Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė birželio 6 d. dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Minimalių pajamų apsauga Lietuvoje: padėti, investuoti, įgalinti“. Konferencija – tai projekto dalis, kurio siekis yra burti politikos formuotojų ir ekspertų tinklą bei informuoti visuomenę apie minimalių pajamų schemų poreikį. Projektą įgyvendina Europos skurdo mažinimo tinklas, remia Europos komisija. Europos kovos su skurdu tinklas organizuojamas ES ir nacionaliniu lygmeniu visose valstybėse narėse, taip pat Islandijoje, Norvegijoje, Makedonijoje ir Serbijoje.
Minimalių pajamų sistemos - tai pajamų schemos, pagal kurias darbuotojams suteikiama apsauga tiek dirbantiesiems, tiek bedarbiams, kurie neturi teisės gauti socialinio draudimo išmokų arba kurių teisės į šias išmokas pasibaigė. Sistemos apima piniginę socialinę paramą.
2015 m. buvo 118,8 mln. žmonių (23,7 %), kuriems grėsė skurdas ir socialinė atskirtis: 1,6 mln. daugiau palyginti su 2008 m. Moterų daugiau nei vyrų (24,4%), daug vienišų tėvų su vaikais (47,9 %), žemos kvalifikacijos darbuotojų, bedarbių ir migrantų. Pranešėjai iš Airijos, Suomijos, Lietuvos, akcentavo adekvačios, įgalinančios socialinės paramos būtinumą; apie gyventojų ugdymo būtinumą, efektyvaus įtraukimo į darbo rinką formulių paiešką.
Vienas pagrindinių piniginės socialinės paramos tikslų – padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos. Šiuo metu socialinės paramos dydis siekia 122 Eur. Tai sudaro tik pusę minimalaus vartojimo poreikių dydžio, kuris 2017 m. siekė 245 Eur.
Lietuvoje šiuo metu žemiau skurdo ribos gyvena apie penktadalis gyventojų (21,9 %), tačiau vos 3 % gauna socialinę piniginę paramą.
Atskira tema skambėjusi daugelyje pranešimų apie dirbančių asmenų, šeimų auginančių vaikus, skurdą, ypač gaunančių minimalios algos dydžio atlyginimus; tai skatina šešėlinės ekonomikos augimą arba verčia emigruoti.
Parengė Socialinės paramos skyriaus vedėja L. Pocevičiūtė
