Tarptautinė raštingumo diena švenčiama UNESCO iniciatyva. Šią dieną minimi ir pagerbiami tie, kurie atnešė pasauliui raštingumą ir visi mokytojai, kurie dabar moko kitus.

Remiantis 2009 m. Jungtinių Tautų vystymosi programos pranešimu, 2009-aisiais didžiausias raštingumo lygis užfiksuotas Kuboje, Estijoje ir Latvijoje, kur 99,8 proc. vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. Lietuvoje šis procentas siekia 99,7. Daugumoje Europos Sąjungos šalių, taip pat Amerikoje, šis rodiklis siekia 99,0 procento. Mažiausias raštingumas nustatytas Afrikos šalyse, ten jis siekia tik 23-29 proc.

Raštingu vadinamas žmogus mokantis rašyti ir skaityti. Keliant aukštesnius reikalavimus, raštingas žmogus turi sugebėti suprasti bei įvairiose situacijose naudoti atspausdintus ir parašytus duomenis, gebėti rišliai bendrauti, skaičiuoti. Be to, kalbininkai pasakytų, kad raštingas žmogus turi sugebėti taisyklingai rašyti ir kalbėti.

Raštingumo dieną Jungtinių Tautų Švietimo mokslo ir kultūros organizacija UNESCO mini jau daugiau nei 40 metų. Tarptautinės raštingumo dienos minėjimą kasmet inicijuojanti UNESCO komisija siekia, kad raštingumo skatinimas būtų laikomas svarbiu nacionalinės ir tarptautinės politikos klausimu.

Kalba – vienas svarbiausių tautos požymių greta istorijos ir papročių. Norint, kad ji gyvuotų, reikia išsaugoti jos vartojimą, siekti visuotinio raštingumo. Juk raštingam žmogui lengviau pažinti pasaulį – toks žmogus gali jaustis laisvas. Raštingumo gimtąja kalba reikia, kad nepaskęstume visuotiniame raštingume.