Kaip savivaldybei nuspręsti, į kokias klimato kaitos mažinimo priemones investuoti pirmiausia? Šakių rajono savivaldybės patirtis rodo, kad atsakymas slypi duomenyse. Atlikusi šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitą, savivaldybė ne tik pirmą kartą visapusiškai įvertino savo poveikį klimatui, bet ir identifikavo didžiausius emisijų šaltinius bei sritis, kuriose galima pasiekti didžiausią pokytį. ŠESD apskaitos rezultatai padėjo geriau suprasti žemės ūkio, transporto ir energetikos sektorių poveikį aplinkai, planuoti investicijas į darnaus judumo priemones, efektyviau naudoti vietinius išteklius ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus.
Pirmas žingsnis – suprasti, kur susidaro emisijos
Šakių rajono savivaldybės ūkio ir investicijų skyriaus vedėjas Martynas Remeikis pabrėžia, kad prieš planuojant klimato kaitos mažinimo priemones būtina žinoti esamą situaciją. Būtent todėl pirmuoju žingsniu tampa ŠESD apskaita, išsamus savivaldybės teritorijoje susidarančių emisijų įvertinimas.
Įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ buvo sukurta savivaldybėms skirta ŠESD skaičiuoklė, kurią praktiškai išbandė penkios Lietuvos savivaldybės – Kauno ir Alytaus miesto bei Jurbarko, Anykščių ir Šakių rajono savivaldybės. Gauti rezultatai leido ne tik suskaičiuoti išmetimus, bet ir identifikuoti didžiausius taršos šaltinius bei prioritetines veiksmų kryptis.
ŠESD apskaita paskatino konkrečius sprendimus
Šakių rajono savivaldybės atstovai pripažįsta, kad pirmieji žingsniai atliekant ŠESD apskaitą kėlė nemažai iššūkių. Didžiausias jų buvo duomenų surinkimas – ne visą reikalingą informaciją buvo lengva gauti iš skirtingų institucijų ir organizacijų. Vis dėlto viso proceso metu savivaldybę lydėjo ir konsultavo Aplinkos ministerijos bei „Vesta Consulting“ ekspertai, padėję spręsti iškilusius klausimus ir ieškoti trūkstamų duomenų šaltinių. Tais atvejais, kai konkrečių duomenų nepavykdavo surinkti vietos lygmeniu, buvo remiamasi Valstybės duomenų agentūros statistika. „Vesta Consulting“ tvarios plėtros konsultantė Sigita Židonienė sako, kad svarbiausia yra tiesiog pradėti – nors pradžioje procesas gali atrodyti sudėtingas, dirbant ir analizuojant duomenis kompetencijos auga natūraliai, o reikalingi skaičiavimo ir vertinimo įgūdžiai įgyjami pačiame procese.
ŠESD skaičiavimo patirtis leido pirmą kartą visapusiškai įvertinti rajono poveikį klimatui ir aiškiau suprasti, kuriose srityse slypi didžiausias emisijų mažinimo potencialas. Atlikta apskaita parodė tai, ką buvo sunku tiksliai įvertinti anksčiau: žemės ūkis yra vienas svarbiausių Šakių rajono emisijų šaltinių, o net 71 proc. žemės ūkio sektoriaus išmetimų susidaro gyvulininkystės sektoriuje.
Šie duomenys savivaldybei tapo pagrindu konkretiems veiksmams. Siekdami mažinti poveikį klimatui ir efektyviau panaudoti vietinius išteklius, Šakiai ėmėsi sprendimų, susijusių su biodujų ir metano panaudojimu energetikoje. Savivaldybės atstovai pabrėžia, kad būtent aiškus emisijų vaizdas padeda pagrįsti investicijas ir įvertinti, kur jos gali duoti didžiausią efektą.
ŠESD apskaita Šakiuose tapo naudinga ir planuojant transporto infrastruktūrą. Šakių rajono savivaldybės ūkio ir investicijų skyriaus vedėjas Martynas Remeikis pažymi, kad anksčiau įvairios investicijos neretai būdavo planuojamos neturint išsamaus poveikio vertinimo, tačiau dabar atsirado galimybė sprendimus grįsti konkrečiais duomenimis.
Analizė padėjo įvertinti darnaus judumo priemones, dviračių infrastruktūros plėtrą ir viešojo transporto situaciją. Būtent viešasis transportas buvo įvardytas kaip viena silpniausių sričių, kurioje ateityje būtinos papildomos investicijos ir pokyčiai.
Ambicija – tapti pirmąja žalia savivaldybe Lietuvoje
Tinklalaidėje Šakių rajono savivaldybės ūkio ir investicijų skyriaus vedėjas Martynas Remeikis atvirai kalbėjo ir apie savivaldybės ilgalaikę viziją – tapti pirmąja iš tiesų žalia savivaldybe Lietuvoje. ,,Tam neužtenka pavienių projektų ar deklaracijų. Reikia nuosekliai vertinti išmetimus, planuoti investicijas ir ieškoti sprendimų visose srityse – nuo energetikos ir transporto iki žemės ūkio.“
Plačiau apie savivaldybių patirtį atliekant ŠESD apskaitą klausykite tinklalaidėje „Žalieji pokalbiai“.
Projektas „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ (Nr. LIFE20 IPC/LT/000002) yra finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Šiame pranešime spaudai pateikiamas autorių požiūris, ir Europos Komisija nėra atsakinga už bet kokį šios informacijos panaudojimą.
