Šiandien minime vieną reikšmingiausių datų mūsų tautos gyvenime – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. 1904 m. gegužės 7 d. buvo atšauktas spaudos lietuviškais rašmenimis draudimas. Šią dieną mūsų protėviai pasiekė pergalę prieš 40 metų trukusias carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžoma lietuvių kalba, knygų leidyba, spauda, žodžio laisvė.

Spaudos draudimo pasipriešinimui vadovavo lietuvių inteligentai. Jų, pirmiausia M. Valančiaus, pastangomis lietuviškos spaudos leidyba susitelkė Mažojoje Lietuvoje. Skatinama inteligentijos, draudimui masiškai priešinosi ir lietuvių liaudis, dažniausia valstiečiai, – knygnešiai, kurie į Didžiąją Lietuvą gabeno ir platino draudžiamąją lietuvišką spaudą, kūrėsi knygnešių organizacijos. Skaityti ir rašyti lietuvius mokė slaptosios mokyklos, daraktoriai ir raštingi šeimos nariai.

Šiandien grėsmės išnykti kalbai tikriausiai nėra, nes mūsų kalba per įvairias okupacijas patyrė daug kitų kalbų ir politinių įtakų, tačiau išliko. Juk mes, lietuviai, to siekėme anksčiau ir dabar siekiame, patys kurdami kalbą ir atsakydami už jos išlikimą. Kalba bus tol, kol mums jos reikės.

Sunku nuspėti, kokia bus lietuvių kalba po keliasdešimties metų – gyvenimo realybė ir technologijos kinta labai greitai. Viena aišku – ji bus pakitusi, jau praradusi nemažai šiuo metu vartojamų, bet įsiteisinusi naujų lietuviškų ir tarptautinių žodžių.

Tad būkite pasveikinti visi, rašantys, skaitantys, kalbantys pačia nuostabiausia ir viena seniausių pasaulyje mūsų gimtąja kalba – lietuvių kalba.

Parengė savivaldybės kalbos tvarkytoja Rimutė Grušienė