebėti netikslumai (pvz., nutarimo straipsnis pakeistas punktu); redaguoti neaiškūs pasakymai.

Kaip ieškoti žodžių internetiniame leidime

„Kanceliarinės kalbos patarimų“ antraštiniai žodžiai išdėstyti abėcėlės tvarka. Galima pelyte pasirinkti vieną iš jų ir paspausti. Paieškos langelyje įvedus vieną ar kelias raides sąrašas paslenkamas iki žodžių, prasidedančių ta ar tomis raidėmis. Prieš raides įvedus * (žvaigždutės simbolį) sąraše lieka tik tie žodžiai, kurių bet kurioje vietoje yra įvestos raidės. Jei nuspaudžiama piktograma "Ieškoti", sąraše lieka tik įvestomis raidėmis prasidedantys žodžiai. Piktograma „Paieška straipsniuose“ leis rasti straipsnius su paantraštiniais žodžius ar junginiais, turinčius įvestą tekstą arba net straipsnius, kurių bet kurioje vietoje toks tekstas yra. Piktograma „Visas sąrašas“ skirta paieškos rezultatų panaikinimui.

Dalykai, apie kuriuos kalbama ar užsimenama keliose vietose, susiejami nuorodomis. Nuorodos rašomos skliaustuose, žaliu šriftu, po santrumpų žr., plg. ir siunčia į antraštinį žodį; pvz.: Neturi pastovaus (=nuolatinio) darbo (žr. nuolatinis), personalinė premija, personalinė pensija (plg. asmeninis).

DETALIZUOTA VIEŠOJO UŽRAŠO SAMPRATA

Valstybinės kalbos įstatymo 17 ir 23 straipsniuose nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba, kad visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi. Kontroliuojant šių teisinių reikalavimų laikymąsi iškyla problemų, nes viešojo užrašo samprata praktikoje buvo įvairiai interpretuojama, joje trūko teisinio aiškumo.

Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kad būtų paaiškintas viešojo užrašo termino turinys. Balandžio 9 d. nuotoliniame Kalbos komisijos posėdyje priimtas nutarimas Nr. N-1 (182) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. N-5 (136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“ pakeitimo“. Jame nurodoma, kad viešaisiais užrašais laikoma rašytinė informacija, esanti viešojoje erdvėje ir (arba) skirta visuomenei informuoti.

Visą nutarimo tekstą žiūrėti čia.

VLKI informacija

Adreso rašymo dokumento tekste pavyzdžiai

Šakiai, Bažnyčios g. 4

Šakių raj. sav., Gelgaudiškis (arba Gelgaudiškio m.), Kranto g. 20

Jonas Jonikis gyvena Šakiuose, Šaulių g. 5-2

Kreiptis: Šakiai, Bažnyčios g. 4, 101 kab.

2.Rišliame tekste pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 3.1 punktą aiškinamosios aplinkybės gali būti išskiriamos arba ne, todėl nebūtų skyrybos klaidos rašant taip: Jonas Jonikis gyvena šakiuose Šaulių g. 5-2.

Rengdami dokumentą, adresato rekvizitą ir (ar) adresą turime įforminti taip, kaip to reikalauja raštvedybos (ir pašto siuntos) taisyklės:

1. Siunčiant juridiniam ameniui (įstaigai, organizacijai, klubui ir pan.), adresatas rašomas naudininko linksniu, nurodant:

1.1. įstaigą, pvz.:

Lietuvos respublikos finansų ministerijai

Šakių rajono savivaldybės administracijai

Akcinei bendrovei „Saulė“

1.2. įstaigą ir įstaigos skyrių, pvz.;

Šakių rajono savivaldybės administracijos

Bendrųjų reikalų skyriui

1.3. konkretų asmenį (darbuotoją), kuriam skirtas dokumentas, pvz.:

Akcinės bendrovės „Saulė“

Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjui

Jonui Jazminui

Apie stendų kalbą

Įstaigose lankytojų patogumui informacija skelbiama stenduose. Juose pateikiama informacija yra labai svarbi vietos bendruomenei, todėl stendai turėtų būti ne tik vaizdingi, bet ir taisyklingi. Apžiūrėjus rajono seniūnijų, kultūros įstaigų informacinius stendus, išaiškėjo dažniausiai pasitaikančios klaidos.

Viena jų – brūkšnio ir brūkšnelio painiojimas. Valstybinė lietuvių kalbos komisija primena, kad brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą (pvz.: lopšelis-darželis, paskaita-koncertas ir kt.), o brūkšnys – skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba, įsidėmėtina, kad brūkšnys rašomas su tarpais. Brūkšnys taip pat rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas (pvz.: seniūnaičių rinkimai vyks 18.00–20.00 val.). Brūkšnys riboms žymėti gali būti rašomas be tarpų, ypač tarpai nepaliekami tarp ribas žyminčių skaitmenų. Priminta, kad brūkšnį padėti galima klaviatūra surinkus kombinaciją Alt+0150.

Stenduose rasta ir didžiųjų prielinksnių vartojimo klaidų, pvz.: dėl informacijos kreiptis pas seniūnijos sekretorę, pas kultūros centro direktorių (reikėtų taisyti – teirautis seniūnijos sekretorės, direktoriaus). Stendų rengėjams rekomenduojama pasiskaityti www.vlkk.lt pateikiamą informaciją apie didžiąsias prielinksnių vartojimo klaidas ir jų taisymo variantus.

Kartais klystama rašant datą, pvz.: Seniūnas atostogauja 2020 m. vasario mėn. 10–15 dienomis (reikėtų taisyti – 2020 m. vasario 10–15 d.); Reikėtų įsidėmėti, kad lietuviškos kabutės rašomos taip: „...“ (dažnai rašoma klaidingai – “...“).

2021-05-15

**Žodžių su dėmeniu video- rašyba ir vartojimas**

Nelietuviškos kilmės dėmenys ir priešdėliai (pvz.: audio-, bio-, etno-, geo-, hidro-, mikro-, pop, ultra-, video- ir kt.) lietuvių kalboje vieni nevartojami, todėl rašomi kartu su antruoju dėmeniu ir sudaro sudurtinius žodžius. Plačiau pakalbėsime apie itin dažnai vartojamus žodžius su nelietuviškos kilmės dėmeniu video-.

Video- (lot. video – matau) gali būti vartojamas kaip pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su vaizdo perdavimu, įrašymu (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 856). Video- kaip atskiras žodis lietuvių kalboje nevartojamas.

Dėmuo video- negali būti rašomas atskirai, pvz.: videoįrašas (ne video įrašas), videožaidimas (ne video žaidimas), videokonferencija (ne video konferencija), videokamera (ne video kamera), videoaparatūra (ne video aparatūra), videoklipas (ne video klipas), videodokumentas (ne video dokumentas).

Kadangi žodžiai su dėmeniu video- yra hibridinės darybos, jie vertinami kaip šalutiniai normos variantai, todėl pirmenybė teikiama junginiams su žodžiu vaizdo. Taigi vietoj žodžio videoįrašas geriau vartoti vaizdo įrašas, vietoj videožaidimas – vaizdo žaidimas, vietoj videokonferencija – vaizdo konferencija, vietoj videokamera – vaizdo kamera, vietoj videoaparatūra – vaizdo aparatūra, vietoj videoklipas – vaizdo klipas, vietoj videodokumentas – vaizdo dokumentas („Kalbos patarimų“ knygelė „Leksika: skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013, p. 65). Vietoj angl. „video art“siūloma vartoti atitikmenį videomenas (žr. Svetimžodžių atitikmenų sąrašą, patvirtintą VLKK 2010-10-28 protokoliniu nutarimu Nr. PN-6).

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas

2020-01-05

TAISYKLINGAI RAŠYKIME KORONAVIRUSAS

Paprastai virusų pavadinimai rašomi vienu žodžiu – rotavirusas, norovirusas, adenovirusas, enterovirusas, taip pat ir koronavirusas.

Iš dviejų žodžių sudaryti pavadinimai, kurių pirmasis žodis yra tikrinis, rašomi didžiąja raide: Ebolos virusas (nuo upės pavadinimo), Zikos virusas (nuo miško pavadinimo) ir pan.

Parengta pagal VLKK pateiktą informaciją

ADMINISTRACINĖS KALBOS YPATUMAI IR AKTUALIJOS. DOKUMENTŲ PAVADINIMŲ DARYMO PROBLEMOS

(Paruošta pagal seminaro Lietuvių kalbos institute medžiagą, pranešėja – dr. R. Vladarskienė)

Pagal dokumentų pavadinimų sandarą galima skirti tris pagrindinius jų tipus: junginiai su kilmininku; konstrukcijos su prielinksniais; konstrukcijos su bendratimi.

JUNGINIAI SU KILMININKU: Švietimo įstatymas; Darbo kodeksas; Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklės; Doktorantūros nuostatai; Lietuvos dailės muziejaus statutas. Jų nedera keisti prielinksninėmis konstrukcijomis: aktas dėl dokumentų perdavimo (turi būti dokumentų perdavimo aktas).

KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIAIS.

Tvarkomųjų dokumentų pavadinimai su prielinksniu dėl: Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas „Dėl Tauragės apskrities herbo tvirtinimo"; Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl Privalomosios skyrybos taisyklių"; Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas „Dėl objektų įrašymo į kultūros vertybių registrą".

Prielinksnių dėl ir apie reikšmės šiek tiek skiriasi: prielinksnio dėl konstrukcija turi platesnę, o prielinksnio apie – konkretesnę reikšmę: pažyma dėl negyvūninių maisto prekių netinkamumo žmonių maistui, pažyma dėl mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimo, plg. pažyma apie negyvūninių maisto prekių netinkamumą žmonių maistui; pažyma apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimą.

KONSTRUKCIJOS SU BENDRATIMI: leidimas atlikti statybos darbus; sutartis pirkti medieną; užsakymas gaminti banderoles. Bendratis su naudininku neteiktina dokumentų pavadinimuose, reikia vartoti bendratį su galininku. Netaisyklinga: leidimas statybos darbams atlikti; sutartis medienai pirkti; užsakymas banderolėms gaminti. Taisyklinga: leidimas dirbti; leidimas statybos darbams; licencija farmacinei veiklai; užsakymas banderolėms.

Taisyklingi paraiškų pavadinimai: Paraiška įregistruoti profesiją, paraiška gauti studijų paskolą, paraiška gauti subsidiją, paraiška gauti kreditą, paraiška gauti ES struktūrinių fondų finansinę paramą. Paraiška dėl finansinės paramos; paraiška dėl projekto rengimo, paraiška dėl nuosavybės teisės; kredito paraiška, dalyvavimo aukcione paraiška, filmų gamybos ir kino programų finansavimo paraiška.

PRAŠYMŲ PAVADINIMAI. Dėl konstrukcija rodo ne tiesioginį objektą, o tik apimamą sritį, todėl nėra aiškūs tokie pavadinimai: prašymas dėl priėmimo į darbą, prašymas dėl mokymosi atostogų, prašymas dėl nekilnojamojo turto sugrąžinimo

Parankūs prašymų pavadinimai su kilmininku: paramos prašymas, prieglobsčio prašymas, atsistatydinimo prašymas.

Taisyklingos konstrukcijos su bendratimi ir galininku: prašymas įregistruoti ūkininko ūkį, prašymas išduoti statybos leidimą, prašymas įregistruoti santuoką.

ATASKAITŲ PAVADINIMAI. Ataskaita – oficialus pranešimas žodžiu ar raštu apie nuveiktą darbą tam tikrą dalykų padėtį ir kt.: Duoti darbo ataskaitą. Statistinė ataskaita (DLKŽ);pranešimas apie nuveiktą darbą ir jo rezultatus: Posėdyje svarstyta draugijos veiklos ataskaita. Darbuotojai kasmet rašo individualaus darbo ataskaitas (KancKP).

Ataskaita apie ką – nei su ataskaita, nei su veiksmažodžiu atsiskaityti prielinksnis apie netinka: ataskaita apie normų prisilaikymą (=normų laikymosi ataskaita), ataskaita apie 1996 metų darbą (=1996 metų darbo ataskaita) (KancKP)

apie ką ntk. = kanc. dėl ko dokumentų antraštėse jų turinio bendrajai sričiai reikšti: Apie pavardžių rašymą (=Dėl pavardžių rašymo) (nutarimas). Vart. dokumentų antraštėse rūšiai reikšti pažyma apie gaunamą atlyginimą pranešimas apie siuntinio įteikimą (Kalbos patarimai, Sintaksė: prielinksnių ir polinksnių vartojimas).

Ataskaita apie neišvengiama, kai ataskaitos objektas – asmuo ar institucija, kurie kilmininko pozicijoje galėtų būti suvokiami kaip ataskaitą rengiantis subjektas: ataskaita apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei gyventojus – plg. kontroliuojamųjų ir kontroliuojančių vienetų bei gyventojų ataskaita; Kas trejus metus rengiama ataskaita apie jaunimą Europoje – plg. jaunimo Europoje ataskaita (Europos Komisijos komunikatas, 2009-04-27).

Ataskaita apie reikalinga, jei jos negalima pakeisti prielinksnio dėl konstrukcija dėl prielinksnių reikšmių skirtumų, pvz.: Eksperimentinių gyvūnų direktyvoje reikalaujama reguliariai teikti ataskaitą apie bandymuose naudojamų gyvūnų skaičių ir rūšis – plg. ataskaitą dėl bandymuose naudojamų gyvūnų skaičiaus ir rūšies (Europos Komisijos ataskaita, 2008-07-02);

Konstrukcija ataskaita apie gali būti pripažįstama tik kaip neišvengiama tais atvejais, kai kiti raiškos būdai netinka. Todėl reikėtų taisyti: Asmenys, įsteigę darbo vietą sau pirmą kartą, darbo biržai už kiekvieną ketvirtį teikia ataskaitą apie vykdomą veiklą (= kiekvieną ketvirtį teikia vykdomos veiklos ataskaitą).

Daromas skirtumas tarp dokumento pavadinimo ir jo apibūdinimo: Nustatau, kad 2009 metų pirmojo pusmečio ataskaitą apie antstolio gautas pajamas ir patirtas išlaidas atliekant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas antstoliai pateikia Teisingumo ministerijai ir Kiekvienas antstolis privalo teikti Teisingumo ministerijai Antstolio gautų pajamų ir patirtų išlaidų atliekant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas ataskaitą (Žin. 2009, 79-3312).

PAVADINIMO REIKŠMĖS SVARBA. Įsakymo pavadinimas turi būti informatyvus, kad iš jo būtų matyti konkretus įsakymo turinys. Neaiškūs, nekonkretūs pavadinimai: Įsakymas „Dėl įgaliojimo" [kieno įgaliojimo?]; „Dėl Vardenio Pavardenio įgaliojimo" [suteikimo, atšaukimo?]. Tinkamas pavadinimas „Dėl įgaliojimo suteikimo Vardeniui Pavardeniui".

ŽODŽIŲ TVARKA

Žodžių tvarka priklauso nuo žodžių sintaksinių ryšių sakinyje, žodžių prasminių santykių, konteksto (kalbėtojo poreikių) konkrečiomis aplinkybėmis išreikšti vieną ar kitą minties atspalvį, pabrėžiant tam tikras sakinio dalis.Derinamasis arba kilmininkinis nederinamasis pažyminys lietuvių kalboje paprastai eina prieš pažymimąjį žodį: graži knyga, darbo stalas.

Administracinėje kalboje gramatiškai apibrėžta pažyminių ir pažymimųjų žodžių tvarka, ir derinamasis, ir nederinamasis kilmininkinis pažyminys turi eiti prieš pažymimąjį žodį, laisvuosiuose stiliuose galimos išimtys.

Griežti apribojimai prekių ir gaminių pavadinimams: lova viengulė, konservai žuvies (=viengulė lova, žuvies konservai).

Kai pažyminiai žymimi raidėmis ar skaitmenimis, jie turi būti rašomi prieš pažymimuosius žodžius, pvz.: Išsamias pirkėjo deklaracijų taisykles reikia nustatyti 3 priede; Nuorodos taikomos 8 straipsnio 1 dalies (b) ir (c) pastraipose pateiktiems teiginiams.

Pereinamasis atvejis yra, kai žodį apibūdina raidžių ir skaitmenų derinys, kuris kaip derinamasis pažyminys gali būti rašomas prieš pažymimąjį žodį V1 laukelyje gyventojas įrašo individualios veiklos rūšies kodą

arba kaip priedėlis rašomas po to žodžio Langelyje E37 neteisingai apskaičiuojamas rodiklis.

Derinamasis pažyminys turėtų būti vartojamas prieš nederinamąjį: srauni kalnų upė, nauja įstatymo redakcija. (Jeigu nėra kokių ypatingų sumetimų, šį polinkį reikia palaikyti, bet kai sakinyje gali susidaryti minties dviprasmybė, galima ir kitokia žodžių tvarka.)

Bendrinėje kalboje įprasta, kad, kai šalutinis pažyminio sakinys prie pagrindinio jungiamas santykiniu įvardžiu, tas įvardis eina po žodžio (daiktavardžio) ar junginio (įvardžio ir būdvardžio), kurį aiškina, papildo šalutinis sakinys. Jei to nesilaikoma, kyla dviprasmybių, pvz.:

Šiandien liaudis su pasididžiavimu taria poeto vardą, kuris (=vardą poeto, kuris) su meile apdainavo gimtąjį kraštą.

Siekdamas gerinti gyventojų sveikatos patikrinimus, kurie (=sveikatos patikrinimus gyventojų, kurie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu) apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, skiriu...

Mūsų medicinoje vyrauja simptominis požiūris į pacientą, kuris (=ir tas požiūris) yra neišvengiamai siauras ir vienpusiškas.

Simboliniai pavadinimai administracinėje kalboje kaip priedėliai šliejami po gimininių žodžių VĮ ,,Alytaus regiono keliai“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, išskyrus mokyklų pavadinimus, kurie turi vardo kilmininką, einantį prieš gimininį žodį Vilniaus „Šviesos“ pradinė mokykla, Šiaulių „Juventos“ pagrindinė mokykla.

Kadangi reglamentuotoje administracinėje kalboje įteisinta dvejopa įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų vartosena, pagal analogiją dvejaip vartojami ir kitokie pavadinimai, pvz.:

Įmonių grupė „Northway“ Lietuvoje veiklą pradėjo 2003 metais; UAB „Penki kontinentai“ yra oficialus „ZyXEL“ kompanijos partneris Lietuvoje.

(Pagal R. Vladarskienės str. Aktualūs lietuvių administracinės kalbos klausimai)

VALSTYBINĖS KALBOS VARTOJIMAS VIEŠUOSIUOSE UŽRAŠUOSE

ATMINTINĖ

Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai.

Išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais.
Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.
Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba. Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.
Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji rašytinė ir garsinė informacija transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būt
teikiama ir užsienio kalbomis.
Lietuvos Respublikoje steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų (juridinių asmenų) pavadinimų sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas ir Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės (patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91); pakeistos 2013 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. N-2 (138). Tos pačios taisyklės taikytinos ir parduotuvių, kavinių ir pan. pavadinimams.
Juridinių asmenų pavadinimus vertina Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Dėl pavadinimų taisyklingumo galima kreiptis kalbos konsultacijų tel. (8 5) 272 4520.

ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO TAIKYMAS

Administracinių nusižengimų kodekse numatytos nuobaudos už valstybines kalbos nevartojimą juridinių asmenų antspauduose, spauduose. blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose, Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų pavadinimuose ir jų aprašuose, Lietuvoje parduodamų prekių naudojimo (vartojimo) instrukcijose.

Savivaldybių kalbos tvarkytojai pagal Administracinių nusižengimų kodekso 498 straipsnį gali taikyti nuobaudas už Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų pažeidimus ir pagal Kodekso 497, 499, 500, 501, 502, 503, 505, 507 straipsnius.

Dėl simbolinių pavadinimų linksniavimo

Valstybinė lietuvių kalbos komisijos 2007-04-05 nutarimu Nr. N -1 (110) nustatyta, kaip turi būti vartojami (linksniuojami) simboliniai pavadinimai rašytiniuose rišliuose tekstuose ir viešojoje šnekamojoje kalboja:

1. Lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai, einantys po nomenklatūrinio žodžio, nekaitomi, pvz.: Bendrovės „Bitė“ teikiamos paslaugos; Prekybos centrui „Senukai“ reikalingi pardavėjai; Užsukau į kailių saloną „Nijolė“; Dirbu leidykloje „Vaga“; Įsigijau kortelę „Ežys“; Sukurtas šriftas „Palemonas“; Vakarieniavau restorane „Juodasis riteris“; Perskaičiau romaną „Dvasių namai“; Einu į filmą „Narsioji širdis“.

2. Jei lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai eina prieš nomenklatūrinį žodį, vietoj vardininko vartojamas kilmininkas, pvz.: „Bitės“ bendrovės teikiamos paslaugos; „Senukų“ prekybos centrui reikalingi pardavėjai; Užsukau į „Nijolės“ kailių saloną; Dirbu „Vagos“ leidykloje; Įsigijau „Ežio“ kortelę; Surinkta „Palemono“ šriftu; Vakarieniavau „Juodojo riterio“ restorane.

3. Lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai, vartojami be nomenklatūrinio žodžio, yra linksniuojami, pvz.: „Bitės“ teikiamos paslaugos; „Senukams“ reikalingi pardavėjai; Užsukau į „Nijolę“; Dirbu „Vagoje“; Įsigijau „Ežį“; Surinkta „Palemonu“; Vakarieniavau „Juodajame riteryje“; Perskaičiau „Dvasių namus“; Einu į „Narsiąją širdį“.

4. Nelietuviški simboliniai pavadinimai, einantys po nomenklatūrinio žodžio, nekaitomi, pvz.: Bendrovės „Sonex“ teikiamos paslaugos; Akcinės bendrovės „Sanitas“ (AB „Sanitas“) vaistai; Parduotuvei „Maxima“ reikalingi darbuotojai; Nusipirkau automobilį „Corolla“; Užsisakiau interneto planą „Zebra“; Naudojuosi parduotuvės „Norfa“ nuolaidų kortele; Lankau sporto klubą „Impuls“; Žaidžiu komandoje „Barcelona“.

5. Nelietuviški simboliniai pavadinimai, einantys be nomenklatūrinio žodžio arba prieš jį, rekomenduojami linksniuoti, jeigu juos įmanoma priderinti prie kurios nors lietuvių kalbos linksniuotės, pvz.: „Sonexo“ teikiamos paslaugos; „Sanito“ vaistai; „Maximai“ reikalingi darbuotojai; Nusipirkau „Corollą“; Užsisakiau „Zebrą“; Naudojuosi „Norfos“ nuolaidų kortele; Lankau „Impulsą“; Žaidžiu „Barcelonoje“; „Sonexo“ bendrovės teikiamos paslaugos; „Sanito“ akcinės bendrovės vaistai; „Maximos“ parduotuvei reikalingi darbuotojai; Užsisakiau „Zebros“ interneto planą; Naudojuosi „Norfos“ parduotuvės nuolaidų kortele; Lankau „Impulso“ sporto klubą; Žaidžiu „Barcelonos“ komandoje.

Kaip rašyti įgaliojimą

Įgaliojimas – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė ką nors atlikti kito asmens ar įstaigos vardu. Įgaliojimus gali rašyti įstaigos, įmonės ar organizacijos ir privatūs asmenys. Dokumento pavadinimas ĮGALIOJIMAS gali būti išplėstas bendraties konstrukcija su galininku nurodant įgaliojimą atlikti darbą: įgaliojimas pasirašyti dokumentus, įgaliojimas paimti prekes, įgaliojimas tvarkyti sąskaitą.

Įgaliojimas rašomas 1-uoju arba 3-iuoju asmeniu. Kai įgaliotojas yra įstaiga, įmonė ar organizacija, jis nurodomas antraštinėje dokumento dalyje. Įgaliojimas pradedamas esamojo laiko veiksmažodžio pirmuoju asmeniu: įgalioju, įgaliojamearba neutralesne trečiojo asmens forma Valdyba įgalioja, gali būti vartojamas ir neveikiamosios rūšies dalyvis įgaliojamas.

Kai įgaliojimą rašo privatus asmuo, jis savo duomenis kaip dokumento sudarytojas gali nurodyti dokumento viršuje, o įgaliojimo tekstą pradėti Įgalioju..., arba duomenis apie save pateikti įgaliojimo tekste, jį rašyti taip: Aš, (vardas, pavardė, asmens kodas, gyv. vieta, paso ar asmens tapatybės kortelės duomenys), įgalioju...

Toliau įvardijamas įgaliotinis (įgaliojamasis asmuo): nurodomas jo vardas ir pavardė, paso ar asmens tapatybės kortelės duomenys ir apibūdinama tai, kas įgaliojama atlikti. Jeigu darbas yra tęstinis, nurodoma, kuriam laikui įgaliojimas išduotas.

Individualų įgaliojimą pasirašo įgaliotojas ir nurodo savo vardą ir pavardę, įstaigos įgaliojimus pasirašo jos vadovas. Jei privataus asmens įgaliojimas yra svarbus, jį turi patvirtinti notaras. Darbuotojo įgaliojime parašą gali patvirtinti turintis teisę tai daryti įstaigos darbuotojas.

Įgaliojimų tekstų pavyzdžiai

Į g a l i o j u Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistę Vardenę Pavardenę, a. K. 45410101010, atstovauti Vardo Ppavardaičio byloje dėl jo pripažinimo neveiksniu.

Į g a l i o j a m e Aplinkos apsaugos kokybės vertinimo skyriaus vedėją Vardenę Pavardenę atstovauti Aplinkos apsaugos agentūrai Lietuvos aplinkos apsaugos komiteto veikloje ir suteikiame teisę reikšti Aplinkos apsaugos agentūros nuomonę.

Agentūra, įgaliodama savo atstovę dalyvauti šio komiteto veikloje, įpareigoja Vardenei Pavardenei sudaryti sąlygas nagrinėti komiteto pateiktus dokumentų projektus ir teikti komitettui agentūroje apsvarstytus siūlymus bei pastabas.

Parengta pagal Rasuolės Vladarskienės knygelę „Dokumentų tekstai ir formuluotės“, 2017 m.

PATARIMAI, PAAIŠKINIMAI

Kalbos dalykai sporto specialistams

Bucai – futbolo batai; Fizkultūra – kūno kultūra; Hantelis – svarmuo; Orientacinis sportas – orientavimosi sportas; Tablo – švieslentė; Žiuri komisija – vertinimo komisija, žiuri;

Skaitlingas – gausus; Laike treniruotės – per treniruotę, treniruotėje; Kaip taisyklė – dažniausiai, paprastai;

Pergyventi – nevart. r. „jaudintis, krimstis“ (komanda pergyveno = jaudinosi); Nešti atsakomybę – atsakyti; Savalaikis, savalaikiai – nesuvėluotas, laiku.

Pastaba. Klaidingas variantas paryškintas.

Parengta pagal VKK patarimus

Keletas pastebėjimų apie vietininko linksnį

Vietininkas nevartotinas daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti: Laiptų konstrukcijos yra avarinėje būsenoje (= yra avarinės, jų būsena, būklė yra avarinė). Sutartis sudaryta neterminuotam laikotarpiui dviejuose egzemplioriuose (= dviem egzemplioriais).

Vietininkas neteiktinas būsenos priežasčiai, pagrindui reikšti ir kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui nusakyti: sprendimo pasekoje (= priėmus sprendimą); metų eigoje (= per metus); savaitės bėgyje (= per savaitę); bendroje sumoje (= iš viso); tame tarpe (= iš jų); tame skaičiuje (= tarp jų).

Apie raštinės priemones

Prisiminkime Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomenduojamus raštinės reikmenų pavadinimus ir nesirinkime paprasčiausio būdo – sulietuvinti angliškus, rusiškus ar kitos kalbos žodžius.

Norėdami kažką pataisyti, naudojame koreguoklį (arba baltalą) – prietaisėlį su porą eilučių uždažančia juostele. Svetimybė organaizeris vartojama dviem reikšmėmis. Gali būti užrašinė arba kanceliarinių reikmenų dėklė. Prietaisas nereikalingiems dokumentams sunaikinti vadinamas dokumentų naikikliu , jo nedera vadinti šrederiu. Tam tikros teksto vietos paryškinamos spalvikliu, žymikliu, bet ne markeriu. Šis žodis – svetimybė. Pieštukas, kuriuo užtepamos klaidos,– korekcinis pieštukas.

Daugelis dokumentų sudarymo ir gabenimo priemonių visumą vadina orgtechnika. Tačiau tai netaisyklingas žodis, reikia sakyti organizacinė technika. Jeigu norime, rašydami galite trumpinti org. technika.

Feisbukas – vartotinas simbolinis pavadinimas

Galimi vartoti ir kiti adaptuoti plačiau paplitusių pavadinimų variantai: instagramas, skaipas ir pan. Neretai kyla klausimas, ar galimi vartoti adaptuoti simbolinių pavadinimų „Facebook“, „Twitter“ variantai feisbukas, tviteris? Taip, galimi. Labai paplitę nelietuviški simboliniai pavadinimai adaptuojami ir virsta bendriniais žodžiais (vartojamais be kabučių ir mažąja raide), pvz.: audi, mersedesas, boingas ir pan.

Bendriniais žodžiais jau tapę ir socialinių tinklų pavadinimų „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“ adaptuoti variantai – feisbukas, tviteris, jutubas. Kaip galimi sinonimai jie įrašyti ir į „Enciklopedinį kompiuterijos žodyną“, „Aiškinamąjį kompiuterijos terminų žodyną“, jie bus įtraukti į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“.

Dažnai“ ar „dažniausiai“?

Dažnai klystame vartodami žodžių junginį eilę metų, kai turime galvoje neapibrėžtą kiekį metų, nes žodis „eilė“ nevartotinas neapibrėžto kiekio reikšmėmis „daug, daugelis, dauguma, dalis, keletas“.
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis „eilė“ paaiškinamas kaip „vienas prie kito esančių ar paskui vienas kitą einančių daiktų linija; virtinė, greta, vora“.
Taigi sakinį „Eilę metų vadovavo įstaigai“ reikėtų taisyti „Daug metų; Keletą metų vadovavo įstaigai.“

Reikėtų skirti, kada tinka vartoti žodį „dažniausia“, o kada „dažniausiai“. „Dažniausia“ ir „dažniausiai“ yra skirtingų formų žodžiai. „Dažniausia“ – aukščiausiojo laipsnio būdvardžio forma (plg. mažiausia), o „dažniausiai“ – aukščiausiojo laipsnio prieveiksmio forma (plg. mažiausiai). Taigi sakykime: Dažniausia ligos priežastis – peršalimas. Mano dažniausia viešnia – dukra. Bet – Bibliotekoje dažniausiai apsilanko studentai. Maisto produktus dažniausiai perku parduotuvėje.

Didžiąja ar mažąja raide rašomi pareigų pavadinimai?

Pareigų (ir titulų) pavadinimai prezidentas, ministras, ambasadorius, rektorius, direktorius, karalius, meras – rašomi mažosiomis raidėmis, pvz.: Neseniai vyko prezidento rinkimai; Įsakymą pasirašė švietimo ir mokslo ministras; Atvyko nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius; Rytoj planuojamas susitikimas su sveikatos ministru; Susitikime su bendruomenių atstovais dalyvavo rajono meras.

Tačiau stilistiniais sumetimais aukščiausių pareigūnų pavadinimai gali būti rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

Oficialiuose raštuose, prašymuose didžiąja raide rašomas bet kurio pareigūno, į kurį kreipiamasi, pavadinimas, pvz.: Teisingumo Ministrui, Vilniaus universiteto Rektoriui (žr. Kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ 2.7.4 punktą).

Apie brūkšnį ir brūkšnelį

Skaitant įvairius raštus krinta į akį brūkšnio ir brūkšnelio painiojimas. Valstybinė lietuvių kalbos komisija primena, kad brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą (pvz.: lopšelis-darželis, paskaita-koncertas ir kt.), o brūkšnys – skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba. Įsidėmėtina, kad brūkšnys rašomas su tarpais. Brūkšnys taip pat rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas (pvz.: renginys vyks 12.00–13.00 val., gimnazijos valgykla dirba pirmos–septintos pamokos ir pertraukų metu). Brūkšnys riboms žymėti gali būti rašomas be tarpų, ypač tarpai nepaliekami tarp ribas žyminčių skaitmenų. Įsidėmėtina, kad brūkšnį padėti galima klaviatūra surinkus kombinaciją Alt+0150.

Kaip kirčiuojamas šventės pavadinimas „Joninės“?

Šventės pavadinimas Joninės gali būti kirčiuojamas dvejopai: Jõninės 1, Jonìnės 2 (žr. rekomendaciją K-5 „Dėl kai kurių priesaginių daiktavardžių kirčiavimo“ekomendaciją K-5 „Dėl kai kurių priesaginių daiktavardžių kirčiavimo“). Atsižvelgiant į kirčiavimo polinkius nuo 2013 m. pirmenybė teikiama pirmajai kirčiuotei (kirtis pastovus pirmame skiemenyje):

V. Jõninės, K. Jõninių, N. Jõninėms, G. Jõnines, Įn. Jõninėmis, Vt. Jõninėse, Š. Jõninės!,

Senesnis yra antrosios kirčiuotės variantas:

V. Jonìnės, K. Jonìnių, N. Jonìnėms, G. Joninès, Įn. Jonìnėmis, Vt. Jonìnėse, Š. Jonìnės!

Ar geras pasakymas „atšaukti iš atostogų“?

Atšaukti iš atostogų - taisyklingas, įprastas žodžių junginys, reiškiantis nurodymą grįžti į darbą. Žodžiu atšaukti nusakome esamą ar numatomų dalykų panaikinimą.

Ar taisyklingas žodis „atostogpinigiai“?

Taisyklingas, palyginkime kitus dūrinius, kurių pirmasisi sandas nurodo paskirtį: arbatžolės, duonmilčiai, maistpinigiai ir pan. ( Žr. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius, 1977, p. 151).

Atostogpinigiai (taip pat vadinami atostogų, atostoginiais pinigais arba tiesiog atostoginiais) - darbo užmokestis, mokamas už atostogų laiką.

Kaip rašyti junginį sąskaita faktūra?

Paplitusi netaisyklinga rašyba su brūkšneliu (sąskaita-faktūra). Faktūra yra tam tikra sąskaitos rūšis, todėl žodžių junginys sąskaita faktūra rašytinas be brūkšnelio. Terminas sąskaita faktūra (be brūkšnelio) (angl. invoice) yra Europos terminų žodyne.

Istorija

1990 m. birželio 20 d., jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo patvirtinta Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo. Ji buvo įgaliota spręsti ne tik kalbos kodifikavimo ir norminimo, bet ir valstybinės kalbos statuso įgyvendinimo klausimus. Iki tol (nuo 1976 m.) tokia komisija veikė prie Lietuvos mokslų akademijos. Ji buvo ne valstybinė, o visuomeninė institucija.

1990 m. liepos 30 d. įsteigta Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija, o kaip specializuotas jos padalinys – Valstybinė kalbos inspekcija. Tais pačiais metais, Aukščiausiajai Tarybai paskelbus kreipimąsi, pradėti steigti kalbos tvarkytojų etatai miestų ir rajonų savivaldybėse. Taigi 1990 m. galima laikyti kalbos priežiūros sistemos formavimosi pradžia.

1992 m. gegužės 26 d. buvo papildytas Administracinės teisės pažeidimų kodeksas, jame nustatyta administracinė atsakomybė už valstybinės kalbos nevartojimą ir už Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų nevykdymą. 1994 m. liepos 18 d. Kodeksas papildytas dar penkiais straipsniais, nustatančiais atsakomybę už įvairius valstybinės kalbos vartojimo pažeidimus (Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos informacija).

1995 m. Kultūros paveldo inspekcija reorganizuota, Valstybinė kalbos inspekcija prijungta prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir tapo šios įstaigos struktūriniu padaliniu – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo Kalbos inspekcija.

1995 m. sausio 31 d. priimtas Valstybinės kalbos įstatymas, jame įtvirtintos pagrindinės valstybinės kalbos vartojimo ir priežiūros nuostatos. Įstatymas galioja iki šiol.

2001 m. lapkričio 20 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo reorganizuota į dvi įstaigas – Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ir Valstybinę kalbos inspekciją.

2001 m. gruodžio 18 d. priimtas Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymas, 2002 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Inspekcijos nuostatus. Valstybinė kalbos inspekcija yra atskaitinga Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir atsakinga Kultūros ministerijai. Už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų nesilaikymą Inspekcija turi teisę taikyti nuobaudas pagal septynis Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius.

KALBOS PAMOKĖLĖ

Gatvių pavadinimai. Ar visada jie taisyklingi ir prasmingi?

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklės nustato, kad savivaldybės teritorijai priklausančioms gatvėms pavadinimus pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus suteikia Savivaldybės taryba.

Gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimai suteikiami ir keičiami vadovaujantis šiais kriterijais:
1. kalbos taisyklingumo;
2. vietovardžių oficialumo ir normiškumo (išnykusių vietovardžių – tik normiškumo);
3. personalijų nuopelnų Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims;
4. istorinio įvykio reikšmės Lietuvos valstybei;
5. pavadinimo atitikties visuomenėje priimtoms moralės normoms;
6. pavadinimas neturi trikdyti visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, kurstyti tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos ir diskriminacijos.
Gatvės pavadinimą sudaro vardas (žodis ar žodžių junginys, žodžio ar žodžių junginio ir skaitmens derinys) ir gatvės tipo nuoroda. Yra nustatyti galimi gatvių tipai: gatvė, skersgatvis, akligatvis, alėja, prospektas, takas, plentas, kelias, aplinkkelis, vieškelis, aikštė, skveras ir krantinė.

Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas gatvių vardais gali eiti:

1. Abstrakčios reikšmės daiktavardžiai, paprastai vienaskaitos formos, pvz.: Vilties g., Atgimimo g., Jaunystės g.; Pasimatymų skg.;

2. Gamtos ir kitokių reiškinių bei objektų pavadinimai (dažnai pagal toje gatvėje ar kuria nors kryptimi esantį ar buvusį statinį ar kitą objektą), paprastai vienaskaitos formos, pvz.: Lietaus g., Saulės g., Upės g., Dvaro g., Mokyklos g., Bažnyčios g., Teatro g., Sanatorijos g..

Kai kurie vardai pagal prasmę atitinkamai gali būti vienaskaitos arba daugiskaitos formos, pvz.: Žiburio g. arba Žiburių g., Lankos g. arba Lankų g., Ganyklos g. arba Ganyklų g..

3. Augalų, gyvūnų, asmenų pavadinimai, paprastai daugiskaitos formos, pvz.: Rūtų g., Varnų g., Elnių g., Brolių g., Sėlių g., Bernardinų g., Visų Šventųjų g. Vienaskaitos forma tinka, kai vardas siejamas su konkrečiu objektu, pavyzdžiui, pavadinimas Ąžuolo g. – su Stelmužės ąžuolu.

4. Dievybių, mitologinių būtybių pavadinimai, pvz.: Šventosios Dvasios g., Perkūno g., Žemynos g., Laumių g..

5. Apibūdinamosios reikšmės žodžiai – būdvardžiai ir būdvardiškieji žodžiai, pvz.: Tylioji al., Žemutinė g., Lenktoji g., Vakarinis aplinkkelis. Šiuo atveju vartojamos įvardžiuotinės vienaskaitos vardininko formos, pvz., Ramioji g. – ne Rami g.

Būdvardžiais gatvių pavadinimuose reiškiamas ir papildomas vardo požymis, pvz.: Uosto g. ir Naujoji Uosto g., Smiltelės g. ir Senoji Smiltelės g., Vandens g. ir Didžioji Vandens g., Plukių g. ir Mažoji Plukių g. Papildomas vardo požymis gali būti išreikštas ir daiktavardžio (asmenvardžio ar vietovardžio) kilmininku, pvz.: Ribiškių Didžioji g., Vydūno Mažoji g.

6. Vietovardžiai, pvz.: Kauno g., Danės g., Rąžės g. Vartotinos oficialios, norminės vietovardžių formos. Tai yra turėtų būti ne Kazlų, o Kazlų Rūdos g.

Rekomenduojami gatvių pavadinimai su krašto vietovardžiais, ypač nykstančiais ar išnykusiais, kaimiškosios vietovės gatvė gali būti pavadinta tos vietovės vardu. Prijungus kaimą prie kitos gyvenamosios vietovės, gatvės pavadinimas išsaugo kaimo vardą buvusioje kaimo teritorijoje, pvz., Justiniškių g. (Vilniuje).

Gatvių pavadinimai gali būti sudaromi ir iš kitų šalių vietovardžių – vartojamos tradicinės arba adaptuotos tų vietovardžių formos, pvz.: Islandijos g. Šakiuose., Karaliaučiaus skg., Europos a., Reinės a. (mieste, turinčiame glaudžių ryšių su Vokietijos miestu Reine (Rheine).

7. Asmenvardžiai – garsių, kraštui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių vardai ir pavardės, slapyvardžiai, pvz.: Barboros Radvilaitės g., Jono Basanavičiaus g., Vinco Mykolaičio-Putino g., Žemaitės g, P. Vaičaičio, S. Banaičio g. Pavadinime rašomas visas vardas ir pavardė (išimtis – tradiciškai nusistovėjęs junginys Dariaus ir Girėno g.).

Kai vadinama asmenų grupės vardu, vartojama daugiskaitos forma, pvz., Radvilų g. Titulai, laipsniai, pareigos ir pan. pavadinime nenurodomi, pvz.: ne Vysk. Merkelio Giedraičio, o Merkelio Giedraičio g., ne Knygnešio Bataičio g., o Antano Bataičio g. Išimtis – gatvių pavadinimai nuo šventųjų vardų rašomi su trumpiniu šv., pvz.: Šv. Ignoto g., Šv. Gertrūdos g.. Vartojamos adaptuotos kitų kalbų asmenvardžių formos, pvz., Tomo Mano g.
Gatvėms neteikiami gyvų asmenų vardai.

8. Istorinių, kultūrinių vietų, įvykių (datų), objektų pavadinimai, pvz.: Žalgirio g., Vasario 16-osios pr., 9-ojo Forto g.. Skaitvardžiai gatvių pavadinimuose reiškiami arabiškais skaitmenimis su linksnio galūne po brūkšnelio (be tarpelių).

Rekomenduojami trumpi, neutralūs gatvių vardai, todėl teiktiniausi nurodyti 1–6 punktuose.

Renkant vardą iš kelių bendrinėje kalboje vartojamų leksinių variantų patariama rinktis teiktinesnį, pvz.: Topolių g. – geriau Tuopų g.

Nerekomenduojama gatvės vardo sieti su dažnai trumpalaikiais simboliniais įstaigų, įmonių ar panašiais pavadinimais. Išimtis – gatvių, suplanuotų sodininkų bendrijų teritorijose, pavadinimai pagal tų bendrijų pavadinimus.

NEREIKIA RAŠYTI SU KABUTĖMIS

Dažnai žmonėms kyla klausimas, reikia ar nereikia tekste kabučių. Štai tie atvejai, kaip tikrai kabučių rašyti nereikėtų:

Šokių pavadinimai

Įvardijant bendrinius šokių pavadinimus kabutės nerašomos: mokytis šokti valsą, polką, salsą, ča ča ča ir pan. Su kabutėmis pavadinimas gali būti rašomas, kai yra konkretaus autoriaus kūrinys, pvz.: Juozo Lingio „Polka su ragučiais“.

Terminai, terminizuoti junginiai

Dažnai klausiama, ar reikia rašyti kabutėse žodžių junginį vieno langelio principas. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto vieno langelio principo pavadinimas rašytinas be kabučių. Tai reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje.

Metaforos, frazeologizmai

Neretai kabutėse mėgstama rašyti frazeologizmus. Be kabučių rašykime pasakymus: eina į kūną, pigiau grybų, šypsotis į ūsą, įeiti į vėžes, išmušė iš vėžių ir pan.

SVARBIAUSIOS RINKIMŲ KALBOS KLAIDOS

Ruošiantis rinkimams ar jiems vykstant, itin dažnai girdime vartojant būdvardį rinkiminis. Rinkiminis - netaisyklingos darybos žodis. Su rinkimais susijusius dalykus reikia įvardyti ne būdvardžiu rinkiminis, -ė, o daiktavardžio nusakomojo kilmininko forma. Taigi įsidėmėtina, kad vartotina rinkimų (ne rinkiminė) apygarda, apylinkė, sistema; rinkimų (ne rinkiminė) komisija, būstinė; rinkimų (ne rinkiminė) teisė, valia; rinkimų (ne rinkiminis) biuletenis, sąrašas; rinkimų (ne priešrinkiminiai) pažadai; pažadai, duoti prieš rinkimus ir t. t.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banką

APIE „EURO“ VARTOJIMĄ

2004 m. spalio 28 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija priėmė nutarimą „Dėl Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimo lietuvių kalboje“. Jame nustatyta, kad ES bendrosios valiutos pavadinimas lietuviškai vartojamas adaptuotas – su lietuviškomis linksnių galūnėmis: eũras, eũro, eũrui, eũrą, eurù, eurè, eũrai, eũrų, eũrams, eurùs, eũrais, eũruose.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje nutarta teikti piniginio vieneto euro santrumpą – Eur (plg. pavadinimo litas santrumpa – Lt). Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį €.

Piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa ta pati – ct (be taško).

Pereinamuoju laikotarpiu, kol apyvartoje bus ir lito centai, ir euro centai, galima terpti žodį ar santrumpą, pvz.: 2 euro centai, 2 euro ct, 2 Eur ct.

Atkreiptinas dėmesys, kad santrumpa, kodas ar simbolis vartojami po skaitmeninės raiškos (darant tarpą), pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 €.

2014 m. nutarimas papildytas pastaba (2014 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. N-2 (151): „Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas euro, Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas vietoj vardininko formos euras, turi būti išskiriamas kaip kitos kalbos žodis (paprastai pasviruoju šriftu).“

Kartu ar skyrium rašyti: „euro zona“ ar „eurozona“?

Kadangi turimas omenyje ne tarptautinis elementas euro- (reiškiantis sąsają su Europa, ypač su Europos Sąjunga arba Europos Ekonomine Bendrija), o piniginis vienetas (euras), rašytina atskirai – euro zona.

Terminas euro zona (angl. euro area, vok. Euro-Zone, pranc. zone euro) teikiamas Europos terminų žodyne EUROVOC.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banką

ĮSTATYMAI IR NORMINIAI TEISĖS AKTAI, NUSTATANTYS VALSTYBINĖS KALBOS VARTOJIMO IR TAISYKLINGUMO REIKALAVIMUS

Lietuvos Respublikos Konstitucija

14 straipsnis. Valstybinė kalba - lietuvių kalba.

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas

Šis įstatymas nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos Respublikos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas

7 straipsnis. Valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos

13) valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas

2.40 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas

1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“

2. Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

Antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymas

9 straipsnis. Antspaudų ir spaudų rekvizitų reikalavimai

Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas

10 straipsnis. Teisės akto turinio reikalavimai:

1. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį.

2. Teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus.

12 straipsnis. Teisės akto kalba

Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų.

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

4 straipsnis. Bendrieji reikalavimai reklamai

1. Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas

34 straipsnis. Kalba, kuria rengiama ir platinama viešoji informacija

3. Transliuotojams draudžiama rodyti audiovizualinius kūrinius, išverstus iš oficialios Europos Sąjungos kalbos į ne Europos Sąjungos kalbą.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas

5 straipsnis. Informacijos apie prekes ir paslaugas pateikimas

Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas

4 straipsnis. Etninės kultūros valstybinės globos uždaviniai:

1) garantuoti etninės kultūros paveldo išsaugojimą bei gyvosios tradicijos tęstinumą;

8) ugdyti kalbos etninį savitumą, užtikrinti tarmių ir etninių vietovardžių išlikimą.

Mažmeninės prekybos taisyklės

26. Pirkėjas turi teisę:

Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės

Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas"

15. Maisto produkto pavadinimo pateikimas

15.4. Nei prekės ženklas, nei registruotasis produkto pavadinimas, nei išgalvotas pavadinimas negali būti vartojami vietoj parduodamo maisto produkto pavadinimo.

15.6. Ant visų jonizuojančiąja spinduliuote apdorotų maisto produktų turi būti nuoroda: „Apšvitinta“ arba „Apdorota jonizuojančiąja spinduliuote“ .

Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos

Išorinės reklamos įrengimo taisyklės

Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai

Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarkos aprašo 2, 3, 5-7, 9-10 punktai.

PATVIRTINTOS IŠORINĖS REKLAMOS ĮRENGIMO TAISYKLĖS

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 13 d. įsakymu patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės. Jose nustatyta, kad ,,išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, valstybinės kalbos vartojimą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis“. Šis dokumentas apibrėžia reklamos įrengimo reikalavimus, leidimų išdavimo tvarką, leidimų turėtojų teises ir pareigas. Minėtos Taisyklės suvienodino išorinės reklamos įrengimo tvarką visose savivaldybėse.

Taip pat šių metų gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymą. Jame reklama apibrėžiama kaip „bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą“.
Šiame Įstatyme yra patikslintas ir išorinės reklamos apibrėžimas, jog „išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose“. Pažymėtina, kad Reklamos įstatymo pakeitimo įstatyme liko 4 straipsnio 1 dalis: „rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai“.

RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDŽIŲ METU PASTEBĖTOS KLAIDOS (2016 m.)

aplamai (apskritai) - Gyventojai aplamai (apskritai) mažai žino apie vandens kainas.

atstovauti savivaldybę (savivaldybei) - Kaune Šakių savivaldybę (savivaldybei) atstovaus vienas specialistas

daleiskim (tarkim, sakykim) - daleiskim (tarkim, sakykim), ši programa bus įgyvendinta per dvejus metus

prabalsuoti (balsuoti, nubalsuoti, baigti balsuoti) - Už pritarimą sutartims prabalsavome (balsavome) ne visi

sekantis posėdis (kitas, ateinantis, artimiausias) - Siūlau šį klausimą atidėti sekančiam (kitam) tarybos posėdžiui.

uždara (uždaroji) akcinė bendrovė; ženkliai (daug, labai, smarkiai, itin, gerokai, kur kas, nemažai) - Šiemet lėšų į biudžetą surinkta ženkliai (gerokai; kur kas; itin) mažiau

pravedę (atlikę) pirkimus - Pravedę (atlikę) pirkimus įsigijo du naujus kompiuterius

kas liečia (dėl, o, o dėl) - kas liečia antrą darbotvarkės klausimą (o į antrą darbotvarkės klausimą galiu atsakyti).

SVARBU ŽINOTI:

NETEIKTINI VERTINIAI (Skliausteliuose teisingas variantas)

Didelis (labai) ačiū

Kas liečia (dėl, dėl)

Kažkas tai (kažkas)

Kažkoks tai (kažkoks)

Kaip taisyklė (paprastai, dažniausiai)

Lyg tai (lyg ir, tarsi, tartum, tarytum)

Įtakoti (turėti įtakos)

Disketė (diskelis)

DĖL SĄVOKŲ MINISTRO PIRMININKO POTVARKIUOSE

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius 2013 m. balandžio 25 d. pasirašė potvarkį Nr. 146 „Dėl sąvokų Ministro Pirmininko potvarkiuose“. Jis nustatė, kad Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiuose:

1.1. sąvoka „Ministro Pirmininko tarnyba“ suprantama kaip „Vyriausybės kanceliarija“;

1.2. sąvoka „Ministro Pirmininko kancleris“ suprantama kaip „Vyriausybės kancleris“;

1.3. sąvoka „Ministro Pirmininko kancleris A. Mačiulis“ suprantama kaip „Vyriausybės kancleris A. Mačiulis“;

1.4. sąvoka „Ministro Pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas“ suprantama kaip „Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas“;

1.5. sąvoka „Ministro Pirmininko kanclerio pavaduotojas“ suprantama kaip „Vyriausybės kanclerio pavaduotojas“.

Šis potvarkis įsigaliojo 2013 m. gegužės 1 dieną.

KAIP RAŠYTI KABUTES

Reikėtų įsidėmėti, kad kabutės rašomos ne žodžio viršuje (“...“), o pramaišiui - pirmoji kabučių dalis apačioje (kaip devynetukai) („), antroji viršuje (kaip šešetukai) (“) - („...“), pvz.: laikraštis „Draugas“, UAB „Šilumos tinklai“.

APIE VIEŠUOSIUS UŽRAŠUS

Viešieji užrašai – tai viešai kabinami, viešai rašomi užrašai, kuriuos visi mato, pastebi. Teisės aktais nustatyta, kad Lietuvoje visi užrašai turi būti pateikiami taisyklinga valstybine lietuvių kalba, taip pat turi būti laikomasi iškabų, išorinės reklamos įrengimo taisyklių. Viešieji užrašai turi būti ir teisiškai pagrįsti. Savivaldybės specialistai, remdamiesi teisiniais aktais, turi įvertinti, ar reklama, iškaba tinkama, ar būtent toje vietoje ją galima įrengti, ar taisyklinga jos kalba. Geriausia iškaboms rinktis lietuviškas galūnes turinčius, nustatytas kalbines normas atitinkančius, gražiai skambančius pavadinimus, neperkrauti jų įvairiausio šrifto ar spalvų tekstais. Šakių mieste, deja, akis ūžkliūva už apiplyšusių, spalvas praradusių stendų, iškabų. Siūlyčiau nesavivaliauti, iš anksto pasirūpinti iškabos, stendo, plakato leidimu bei kalbos taisyklingumu. Pirmiausia reikėtų kreiptis į savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių, pasikonsultuoti ir su kalbos tvarkytoja. Atminkime, kad gražūs, tvarkingi reklaminiai stendai puošia miestą, o apšepę, klaidingi – skurdina.

DIDŽIOSIOS RAIDĖS PAREIGŲ PAVADINIMUOSE

1. Pareigų pavadinimai ir titulai rašomi mažąja raide. Kai pareigų pavadinimas prasideda tikriniu daiktavardžiu ar įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimu, pirmasis pareigų pavadinimo žodis rašomas didžiąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras - socialinės apsaugos ir darbo ministras - ministras; Šakių rajono savivaldybės meras - Savivaldybės meras - meras; Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius - Savivaldybės administracijos direktorius - Aministracijos direktorius - direktorius.

2. Aukščiausiųjų pareigūnų pavadinimai iš pagarbos gali būti rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Lietuvos Respublikos Prezidentas - Prezidentas; Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas - Seimo Pirmininkas; Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas - Ministras Pirmininkas.

3. Raštuose, prašymuose ir panašiuose dokumentuose didžiąja raide rašomas bet kurio asmens, į kurį kreipiamasi, pareigų pavadinimas, pvz.: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos Ministrui; Šakių rajono savivaldybės Merui; Šakių rajono savivaldybės Mero pavaduotojui (arba Mero Pavaduotojui), Šakių rajono savivaldybės administracijos Direktoriaus pavaduotojui (arba Direktoriaus Pavaduotojui).

(Remtasi Valstybinės kalbos inspekcijos patarimais)

KAIP RAŠYTI TELEFONŲ NUMERIUS

Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo taisykles 2005 m. gruodžio 23 dienos įsakymu patvirtino Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Taisyklėse aptariami procedūrų simboliai, tarpai, teikiami nacionalinių ir tarptautinių telefonų rašymo būdai.
Tarptautinio prefikso simbolis „+“ (pliusas) – rašomas tarptautiniame telefono ryšio numeryje prieš šalies kodą ir primena, kad būtina rinktis tarptautinį prefiksą, kuris kiekvienoje šalyje gali būti skirtingas. Šis simbolis atskiria tarptautinį telefono ryšio numerį nuo nacionalinio. Rašant tarptautinį telefono ryšio numerį, tarpas paliekamas tarp šalies ir paskirties kodo, taip pat tarp paskirties kodo ir tinklo galinio taško numerio.
Skliaustelių simboliu „( )“ suskliaudžiami tik nacionalinis prefiksas ir geografinių numerių paskirties kodo skaitmenys, ir jie nurodo, kad suskliausti skaitmenys toje pačioje numeracijos zonoje nerenkami. Rašant nacionalinį ir tarptautinį telefono ryšio numerius, dvigubas tarpas paliekamas tarp paskirties kodo ir tinklo galinio tašo numerio.
Telefono ryšio numerio skaitmenys grupuojami taip: 1234, 12 345, 12 34 56, 123 4567.
Gali būti rašoma:
Telefonas arba Tel.; Faksas arba Faks.; Mobilusis telefonas arba Mob.
Telephone arba Tel.; Fax ; arba Mob.
Nacionaliniai ryšio numeriai
Tel. (8 5) 211 2292
Faks. (8 5) 211 2294
Mob. 8 687 18 140
Tarptautiniai ryšio numeriai
Tel. +370 5 211 2293
Fax + 370 5 211 2294
Mob. + 370 687 18 140
Turint kelis telefono / fakso ryšio numerius ( nesujungtus su automatinės paieškos rinkimo būdu), vartojamas pasvirojo brūkšnelio simbolis „/“ – iš abiejų pusių atskiriamas tarpais, pvz.:
Tel.: (8 5) 211 2291 / 212 2292
Fax.: (8 5) 211 2222 / 212 2294
Galima rašyti visą tik pirmąjį telefono / fakso ryšio numerį, o kitų – tik paskutiniuosius besiskiriančius skaitmenis. Šiuo atveju tarpai iš abiejų simbolio „/“ pusių nepaliekami ir telefono ryšio numeriai užrašomi taip:
Tel.: (8 5) 211 2291/92/93
Fax.: (8 5) 211 2222/94.

Paskutinis atnaujinimas: 2024-12-12 11:27:10