1 žingsnis. Sprendimo priėmimas. Informacijos surinkimas, konsultacijos.

2 žingsnis. Sveikatos pažyma. Kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos 046a formos gavimo.

3 žingsnis. Dokumentų pateikimas. Kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių (Gimnazijos g. 3A), kurio darbuotojams padedant, bus pradėta globos šeimoje procedūra.

PATEIKIAMI DOKUMENTAI:
-> Prašymas;
-> Sveikatos pažyma 046a formos;
-> Kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus dėl to, kad jūs norite tapti be tėvų globos palikto vaiko globėju.

4 žingsnis. Laukimas. Jūsų dokumentai bus persiųsti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui. Specialistai išnagrinės jūsų prašymą. Tai užtruks ilgiausiai 20 dienų.

5 žingsnis. Kvietimas į mokymus. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus, kurių trukmė – ne ilgiau nei 3 mėnesiai, tuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti vaiką. Jeigu mokymai artimiausiu metu nevyks jūsų mieste ar rajone, prašykite, jog būtumėte siunčiami juos išklausyti į artimiausią savivaldybę.

6 žingsnis. Išvados globai gavimas. Asmeniui, norinčiam globoti vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui išklausius mokymus, per 10 darbo dienų nuo mokymų pabaigos, specialistai parengs išvadą dėl pasirengimo vaiko globai.

7 žingsnis. Laukimas ir sprendimo priėmimas. Pasirašius teigiamą išvadą, jus lydės laukimas skambučio iš globos centro su pranešimu, jog jūsų globa reikalinga konkrečiam vaikui ar vaikams, supažindinimas su dokumentine informacija, vėliau – susitikimai ir sprendimo priėmimas.

Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas), įgyvendindamas Neįgaliųjų socialinės integracijos 2021–2023 metų veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A1-817 „Dėl neįgaliųjų socialinės integracijos 2021–2023 metų veiksmų plano patvirtinimo“, 1.1.3 priemonę „teikti kompleksines socialinės reabilitacijos paslaugas akliesiems“, organizuoja kompleksinių socialinės reabilitacijos paslaugų akliesiems asmenims (toliau – kompleksinės SRPA) teikimą.

Šių paslaugų tikslas – atsižvelgiant į individualius aklojo asmens poreikius, kompleksinių SRPA teikėjo specialistų komandos teikiamomis specialiosiomis priemonėmis (paslaugomis) atkurti, ugdyti, įtvirtinti orientacijos erdvėje ir savarankiško judėjimo (mobilumo), kasdienio gyvenimo ir komunikacijos įgūdžius, didinančius jo savarankiškumą bei galimybes dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Vadovaujantis Kompleksinių socialinės reabilitacijos paslaugų akliesiems teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. V1-249 „Dėl kompleksinių socialinės reabilitacijos paslaugų akliesiems teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, teisę į kompleksines SRPA turi aklieji asmenys nuo 16 metų, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis, darbingumo lygis ir (ar) specialiųjų poreikių lygis. Prioritetas gauti kompleksines SRPA teikiamas dėl kompleksinių SRPA teikimo besikreipiantiems darbingo amžiaus akliesiems asmenims. 

Pažymėtina, kad:
1. Maksimali kompleksinių SRPA teikimo trukmė – 30 kalendorinių dienų.
2. Visos kompleksinės SRPA, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugos bus suteiktos nemokamai.
3. Su akluoju asmeniu viso SRPA teikimo metu dirbs kvalifikuotų specialistų komanda (socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, specialusis pedagogas (tiflopedagogas), kompiuterinio raštingumo specialistas).
4. Pagal kompleksinių SRPA teikėjo specialistų komandos sudarytą planą aklajam bus teikiamos (individualiai ar grupėse po 4 - 10 aklųjų asmenų) šios paslaugos: orientacijos erdvėje ir savarankiško judėjimo (mobilumo), kasdienių įgūdžių, komunikacinių įgūdžių ugdymo, medicinos psichologo pagalbos, profesinio konsultavimo ir orientavimo.
5. Kompleksinių SRPA bus teikiamos akliesiems asmenims pritaikytose patalpose. Paslaugų teikimo laikotarpiu bus užtikrintas aklojo asmens saugumas bei nepertraukiama priežiūra (pagalba).

Informuojame, kad 2023 metais iki gruodžio 10 d. kompleksines SRPA teiks VšĮ „LASS pietvakarių centras“.
Minėtos paslaugos bus teikiamos Kaune, adresu Savanorių prospektas 206.

Organizuojami kompleksinių SRPA teikimo laikai:
- nuo balandžio 18 d. iki gegužės 4 d.
- nuo gegužės 15d. iki gegužės 31 d. 

Kontaktai dėl kompleksinių SRPA - tel. nr. 8 699 32790, el. p. [email protected] 

Primename, kad psichologinę ir socialinę reabilitaciją žmonėms, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų, gali teikti tik licenciją turinčios įstaigos ar bendruomenės.

Įstaigų, turinčių licenciją teikti trumpalaikę socialinę globą socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims, sąrašas skelbiamas Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie SADM tinklalapyje (https://sppd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/licencijavimas/licencijos), taip pat Licencijavimo informacinėje sistemoje.

Informuojame dėl nebiudžetinių socialines paslaugas teikiančių įstaigų, kurioms buvo suteikta teisė nuo 2023 m. sausio 1 d. 
Šakių rajone teikti akredituotą socialinės priežiūros paslaugą - socialinę reabilitaciją neįgaliesiems bendruomenėje

     Šakių rajono savivaldybėje šios įstaigos/organizacijos nuo 2023 m. sausio 1 d. teiks akredituotą socialinės priežiūros paslaugą - socialinę reabilitaciją neįgaliesiems bendruomenėje:

• VšĮ „Vilties žiedas“;
• Šakių rajono sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija;
• Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šakių Viltis“;
• Šakių rajono žmonių su negalia sąjunga;
• VšĮ LASS pietvakarių centras;
• VšĮ Šakių vaikų globos namai dienos užimtumo centras sutrikusio intelekto žmonėms;
• VšĮ „Namai visiems“;
• Šakių rajono neįgaliųjų draugija.

Informacija atnaujinta 2023-02-23

Nuo 2022-06-01 padidinus valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, (294,0 Eur vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir 441,0 Eur vienam gyvenančiam asmeniui) taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti, dėl kompensacijų už šildymą galės kreiptis didesnis Šakių rajono savivaldybės gyventojų skaičius.

2022 m. rugsėjo 23 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-299 „Dėl vidutinės kito kuro kainos, taikomos kompensacijoms skaičiuoti patvirtinimo“ buvo patvirtintos šešios kito kuro rūšių vidutinės kainos. Šis sprendimas suteikia galimybę būsto šildymo išlaidų kompensacijas teikti nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, akmens anglimi, dujomis, elektra ir pan.). Nuoroda į teisės aktą - https://www.sakiai.lt/teises-aktas2/8209 

Siekiant palengvinti ir supaprastinti būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų gavimą, jos besikreipiantiems gyventojams bus skiriamos iš karto visam šildymo sezonui, jeigu dėl jų kreiptasi likus 1 mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu. Priklausančias kompensacijas bus galima gauti atgaline tvarka, t. y. už visą šildymo sezoną nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezono metu kreipsis dėl kompensacijų. Pavyzdžiui, jeigu kreipsis 2023 m. balandžio mėnesį,  kompensacijos galės būti grąžinamos už 2022 m. spalio, lapkričio, gruodžio, sausio, vasario ir kovo mėnesius (Šie įstatymų pakeitimai galios du šildymo sezonus, t. y. 2022–2023 m. ir 2023–2024 m.). Todėl, prašome gyventojų neskubėti, kad nesusidarytų didelės eilės seniūnijose ir nereikėtų ilgai laukti.

KUR KREIPTIS DĖL BŪSTO ŠILDYMO IŠLAIDŲ KOMPENSACIJOS?

Dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo reikia kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją, taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt.

KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PATEIKTI?

Kreipiantis dėl kompensacijos, asmuo turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, ar pajamas mėnesio, nuo kurio skiriama būsto šildymo išlaidų kompensacija, jeigu pasikeitė bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, šeimos sudėtis ar šeiminė padėtis. Minėtus dokumentus reikia pateikti tuo atveju jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt. 

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).

Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas.

Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas: 
- kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m²; 
- kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m²; antram 12 m²; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m².

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kvadratinių metrų naudingąjį būsto plotą. 

Spalio 18 dieną, nuo 15.00 iki 18.00 val. Neformalaus bendradarbiavimo tinklas prieš prekybą žmonėmis kartu su VšĮ „Ramintoja“ ir Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis kviečia per visą Lietuvą ir užsienio lietuvių bendruomenes organizuoti informacinę kampaniją  „INFOBanga prieš prekybą žmonėmis“.

2020 metais performansai vyko 5 didžiuosiuose miestuose, 2021 metais - 14 Lietuvos savivaldybių, o 2022 metais norima įtraukti kuo daugiau dalyvių mobiliems info taškams sudaryti prekybos centruose, masinėse žmonių susibūrimo vietose, įkuriant mobilias menines instaliacijas (prekybiniai vežimėliai, karučiai, vežimėliai prikrauti popierinių dėžių, apklijuotų žmonių veidais, tikromis istorijomis ir kt. medžiaga). Šioje informacinėje kampanijoje dalyviai mobiliai judėdami po viešąją erdvę pasakos apie prekybos žmonėmis grėsmes ir pavojus, naujas tendencijas, pagalbos suteikimą nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, informuos apie apsisaugojimo priemones ir būdus, pasidalins kontaktais (pagalbos linijos tel. Nr. 8 800 91119).

Didesniuose miestuose, prekybos centruose ar masinio susibūrimo vietose, galima įsirengti foto sienelę iš popierinių dėžių, apklijuoti ją veidais, paliekant tuščią erdvę su užrašu: „Netapk prekybos žmonėmis auka“ ir nuo renginio vietos, komandos po 2-3 žmones galėtų vykdyti mobilias informacines kampaniijas 4-5 prekybiniais vežimėliais. Esant galimybėms per vaizdo ir garso priemones demonstruoti videofilmukus, garso takelius, dalinti turimas informacines priemones (skirtukus, skrajutes, vizitines ir kt.).

Prašome apie organizuojamą akciją informuoti el.paštu: [email protected]

Lauksime video ir foto akimirkų iš renginių per visą Lietuvą.   

Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius skelbia integralios pagalbos paslaugų teikimo partnerių atranką.

Paraiškas gali teikti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka registruoti viešieji ir juridiniai asmenys, turintys ne mažesnę nei dviejų metų dienos socialinės globos ir slaugos paslaugų teikimo Šakių rajono savivaldybėje patirtį.

Paraiškų pateikimas – paraiška dalyvauti atrankoje turi būti užpildyta pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą formą (pridedama).

Paraiškas pateikti iki 2022 m. spalio 4 d. 17:00 val.

Paraiškos formą ir atrankos aprašą galima rasti Savivaldybės interneto svetainėje: www.sakiai.lt arba galima kreiptis į Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistę Justę Kazlauskaitę tel. (8 345) 60767, el. p. [email protected]

Šakių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. AT-857 "Dėl integralios pagalbos teikimo partnerių atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo ir komisijos sudarymo"

Socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugų akreditavimas

     Nuo 2023 m. sausio 1 d. nebelieka projektinio socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje finansavimo. Valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšomis pagal sutartis galės būti finansuojamos tik akreditaciją socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugai teikti gavusios įstaigos/organizacijos.

     Paslaugos teikėjams nereikės kasmet rengti naujų projektų, konkuruoti su kitomis organizacijomis, nes socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslauga akredituojama 3 metams. Su akredituotos paslaugos teikėjais Šakių rajono savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) pasirašys metines finansavimo sutartis ir vietoje konkursinio finansavimo bus užtikrintas akredituotas paslaugas teikiančių organizacijų finansinis tvarumas.

     Socialinė reabilitacija neįgaliesiems bendruomenėje - tai kompleksiškai pagal negalios pobūdį, sunkumą ir specifiką teikiamos socialinių, savarankiško gyvenimo, mokymosi, darbinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ar atkūrimo paslaugos, kuriomis siekiama įgalinti asmenis su negalia savarankiškai gyventi bendruomenėje, ugdytis ir dalyvauti darbo rinkoje ar užimtumo veikloje. Paslaugos konkrečiam asmeniui su negalia teikiamos pagal jo negalios pobūdį atsižvelgiant į jo poreikius, tiek grupėmis, tiek individualiai.

     Socialinę reabilitaciją neįgaliesiems bendruomenėje sudaro 2 pagrindinės paslaugos:
     - socialinių ir (ar) kasdienių savarankiško gyvenimo įgūdžių, gebėjimų ugdymas ir (ar) palaikymas, ir (ar) atkūrimas, suteikiant bendrąsias žinias ir praktiškai mokant spręsti dėl negalios buityje ir (ar) aplinkoje kylančias problemas;
     - mokymosi, užimtumo ir (ar) darbinių įgūdžių ugdymas, atkūrimas ir (ar) stiprinimas, padedant pasirengti dalyvauti darbo rinkoje ir (ar) įsidarbinti, ir (ar) išsilaikyti darbo vietoje ar dalyvauti užimtumo veikloje.

     Papildomos paslaugos gali būti teikiamos pagal asmens poreikį:
     - palydėjimas ir (ar) transporto organizavimas;
     - aktyvaus judėjimo ir sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas;
     - saviraiškos įgūdžių ir meninių gebėjimų lavinimas ir (ar) palaikymas;
     - individuali ir (ar) grupinė emocinė-psichologinė pagalba, savitarpio paramos grupės.

     Reikalavimai įstaigoms, siekiančioms akredituoti socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugą:

1. Patalpoms:
   • turi būti įrengta bent viena atskirta patalpa socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugoms teikti;
   • patekimas į patalpas turi būti prieinamas asmenims su negalia pagal jos pobūdį;
   • turi būti įrengta bent viena higienos patalpa.
2. Personalui:
   • įstaigoje dirba socialiniai darbuotojai, įgiję Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnio 6 dalyje nurodytą išsilavinimą;
   • įstaigoje dirba individualios priežiūros darbuotojai, atitinkantys Įstatymo 19 straipsnio 6¹ dalyje nurodytus reikalavimus;
   • kiti darbuotojai, teikiantys socialinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems bendruomenėje:
     • psichologai, specialieji pedagogai, tiflopedagogai, ergoterapeutai, surdopedagogai ir pan., turi būti įgiję atitinkamai profesijai reikalingą teisės aktuose nustatytą išsilavinimą;
     • įvairių terapijų (užimtumo, meno ir pan.) specialistai – atitinkamą išsilavinimą (kvalifikaciją) ir/arba ne mažesnę kaip 1 metų darbo su neįgaliaisiais patirtį.

     Primename! Socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnis 1 dalis. Socialinę priežiūrą (socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugas) teikia tos socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis yra socialinių paslaugų teikimas ir kurių teikiamos socialinės paslaugos atitinka teisės aktų reglamentuotus bendrosioms socialinėms paslaugoms, socialinei priežiūrai keliamus reikalavimus.

     Įstaiga, pageidaujanti teikti akredituotą socialinę priežiūrą (toliau – Pareiškėjas), Savivaldybės administracijai, pateikia nustatytos formos prašymą leisti teikti akredituotą socialinę priežiūrą (toliau – Prašymas) (pridedamo Tvarkos aprašo 1 priedas). Prašymas turi būti užpildytas lietuvių kalba, pasirašytas įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens. Prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/E, nustatytus kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamus reikalavimus.      

     Pareiškėjas kartu su prašymu privalo pateikti šiuos lietuvių kalba surašytus dokumentus (arba jų vertimus, patvirtintus vertėjo, pareiškėjo vadovo ar jo įgalioto asmens) ar jų kopijas:

• įstaigos steigimo dokumentą (pvz., įstatus, nuostatus, registravimo pažymėjimą);
• jei pareiškėjui atstovauja ne jo vadovas, – dokumentą, patvirtinantį asmens teisę veikti pareiškėjo vardu;
• asmens, turinčio teisę veikti pareiškėjo vardu, pasirašytą deklaraciją (pridedamo Tvarkos aprašo 2 priedas);
• jei paslaugoms teikti, vadovaujantis Socialinių paslaugų katalogu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ (toliau – Katalogas), būtinos patalpos:
  • dokumentus, patvirtinančius teisę naudotis patalpomis (pvz., valstybės įmonės Registrų centro išrašą (nuorašą) ir (ar) patalpų nuomos ir (ar) panaudos sutartis);
  • dokumentus, patvirtinančius patalpų, kuriose bus teikiama (yra teikiama) akredituota socialinė priežiūra, atitiktį Akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimuose (toliau – Socialinės priežiūros reikalavimai) patalpoms nustatytiems reikalavimams (pvz., patalpų planus; jei pageidaujama teikti akredituotą socialinę reabilitaciją neįgaliesiems bendruomenėje (ji teikiama), gali būti pateikiamos nuotraukos, įrodančios, kad patekimas į įstaigos patalpas prieinamas pagal negalios pobūdį, ar tai patvirtinantis įstaigos vadovo raštas);
• įstaigos, kuri teiks (teikia) akredituotą socialinę priežiūrą, darbuotojų išsilavinimą, nurodytą Socialinės priežiūros reikalavimuose, pagrindžiančius dokumentus (pvz.: diplomus, kvalifikacinius ir (ar) mokymų baigimo pažymėjimus).
• įstaigos, kuri teiks (teikia) akredituotą socialinę priežiūrą, pareigybių ir darbuotojų skaičiaus sąrašą;
• įstaigos, kuri teiks (teikia) akredituotą socialinę reabilitaciją neįgaliesiems bendruomenėje, darbuotojų patirtį, nurodytą Socialinės priežiūros reikalavimuose, pagrindžiančius dokumentus (pvz.: darbdavio patvirtintą darbo sutarties kopiją, pareigybės aprašymo kopiją, darbdavio išduotą pažymą);
• informaciją apie paslaugų gavėjų skaičių.

     Organizacijos/įstaigos, norinčios akredituoti socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugas, Savivaldybės administracijai su lydraščiu pateikia minėtus dokumentus – vienu elektroniniu laišku Savivaldybės administracijos nurodytu elektroninio pašto adresu: [email protected] Šie dokumentai vienu laišku gali būti pateikiami naudojant specialias didelės apimties byloms siųsti pritaikytas programas ir (ar) mainavietes internete.

     Papildomą informaciją organizacijoms/įstaigoms, pageidaujančioms akredituoti socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugas Šakių rajono savivaldybėje teikia – Socialinės paramos skyriaus vedėja, Daiva Pilypaitytė, tel. (8 345) 66 102, el. p. [email protected], Socialinės paramos skyriaus specialistė, Justė Kazlauskaitė, tel. (8 345) 60 767, el. p. [email protected]

     Teisės aktai, reglamentuojantys socialinės priežiūros paslaugų akreditavimą:

• Šakių rajono savivaldybės socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. AT-814 „Dėl Šakių rajono savivaldybės socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ – https://www.sakiai.lt/teises-aktas2/8066

Prašymai akredituoti socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugas priimami nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. spalio 31 d. (imtinai). 

Vaikų svajonių komanda (www.vaikusvajones.lt) kviečia prisijungti prie dar vieno projekto "Mažieji stebukladariai", kurio metu vaikus, gyvenančius mažuose miesteliuose arba augančius nepasiturinčiose šeimose, moko programavimo pradmenų.

Projektas startavo 2021 metų spalio 18 d.

Vaikų svajonių komanda džiaugiasi, kad atrado programavimo talentų, kurie toliau galės plėsti programavimo žinias ir galimai ateityje įgis vieną perspektyviausių specialybių.

Trumpai apie mokymus:

- Online mokymai vyksta Vaikų dienos centruose ar bendruomenės patalpose, ar mokykloje.

- jei centras neturi kompiuterių, Vaikų svajonių komanda aprūpina.

- mokosi vaikai nuo 7 iki 19 metų amžiaus.

- vaikai nuo 7 iki 10 metų amžiaus mokysis pagal Scratch programą.

- vaikai nuo 11 iki 19 mokysis pagal Angis.net programą.

- mokymus veda profesionalūs informacinių technologijų mokytojai.

- iš viso vyks 14 pamokų, po kurių rasti talentai galės tęsti mokslus toliau.

Jei Jūsų dienos centro vaikai norėtų dalyvauti tokiuose mokymuose arba žinote dienos centrą ar bendruomenę, kurie norėtų dalyvauti, prašome iki rugsėjo 12 d. užpildyti atsiųstą anketą.

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSfqI5xEQXgMV7Xdzfj99s8WM5XI2ui_bjRR-jWbZ4TMzPvXQw/viewform?omnisendContactID=6101c18b1971974e7bfbd8ee 

Užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, laikinosios apsaugos laikotarpiu turi teisę kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) dėl jiems jų kilmės valstybėje nustatytos negalios prilyginimo mūsų šalies teisės aktuose reglamentuojamam neįgalumui. Ši teisės aktų nuostata įsigalioja nuo 2022 m. rugpjūčio 18 dienos.  

Ukrainiečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje, o Ukrainoje nustatyta neįgalumo grupė, remiantis Ukrainos teisės aktais vadinama invalidumo grupe, bus prilyginama neįgalumo, darbingumo ir specialiųjų poreikių lygiui tokiu principu:

Asmenims iki 18 metų:

I neįgalumo (invalidumo) grupė prilyginama sunkiam neįgalumo lygiui

II neįgalumo (invalidumo) grupė prilyginama vidutiniam neįgalumo lygiui

III neįgalumo (invalidumo)  grupė prilyginama lengvam neįgalumo lygiui

Asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos:

I neįgalumo (invalidumo) grupė prilyginama 20 proc. darbingumo lygiui

II neįgalumo (invalidumo) grupė prilyginama 35 proc. darbingumo lygiui

III neįgalumo (invalidumo) grupė prilyginama 45 proc. darbingumo lygiui

Asmenims sukakusiems senatvės pensijos amžių:

I neįgalumo (invalidumo) grupė prilyginama didelių specialiųjų poreikių lygiui

II ir III neįgalumo (invalidumo) grupės prilyginamos vidutinių specialiųjų poreikių lygiui

Neįgalumo prilyginimas arba nustatymas

1. Jeigu ukrainietis TURI dokumentą apie jo šalyje jam nustatytą neįgalumo (invalidumo) grupę, jam Ukrainoje nustatyta neįgalumo (invalidumo) grupė gali būti prilyginama neįgalumo, darbingumo ir specialiųjų poreikių lygiui Lietuvoje. Žmogus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai (NDNT) turi pateikti Ukrainos konsulinės įstaigos Lietuvoje išduotą pažymą apie jam nustatytą neįgalumo (invalidumo) grupę.
2. Arba gali kreiptis į NDNT bendra tvarka dėl neįgalumo lygio, darbingumo ir specialiųjų poreikių nustatymo vadovaujantis Lietuvos teisės aktais. Šiuo atveju nesvarbu, ar ukrainietis turi Ukrainoje nustatytą neįgalumo (invalidumo) grupę, tačiau SVARBU TURĖTI šeimos gydytojo siuntimą dėl negalios nustatymo.

SVARBU. Jei laikinąją apsaugą Lietuvoje turinčiam ukrainiečiui yra nustatytas neįgalumo ar darbingumo lygis vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, o jis ar jo atstovas kreipiasi į NDNT ir pateikia prašymą dėl negalios prilyginimo, - negalios prilyginimas neatliekamas.

______________________________________________

Іноземці, яким був наданий тимчасовий захист, на період дії тимчасового захисту мають право звернутись до Служби по встановленню ступеню недуги та працездатності (СВНП) для прирівнювання ступеню недуги, що встановлена в країні їх походження, до ступеню недуги, яка регулюється правовими актами нашої країни. Це положення правових актів набуває чинності з 18 серпня 2022 р.

Для українців, яким був наданий тимчасовий захист в Литві, а в Україні було присвоєно групу недуги, що називається групою інвалідності згідно з правовими актами України, буде прирівнюватися до рівня недуги, працездатності та особливих потреб за наступним принципом:

Для осіб до 18 роців:

I група недуги (інвалідності) прирівнюється до рівня тяжкої недуги

II група недуги (інвалідності) прирівнюється до рівня середньої недуги

III група недуги (інвалідності) прирівнюється до рівня легкої недуги

Для осіб у віці від 18 років до дати призначення пенсії за віком:

I група недуги (інвалідності) прирівнюється до 20%-ого рівня працездатності

II група недуги (інвалідності) прирівнюється до 35%-ого рівня працездатності

III група недуги (інвалідності) прирівнюється до 45%-ого рівня працездатності

Для осіб, що досягли віку призначення пенсії за віком:

I група недуги (інвалідності) прирівнюється до високого рівня спеціальних потреб

II и III групи недуги (інвалідності) прирівнюється до середнього рівня спеціальних потреб

Прирівнювання або встановлення ступені недуги

1. Якщо українець МАЄ документ про групу недуги (інвалідності), встановлена для нього в його країні, то група недуги (інвалідності), встановлена для нього в Україні, може бути прирівнювана до рівня недуги, працездатності та особливих потреб в Литві. Людина повинна надати до Служби по встановленню ступені недуги і працездатності (СВНП) довідку про встановлену для нього групу недуги (інвалідності), надану консульською установою України в Литві.
2. Або він може звернутись до СВНП у загальному порядку з приводу встановлення ступені недуги, працездатності або особливих потреб згідно з правовими актами Литви. В цьому випадку неважливо, має українець встановлену в Україні групу недуги (інвалідності), але ВАЖЛИВО МАТИ направлення від сімейного лікаря для встановлення ступені недуги.

ВАЖЛИВО. Якщо для українця, що знаходиться в Литві під тимчасовим захистом, рівень недуги або працездатності встановлено згідно з правовими актами Литви, але він або його представник звертається до СВНП та подає заяву про прирівнювання рівня недуги, то прирівнювання рівня недуги не виконується.

Svarbu! Jeigu priešmokyklinukų, pirmokų ir antrokų tėvai, globėjai ar bendrai gyvenantys asmenys nori, kad vaikui būtų skirta ir kita socialinė parama mokiniams (parama mokinio reikmenims įsigyti), dėl šios paramos skyrimo jie turi teikti prašymą gyvenamosios vietos seniūnijai, o skiriant paramą bus vertinamos gaunamos šeimos pajamos.

Primename, kad 2022–2023 mokslo metais:
- visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams, nevertinant šeimos gaunamų pajamų, bus skiriami nemokami pietūs mokyklose be atskiro tėvų prašymo (jeigu šios paramos poreikio nėra, vienas iš mokinio tėvų, globėjų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų gali informuoti mokyklos, kurioje mokinys mokosi, administraciją apie tokios paramos atsisakymą);
- socialinę paramą mokiniams galės gauti ir mokiniai, ne vyresni kaip 21 metų, kurie mokosi pagal suaugusiųjų ugdymo programas.

Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti (92 Eur), jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip:
- 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (220,50 Eur);
- 2 valstybės remiamų pajamų dydžio (294 Eur), atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus.

Socialinė parama skiriama mokiniams, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar kitose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programas, priešmokyklinio ugdymo programą ar suaugusiųjų ugdymo programą, bet ne vėliau kaip iki 21 metų.

Prašymą dėl nemokamo maitinimo gali pateikti vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų, globėjų (rūpintojų), pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas. Prie prašymo pridedamos pažymos apie pajamas (gautas per 3 praėjusius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesius arba kreipimosi mėnesio) ir priklausomai nuo aplinkybių kiti reikalingi socialinei paramai mokiniams gauti dokumentai. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjas gali  kreiptis  iki 2022 m. spalio 5 d., dėl nemokamo maitinimo galima kreiptis visus mokslo metus.
 
Dėl socialinės paramos mokiniams reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos seniūniją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota – į seniūniją, kurioje gyvenama. Prašymai gali būti teikiami ir internetu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt.
 

Iškilus klausimams, kreiptis tel. (8 345) 66149.

2021 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Seime priimtas Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymas Nr. XIV-169, kuriuo reglamentuojamas pagalbos teikimas nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims.

Įstatymu į nacionalinę teisę perkeltos 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, nuostatos, ir sudarytos prielaidos sukurti aiškią ir sklandžiai veikiančią pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims sistemą Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad fiziniai asmenys, nukentėję nuo nusikalstamos veikos, padarytos Europos Sąjungos teritorijoje, prieš baudžiamąjį procesą, jo metu, prireikus – po jo ir visais atvejais, kai baudžiamasis procesas nepradedamas, arba nukentėję nuo nusikalstamos veikos, padarytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Lietuvos Respublikos teritorijoje, būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, gautų pagalbą (informaciją, konsultacijas ir (ar) paslaugas), atsižvelgiant į individualius jų poreikius, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius ir nusikalstamos veikos pobūdį.

Įstatymo nuostatos bus taikomos visiems nukentėjusiems asmenims, neišskiriant jų pagal nusikaltimų rūšis. Įstatyme apibrėžta pagalba nukentėjusiems asmenims bus teikiama nemokamai bei neatsižvelgiant į tai, ar nukentėjęs asmuo ar jo teisėtas atstovas pateikė kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl nusikalstamos veikos, ar nepateikė.

Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo įgyvendinimas

Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims sritį reglamentuojantys poįstatyminiai teisės aktai:

1. Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims tarnybų teikiamos pagalbos akreditavimo tvarkos aprašas

Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims tarnybų teikiamos pagalbos akreditavimo tvarkos aprašas nustato įstaigos, pageidaujančios teikti akredituotą pagalbą nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims, kreipimosi dėl teisės teikti akredituotą pagalbą suteikimo bei prašymų ir dokumentų, reikalingų kreipiantis dėl teisės teikti akredituotą pagalbą suteikimo, pateikimo tvarką, pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims tarnybų teikiamos pagalbos akreditavimo tvarką, teisės teikti akredituotą pagalbą suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo, panaikinimo procedūras.

Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims akreditavimo tikslas – užtikrinti kokybiškos, prieinamos ir efektyvios pagalbos nuo bet kokios nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims teikimą, atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir asmenines savybes.

Teisė teikti akredituotą pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, jų padaliniui, kuris pageidauja teikti akredituotą pagalbą ir atitinka šiuos reikalavimus:

• turi patalpas, atitinkančias darbų ir priešgaisrinės saugos reikalavimus, patalpose yra įrengta uždara patalpa, kurioje į įstaigą besikreipiantis asmuo galėtų gauti privačią konfidencialią specialisto (teisininko, psichologo, socialinio darbuotojo ir kt.) konsultaciją;
• užtikrina galimybes teikti nukentėjusiems asmenims nuotolines konsultacijas (telefonu, elektroniniu paštu ir (ar) kitomis ryšių priemonėmis), šiam tikslui turi mobiliojo ryšio priemones, kompiuterinę ir programinę įrangą bei dirbti šiomis priemonėmis ir įranga mokantį personalą;
• pageidaujančios teikti akredituotą pagalbą įstaigos darbuotojai, dirbantys tiesiogiai su nukentėjusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų studijų srities išsilavinimą arba ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį pagalbos nukentėjusiems asmenims teikimo srityje;
• užtikrina visų Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų funkcijų atlikimą, šiam tikslui turi patvirtintus teikiamų paslaugų aprašymus, kuriuose nurodyti kiekvienai paslaugai teikti turimi žmogiškieji ir materialieji ištekliai.

Pagalbos tarnyba, gavusi nukentėjusio asmens duomenis iš pirmojo kontakto institucijos arba iš paties asmens, kuris tiesiogiai kreipėsi į pagalbos tarnybą, organizuos ir teiks pagalbą Lietuvos Respublikoje, atsižvelgdama į individualius nukentėjusio asmens poreikius ir dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius: teiks informaciją apie nukentėjusio asmens teises ir jas galinčias užtikrinti institucijas, teiks emocinę ir (ar) psichologinę pagalbą arba ją organizuos, prireikus organizuos laikiną apgyvendinimą, teiks informaciją apie socialines paslaugas teikiančias įstaigas ir organizacijas, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas ir kitą pagalbą.

Įstaigų teikiamą pagalbą nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims akredituojanti institucija – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas).

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas akreditavimo procedūrą atliks ne ilgiau nei per 30 kalendorinių dienų. Teisė teikti akredituotą pagalbą bus suteikiama 3 metams.

Pagalbos tarnyba, gavusi nukentėjusio asmens duomenis iš pirmojo kontakto institucijos arba iš paties asmens, kuris tiesiogiai kreipėsi į pagalbos tarnybą, organizuos ir teiks pagalbą Lietuvos Respublikoje, atsižvelgdama į individualius nukentėjusio asmens poreikius ir dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius: teiks informaciją apie nukentėjusio asmens teises ir jas galinčias užtikrinti institucijas, teiks emocinę ir (ar) psichologinę pagalbą arba ją organizuos, prireikus organizuos laikiną apgyvendinimą, teiks informaciją apie socialines paslaugas teikiančias įstaigas ir organizacijas, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas ir kitą pagalbą.

Įstaigų teikiamą pagalbą nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims akredituojanti institucija – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas – akreditavimo procedūrą atliks ne ilgiau nei per 30 kalendorinių dienų. Teisė teikti akredituotą pagalbą bus suteikiama 3 metams.

2. Valstybės biudžeto lėšų akredituotai pagalbai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims teikti poreikio nustatymo, šių lėšų planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkos aprašas

Valstybės biudžeto lėšų akredituotai pagalbai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims teikti poreikio nustatymo, šių lėšų planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkos apraše numatyta, kad priemonę administruoja Socialinių paslaugų priežiūros departamentas – renka ir teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie akredituotą pagalbą teiksiančių pagalbos tarnybų skaičių, planuojamą akredituotos pagalbos gavėjų skaičių jose; sudaro lėšų akredituotai pagalbai teikti naudojimo sutartis su pagalbos tarnybomis bei kontroliuoja jų vykdymą.

Valstybės biudžeto lėšos akredituotai pagalbai teikti kasmet planuojamos, atsižvelgiant į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai nustatytas didžiausias galimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų sumas šiai priemonei įgyvendinti, bei į Socialinių paslaugų priežiūros departamento pateiktą informaciją (parengtą pagal pagalbos tarnybų jam pateiktą informaciją) apie ateinančiais biudžetiniais metais akredituotą pagalbą teiksiančių pagalbos tarnybų skaičių, planuojamą akredituotos pagalbos gavėjų skaičių jose, atsižvelgiant į akredituotos pagalbos poreikio patenkinimą praėjusiais biudžetiniais metais.

Lėšos pagalbos tarnyboms bus paskirstomos proporcingai pagal planuojamą akredituotos pagalbos gavėjų skaičių pagalbos tarnybose, vienam akredituotos pagalbos gavėjui skiriant ne daugiau nei 3 bazinių socialinių išmokų dydžio lėšų sumą, neviršijant maksimalių Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų sumų šiai priemonei įgyvendinti. Planuojama, kad preliminarus papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis – apie 1 mln. eurų kasmet.

3. Akredituotos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims teikimo tvarkos aprašas

Akredituotos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims teikimo tvarkos aprašas aprašu siekiama nustatyti akredituotos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims (toliau – akredituota pagalba) organizavimą ir teikimą, pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims tarnybų funkcijas, teises ir pareigas.

Pagalbos tarnybos pradeda organizuoti akredituotos pagalbos teikimą ir ją teikti, kai į pagalbos tarnybas kreipiasi pats nukentėjęs asmuo, pirmojo kontakto institucija arba, esant nukentėjusio asmens prašymui, kiti asmenys. Pagalbos organizavimo ir teikimo sistemą sudaro: pirmasis pokalbis su nukentėjusiu asmeniu, kurio metu išsiaiškinami individualūs nukentėjusio asmens poreikiai ir poreikiai, atsiradę dėl nusikalstamos veikos. Įvertinus individualius poreikius sudaromas pagalbos priemonių planas, pagal kurį toliau teikiama akredituota pagalba. Pagalbos priemonių plane nurodomos pagalbos priemonės, kurios bus reikalingos nukentėjusiam asmeniui, pagalbos teikėjas, pagalbos teikimo vieta, pagalbos teikimo būdai, priemonės akredituotai pagalbai teikti (atsižvelgiant į individualius nukentėjusio asmens poreikius), pagalbos teikimo trukmė.

Pagalbos tarnybos atlieka informavimo, konsultavimo, emocinės ir (ar) psichologinės pagalbos teikimo ar organizavimo, laikino apgyvendinimo organizavimo, nukentėjusio asmens palydėjimo į kitas įstaigas ir organizacijas funkcijas.

Pagalbos teikimo sistema prisideda prie bendro akredituotos pagalbos teikimo standarto kūrimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymą ir siekiant užtikrinti, kad nuo nusikalstamos veikos nukentėję asmenys gautų jiems reikalingą pagal individualius nukentėjusio asmens poreikius pritaikytą pagalbą.

Daugiau informacijos suteiks Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (el. paštas pt-[email protected], tel. +370 658 82130) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Junevičienė (el. paštas [email protected], tel. +370 685 39690).

Nuo birželio 1 dienos didėja piniginė socialinė parama sunkiau besiverčiantiems šalies žmonėms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad, užklupus finansiniams sunkumams, gyventojai gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, o jeigu jų daugiabutis renovuojamas, – turi teisę kreiptis dėl kredito ir palūkanų įmokų apmokėjimo, taip pat dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui, socialinės paramos mokiniams. 

„Netekus darbo ar patiriant finansinių sunkumų, šalies gyventojai gali pasinaudoti valstybės pagalba. Visgi ne mažiau svarbu dėti pastangas sugrįžti į darbo rinką. Užimtumo tarnyba kartu su savivaldos institucijomis teiks kompleksinę pagalbą sunkumų patiriantiems gyventojams, ilgalaikiai bedarbiai sulauks individualios, labiau jų poreikius atitinkančios pagalbos. Asmeniui sugrįžus į darbo rinką, ne tik pagerėja visos šeimos finansinė padėtis, bet ir mažėja socialinė atskirtis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Dėl socialinės pašalpos, papildomos socialinės pašalpos įsidarbinus, kompensacijų, papildomai skiriamos išmokos vaikui  ar socialinės paramos mokiniams,  nepasiturintys žmonės gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).

SOCIALINĖ PAŠALPA

Kada priklauso? Socialinę pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį nuo 2022 m. birželio 1 d. neviršija 161,7 Eur. Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). 

SVARBU. Iki 2024 m. balandžio 30 d. galioja nuostata, kad, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas. 

Kokio dydžio? Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:
•    skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio (205,8 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
•    skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (176,4 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
•    skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (161,7 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.
Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:
•    pirmam šeimos nariui – skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio  ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį  (161,7 Eur);
•    antram šeimos nariui – 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio  ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį  (145,53 Eur);
•    trečiam ir paskesniems  šeimos nariams – 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio  ir vidutinių pajamų vienam  šeimos nariui per mėnesį  (113,19 Eur).

Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirbama, ir kt.
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso socialinė pašalpa ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle. 

SOCIALINĖ PAŠALPA PRADĖJUS DIRBTI 

Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą:
- 3 pirmus mėnesius – 100 proc.,
- 4–6 mėnesį – 80 proc.,
- likusius 6 mėnesius – 50 proc.,
buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.
Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.

SVARBU! Būtinosios sąlygos – iki įsidarbinimo žmogus turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius, jam mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas arba minimalus valandinis atlygis, socialinė pašalpa turėjo būti mokama bent 1 mėnesį per paskutinius tris mėnesius iki įsidarbinimo. Prašymą dėl papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus galima pateikti per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.

KOMPENSACIJOS UŽ ŠILDYMĄ IR KARŠTĄ BEI GERIAMĄJĮ VANDENĮ

Kai vertinama, ar asmuo arba šeima turi teisę į būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, iki 2024 m. balandžio 30 d. nevertinamas nuosavybės teise turimas turtas. 

Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims. Jei būstą nuomojantys žmonės nori gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją įregistravę viešame registre.

Skiriant kompensacijas vertinamos asmens ar šeimos gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.

Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su  tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.

KOMPENSACIJA UŽ BŪSTO ŠILDYMĄ

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, anglimi, dujomis, elektra ir pan.
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 294 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama  3 VRP dydžiai, t. y. 441 Eur.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
•    50 kvadratinių metrų, jei žmogus gyvena vienas
•    38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui
•    12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui
•    10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kvadratinių metrų naudingąjį būsto plotą. 

KOMPENSACIJA UŽ GERIAMĄJĮ VANDENĮ

Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 510 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 10,2 Eur (510 Eur x 0,02), o likusi suma turėtų būti kompensuojama.
Kompensacijai už geriamąjį vandenį apskaičiuoti taikomas geriamojo vandens normatyvas:
kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma:
•    2 kubiniai metrai pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
•    1,5 kubinio metro antram šeimos nariui per mėnesį;
•    1 kubinis metras trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.
kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys, pavyzdžiui, elektra, dujos:
•    3,5 kubinio metro pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
•    2,5 kubinio metro antram šeimos nariui per mėnesį;
•    1,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, kompensuojama būtų už 5,5 kubinius metrus geriamojo vandens.

KOMPENSACIJA UŽ KARŠTĄ VANDENĮ

Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienam gyvenančiam asmeniui, kurio pajamos per mėnesį  510 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), būtų kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 25,5 Eur (510 Eur x 0,05).
Kompensacijai už karštą vandenį apskaičiuoti taikomas karšto vandens normatyvas:
•    1,5 kubinio metro pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
•    1 kubinis metras antram šeimos nariui per mėnesį;
•    0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

VALSTYBĖS PARAMA, JEIGU BŪSTAS RENOVUOJAMAS ARBA RENOVUOTAS

Jeigu kompensacijos už būsto šildymą gavėjas įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, siekiant skatinti būstų renovaciją ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, daugiabučio namo buto savininkams teikiama valstybės parama – 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.

PAPILDOMA IŠMOKA VAIKUI

Papildoma 47,38 Eur dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš nepasiturinčių šeimų.
Ji gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 metų arba ilgiausiai iki 23 metų, bet tik tuo atveju, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Nepasiturinti šeima – šeima, auginanti, globojanti 1 ar 2 vaikus, kurioje vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui nuo 2022 m. birželio 1 d. neviršija 294 Eur. Į pajamas neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos bei darbo paieškos išmokos (kai kreipiamasi už praėjusį laikotarpį iki 2021 m. gruodžio 31 d.), priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus:
•    25 proc. – kai šeimoje du suaugę augina, globoja 1–2 vaikus.
•    35 proc. – kai vienas suaugęs augina, globoja 1–2 vaikus.

Papildoma išmoka vaikams iš nepasiturinčių šeimų mokama kiekvienam tos šeimos vaikui. Papildomos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas, jeigu šeima nebeatitinka nepasiturinčios šeimos apibrėžimo. Pavyzdžiui, jeigu padidėja šeimos pajamos ar vienas iš vaikų suauga ir nebėra įskaitomas į savo šeimos sudėtį. Gausiai šeimai papildoma išmoka vaikui skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

NEMOKAMAS MAITINIMAS IR PARAMA MOKINIO REIKMENIMS

Visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų. Vyresnių klasių mokiniai turi teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 220,5 Eur. 

Teisę į maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose ir 92 Eur dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti turi mokiniai, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 220,5 Eur. 

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.). 

Norint gauti šią paramą, vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų turėtų kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba prašymą pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt. Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė padėtis.

Jeigu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, pavyzdžiui, socialinę pašalpą ar būsto šildymo, geriamojo ar karšto vandens išlaidų kompensacijas, tuomet kreipiantis dėl nemokamo maitinimo ir mokinio reikmenų užtenka pateikti laisvos formos prašymą, o pažymų apie šeimos gaunamas pajamas pateikti nereikia. 

Dėl nemokamų pietų priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams teikti prašymų nereikia.

KITA SOCIALINĖ PARAMA

Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama: vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa, apmokama skola už būstą ar kita socialinė parama, įvertinus individualią asmens, šeimos situaciją. 

Apie socialinę paramą skirtingais gyvenimo atvejais informaciją rasite vienoje vietoje: www.kasmanpriklauso.lt

Nuo vasaros didėja parama šeimoms: kas naujo?

Nuo birželio mėnesio didėja vaiko pinigai, socialinė parama mokiniams, vienkartinės išmokos vaikui ir nėščiai moteriai, papildoma išmoka vaikams iš gausių ir nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams su negalia, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui ir kitos socialinės išmokos. Šių išmokų ūgtelėjimą lemia nuo vasaros pradžios dar kartą šiemet didinami baziniai socialinių išmokų dydžiai. Visi baziniai socialinių išmokų dydžiai šiemet didėja 15 proc., palyginti su praeitais metais.

„Nuo vasaros pradžios didesni vaiko pinigai bei papildomai iki 540 eurų padidintas neapmokestinamas pajamų dydis, tikiuosi, bent šiek tiek padidins šeimų pajamas ir sušvelnins Rusijos vykdomo karo Ukrainoje keliamos infliacijos įtaką Lietuvos gyventojams”, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis bus 46 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos sieks 147 eurus. Šie baziniai dydžiai naudojami apskaičiuojant socialinių išmokų dydžius ir nustatant teisę gauti tam tikrą paramą, t. y., nustatant pajamų ribą, kurios neviršijus, asmuo ar šeima įgauna teisę gauti valstybės paramą.

SVARBU! Nuo birželio 1 d. padidinus bazinės socialinės išmokos dydį, didesnio dydžio socialinės išmokos vaikus auginančias šeimas pasieks liepos mėnesį, nes išmokos mokamos už praėjusį mėnesį.

Vienkartinė išmoka vaikui. Kiekvienam Lietuvoje gimusiam vaikui mokama vienkartinė išmoka didėja 44 eurais, iki 506 eurų. Gimus vaikui, asmuo dėl vienkartinės išmokos skyrimo gali kreiptis per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos. Ši išmoka priklauso ir įvaikinus vaiką, neatsižvelgiant į tai, ar ji jau buvo išmokėta vaikui gi]mus. Taip pat ši išmoka skiriama, kai vaikui nustatoma globa šeimoje ar šeimynoje iki jam sukanka pusantrų metų ir išmoka nebuvo išmokėta vaikui gimus ar pirmą kartą nustačius globą.

Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai. Moteriai, kuri nedirbo ir nesukaupė reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, todėl negali pretenduoti į motinystės išmoką iš „Sodros“, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, bus mokama vienkartinė 295 eurų dydžio išmoka. Nuo birželio 1 d. ji padidėja 25 eurais.

Vaiko pinigai ir papildomai skiriama išmoka vaikui. Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui, vadinama vaiko pinigais, sieks 80,5 euro. Papildomai skiriama išmoka vaikui prie vaiko pinigų, mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams, turintiems negalią, sieks 47 eurus.  Išmoka vaikui priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Išmoka gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui. Gimus dvynukams, trynukams ar dar daugiau vaikų, vienam iš tėvų kas mėnesį mokama išmoka  gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui iki vaikams sukanka dveji metai. Kai gimsta dvynukai, per mėnesį išmoka sieks 184 eurus, jeigu trynukai – 368 eurus, jei ketvertukas– 552 eurus, t. y., išmoka didinama 184 eurais už kiekvieną atžalą.

Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui. Jeigu vaiko tėtis, mama, įtėvis ar įmotė yra pašaukti arba savanoriškai atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą, tokio kario ar karės vaikui kas mėnesį bus mokama 69 eurų dydžio išmoka. Tuo atveju, jei pradinę karo tarnybą atlieka abu tėvai ar įtėviai, išmoka nėra didinama.

Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Kai vaikas auginamas vieno iš tėvų, įtėvių ar globėjų, kuris dėl mokymosi ar studijų neturi sukaupęs socialinio draudimo stažo vaiko priežiūros išmokai iš „Sodros“ gauti, tuomet jam kas mėnesį iki vaikui sueina dveji metai skiriama išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.. Nuo vasaros pradžios ši išmoka sieks 276 eurus.

Mokinių nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti. Visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų. Vyresnių klasių mokiniai turės teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį bus mažesnės nei 220,5 euro. Su šia pajamų riba taip pat skiriamas nemokamas maitinimas mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose ir 92 eurų dydžio parama mokinio reikmenims įsigyti prasidedant naujiems mokslo metams.

Apie socialinę paramą skirtingais gyvenimo atvejais informaciją rasite vienoje vietoje: www.kasmanpriklauso.lt

Didėja pensijos ir socialinės išmokos: kada jos pasieks šalies gyventojus?

Nuo vasaros pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku – vieni jau birželio mėnesį, o kiti liepos mėnesį. Bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet padidėja 15 proc., šalpos pensijų bazė – 21 proc., palyginti su 2021 metais.

„Pirmaisiais vasaros mėnesiais gyventojus pasieks šeštadaliu didesnės pensijos ir socialinės išmokos, penktadaliu didėjančios šalpos pensijos, vidutinę pensiją gaunančių senjorų pajamos per metus ūgtels 700 eurų. Didėjant valstybės remiamų dydžiui, kitą šildymo sezoną kompensacijų už šildymą gavėjų ratas plėsis dar maždaug penktadaliu. Įvertinus pasaulines kainų ir infliacijos augimo tendencijas, Vyriausybė dar praėjusį rudenį ėmėsi strategijos didinti gyventojų pajamas, iš dalies kompensuoti išaugusias energijos išteklių kainas ir tokiu būdu bent iš dalies sušvelninti Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltus geopolitinius, infliacijos padarinius“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė ministrė Monika Navickienė.

Senatvės, netekto darbingumo ir kitos socialinio draudimo pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, tad jų gavėjai didesnių pensijų sulauks jau birželį. Už praėjusį mėnesį mokamos išankstinės pensijos, taip pat šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijos. Šias pensijas gaunantys žmonės padidintas pensijas gaus liepos mėnesį. Padidintos išmokos vaikams, socialinė pašalpa, šalpos išmokos ir tikslinės kompensacijos gyventojus pasieks liepos mėnesį, nes jos skaičiuojamos už praėjusį mėnesį.

Didesnės pensijos

Nuo vasaros pradžios socialinio draudimo pensijos papildomai dar didėja 5 proc., iš viso šiemet pensijos auga šeštadaliu, palyginti  su pernai. Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija pasieks apie 482 eurus (padidės apie 22 eurais), o turint būtinąjį stažą – 510 eurų (padidės apie 25 eurais). Vidutinės netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos, priklausomai nuo asmenims nustatyto netekto darbingumo lygio, papildomai didės nuo 10 iki 21 euro. Socialinio draudimo bazinė pensija sieks 225,84 euro, o pensijų apskaitos vieneto vertė – 4,94 euro.

Nuo vasaros karių, pareigūnų valstybinės pensijos padidės 5 proc. Dešimtadaliu ūgtels pirmojo ir antrojo laipsnių pensijos, tiek pat procentų didės ir mokslininkų bei nukentėjusių asmenų pensijos.

Didesnės socialinės išmokos

Nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis sieks 46 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didės iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos sieks 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet didės 15 proc., palyginti su pernai. Šalpos pensijų bazė nuo vasaros pradžios didės iki 173 eurų, šalpos pensijų bazė šiemet ūgtels 21 proc., palyginti su 2021 metais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko infliacijos pasekmių švelninimo priemonių poveikio vertinimą, kurio rezultatai parodė, jog didžiausią teigiamą poveikį pajus pažeidžiamiausios visuomenės grupės – neįgalieji, senatvės pensininkai, vieniši asmenys, vieniši tėvai su vaikais. Numatytos priemonės pasižymi taiklumu, kurių didžiausią naudą pajus vidutines ir žemesnes pajamas turintys namų ūkiai.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS – 173 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 150 eurų 2021 m. – 143 eurai). Nuo birželio pradžios šalpos pensijų bazė didės iki 173 eurų. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 11,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 51,75 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus).

Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Tai palies apie 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus neįgaliuosius ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ –  138 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 126 eurai, 2021 m. – 120 eurų). Nuo vasaros pradžios tikslinių kompensacijų bazė didės nuo 126 iki 138 eurų, pernai ji buvo 120 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padės 31,2 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 22,8 euro.

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidės iki 151,8 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – iki 82,2 euro.

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS –  147 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 129 eurai, 2021 m. – 128 eurai). Nuo birželio padidinus valstybės remiamų pajamų dydį nuo 129 iki 147 eurų, prognozuojama, kad vidutinis socialinės pašalpos dydis padidės nuo 109 eurų iki 125 eurų.

Valstybės remiamų pajamų dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams ir šios paramos dydžiui, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.

Nuo metų vidurio padidinus valstybės remiamų pajamų dydį iki 147 Eur (dabar yra 129 Eur), kitą šildymo sezoną kompensacijų už šildymą gavėjų ratas prasiplės dar maždaug penktadaliu (21 proc.). 

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA  – 46 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 42 eurai, 2021 m. – 40 eurų).  Nuo vasaros pradžios bazinė socialinė išmoka sudarys 46 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai, pavyzdžiui, visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą ( išmoka vaikui (vaiko pinigai), vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka įvaikinus vaiką, vaiko laikinosios priežiūros išmoka, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui). Vaiko pinigai didės iki 80,5 eurus, o daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmokos vaikams padidės  iki 127,88 euro.

Didės ir socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė neįgalių studentų išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.

Nepasiturintiems gyventojams kompensacijos už būsto šildymą ir toliau bus teikiamos nevertinant turto

Siekiant apsaugoti nepasiturinčius gyventojus nuo infliacijos sukeltų neigiamų pasekmių, dvejiems metams pratęsiamas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas asmens nuosavybės teise turimas turtas. Tokiu būdu finansinius sunkumus patiriantiems gyventojams ir toliau sudaromos palankesnės sąlygos gauti piniginę socialinę paramą tada, kai labiausiai jos reikia. Šiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlui pritarė Seimas. 

„Siekiame sumažinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams, kad jie, kylant kainoms, nepatektų į skurdo spąstus. Pratęsus terminą, kai skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas turtas, taip pat padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, kitą šildymo sezoną kompensacijų už būsto šildymą gavėjų ratas prasiplės maždaug penktadaliu, o parama pasieks tuos, kam labiausiai reikia“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Siekiant sušvelninti socialines koronaviruso pandemijos pasekmes, nuo 2020 m. birželio mėn. galioja nuostata, kad ekstremaliosios situacijos metu ir 6 mėnesius po paskelbtos ekstremaliosios situacijos atšaukimo, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas.

Kadangi šalyje nuo šių metų gegužės 1 d. atšaukta ekstremali situacija dėl COVID-19 pandemijos, o Lietuvos banko vertinimu, infliacijos augimą labiausiai lems energijos išteklių kainų augimas, pratęstas turto nevertinimo terminas  ypač aktualus nepasiturintiems gyventojams, kurie, prasidėjus naujam šildymo sezonui, kreipsis dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos.

Nuosavybės teise turimas turtas bus nevertinamas iki 2024 m. balandžio 30 d.

Nuo šių metų pradžios padvigubinus valstybės remiamų pajamų dydį, taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, būsto šildymo kompensacijų gavėjų žymiai padaugėjo. Kompensacijas gauna ir vidutines pajamas gaunantys šalies gyventojai.

2022 m. I ketv. vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo apie 158 tūkst. asmenų. Palyginti 2022 m. I ketv. su 2021 m. I ketv. vidutiniškai gavėjų skaičius išaugo apie 66 proc. (nuo 95 tūkst. iki 158 tūkst. asmenų).

Nepasiturintiems žmonėms kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (258 Eur – kai VRP 129 Eur; 294 Eur – kai VRP 147 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur – kai VRP 129 Eur; 441 Eur – kai VRP 147 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui. Nuo š. m. birželio 1 d. VRP dydis didės nuo 129 iki 147 Eur.

Apskaičiuojant pajamas, neįskaitoma darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), išmoka vaikui (vaiko pinigai).

Nors, nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos, jų turimas turtas nevertinamas, tačiau, apskaičiuojant pajamas, yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.

Pensijų kaupimas: ką reikia žinoti?

Iš viso šių metų pradžioje pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba sustabdytų pensijų kaupimo įmokų atnaujinimą gavo beveik 264 tūkst. gyventojų. Daugiau nei pusė, tai yra 157,5 tūkst., jau perskaitė pranešimus savo asmeninėse paskyrose www.sodra.lt/gyventojui.

Apsispręsti dėl kaupimo galima iki birželio 30 d. Jei iki to laiko pranešimų gavėjai nieko nedarys, tuomet nuo 2022 m. liepos 1 d. pradės kaupti antroje pakopoje. 

Šiemet pranešimus iš „Sodros“ gavo ir tie, kurie anksčiau dalyvavo pensijų kaupime, tačiau 2019 metais sustabdė įmokų pervedimą. Tokių žmonių yra beveik 175 tūkstančiai. 

Pagrindinis senjorų pragyvenimo šaltinis

Pensijos yra pagrindinis, o neretai ir vienintelis, vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimo šaltinis. Lietuvoje pagrindines garantijas vyresnio amžiaus žmonėms teikia socialinio draudimo pensijų sistema. Deja, prastėjanti demografinė situacija ir ilgėjanti gyvenimo trukmė skatina ieškoti papildomų šaltinių būsimoms pensijoms finansuoti. Tai visos senosios Europos problema, todėl visos Europos valstybės sukūrė ar kuria papildomus pensijų finansavimo mechanizmus ir ragina gyventojus jais naudotis. 

Šalia klasikinių socialiniu draudimu grindžiamų sistemų egzistuoja ir darbdavių ar valstybės iniciatyva įsteigtos pensijų sistemos, pavyzdžiui, II pakopos pensijų kaupimas,  bei vien asmens lėšomis finansuojamas savanoriškas pensijų kaupimas. Visos šios sistemos viena kitą papildo ir yra svarbios užtikrinant pajamas senatvėje. 

Pensijos – ilgalaikis, tęstinis procesas 

Visas pensijų sistemas jungia tas pats principas: per visą savo darbingą amžių žmogus moka įmokas, kad sukakęs senatvės pensijos amžių už šias įmokas gautų pensiją. Įmokų mokėjimo trukmė ir jų dydis lemia ir teisę gauti išmoką ateityje, ir būsimos pensijos dydį. 

Socialinio draudimo sistemoje pensijų įmokų mokėjimo laikas – tai stažas, suteikiantis teisę gauti pensiją. Kuo daugiau stažo įgyja žmogus ir kuo daugiau įmokų sumoka per visą gyvenimą, tuo jo pensija yra didesnė. Socialinio draudimo sistema yra privaloma. Kiekvienas dirbantysis nuo pirmos iki paskutinės savo darbo dienos privalo mokėti nustatyto dydžio įmokas nuo savo darbo užmokesčio. Kiekvienam asmeniui, mokėjusiam įmokas bent 15 metų (toks stažas suteikia teisę gauti pensiją) valstybė iš bendrųjų mokesčių papildomai skiria bendrąją pensijos dalį. 

Pensijų kaupimo sistemai galioja tos pačios taisyklės. Tam, kad žmogus sukauptų tokią sumą, kurios pakaktų mokėti jam pensinio pobūdžio išmoką, kaupimas turi tęstis ilgai ir sistemingai. Kaip ir socialinio draudimo pensijos atveju, svarbi ne tik įmokų mokėjimo trukmė, bet ir jų dydis. 

Statistiniai duomenys rodo, kad vidutiniškai senatvės pensijos amžiaus sulaukęs gyventojas gyvena dar apie 19 metų. Taigi, papildomos pensijos tikslams svarbu sukaupti tokią sumą, kad jos užtektų dar 19 metų kas mėnesį mokamos išmokoms.  

Sukuriant papildomo pensijų kaupimo mechanizmą, nuo pat pradžių įstatyme buvo nustatytos tokios taisyklės, kurios užtikrintų dalyvavimo nepertraukiamumą ir sukauptų lėšų išmokėjimą periodiškai. Kitaip tariant, įstatymas nustatė tokias taisykles, kad pensijų kaupimas atitiktų pensijų sistemos tikslą ir paskirtį, o ne būtų tiesiog dar viena asmeninio taupymo alternatyva. 

Įtraukimas į pensijų kaupimą Lietuvoje pradėjo veikti 2019 metais. Jo atsiradimą paskatino keletas priežasčių. Pagrindinė priežastis – būtinybė skatinti gyventojus labiau galvoti apie savo ateities pensiją ir labiau prisidėti prie savo būsimos pensijos valstybei padedant. 

Į pensijų kaupimą įtraukiami dalyviai, kurie savo valios neišreiškia, konkrečiai pensijų kaupimo bendrovei priskiriami atsitiktine tvarka – visoms bendrovėms po lygiai. Tačiau kaupimo bendrovę galima laisvai keisti ir iki kaupimo pradžios, ir jau pradėjus dalyvauti pensijų kaupime. 

Nuo 2019 m. pensijų kaupimo bendrovės įstatymu buvo įpareigotos savo valdomus pensijų fondus pertvarkyti pagal gyvenimo ciklo modelį. Tai reiškia, kad visos pensijų kaupimo bendrovės įsteigė vadinamuosius „tikslinės datos“ pensijų fondus ir į juos perkėlė visus pensijų kaupimo dalyvius. Šių pensijų fondų investavimo strategijos sudėliotos taip, kad jaunesniems dalyviams skirti fondai valdomi aktyviai, kad uždirbtų kuo didesnes grąžas, o vyresniems dalyviams skirti pensijų fondai labiau orientuoti į per gyvenimą sukaupto turto išsaugojimą – čia dalyvių pinigai investuojami į mažiau rizikingas turto klases. 

Kaip mokamos išmokos? 

Valstybė, prisidėdama prie asmeninio kaupimo skatinamąja įmoka, nustato ir pensijų tikslus atitinkančią išmokų mokėjimo tvarką. Todėl ir vienkartinių išmokų mokėjimo galimybės yra labai ribotos, o pagrindinis sukauptų lėšų išmokėjimo būdas – periodiniai mokėjimai, t. y. periodinės pensijų išmokos arba pensijų anuitetas. 

Kai dalyvis yra sukaupęs 10 tūkst. eurų ir daugiau, norėdamas gauti išmoką, jis įsigyja pensijų anuitetą. Pensijų anuitetas jam bus mokamas tol, kol jis gyvens. Taigi, jeigu statistika sako, kad nuo pensinio amžiaus vidutiniškai žmogus gyvena dar apie 19 metų (t. y. vidutiniškai iki 84-85-ojo gimtadienio), o konkretus pensininkas Jurgis, gaunantis pensijų anuitetą, ką tik atšventė 100 metų jubiliejų, pensijų anuitetą jis ir toliau gaus, nors jo kadaise sukaupti pinigai jau seniai pasibaigė.  

Įstatyme nustatyti kelių rūšių pensijų anuitetai. Sau tinkamiausią pensijų anuiteto rūšį kiekvienas asmuo pasirenka pats. Pagrindinis kriterijus, dėl kuriuo turi apsispręsti  žmogus – ar jam svarbus mokamo anuiteto paveldėjimas. Jei paveldėjimas nėra svarbus, asmeniui siūlytina rinktis standartinį pensijų anuitetą. Jei pensijų anuiteto gavėjui svarbu, kad po jo mirties paveldėtojai turėtų galimybę paveldėti pensijų anuitetą, tuomet jam reikėtų apsispręsti už standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu laikotarpiu arba už atidėtąjį pensijų anuitetą. Apsispręsti pagelbės internete esanti Pensijų anuitetų skaičiuoklė.

Kai žmogus yra sukaupęs daugiau kaip 5 tūkst. eurų, bet mažiau kaip 10 tūkst. eurų, sukauptos lėšos jam išmokamos periodinėmis išmokomis. Tai reiškia, kad jo sukaupta suma nuo kreipimosi dėl jos mokėjimo dienos iki 85 metų sukakties bus paskirstyta į tiek mėnesių, kiek liko iki 85-ojo gimtadienio. Kas mėnesį asmeniui išmokama suma gali svyruoti, priklausomai nuo to, kaip keičiasi pensijų fondo vieneto vertė. 

Vienkartinę išmoką iš pensijų fondo žmogus gali gauti dviem atvejais: kai jo sukaupta pensijų fonde sukaupta suma yra mažesnė kaip 5 tūkst. eurų arba kai ji didesnė kaip 60 tūkst. eurų (tik dalį, viršijančią 60 tūkst. eurų ribą). 

Kada ir kur kreiptis dėl išmokos?

Asmuo dėl išmokų iš pensijų fondo gali kreiptis nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties arba tada, kai jam paskiriama išankstinė senatvės pensija. Gali kreiptis ir bet kada vėliau. Ir periodinės pensijų išmokos, ir pensijų anuiteto dydis priklauso nuo to, kiek laiko išmoka bus mokama. Tai reiškia, kad jei žmogus dėl išmokų kreipiasi vėliau, jo išmoka bus didesnė. 

Periodines pensijų išmokas moka pensijų kaupimo bendrovės, o pensijų anuitetus moka „Sodra“ iš atskiro pensijų anuitetų biudžeto. Pensijų anuitetų fondo lėšos gali būti naudojamos tik pensijų anuitetams mokėti. Siekiant maksimalios naudos pensijų anuitetų gavėjams, šios lėšos investuojamos. 

Ką dar reikėtų žinoti apie pensijų kaupimą? 

Pensijų kaupimo dalyvis įmokas į pensijų fondą moka tik tada, kai dirba ir moka privalomas socialinio draudimo  įmokas. Tais laikotarpiais, kas asmuo nedirba, gauna netekto darbingumo pensiją arba socialinio draudimo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokas, įmokų į pensijų fondą mokėti nereikia. Pensijų kaupimo dalyviai gali pasiimti iki  12 mėn. pensijų įmokų „atostogas“. 

Kai pensijų kaupimo dalyvis augina vaiką iki 3 metų ir gauna motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką (arba draudžiamas valstybės lėšomis), į vieno iš tėvų pensijų fondą pervedamos įmokos iš valstybės biudžeto. 

Skatinamosios pensijų įmokos dydis 2022 metais  – 21,59 Eur (mokantiems 3 proc.) ir 17,28 Eur (mokantiems palaipsniui didėjančią įmoką). 
Pensijų fonde esančios lėšos yra paveldimos. 

Savarankiškumo link: žmonėms su negalia – paslaugos bendruomenėje

Gegužės 5 d., visoje Europoje minima Europos savarankiško gyvenimo diena. Dėl paslaugų trūkumo, nepritaikytos aplinkos, informacijos ar klaidingų stereotipų dalis žmonių su negalia vis dar gyvena izoliacijoje. Ši diena skirta tam, kad atkreiptume didesnį dėmesį į žmones su negalia ir jų artimuosius, kad prisidėtume prie to, kad nyktų kliūtys, kurios jiems trukdo gyventi savarankiškai.

„Tai, kas įprasta ir savaime suprantama mums, žmonėms su negalia gali būti tikras iššūkis. Minėdami savarankiško gyvenimo dieną, kiekvienas iš mūsų pagalvokime, kuo galime prisidėti, kad žmonės su negalia gyventų visavertį gyvenimą. Pastaraisiais metais startavo net keletas bendruomenėje teikiamų paslaugų, kurios suaugusiems žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia padėjo išeiti iš didelių socialinės globos įstaigų ir apsigyventi šalia mūsų. Labai svarbu, kad ateityje šios paslaugos taptų prieinamos visoje Lietuvoje“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM įgyvendinamo projekto ,,Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ metu 6 Lietuvos regionuose, bendruomenėse, yra teikiamos keturios bandomosios paslaugos: apsaugoto būsto, socialinių dirbtuvių, įdarbinimas su pagalba ir pagalba priimant sprendimus. 

Nuo projekto pradžios, t. y. 2020 m. vidurio, paslaugų suteikta beveik 1500 žmonių su negalia, nors planuota, kad paslaugos bendruomenėje pasieks 1000 žmonių. Daugiausiai žmonių su negalia dirbo ar dirba socialinėse dirbtuvėse (apie 560 žmonių), suteikta pagalba priimant sprendimus beveik 450 žmonių, įdarbinimo su pagalba paslauga suteikta kone 350 žmonių, o apsaugotame būste gyveno ar tebegyvena daugiau kaip 200 žmonių. 

APSAUGOTAS BŪSTAS

Apsaugotas būstas – tai gyvenamosios vietos (buto) suteikimas iš dalies savarankiškiems suaugusiems žmonėms su psichikos negalia. Jie reguliariai konsultuojami, padedama ugdyti ir palaikyti socialinius įgūdžius.  

Kaip tai vyksta? Nuomojamame būste (bute ar name) apsigyvena iki 4 suaugusių žmonių. Jiems teikiama individuali atvejo vadybininko – socialinio darbuotojo – pagalba. Kitas paslaugas šie žmonės gauna bendruomenėje. Tokiu būdu plėtojami bei palaikomi žmonių socialiniai ir savarankiško gyvenimo įgūdžiai, siekiant visiško savarankiškumo.

Kiekvienam apsaugoto būsto dalyviui skirtas atvejo vadybininkas koordinuoja visą teikiamą pagalbą: nuo apsigyvenimo apsaugotame būste iki išsikelto tikslo įgyvendinimo ir savarankiško gyvenimo bendruomenėje. Specialistai į apsaugotame būste gyvenančio žmogaus gyvenimą kišasi minimaliai, t. y. stengiamasi, kad žmonės įgytų kuo daugiau savarankiško gyvenimo įgūdžių ir galbūt ateityje galėtų gyventi įprastame būste, dirbti ar mokytis.

Kas gali gauti apsaugoto būsto paslaugą? Apsaugoto būsto paslaugos teikiamos darbingo amžiaus suaugusiems žmonėms su psichikos negalia ir kuriems yra nustatytas poreikis gauti dalinę fizinę pagalbą.
Prieš teikiant apsaugoto būsto paslaugą, jos teikėjas įsitikina, kad paslaugos gavėjas yra finansiškai pajėgus pats apmokėti savo maitinimosi, higienos, medicinines (vaistai), kultūrines, savišvietos ir kitas pagal individualius poreikius kylančias išlaidas paslaugos teikimo laikotarpiu.

Tuo atveju, jei paslaugos gavėjas augina nepilnamečius vaikus, vaikai gali gyventi kartu su tėvais. Tokiu atveju šeima apgyvendinama atskirame apsaugotame būste.

SVARBU. Už gyvenimą apsaugotame būste žmonėms mokėti nereikia – jiems iš projekto ,,Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ lėšų apmokama būsto nuoma, internetas, televizija, būsto išlaikymo mokesčiai. Už savo lėšas žmonės perka maistą, higienos, medicinos priemones ir kt.

ĮDARBINIMAS SU PAGALBA

Įdarbinimo su pagalba paslaugos tikslas – padėti darbingo amžiaus žmogui, kuris nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ar visuomenėje vyraujančios diskriminacijos, negali rasti darbo ir įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje.

Įdarbinimo su pagalba specialistas padeda rasti konkrečiam žmogui tinkamą ir patinkantį darbą pagal jo gebėjimus ir rinkos galimybes, o taip pat teikia jam tolimesnę pagalbą įsitvirtinant darbo vietoje.

Kas gali gauti įdarbinimo su pagalba paslaugą? Šį paslauga teikiama tiems žmonėms, kurie išsako norą dirbti ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje. Nekeliami jokie išankstiniai reikalavimai darbo patirčiai, išsilavinimui ar gebėjimams. Klientai pas įdarbinimo tarpininką gali atvykti patys arba juos atsiunčia kitų įstaigų darbuotojai, pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos specialistai, socialiniai darbuotojai, atvejo vadybininkai. 

Įdarbinimo su pagalba paslaugos yra nukreiptos dviem kryptimis:
* paslaugos, orientuotos į darbdavius ir bendruomenę,
* paslaugos, orientuotos į individualų asmens įdarbinimą.

Paslaugų, orientuotų į darbdavius ir bendruomenę, turinį sudaro: socialiai atsakingų darbdavių tinklo kūrimas ir bendradarbiavimo santykių su jais palaikymas, reikiamos kvalifikacijos ir gebėjimų darbuotojų paieška socialiai atsakingiems darbdaviams, darbdavių informavimas, konsultavimas ir mokymas apie darbo vietos aplinkos pritaikymą bei darbų saugą, pažintinių vizitų į realias darbo vietas organizavimas, savanorystės organizavimas realiose darbo vietose, į(si)darbinimo mentorių paieška realiose darbo vietose, jų motyvavimas ir palaikymas ir kt.

Paslaugų, orientuotų į individualų asmens įdarbinimą, turinį sudaro: socialinių įgūdžių vertinimas, ugdymas ir palaikymas, darbinių įgūdžių vertinimas, ugdymas ir palaikymas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas asmeniui ieškant darbo, savanoriškos praktikos organizavimas realiose darbo vietose, pagalba asmeniui atliekant įsidarbinimo procedūras, apmokymas darbo vietoje, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas asmeniui teikiant lydimąją pagalbą įsidarbinus, darbo asistento paslauga, tarpininkavimas ir/ar atstovavimas tarp asmens, darbdavio ir bendradarbių, suinteresuotų asmenų, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas tarp asmens ir jo šeimos narių ir kitos paslaugos, reikalingos kad žmogus ne tik rastų darbą, įsidarbintų, bet ir išlaikyti darbo vietą.

Kaip veikia įdarbinimo su pagalba paslauga?

Supažindinimas. Šiame etape įdarbinimo tarpininkas klientui suprantamai pristato savo veiklą, suteikia bendrą informaciją apie siūlomą paslaugą, supažindina su darbo eiga, atsako į rūpimus klausimus, išsiaiškina kliento lūkesčius ir norus.
Įvertinimas ir planavimas. Šio etapo tikslas – nustatyti, ką klientas nori ir gali dirbti, kad galima būtų pradėti ieškoti tinkamos darbo vietos, ir kad darbdavys būtų juo patenkintas pradėjus dirbti.
Darbo paieška. Tai vienas svarbiausių įdarbinimo su pagalba elementų. Įdarbinimo tarpininkas turi vykdyti aktyvią darbo paiešką, atsižvelgiant į žmogaus gebėjimus, patirtį, interesus, apribojimus.
Darbdavio parengimas. Šiame etape kuo tiksliau nustatoma, kokie yra darbdavio reikalavimai darbuotojui ir kiek jie atitinka ieškančiojo darbo galimybes. Įdarbinimo tarpininkas konsultuojasi su darbdaviais dėl konkretaus darbuotojo įdarbinimo galimybių: darbo vietos, sąlygų pritaikymo, supažindina su prieinama valstybės parama.
Įdarbinimas. Tai vienkartinė pagalba asmeniui, teikiama pagal poreikį: susitvarkyti įdarbinimui reikalingus dokumentus, suprasti darbo sutarties sąlygas, apmokyti asmenį orientavimosi ir mobilumo nuvykstant ir grįžtant iš darbo vietos ir kt.
Darbo asistento pagalba. Teikiama paslaugos gavėjui pagal kiekvieno paslaugos gavėjo individualų poreikį, atliekant tiesiogines darbo užduotis, kurių pats paslaugos gavėjas negalėtų be darbo asistento atlikti ir dėl to negalėtų būti įdarbintas.
Lydimoji pagalba įsidarbinus. Pagalbos tikslas – padėti įsitvirtinti darbo vietoje.
Užbaigimas ir įvertinimas – paslaugos teikimas baigiamas įgyvendinus visas numatytas plano priemones arba pasibaigus sutartyje numatytam paslaugos teikimo laikotarpiui.

PAGALBA PRIIMANT SPRENDIMUS

Pagalbos priimant sprendimus paslaugos tikslas – pasitelkus pagalbininko priimant sprendimus ar specialistų komandos pagalbą stiprinti žmogaus su negalia gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Siekiama, kad ateityje žmogus taptų kiek įmanoma savarankiškesnis įvairiose gyvenimo srityse.

Kaip tai vyksta? Pagalba priimant sprendimus – tai asmeniškas sprendimų priėmimo procesas, kai sprendimą priimantis žmogus su negalia naudojasi jam padedančio specialisto ar visos komandos pagalba.
Specialistas kartu su šios paslaugos gavėju sprendžia įvairius kasdienius klausimus: sveikatos, socialinio dalyvavimo, turtinius ir kt. 

SVARBU. Priimant sprendimus, visų pirma, remiamasi sprendimą priimančio asmens valia, pageidavimu ir teise rinktis.

Kokią naudą teikia pagalbos priimant sprendimus paslauga? Savarankiškas sprendimų priėmimas žmogui suteikia autonomiją ir įgalina veikti savarankiškai. Šis žmogaus asmenybės elementas leidžia jam pačiam kontroliuoti savo gyvenimą ir dalyvauti visuomeniniuose santykiuose. Ir, priešingai, galimybės pačiam priimti sprendimus apribojimas smarkiai veikia kasdienį asmens gyvenimą. Pavyzdžiui, tuomet žmogus negali pats nuspręsti netgi dėl tokių kasdienių dalykų, kaip su kuo praleisti laisvalaikį, kuo užsiimti, kur ugdytis ar dirbti, kaip leisti savo pinigus, kur ir su kuo gyventi, dėl kokių sveikatos priežiūros paslaugų ir kur kreiptis, kaip auginti vaikus ir pan.

SVARBU. Paslauga turėtų būti teikiama iš karto, kai tik specialistas, atsakingas už negalią turinčio asmens poreikių vertinimą, nustato jam šios paslaugos poreikį.

SOCIALINĖS DIRBTUVĖS

Socialinių dirbtuvių paskirtis – didinti žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje galimybes, ugdyti, lavinti ir palaikyti bendruosius ir specialiuosius darbinius įgūdžius, atliekant prasmingas darbinio užimtumo veiklas, nukreiptas į konkrečios prekės, produkto gamybą ar paslaugos atlikimą.

Kaip tai vyksta? Socialinių dirbtuvių paslauga teikiama žmonėms nuo 18 metų, kurie dėl tam tikrų negalios sąlygotų priežasčių negali įsidarbinti laisvojoje darbo rinkoje ar pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslauga.
Teikiant šią paslaugą, darbas su socialinių dirbtuvių lankytojais organizuojamas pagal individualius planus, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus gebėjimus ir galimybes. Paslauga organizuojama vadovaujantis orientacijos į asmenį, aktyvinimo, adekvatumo, partnerystės, orientacijos į darbo, socialinio verslumo principais.

Vienas iš svarbesnių socialinių dirbtuvių bruožų – konkurencingos ir kokybiškos produkcijos gamyba, kurią realizavus žmogus gauna tam tikrą atlygį ar kitaip skatinamas ir motyvuojamas.

SVARBU. Prieš teikiant paslaugą, atliekamas asmens gebėjimų įvertinimas, sudaromas individualus paslaugos teikimo planas, atkuriami prarasti žmogaus darbiniai gebėjimai, formuojami nauji darbiniai įgūdžiai, vykdomas darbdavių ir socialinių partnerių švietimas.

Ką socialinėse dirbtuvėse veikia žmonės su negalia? Čia žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia gali kurti tam tikras paklausias prekes ar teikti bendruomenėje reikalingas paslaugas. Tam tikra prasme tai darbo įgūdžių ugdymas mažiau savarankiškiems intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems žmonėms, kurie gali bent kelias valandas per dieną prisidėti prie kokio nors produkto kūrimo.

Iki šiol globos namuose gyvenantys neįgalieji dažniau buvo įtraukiami į įvairias menines veiklas, kurių pobūdis labiau pramoginis nei ugdomasis. Tačiau pačiam žmogui naudinga įgyti konkrečių įgūdžių ir galbūt ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti. Tai sukuria prasmės jausmą, ypač kai žmogus gali savimi bent iš dalies pasirūpinti.

ASMENINIS ASISTENTAS

Asmeninio asistento pagalbos tikslas – atsižvelgiant į individualius asmens poreikius, suteikti jam individualią pagalbą namuose ir viešojoje aplinkoje (palydint ir komunikuojant), kuri padėtų jam gyventi bendruomenėje ir integruotis į ją, neleistų izoliuoti jo nuo bendruomenės ir skatintų jo savarankiškumą, būtiną kasdieniame gyvenime.

Kas gali gauti asmeninio asistento pagalbą? Teisę į asmeninio asistento pagalbą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis arba 55 proc. ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis. 

Kokią pagalbą teikia asmeninis asistentas?
•    Pagalbą namuose ir viešojoje aplinkoje, skatinant asmens savarankiškumą, būtiną kasdieniame gyvenime;
•    Individualią diskretišką pagalbą, susijusią su asmens higiena (padėti rengtis, maudytis, naudotis tualetu);
•    Palydėjimą į sveikatos priežiūros ar kitas valstybės ar savivaldybės institucijas, įstaigas, darbą, laisvalaikio praleidimo vietą;
•    Pagalbą asmens maitinimo procese (pamaitinimas, daiktų pakėlimas ir laikymas);
•    Individualią pagalbą, reaguojant į aplinką ir siekiant užmegzti ir palaikyti socialinius santykius: kalbėti, laikytis dienos režimo, disponuoti finansiniais ištekliais, vartoti vaistus, ilsėtis ir kt.

SVARBU. Asmeninis asistentas neatlieka už asmenį buities ir namų ruošos darbų, nevykdo slaugytojo ar slaugytojo padėjėjo funkcijų, neteikia paslaugų, susijusių su mokymo, sveikatos priežiūros procesu.

Kiek kainuoja asmeninio asistento pagalba? Asmeninės pagalbos teikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, kurias savivaldybėms paskirsto Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM. Konkretaus žmogaus mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija:

•    Jei asmeniui nustatomas asmeninės pagalbos poreikis, o jo pajamos neviršija 258 eurų (2022 m.), asmeninė pagalba asmeniui teikiama nemokamai.
•    Jei negalią turinčio asmens pajamos didesnės nei 258 eurai, mokestis už asmeninės pagalbos teikimą negali viršyti 20 proc. asmeninės pagalbos išlaidų ir 20 proc. negalią turinčio asmens pajamų.

Vyriausybė pritarė: žmonėms su negalia bus lengviau įsidarbinti atviroje darbo rinkoje

„Žmonės su negalia turi patys spręsti kur ir ką jie nori dirbti ir kad tą darytų naudodamiesi atviros darbo rinkos teikiamais siūlymais. Valstybės pagalba ir paslaugos turi keliauti paskui žmogų ir nepriklausyti nuo įmonės statuso. Šiandien dirba tik kas trečias darbingo amžiaus žmogus su negalia, neabejoju, kad iki šio dešimtmečio pabaigos, valstybei padėjus, o darbdaviams sukūrus tinkamas sąlygas, pusė žmonių su specialiais poreikiais dirbs darbą, kurį pasirinks patys, o ne kažkas parinks už juos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Tikimasi, kad šios teisės aktų naujovės padės taiklesnę paramą skirti žmonių su negalia integracijai į atvirą darbo rinką, o visi darbdaviai turės daugiau galimybių gauti paramą įdarbinant žmones su negalia ar išlaikant darbo vietą darbuotojui tapus neįgaliu. Planuojama, kad to pasiekti padės prevencinės priemonės, pavyzdžiui, lydimoji pagalba įsidarbinus, parama darbo vietos ir darbo aplinkos pritaikymui, darbo asistento paslauga. Taip pat bus teikiama pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras.

Mūsų šalyje šių metų pradžioje buvo 147, 5 tūkst. darbingo amžius žmonių su negalia. 2022 m. sausio 1 d. „Sodros“ duomenims, tik kas trečias iš jų dirbo. Didžioji dalis – per 38 tūkst. – dirbo atviroje darbo rinkoje, likusieji 4,5 tūkst. – socialinėse įmonėse. Dirbančių atviroje darbo rinkoje žmonių su negalia skaičius reikšmingai nesikeičia, socialinėse įmonėse – mažėja.

2021 m. pabaigoje Užimtumo tarnyboje buvo registruota 13,5 tūkst. negalią turinčių bedarbių, daugiausia – turinčių profesinę kvalifikaciją, trečdalis – nekvalifikuoti.

PARAMA DIRBANTIEMS ATVIROJE DARBO RINKOJE

Įdarbinimas subsidijuojant. Subsidija darbo užmokesčiui skiriama siekiant padėti asmenims įsitvirtinti arba išlikti darbo rinkoje. Darbdaviui kompensuojama dalis negalią turinčių žmonių darbo užmokesčio išlaidų. Siūloma nekeisti subsidijos darbo užmokesčiui dydžio apskaičiavimo tvarkos, maksimalaus dydžio ir mokėjimo trukmės.

Darbo vietų pritaikymas. Šią priemonę siūloma taikyti bedarbių įdarbinimui ar dirbančių darbo vietos išlaikymui, subsidijuoti darbo priemonių, darbuotojo aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymą. 

Subsidijos darbo asistento išlaidoms. Darbo asistentas žmogui su negalia, jei neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba yra nustačiusi darbo asistento pagalbos poreikį, padeda atlikti su darbu susijusias funkcijas.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas. Priemonės gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones: profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotė,  neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, parama judumui, įdarbinimas subsidijuojant, subsidija darbo asistento išlaidoms, darbo vietų pritaikymo subsidijavimas, savarankiško užimtumo rėmimas.

SVARBU. Planuojama tęsti ir iki šiol taikomas priemones bei jas tobulinti, t. y. paramą profesiniam mokymui, judumui, savarankiško užimtumo rėmimą žmonėms su negalia.

Numatoma, kad patobulinus siūlomas darbo rinkos paslaugas ir aktyvias darbo rinkos politikos priemones, dirbančių negalią turinčių žmonių skaičius kasmet padidės vidutiniškai po 3,3 tūkst. 

Socialinėms įmonėms – pereinamasis laikotarpis

Užimtumo tarnybos duomenimis, socialinių įmonių skaičius per dvejus metus sumažėjo 39 proc. 2020 m. pradžioje buvo 173 socialinės įmonės, 2022 m. pradžioje – 105. Socialinėse įmonėse šiuo metu dirba 4,6 tūkst. žmonių su negalia, t. y. tik apie 10 proc. visų dirbančių žmonių su negalia.

Siekiant išvengti žmonių su negalia atleidimo, tie, kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojais ir kurių darbo sutartis su įmone, turėjusia socialinės įmonės statusą, nėra nutraukta, bus laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais ir jiems galės būti taikomos Užimtumo įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Darbdaviai galės gauti subsidijas darbo asistento išlaidoms, jeigu negalią turinčiam darbuotojui darbo funkcijoms atlikti buvo nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis.

Šiuo metu valstybės teikiama pagalba socialinėms įmonėms, įdarbinančioms žmones su negalia, yra didesnė nei valstybės teikiama pagalba įmonėms, veikiančioms atviroje darbo rinkoje ir įdarbinančioms žmonės su negalia. Deja, tai neužtikrina proporcingai didesnio asmenų su negalia užimtumo, t. y. nors gauna didesnį finansavimą, neįdarbina daugiau žmonių su negalia.

Jeigu pritars Seimas, teisės aktų pakeitimai įsigalios 2023 m. sausio 1 d.
 

Asmeninio asistento pagalbą galima gauti beveik visose savivaldybėse ir ji populiarėja

Netrukus sukaks metai, kai žmonės su negalia gali pasinaudoti asmeninio asistento pagalba. Taip užtikrinamos didesnės galimybės mokytis, dirbti ir savarankiškai gyventi bendruomenėje. Per šešis 2021 metų mėnesius asistento pagalba pasinaudojo 568 žmonės su negalia, suteikta daugiau kaip 62,2 tūkstančiai pagalbos valandų, asmeninę pagalbą teikė 297 asmeniniai asistentai. 

Šiemet per pirmą ketvirtį asmeninė pagalba buvo suteikta 815 žmonių su negalia, o pagalbos valandų skaičius kone dvigubai didesnis net pernai, asmeninių asistentų skaičius peršoko 400.

„Asmeninio asistento pagalba šiandien teikiama 51 savivaldybėje iš 60. Tikiuosi, kad artimiausiu metu ši labai reikalinga pagalba bus teikiama visose šalies savivaldybėse. Svarbu, kad žmonės su negalia, kaip ir bet kuris iš mūsų, galėtų gyventi bendruomenėje, mokytis, dirbti, aktyviai leisti laisvalaikį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.  

Beveik 67 proc. visų žmonių, pasinaudojusių asmeninio asistento pagalba, yra darbingo amžiaus (18-64 m.), beveik trečdalis – vyresni nei 65 m. asmenys, 4 proc. vaikų iki 17 m.

Daugiausiai, t. y. net pusė visų žmonių, gavusių asmeninę pagalbą, turi fizinę negalią (282 žmonės), penktadalis – kompleksinę negalią (112 žmonių), panašiai tiek pat – psichikos negalią (82 žmonės).

Asmeninės pagalbos teikimo kaina skirtingose savivaldybėse svyruoja nuo 4,56 Eur/val. įkainio Pasvalio rajono savivaldybėje iki didžiausio – 12,20 Eur/val. Telšių rajono savivaldybėje. Skaičiuojama, kad šios pagalbos valandinis įkainis savivaldybėse vidutiniškai siekia apie 8 Eur/valandą.

Savivaldybių pateikti duomenys rodo, kad beveik 20 proc. pagalbos gavėjų (108 žmonės) neturėjo mokėti už asmeninio asistento pagalbą. Panašus skaičius paslaugos gavėjų turėjo primokėti 5 proc. (112 žmonių), 10 proc. (127 žmonės), 15 proc. (97 žmonės), o 124 žmonės turėjo primokėti iki 20 proc. pagalbos kainos. 

Kas yra asmeninio asistento pagalba?
Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, toks asistentas gali padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka. Svarbiausias asmeninio asistento uždavinys – ne atlikti veiksmus už asmenį su negalia, o atlikti kartu su juo. 

Sukurti naują individualizuotą pagalbą bendruomenėje ypač aktualu dabar, kai pertvarkoma socialinės globos sistema. Globos įstaigose gyvenančius žmones su negalia siekiama apgyvendinti savarankiškai ir sudaryti sąlygas jiems ir jų šeimoms gauti individualias bendruomenines paslaugas, taip užtikrinant savarankiškumą ir laisvę rinktis. 

Kas gali gauti asmeninio asistento pagalbą?
Asmeninę pagalbą gali gauti visi žmonės su negalia, kuriems šis poreikis yra nustatytas, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį.

Tokios pagalbos poreikį 1 metams nustato socialiniai darbuotojai pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką. 

Asmeninio asistento pagalbą gali teikti fizinis asmuo, kuris su negalia turinčiu asmeniu nėra susijęs artimais giminystės ryšiais. Asmeninis asistentas, prieš pradėdamas teikti pagalbą, išklauso įžanginius individualaus priežiūros personalo mokymus.

Kiek kainuoja asmeninio asistento paslauga?
Jeigu žmogaus su negalia, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos yra mažesnės už 294 eurus (dydis aktualus nuo 2022 m. birželio 1 d.), asmeninė pagalba jam teikiama nemokamai. Jeigu pajamos didesnės, – turės apmokėti ne daugiau kaip 20 proc. pagalbos teikimo kaštų, o įmoka negalės viršyti 20 proc. žmogaus pajamų. 

5 svarbūs dalykai: ką reikia žinoti vaikus auginančioms ir dirbančioms šeimoms

Kiekvienas iš mūsų gyvenime kartais susiduriame su situacijomis, kai sunku suderinti įsipareigojimus šeimai ir darbdaviui. Įsipareigojimų šeimai turintys darbuotojai turi teisę pasinaudoti tam tikromis papildomomis garantijomis, o darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus.

Primename, kad išsamią informaciją apie galimybes derinti įsipareigojimus šeimai ir darbui galima rasti interneto svetainėje www.seimairdarbas.lt . Čia pateikiama informacija apie kasmetines ir papildomas atostogas, papildomas laisvas dienas, garantijas ir lengvatas turintiems vaikų ar slaugantiems artimuosius, nuotolinį ir patogesnį darbo laiką, darbo sutarties nutraukimą ir kt.

PAPILDOMOS GARANTIJOS. Įsipareigojimų šeimai turintys darbuotojai turi teisę pasinaudoti tam tikromis papildomomis garantijomis, kurios padeda ne tik daugiau laiko skirti šeimai, bet ir pailsėti. Pavyzdžiui, Darbo kodeksas reglamentuoja teisę į nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams, ne visą darbo laiką, nuotolinį darbą, lankstų ir individualų darbo laiko režimą, darbo sutarčių įvairovę, pavyzdžiui, darbo vietos dalijimosi darbo sutartį. Darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos.
Prioritetą pasirinkti kasmetinių atostogų laiką gali nėščiosios ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 14 metų, auginantys neįgalų vaiką, auginantys du ir daugiau vaikų, slaugantys sergantį šeimos narį. 
 
POILSIO DIENA. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį – taip vadinamas mamadienis ar tėvadienis, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – dvi dienos per mėnesį, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
 
LAISVAS LAIKAS. Darbuotojas turi teisę į nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams. Darbo dienos metu jis gali prašyti darbdavio suteikti laisvo laiko asmeniniams poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, dalyvauti vaiko šventėje, nuvesti vaiką pas gydytoją.
 
LANKSTUS DARBAS. Jeigu mažus vaikus auginantys darbuotojai, nėščios ar krūtimi maitinančios, slaugantys artimą žmogų ar turintys negalią darbuotojai prašo dirbti ne visą darbo laiką, darbdavys privalo tai leisti. 
Prašymas dirbti nuotoliniu būdu bent penktadalį viso darbo laiko turi būti patenkinamas, jeigu dėl to į darbdavį kreipiasi nėščia, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinanti darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. Išskyrus atvejus, kai darbdavys įrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai yra neįmanoma. 
 
DARBO SUTARTIS. Nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, įspėjimo terminai trigubinami auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. O darbo sutartis darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės negali būti nutraukta su darbuotojais, auginančiais vaiką iki 3 metų.

Pokyčiai šalies užimtumo sistemoje – jau vasarą

Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytiems teisės aktų pakeitimams, – tai padės ateityje į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Pokyčiai, kuriais siekiama kuo greičiau padėti darbo ieškantiems žmonėms ir jį siūlantiems darbdaviams surasti vieniems kitus, įsigalios nuo liepos 1 d. 

„Pokyčiai ir naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas“, –  sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Ministrė M. Navickienė pabrėžia, kad, visų pirma, svarbu atskirti pasirengusius ir besirengiančius dirbti žmones: „Jeigu siekiame, kad darbdaviai kuo greičiau surastų tinkamus darbuotojus, Užimtumo tarnyba turi identifikuoti aktyviai ieškančius darbo bedarbius, kuriems be papildomų priemonių ar paslaugų galėtų būti siūlomas tinkamas darbas“. Tai padės darbdaviams greičiau surasti tinkamos kvalifikacijos darbuotojus, o darbuotojams – jų lūkesčius atitinkančias darbo vietas.

Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą. O štai darbo rinkai besirengiantiems žmonėms bus suteikta individuali kompleksinė pagalba, glaudžiai bendradarbiaujama su vietos savivalda. Jei žmogui reikalinga pagalba, pavyzdžiui, priklausomybių gydymo ar skolų susitvarkymo paslaugos, bus suteiktos reikiamos paslaugos, kad žmogus sugrįžtų į darbo rinką ir įsitvirtintų joje. 

Geresnės paslaugos darbdaviams
Dabar dalis Užimtumo tarnybos klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, ar nebeturi socialinių įgūdžių, nes nedirba jau ilgą laiką (kartais net ilgiau nei 10 metų). Planuojama tokių asmenų nebesiųsti pas darbdavius, bet priskirti darbo rinkai besirengiantiems asmenims ir kartu su savivalda bei nevyriausybinėmis padėti išspręsti jų įsidarbinimo problemas. Tikimasi, kad tai pagerins Užimtumo tarnybos paslaugas darbdaviams, – jiems bus siunčiami tik motyvuoti ir tikrai darbo ieškantys gyventojai.

Darbo rinkai besirengiantys žmonės toliau bus valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu ir gydomi. Privalomojo sveikatos draudimo neteks bedarbio statusą praradę gyventojai, tarp jų ir asmenys, kurie dirba nelegaliai, t. y. turi pajamų, tik vengia mokėti mokesčius valstybei. 

Ypatingas dėmesys – ilgalaikiams bedarbiams
Užimtumo tarnybos duomenimis, apie trečdalis skirtingų socialinių grupių bedarbių įsidarbintų tik taikant suderintas kompleksines paslaugas ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones.

Atskyrus pasirengusius ir besirengiančius dirbti asmenis, pastariesiems kartu su savivaldos institucijomis bus teikiama kompleksinė pagalba, kuri padės sugrįžti į darbo rinką. 

Pokyčiai Užimtumo tarnyboje 
Nors Užimtumo tarnybos struktūra nesikeis, planuojama keisti klientų aptarnavimo skyriuose dirbančiųjų profilius: daugės atvejo vadybininkų bei darbuotojų, dirbančių su darbdaviais.
Taip pat bus iš esmės keičiamas klientams teikiamų paslaugų modelis, – daugiau dėmesio skiriama tiems, kuriems reikalingas aktyvesnis bendravimas ir intensyvesnės konsultacijos. 
Tie darbo ieškantys žmonės, kurie turi didesnes galimybes darbo rinkoje, daugiau paslaugų gaus skaitmeniniais kanalais, o Užimtumo tarnybos darbuotojai intensyviau paslaugas teiks vidutinių ir ribotų įsidarbinimo galimybių darbo rinkoje klientams. 

Bedarbio statusas ir tinkamas darbas
Pirmus 9 mėnesius, kol bedarbis turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, bedarbiui bus siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas. 

Siūlomas darbo užmokestis pirmus 3 mėnesius turėtų būti ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą – devintą mėnesiais – 60 proc. Siūlomas darbo užmokestis taip pat negalėtų būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Nuo 10-to mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas. 

Bedarbio statuso žmogus netektų, jeigu be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo (nors per tą laikotarpį ir buvo išsiregistravęs iš Užimtumo tarnybos) atsisakytų siūlomo tinkamo darbo. Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą. 

Tikimasi, kad šis reglamentavimas padės išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai žmogus, sulaukęs tinkamo darbo pasiūlymo, išsiregistruoja iš Užimtumo tarnybos ir po kurio laiko sugrįžta į Užimtumo tarnybą, tačiau paskatų dirbti neturi. 

Dirbantiems – mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo galimybės
Siekiant padidinti užimtųjų asmenų mokymosi ir išlikimo darbo rinkoje galimybes, jiems bus organizuojamas ne tik profesinis mokymas, bet ir įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, neformalusis suaugusiųjų švietimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas. 

Plečiamos paslaugos ir išmokos
Didinama ir plečiama parama judumui – kelionės išlaidos bus kompensuojamos ne tik vykstant į darbą, bet ir vykstantiems į darbo pokalbį su darbdaviu ar konsultaciją į Užimtumo tarnybą. Taip pat didinama maksimali kompensacija iki 30 proc. MMA (t. y. 219 Eur) per mėnesį, o terminas ilginamas nuo 3 iki 4 mėnesių.

Iš užsienio atvykusiems darbuotojams, taip pat ir iš emigracijos sugrįžtantiems lietuviams bei juos pasikvietusiems darbdaviams bus papildoma paskata – išmoka, padėsianti į Lietuvą pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, pavyzdžiui, IT, inžinerinių profesijų, susijusių su orlaivių techniniu aptarnavimu, laivų remontu ir statyba.

Šalyje padaugėjo krizių centrų, stiprinamos jų paslaugos

Šiuo metu Lietuvoje yra 66 socialinių paslaugų įstaigos, kurioms suteikta teisė teikti akredituotą intensyvią krizių įveikimo pagalbą. Per metus šalyje padaugėjo penkiais krizių centrais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė krizių centro veiklos organizavimo rekomendacijas, kurios padės siekti aukštesnės socialinių paslaugų kokybės ir geresnio šių paslaugų prieinamumo krizių centruose.

„Krizių centruose teikiamos paslaugos padeda žmonėms išgyventi krizę ir ją įveikti. Tai ypač svarbu užtikrinant vaiko teises į saugų gyvenimą. Nuo šių metų pradžios mūsų šalyje teikiama tik akredituota socialinė priežiūra. Siekiame, kad kiekvienas žmogus, kuriam reikalinga pagalba įveikiant krizę, gautų kokybiškas ir laiku suteiktas paslaugas. Krizių centro veiklos organizavimo rekomendacijos padės pasiekti šių tikslų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Krizių centras – socialinių paslaugų įstaiga, besirūpinanti paslaugų teikimu asmenims, patiriantiems sunkumų dėl iškilusios krizinės situacijos.

Pagal Socialinių paslaugų įstatymą nuo 2022 m. pradžios šalyje teikiama tik akredituota socialinė priežiūra, tai galioja ir krizių centrams. Iki šių metų gegužės vidurio 66 socialinių paslaugų įstaigoms yra suteikta teisė teikti akredituotą intensyvią krizių įveikimo pagalbą. Krizių centrų daugėja. Pavyzdžiui, 2020 m. savivaldybėse veikė 61 krizių centras bei laikino apgyvendinimo įstaiga motinoms ir vaikams.

Už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą yra atsakingos savivaldybės.

Krizių centrų paslaugų gavėjai

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas rekomendacijas, krizių centruose paslaugos yra teikiamos: į krizę patekusiems vaikams, kuriems nustatytas vaiko apsaugos poreikis, socialinę riziką patiriančioms šeimoms su vaikais, besilaukiančioms ar pagimdžiusioms moterims, ypač nepilnametėms, smurtą patyrusiems asmenims, prekybos žmonėmis aukoms, smurtautojams, gyvenamąją vietą praradusiems ir kitiems krizinėje situacijoje esantiems asmenims ar šeimoms.

 Rekomendacijos krizių centrams gerins paslaugų kokybę

Rekomendacijose apibrėžiama kokių rūšių ir kokios kokybės paslaugos turi būti teikiamos krizių centruose. Pabrėžiama, kad turi būti organizuojamos ar teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos, skirtos krizinei situacijai įveikti, atsižvelgiant į individualius paslaugų gavėjų poreikius.

Krizių centruose ugdomi socialiniai įgūdžiai, jie palaikomi ar atkuriami, teikiamos būtinosios paslaugos – asmens higienos, buitinės ir kt., asmeniui ar šeimai padedama atkurti savarankiškumą, prarastus socialinius ryšius ir padėti integruotis į visuomenę, laikino apgyvendinimo, jei asmuo ar šeima dėl patirto smurto, prievartos, nustatyto vaiko apsaugos poreikio ar kitų priežasčių negali naudotis savo gyvenamąja vieta.

Krizių centruose gali būti teikiama ir intensyvi krizių įveikimo pagalba. Su asmeniu ar šeima dirba socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros personalas, psichologai ir kiti specialistai.

Apibrėžiama, kad krizių centras gali specializuotis, tai yra organizuoti ir teikti paslaugas vienai arba kelioms tikslinėms grupėms, derindamas jų interesus ir užtikrindamas visoms joms saugią aplinką, apsaugą nuo neigiamo poveikio ir pakartotinės viktimizacijos.

Nurodoma, kad tame pačiame krizių centre neturi būti apgyvendinami nuo smurto ir prekybos žmonėmis nukentėję asmenys ir iš pataisos įstaigų paleisti asmenys, smurtautojai (jie turėtų būti apgyvendinti specializuotuose krizių centruose).

Jei krizių centras organizuoja ar teikia paslaugas nepilnamečiams, jis negali tose pačiose patalpose organizuoti ir teikti paslaugų iš pataisos įstaigų grįžusiems asmenims, kurie yra pripažinti kaltais dėl seksualinių nusikaltimų, prekybos žmonėmis, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų.

Vienas krizių centro padalinys paslaugas turėtų teikti ne daugiau kaip 60 paslaugų gavėjų.

Bendruomenėms stiprinti – daugiau kaip 2 mln. eurų

Savivaldybių organizuojamiems vietos bendruomenių stiprinimo projektams 2022 metams Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė 2 mln. 180 tūkst. eurų. Praėjusiais metais dešimtyje savivaldybių sėkmingai įgyvendinus bandomąjį projektą, kurio metu savivaldybėms pagalbą teikė konsultantas, šiemet šis projektas bus vykdomas penkiolikoje savivaldybių. Tikimasi, kad tai paskatins vietos bendruomenes imtis ambicingesnių projektų, naudingų vietos gyventojams. 

Už projektams skirtas lėšas, kaip ir kasmet, konkursus laimėjusios organizacijos galės vykdyti socialinę veiklą socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, senjorams, žmonėms su negalia, vyresnio amžiaus ar vienišiems žmonėms, įtraukti į bendruomenę grįžtančius iš emigracijos piliečius ar atvykstančius užsieniečius, ugdyti bendruomenės narių pilietiškumą, populiarinti socialinio verslo plėtrą, taip pat organizuoti reikalingą pagalbą į savivaldybes atvykusiems ukrainiečiams.

Siekiant didesnio bendruomenės narių sutelktumo, finansuojami bendruomenės vaikų ir jaunimo laisvalaikio užsiėmimai, pavyzdžiui, stovyklos, renginiai, kitos veiklos, skatinančios asmeninių ir socialinių gebėjimų ugdymą. Remiama ir bendruomenės narių kultūrinė, švietėjiška, sporto ir sveikatinimo veikla, įvairios akcijos ir iniciatyvos, skirtos viešoms erdvėms ir aplinkos kokybei gerinti.

Konkursuose projektų finansavimui gauti gali dalyvauti vietos bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės.

Bandomasis projektas

Toliau tęsiamas praeitais metais pradėtas bandomasis projektas. Siekiant efektyviau stiprinti bendruomenes, penkiolikoje Lietuvos savivaldybių talkins vienas atrinktas konsultantas - nevyriausybinė organizacija. Jis Ignalinos, Kaišiadorių, Kėdainių, Klaipėdos, Tauragės, Trakų,  Švenčionių, Šiaulių ir Vilniaus rajonų, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio,  Šiaulių ir Vilniaus miestų bei Elektrėnų savivaldybėse teiks konsultacijas ir mentorystę planuojant ir vykdant bendruomeninės veiklos  projektus, skatins vietos bendruomenių įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesus, didesnį jaunimo įsitraukimą į bendruomeninių organizacijų veiklą ir organizuos ekspertinį organizacijų pateiktų paraiškų vertinimą.

Tikimasi, kad konsultanto profesionalus palydėjimas ir suteiktos žinios paskatins bendruomenes  imtis ambicingesnių projektų, naudingų vietos gyventojams. 

Siekiant, kad visos savivaldybėse veikiančios bendruomeninės organizacijos turėtų vienodas galimybes pretenduoti į projektų finansavimą, minėtose penkiolikoje savivaldybių išbandomas naujas lėšų skirstymo būdas – lėšos skirstomos visos savivaldybės mastu, atsisakant skirstymo seniūnijoms.

Kas vyksta penkiolikoje įvardintų savivaldybių?

*Savivaldybės organizuoja atrankos komisijų sudarymą: į jas savo atstovus deleguoja bendruomeninės organizacijos, seniūnaičiai ir savivaldybių administracijos. 
*Paskelbiamas projektų konkursas.
*Konsultantas teikia konsultacijas dėl paraiškų ir veiklų planavimo.
*Bendruomeninė organizacija teikia paraišką konsultantui.
*Ekspertai vertina paraiškas ir siūlo, kuriems projektams skirti finansavimą.

*Atrankos komisijos tvirtina ekspertų vertinimus.
*Įgyvendinami projektai, kuriems skirtas finansavimas.
*Konsultantas vykdo mentorystę bendruomeninėms organizacijoms, įgyvendinančioms projektus.

Ministrė M. Navickienė: nuoseklus pensijų ir socialinių išmokų didinimas – tai tvarus būdas mažinti skurdą šalyje

Statistikos departamentas skelbia, kad skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2021 m. siekė 20 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,9 procentinio punkto. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kryptingai siekia mažinti skurdo riziką šalyje renkantis tik taiklias ir tvarias priemones šiai problemai spręsti.

„Nors skurdo rizikos lygis sumažėjo, aiškiai matome sudėtingą pažeidžiamiausių grupių situaciją ir toliau dėsime visas pastangas, kad jų pajamos augtų, o gyvenimo kokybė gerėtų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pagal amžiaus grupes didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65-erių metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje. 2021 m. jis sudarė 35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė. Tai rodo, jog 2020 m. įgyvendintos priemonės, pavyzdžiui, vienkartinės išmokos, buvo nepakankamos ir iš esmės nepagerino vyresnio amžiaus gyventojų padėties.

Tikimasi, kad situaciją pagerins nuo šių metų vidurio šeštadaliu didėsiančios pensijos, 15 proc. kylančios socialinės išmokos, net penktadaliu didesnės šalpos pensijos, palyginti su pernai, taip pat žmonių su negalia įtrauktis į atvirą darbo rinką. 

Spartesnis pensijų didinimas. 2021 m. buvo priimti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai, kurie užtikrina spartesnį socialinio draudimo pensijų didėjimą. Nuo šių metų pradžios pensijos vidutiniškai didėjo 50 eurų, socialinio draudimo pensijos vėl papildomai indeksuojamos ir nuo vasaros pradžios didės apie 20 eurų.

Nuo 2022 m. vidurio vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija pasieks apie 482 eurus (padidės maždaug 22 eurais), o turint būtinąjį stažą – 510 eurų (padidės apie 25 eurais).  

Ministerijos skaičiavimais, šiemet vidutinę senatvės pensiją gaunančių metinės pajamos didėja kiek daugiau nei 700 eurų.  

Vienišo asmens išmoka. Nuo šių metų pradžios vienišo asmens išmoką gali gauti visi Lietuvoje gyvenantys vieniši neįgalieji ir žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus. Vienišo asmens išmoka jų pajamas per metus didina 384 eurais. 

Šių metų balandžio mėnesio duomenimis, tokią išmoką šalyje gauna beveik 220 tūkst. šalies gyventojų. 

Didesnės socialinės išmokos. Statistikos departamento duomenimis, socialinių išmokų įtaka skurdo mažinimui pagal paskutinius duomenis dar labiau padidėjo - nuo 8,7 procentinių punktų iki net 10,9 procentinių punktų.
 
„Tai patvirtina, kad esame teisingame kelyje – šiemet socialinės išmokos didinamos net 2 kartus, palyginti su pernai jos didėja beveik šeštadaliu, o šalpos pensijos – net penktadaliu“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
  
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo birželio mėnesio didinti bazinius socialinių išmokų dydžius. Šie baziniai dydžiai – šalpos pensijų bazė, valstybės remiamų pajamų dydis, tikslinių kompensacijų bazė, bazinė socialinė išmoka – yra naudojami apskaičiuojant įvairiausius socialinių išmokų dydžius. 

Nuo birželio pradžios šalpos pensijų bazė didės nuo 143 eurų iki 173 eurų. Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. Šalpos senatvės pensijos gavėjų pajamos per metus šiemet didėja 215 eurų. 

Padidintos šalpos neįgalumo pensijos gyventojų pajamas per metus didina priklausomai nuo nustatyto neįgalumo ar darbingumo lygio bent 215 eurų arba net 484 eurais. 

Žmonių su negalia įsidarbinimas. Statistikos departamento duomenimis, 2021 metais žmonių su negalia skurdo rizikos lygis padidėjo 0,7 procentiniais punktais. Siekiant mažinti žmonių su negalia skurdą, labai svarbi jų įtrauktis į darbo rinką. Siekiant didinti įdarbinimo su pagalba paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia, darbdaviams mokėti subsidijas darbo vietos ir darbo aplinkos pritaikymui, subsidijuoti darbo asistento išlaidas ir vietoj darbo socialinėse įmonėse pereiti prie atviros darbo rinkos, – parengti Užimtumo įstatymo pakeitimai, kuriems dar turi pritarti Seimas. Taip siekiama, kad iki 2025 m. atviroje darbo rinkoje dirbtų 39 proc. žmonių su negalia. 

Didesnė minimalioji mėnesinė alga. Statistikos departamento duomenys rodo, kad darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų 7,4 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą. 

Nuo 2022 m. pradžios rekordiškai didėjo minimali mėnesinė alga (MMA) iki 730 eurų, t. y. beveik 14 proc. MMA uždirbantys žmonės per mėnesį  „į rankas“ nuo šių metų pradžios gauna 62 eurais daugiau, nuo birželio šie žmonės gaus 78 eurais daugiau nei pernai.  28 eurų pajamų didėjimą lyginant su praėjusiais metais lėmė NPD didinimas, kuris kiek daugiau nei metus padidėjo 35 proc.

Ukrainiečiai gali kreiptis dėl vienkartinės išmokos įsikurti

          Nuo karo Ukrainoje pabėgę ir mūsų šalyje įsikūrę žmonės, kuriems suteiktas laikinosios apsaugos statusas, gali kreiptis į Savivaldybę ir pateikti nustatytos formos prašymą dėl vienkartinės išmokos užsieniečiui įsikurti.

          Prašyme dėl vienkartinės išmokos užsieniečiui įsikurti skyrimo nurodomi šie duomenys:

• užsieniečio vardas ir pavardė;
• užsieniečio asmens kodas (jeigu jo neturi, nurodoma gimimo data);
• interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio (toliau – ILTU) kodas;
• užsieniečio Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotos gyvenamosios vietos adresas arba savivaldybė, kurioje užsienietis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, arba, jeigu užsieniečio gyvenamoji vieta nedeklaruota ir jis neįtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą – faktinės jo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje adresas;
• užsieniečio kontaktiniai duomenys: telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas; būdas, kuriuo užsienietis pageidauja gauti informaciją apie priimtą sprendimą dėl vienkartinės išmokos užsieniečiui įsikurti skyrimo;
• nuomojamose gyvenamosiose patalpose kartu gyvenančių užsieniečių, priklausančių tam pačiam privačiam namų ūkiui, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu užsienietis (-čiai) asmens kodo (-ų) neturi, nurodoma jo (jų) gimimo data) ir ILTU kodas (-ai);
• užsieniečio asmeninės sąskaitos, esančios Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įregistruotoje kredito įstaigoje.

          Užsienietis kartu su prašymu dėl vienkartinės išmokos užsieniečiui įsikurti skyrimo savivaldybės administracijai pateikia:

• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (laikiną leidimą gyventi, išduotą UTPĮ 40  straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, arba Migracijos departamento priimtą sprendimą dėl jam suteikto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos pagrindu);
• Užsieniečių integracijos tvarkos aprašo 46.1 papunktyje nurodytus faktus patvirtinančius dokumentus ar jų kopijas (pavyzdžiui, moksleivio ar studento pažymėjimą, mokymo įstaigos pažymą, darbdavio pažymą, dokumentą ar pažymą, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pensininko pažymėjimą, pažymą apie nėštumą, asmens negalią patvirtinantį dokumentą), išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija šiuos duomenis gauna iš valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų asmens duomenų teikimo sutarčių nustatyta tvarka arba pagal prašymą, kuriame savivaldybės administracija, kreipdamasi dėl dokumentų ir (ar) duomenų, nurodo asmens, dėl kurio kreipiasi, vardą, pavardę ir gimimo datą, asmens dokumentų ir (ar) duomenų gavimo teisinį pagrindą, prašomų dokumentų ir (ar) duomenų apimtį ir teisėtą tikslą;
• ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui sudarytą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jos kopiją, kurioje nurodyti nuomojamose gyvenamosiose patalpose kartu gyvenantys užsieniečiai, priklausantys tam pačiam privačiam namų ūkiui, jų vardai, pavardės, gimimo datos.

          Informacija teikiama tel. 8 345 66103

          Prašymai priimami Socialinės paramos skyriuje.

          Pridedama prašymo forma.

Українці можуть отримати одноразову допомогу на проживання іноземця

          Люди, які втекли від війни в Україні і перебувають у нашій країні, які отримали статус тимчасового захисту, можуть звернутися до муніципалітету і подати заявку на одноразову виплату на проживання іноземця у встановленій формі.

          У заяві про надання одноразової виплати на проживання іноземця вказуються такі дані:

• ім ‘я та прізвище іноземця;
• код іноземця (якщо його немає);
• код іноземця, який має інтереси в Литві (далі – «ILTU»);
• адреса або муніципалітет задекларованого місця проживання іноземця в порядку, встановленому законом про декларування місця проживання Литовської Республіки або, якщо місце проживання іноземця не оголошено і не включено в облік неоголошених осіб за місцем проживання, адреса фактичного місця його проживання на території муніципалітету;
• контактні дані іноземця: номер телефону, адреса електронної пошти; спосіб, за допомогою якого іноземець бажає отримати інформацію про прийняте рішення про надання одноразової виплати на проживання іноземця;

          імена, прізвища, особисті коди іноземців, які проживають разом в орендованих житлових приміщеннях, що належать до одного приватного домогосподарства (якщо іноземці (- и) не володіють особистим кодом (и), вказуються дата його (їх) народження) і ДОВГИЙ код (и).

          номер особистого рахунку іноземця, що знаходиться в Литовській Республіці, іншій державі-члені Європейського Союзу або кредитній установі, зареєстрованій в країні Європейського економічного простору.

          Іноземці разом із заявою про надання одноразової допомоги іноземцю на проживання в муніципальну адміністрацію повідомляють:

• документ, що засвідчує особу (тимчасовий дозвіл на проживання, виданий UTBY НА підставі пункту 10 пункту 1 статті 40, або рішення, прийняте Департаментом міграції про надання йому дозволу на тимчасове проживання в Литовській Республіці на підставі тимчасового захисту);
• порядок інтеграції іноземців описує документи або копії, що підтверджують факти, зазначені в підпункті 46.1 (наприклад, свідоцтво учня або учня, довідку навчального закладу, довідку роботодавця, документ або довідку про те, що вони зареєстровані в органах зайнятості при Міністерстві соціального захисту та праці Литовської Республіки, свідоцтво про пенсію, свідоцтво про вагітність, документ, що підтверджує інвалідність), за винятком випадків, коли муніципальна адміністрація отримує ці дані з державних реєстрів (кадастрових реєстрів), державних інформаційних систем, договорів про надання персональних даних або на підставі заяви про імміграцію, ім ‘я особи, ім’ я або дані особи);
• Договір про оренду житла, зареєстрований в реєстрі нерухомості Литовської Республіки на строк не менше 6 місяців, або його копію, затверджену законодавством, в якій зазначаються іноземці, що проживають разом в орендованих житлових приміщеннях, що належать до одного приватного домогосподарства, їхні імена, прізвища, дати народження.

          Інформація надається за тел. 8 345 66103

          Заявки приймаються в розділі соціальної допомоги.

            Форма заявки додається.

Ukrainiečiai gali kreiptis dėl kompensacijos vaiko ugdymui

Nuo karo Ukrainoje pabėgę ir mūsų šalyje įsikūrę žmonės, kuriems suteiktas laikinosios apsaugos statusas, gali kreiptis į Savivaldybę ir pateikti nustatytos formos prašymą dėl mėnesinės kompensacijos vaiko ugdymui.

Prašyme dėl mėnesinės kompensacijos vaiko ugdymo išlaidoms apmokėti skyrimo nurodomi šie duomenys:

• užsieniečio vardas ir pavardė;
• ugdomo užsieniečio vaiko vardas ir pavardė, gimimo data, asmens kodas;
• užsieniečio asmens kodas (jeigu jo neturi, nurodoma gimimo data);
• užsieniečio ir ugdomo užsieniečio vaiko ILTU kodai;
• užsieniečio Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotos gyvenamosios vietos adresas arba savivaldybė, kurioje užsienietis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, arba, jeigu užsieniečio gyvenamoji vieta nedeklaruota ir jis neįtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą – faktinės jo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje adresas;
• užsieniečio kontaktiniai duomenys: telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas; būdas, kuriuo užsienietis pageidauja gauti informaciją apie priimtą sprendimą dėl kompensacijos vaiko ugdymo išlaidoms apmokėti;
• ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigos, kurioje ugdomas užsieniečio vaikas, pavadinimas, adresas, juridinio asmens kodas;
• užsieniečio asmeninės sąskaitos, esančios Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įregistruotoje kredito įstaigoje.

Užsienietis kartu su prašymu dėl mėnesinės kompensacijos vaiko ugdymo išlaidoms apmokėti skyrimo savivaldybės administracijai pateikia:

• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (laikiną leidimą gyventi, išduotą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - UTPĮ) 40  straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, arba Migracijos departamento priimtą sprendimą dėl jam suteikto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos pagrindu);
• sąskaitą už užsieniečio vaiko ikimokyklinį arba priešmokyklinį ugdymą;
• sąskaitos už užsieniečio vaiko ikimokyklinį arba priešmokyklinį ugdymą, apmokėjimą pagrindžiantį (-čius) dokumentą (-us) (pavyzdžiui, pavedimo kopiją, sąskaitos apmokėjimo kvitą).

Sąlygos gauti mėnesinę kompensaciją vaiko ugdymo išlaidoms apmokėti:

• yra vyresni kaip 18 metų ir dirba pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba savarankiškai dirba Lietuvos Respublikoje, arba yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje. Šis reikalavimas netaikomas:
  • asmenims, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje;
  • asmenims, kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių;
  • nėščioms moterims, kurioms iki numatomos gimdymo datos yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų;
  • vienam gyvenančiam asmeniui arba vienam iš privataus namų ūkio narių, jei jis slaugo ar prižiūri kitą šio privataus namų ūkio narį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, savo ar kito šiam privačiam namų ūkiui priklausančio asmens vaiką (-us) (įvaikį (-ius) arba vaiką (-us) (įvaikį (‑ius), kuriam (-iems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje;
  • vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų, auginančių: vaiką (-us) (įvaikį (-ius) iki 3 metų; pagal gydytojų rekomendaciją švietimo įstaigos nelankantį vaiką (-us) (įvaikį (-ius) iki 8 metų; švietimo įstaigos nelankantį vaiką (-us) (įvaikį (-ius), kai švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nėra vietų;
  • vienam iš senelių, prižiūrinčių vaiką iki 3 metų;
  • asmenims, kuriems nustatytas neįgalumas, dėl kurio jie negali dirbti.

          Informacija teikiama tel. 8 345 66149

          Prašymai priimami Socialinės paramos skyriuje.

          Pridedama prašymo forma.

Українці можуть отримати компенсацію за освіту дитини

Люди, які втекли від війни в Україні та перебувають у нашій країні, які мають статус тимчасового захисту, можуть звернутися до муніципалітету та подати заявку на щомісячну компенсацію за освіту дитини у встановленій формі.

У заяві про надання щомісячної компенсації витрат на навчання дитини вказуються такі дані:

• ім ‘я та прізвище іноземця;
• ім ‘я та прізвище дитини іноземця, дата народження, особистий код;
• код іноземця (якщо його немає);
• ДОВІЛЬНІ коди іноземної та виховуваної дитини;
• адреса або муніципалітет задекларованого місця проживання іноземця в порядку, встановленому законом про декларування місця проживання Литовської Республіки або, якщо місце проживання іноземця не оголошено і не включено в облік неоголошених осіб за місцем проживання, адреса фактичного місця його проживання на території муніципалітету;
• контактні дані іноземця: номер телефону, адреса електронної пошти; спосіб, за допомогою якого іноземець бажає отримати інформацію про прийняте рішення про компенсацію витрат на навчання дитини;
• ім ‘я, адреса, адреса дошкільного або дошкільного навчального закладу, в якому виховується дитина іноземця;номер особистого рахунку іноземця, що знаходиться в Литовській Республіці, іншій державі-члені Європейського Союзу або кредитній установі, зареєстрованій в країні Європейського економічного простору.

Іноземний громадянин разом із запитом про щомісячну компенсацію витрат на навчання дитини надає міській адміністрації:

• документ, що засвідчує особу (тимчасовий дозвіл на проживання, виданий UTBY НА підставі пункту 10 пункту 1 статті 40, або рішення, прийняте Департаментом міграції про надання йому дозволу на тимчасове проживання в Литовській Республіці на підставі тимчасового захисту);
• рахунки за дошкільну або дошкільну освіту іноземної дитини;
• рахунки за дошкільну або дошкільну освіту іноземної дитини, документ (и), що підтверджує оплату (и) (наприклад, копія переказу, квитанція про оплату рахунку).

Умови отримання щомісячної компенсації за навчання дитини:

• старше 18 років і працює за трудовим договором або трудовими відносинами на підставі правових відносин або самостійно працює в Литовській Республіці, або зареєстрований на службі зайнятості. Ця вимога не застосовується до:
  • особи, які навчаються за загальноосвітньою програмою або за програмою формальної професійної освіти або навчаються у вищій школі;
  • особи, які досягли пенсійного віку;
  • вагітних жінок, у яких до передбачуваної дати пологів залишається не більше 70 календарних днів;
  • одній особі, що проживає, або одному з членів приватного домогосподарства, якщо вона доглядає або доглядає за іншим членом цього приватного домогосподарства, який має особливі потреби в постійній медичній допомозі або спеціальну потребу в постійній підтримці (допомозі), дитині (- и) своєї або іншої особи, яка належить до цього приватного домогосподарства (усиновлення) або дитина (и) (усиновлення), якій (и) встановлена законом опіка або піклування про сім ‘ю;
  • для одного з батьків (прийомних батьків) або опікунів, які виховують: дитину (и) (усиновлення) до 3 років; за рекомендацією лікарів, дитина (и), яка не відвідує навчальний заклад (усиновлення) до 8 років; дитина (и), яка не відвідує навчальний заклад (усиновлення) (и), коли в навчальних закладах, що займаються дошкільними та дошкільними програмами, немає місць;
  • один з бабусь і дідусів, які доглядають за дитиною до 3 років;
  • особам з інвалідністю, які не можуть працювати.

          Інформація надається за тел. 8 345 66149

          Заявки приймаються в розділі соціальної допомоги.

          Форма заявки додається.

Asmuo, siekdamas gauti kompensaciją už būsto suteikimą užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje (toliau – užsieniečiams), kreipiasi į Šakių rajono savivaldybės administraciją, pateikdamas laisvos formos prašymą ir kartu su prašymu sudarytą būsto panaudos sutartį (ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jos kopiją), kurioje nurodytas panaudos gavėjas (-ai) (vardas (-ai), pavardė (-ės), asmens kodas (-ai) arba interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio kodas (ILTU kodas) ir gimimo data, jei asmens kodo panaudos gavėjas neturi).

Kai į savivaldybės administraciją kreipiasi fizinis asmuo, prašyme nurodomi šie asmens duomenys:

• vardas ir pavardė;
• asmens kodas(jeigu jo neturi, nurodoma gimimo data);
• deklaruotos gyvenamosios vietos adresasir   arba faktinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje adresas;
• telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas;
• mokėjimo sąskaitos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje numeris.

Kai į savivaldybės administraciją kreipiasi juridinis asmuo, prašyme nurodomi šie juridinio asmens duomenys:

• pavadinimas;
• juridinio asmens kodas;
• buveinės adresas;
• juridinio asmens vadovoar jo įgalioto asmens vardas, pavardė ir gimimo data;
• telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas;
• mokėjimo sąskaitos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje numeris.

Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais užsieniečiams priklauso nuo to, kiek patalpose apsigyveno asmenų.

Suteikus būstą vienam  užsieniečiui, panaudos davėjui skiriama 150 eurų suma per mėnesį, suteikus tą patį būstą kiekvienam kitam užsieniečiui, papildomai skiriama 50 eurų suma per mėnesį už kiekvieną kitą užsienietį.

Pirmą mėnesį užsieniečius gyventojai ir juridiniai asmenys turėtų priimti neatlygintinai, o kompensacija, būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkams, mokama nuo antro mėnesio, bet ne daugiau kaip už 3 mėnesius ir neviršijant būsto panaudos sutarties galiojimo laiko.

Kompensacija išmokama už praėjusį kalendorinį mėnesį (laikotarpį) proporcingai apskaičiavus pagal praėjusio kalendorinio mėnesio dienų skaičių.

Asmenims, kurių būstas registruotas Šakių rajone, prašome kreiptis į Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (tel. 8 345 66106).

Prašymai gali būti teikiami: asmeniškai atvykus į Šakių rajono savivaldybės administraciją, el. paštu: [email protected] arba siunčiami pašto siunta arba per kurjerį adresu: Bažnyčios g. 4, LT–71120 Šakiai.

*Jeigu prašymas ir dokumentai teikiami per atstovą arba siunčiami pašto siunta, elektroniniu paštu arba per kurjerį, prie prašymo turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos notaro ar kito subjekto, turinčio teisę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, liudyti dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą, įskaitant asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.

* Jeigu prašymas ir dokumentai siunčiami elektroniniu paštu, prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, nustatytus kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamus reikalavimus, o prašymą ir dokumentus teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija neteikiama.

PRIDEDAMA:

Laisvos formos prašymas

Panaudos sutartis

Nuoroda į teisės aktą - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas "Dėl Kompensacijų už būsto suteikimą užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 

Socialiai remtini asmenys (asmenys, gaunantys socialinę pašalpą), laikantys šunis, kates bei šeškus, atvestus iki 2021 m. gegužės 1 d., gali gauti kompensaciją už ženklinimo mikroschemomis bei registracijos Gyvūnų augintinių registre (Augintinių registras) paslaugą. Kompensuojama ne daugiau kaip 15 Eur (įskaitant PVM) už vieno gyvūno augintinio ženklinimo ir registravimo paslaugas. Į šią sumą įskaičiuota gyvūnui augintiniui ženklinimo metu įvestos mikroschemos kaina bei išlaidos, patirtos už suteiktas gyvūno augintinio ženklinimo ir registravimo paslaugas.

Kai gyvūnai yra paženklinti ir užregistruoti nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Gali būti kompensuojamos išlaidos už ne daugiau kaip 3 augintinius, atvestus iki 2021 m. gegužės 1 d. Socialiai remtinas asmuo Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) turi pateikti:
- Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išduotą pažymą, patvirtinančią socialinės pašalpos skyrimą (asmeniui skirtos socialinės pašalpos skyrimo laikotarpis ar socialinės pašalpos skyrimo laikotarpio dalis turi patekti į laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.);
- prašymą kompensuoti išlaidas už privalomojo gyvūnų ženklinimo ir registravimo Augintinių registre paslaugą laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (Aprašo 1 priedas).

Nurodytus dokumentus (arba jų skaitmenines kopijas) NMA galima pateikti vienu iš būdų:
- paštu;
- elektroniniu paštu – [email protected];
- tiesiogiai atvykus į NMA.

Kai gyvūnai augintiniai ženklinami ir registruojami laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.

Socialinės pašalpos gavėjas dėl jo laikomų gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo kreipiasi į pasirinktą veterinarijos gydytoją, turintį veterinarijos praktikos licenciją, arba asmenį, baigusį kačių, šunų ir šeškų ženklinimo ir jų duomenų teikimo Augintinių registrui mokymus ir turintį mokymų baigimo patvirtinimo dokumentą (toliau – Paslaugos teikėją). Prašymą dėl kompensacijos NMA gali teikti tik Paslaugos teikėjas. 

Kompensacija už gyvūnų augintinių paženklinimo ir įregistravimo Augintinių registre suteiktas paslaugas išmokama Paslaugos teikėjui.

Paslaugos teikėjui išmokama kompensacija už socialinės pašalpos gavėjams ar gyvūnų globėjams nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. suteiktas gyvūnų augintinių paženklinimo ir įregistravimo paslaugas.

Socialinės pašalpos gavėjas kreipiantis į Paslaugos teikėją turi turėti pažymą, patvirtinančią socialinės pašalpos skyrimą.

Socialiai remtiniems asmenims pažymos, patvirtinančios socialinės pašalpos skyrimą, išduodamos Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje (Bažnyčios g. 4, Šakiai), dėl pažymos kreiptis galima tiesiogiai atvykus į Socialinės paramos skyrių, raštu, el. paštu – [email protected] arba telefono numeriu – 8 345 66149. 

Būsto (aplinkos) pritaikymas – gyvenamųjų patalpų (aplinkos) žmonėms su negalia pritaikymas panaudojant specialius elementus, koreguojant šiems žmonėms neprieinamas erdves ir statybos sprendimus. Būsto pritaikymas sudaro sąlygas neįgaliajam laisviau judėti patalpose, aplinkoje bei naudotis būtiniausiais prietaisais buityje.

Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar darbingumo, ar specialiųjų poreikių lygis ir:

1. specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir asmuo turi judėjimo sutrikimų arba

2. judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis, arba

3. specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ar proto negalios (dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos (Australijos modifikacijos sistema) F kodas).

Šakių rajono seniūnijų socialinio darbo organizatorės priima asmenų ar asmens atstovų prašymus ir konsultuoja asmenis ar atstovus dėl būsto pritaikymo darbų organizavimo būdų, tvarkos ir kitais su būsto pritaikymu susijusiais klausimais.

Parsisiųsti prašymų formas galite čia: 
--- Prašymo dėl būsto pritaikymo forma
--- Prašymo dėl savarankiško būsto pritaikymo forma

Asmuo ar atstovas pateikia prašymą savivaldybės administracijai seniūnijose pagal asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Prašyme nurodoma asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ir atstovo (jeigu kreipiasi atstovas) vardas, pavardė, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas, asmens ar atstovo telefono ryšio numeris ar elektroninio pašto adresas, prašomo pritaikyti būsto adresas. Asmuo ar atstovas prašyme gali nurodyti būsto pritaikymo darbų organizavimo būdą arba šią informaciją turi pateikti Komisijai, jai atliekant prašomo pritaikyti būsto apžiūrą.

Būsto (aplinkos) pritaikymas apima neįgaliojo gyvenamo būsto (aplinkos) patalpų minimalų pertvarkymą, smulkius remonto darbus, užtikrinančius neįgaliajam savarankišką ir saugų judėjimą patalpose ir patekimą į būstą. Savivaldybių būsto pritaikymo komisija įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir biologinių valymo įrenginių įrengimas ir taip toliau). Komisijai įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbai organizuojami:

1. savivaldybės administracija organizuoja visus būsto pritaikymo darbus, kai prašomas pritaikyti būstas patenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą;

2. asmuo ar atstovas visus ar dalį būsto pritaikymo darbų savarankiškai organizuoja pats, kai prašomas pritaikyti būstas patenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą. Jei asmuo ar atstovas savarankiškai organizuoja tik dalį būsto pritaikymo darbų, likusią būsto pritaikymo darbų dalį organizuoja savivaldybės administracija;

3. asmuo ar atstovas visus ar dalį būsto pritaikymo darbų savarankiškai organizuoja pats, kai prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą. Jei asmuo ar atstovas savarankiškai organizuoja tik dalį būsto pritaikymo darbų, likusią būsto pritaikymo darbų dalį organizuoja savivaldybės administracija, kai asmeniui prašomas pritaikyti būstas patenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą;

4. skiriama būsto pritaikymo išlaidų kompensacija (toliau – kompensacija), jei asmuo ar atstovas parduoda asmens specialiesiems poreikiams nepritaikytą būstą ir perka visiškai arba iš dalies asmens specialiesiems poreikiams pritaikytą būstą. Kompensacija asmeniui ar atstovui išmokama, kai asmeniui prašomas pritaikyti būstas patenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą.

Informuojame, kad skatinant neįgaliųjų socialinės integracijos srityje veikiančias nevyriausybines organizacijas teikti neįgaliesiems reikalingas socialinės reabilitacijos paslaugas, kurios padėtų atkurti ir palaikyti neįgaliųjų socialinius, savarankiško gyvenimo įgūdžius, didintų neįgaliųjų užimtumą bei galimybes gyventi bendruomenėje savarankiškai, per 2021 metus Šakių rajone įgyvendinti 8 valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšomis finansuoti Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projektai.

Per 2021 m. socialinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems bendruomenėje gavo 613 Šakių rajone gyvenančių asmenų, iš jų 536 suaugę asmenys su negalia, 1 neįgalus vaikas ir 76 neįgaliųjų šeimų nariai.

2021 m. įgyvendinant Socialinės reabilitacijos projektus pasiekti rezultatai

Įgyvendinant socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus, per 2021 m. rajono neįgaliesiems suteiktos šios paslaugos:

• Neįgaliųjų dienos užimtumas;
• Individuali pagalba neįgaliajam;
• Pagalba atkuriant ar stiprinant darbinius įgūdžius;
• Neįgaliųjų meninių gebėjimų lavinimas būreliuose, kolektyvuose, klubuose;
• Neįgaliųjų aktyvios ir sveikos gyvensenos skatinimas bei populiarinimas, aktyviai dalyvaujant kūno kultūros ir fizinio aktyvumo užsiėmimuose;
• Pagalba neįgaliųjų šeimos nariams.

Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimo bendruomenėje projektai įgyvendinami ir 2022 metais

2022 m. Šakių rajone vykdomi 7 Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimo bendruomenėje projektai. Projektams įgyvendinti skirta 72 589 Eur valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų. Projektų įgyvendinimo metu nevyriausybinės organizacijos teikia neįgaliesiems paslaugas šiose veiklos srityse:

• Neįgaliųjų dienos užimtumo, kuris apima neįgaliojo kasdieninio gyvenimo įgūdžių ugdymą ir (ar) palaikymą ir (ar) atkūrimą; socialinių įgūdžių ugdymą ir (ar) palaikymą ir (ar) atkūrimą individualiai ir (ar) pagalbos sau grupėse; pažintinių funkcijų formavimą – bendrųjų žinių, gebėjimų, įgūdžių, taikomų praktiškai, suteikimą ar lavinimą; saviraiškos įgūdžių ir meninių gebėjimų lavinimą ir (ar) palaikymą; užimtumą amatų būreliuose ar klubuose, kuriuose mokomasi gaminti įvairius dirbinius, suteikiama galimybė išbandyti ir įvertinti savo gebėjimus, tinkamumą užsiimti amatu;
• Individualios paslaugos neįgaliajam, kurią sudaro: palydėjimas ir (ar) pagalba lankantis įstaigose (pvz., užimtumo, ugdymo, sveikatos ir pan.), ir (ar) pavėžėjimo organizavimas; pagalba asmenims su proto ir (ar) psichine negalia priimant sprendimus (informavimas, konsultavimas ir socialinis darbas); informacijos suteikimas prieinama forma, būdu ir priemonėmis, asmeniui, kuriam nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba 0–40 procentų darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis, mokymas spręsti dėl jo negalios buityje kylančias problemas (mokymas sveikai gyventi, apsitarnauti kasdienėje veikloje, orientuotis ir judėti aplinkoje, naudotis techninės pagalbos priemonėmis, pažinti ir valdyti ligą ir (ar) negalią, savarankiškai spręsti kasdienes problemas);
• Pagalbos atkuriant ar stiprinant darbo įgūdžius. Pagalbą atkuriant ar stiprinant darbo įgūdžius sudaro: profesinis konsultavimas ir orientavimas (profesinių interesų, polinkių, lūkesčių, individualių savybių bei privalumų įvertinimas, informacijos apie darbo rinką suteikimas, supažindinimas su mokymosi, užimtumo ar įsidarbinimo galimybėmis, informavimas darbo paieškos bei motyvacijos dirbti ir dalyvauti profesinėje reabilitacijoje didinimo klausimais ir pan.); bendrųjų darbo įgūdžių, kurių ateityje gali prireikti darbo veikloje, formavimas, ugdymas ir įtvirtinimas (bendradarbiavimas, darbas komandoje, darbo saugos instrukcijų laikymasis, gebėjimas planuoti savo darbo krūvį ir organizuoti darbo laiką, darbo užduoties atlikimas iki pabaigos, planavimas, problemų sprendimas ir pan.); pagalba sprendžiant įsidarbinimo, palaikymo darbo vietoje klausimus;
• Pagalbos neįgaliųjų šeimos nariams. Pagalbą neįgaliojo šeimos nariams sudaro: individuali emocinė, informacinė pagalba šeimos nariams; pagalbos sau ir šeimos paramos grupių organizavimas (mokymas pasirūpinti neįgaliaisiais šeimoje, buityje, visuomeniniame gyvenime, pažinti ir valdyti neįgaliųjų ligą ir (ar) negalią, sprendžiant kylančias neįgaliųjų šeimos narių emocines, kitas problemas).

Įgyvendinant Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimo bendruomenėje projektus 2022 m. planuojamas pasiekti rezultatas ir skirtas finansavimas

Neįgalieji ar jų šeimos nariai pageidaujantys gauti socialinės reabilitacijos paslaugas 2022 m., gali kreiptis į paslaugas teikiančias nevyriausybines organizacijas

Kompensacijos už šildymą

Informuojame, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. padidintas valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydis (VRP nuo 2022-01-01 yra 129 Eur.), taikomas apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, todėl nepasiturintiems gyventojams bus kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis, be to,  daugiau nepasiturinčių gyventojų įgis teisę gauti šią kompensaciją:

– bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui šildymo sezono metu už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (258,0 Eur) dydžių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui (vietoj buvusio 1 VRP (128,0 Eur) dydžio) arba 3 VRP (387,0 Eur) dydžių vienam gyvenančiam asmeniui (vietoj buvusio 1,5 VRP (192,0 Eur) dydžio). 
– įtvirtinta būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydžio apskaičiavimo taisyklė, kai tame pačiame būste gyvenamąją vietą deklaravę ir (ar) jį nuomojasi kelios bendrai gyvenančių asmenų grupės, įskaitant ir vienus gyvenančius asmenis, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę) – būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis apskaičiuojamas tokia pačia tvarka kaip vienai bendrai gyvenančiai asmenų grupei, t. y. taikant 2 VRP (258,0 Eur) dydžius kiekvienam asmeniui.

Informuojame, kad tais atvejais, kai sprendimas dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos skyrimo priimtas iki 2022-01-01 (pvz., pagal 2021 m. spalio mėnesį pateiktą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti būsto šildymo išlaidų kompensacija paskirta nuo spalio iki 2022 m. balandžio mėnesio), nuo 2022-01-01 apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją taikomos naujos įstatymo nuostatos (t. y. visais atvejais, tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kito kuro rūšimis, būsto šildymo išlaidų kompensacija už sausio mėnesį ir vėlesnius mėnesius apskaičiuojama taikant padidintus VRP dydžius). Gyventojams kompensacijos nuo 2022-01-01 bus perskaičiuojamos be atskiro prašymo, t. y. kreiptis niekur nereikės.

1 pavyzdys. Vienišo asmens pajamos – 450,0 Eur pensija
Būsto šildymo  išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
(450,0 Eur – 387,0 Eur (3 VRP)) x 10 proc. = 6,30 Eur
Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas turi mokėti ne daugiau kaip 6,3 Eur, šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50  m²) kompensuojamos. Tad, jeigu vieno gyvenančio asmens sąskaita už būsto šildymą sudaro, pavyzdžiui, 50 Eur, jam bus kompensuojama 43,7 Eur (50,0 Eur-6,30 Eur).

2  pavyzdys. 4 asmenų šeima (2 suaugę + 2 vaikai), pajamos, kurios imamos   kompensacijoms apskaičiuoti – 1100,0Eur.
Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
((1100,0 Eur – 1032 Eur (2 VRP x 4 šeimos nariai)) x 10 proc. =  6,80 Eur
Tai reiškia, kad šeima už būsto šildymą pagal savo pajamas turi mokėti ne daugiau kaip 6,8 Eur, šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (38+12+10+10=70 m²) kompensuojamos. Tad, jeigu šeimos sąskaita už būsto šildymą sudaro, pavyzdžiui, 110,0 Eur,  bus kompensuojama 103,20 Eur (110,0 Eur-6,80 Eur).

Išmokos vaikams

Nuo 2022-01-01 pasikeitė bazinės socialinės išmokos dydis nuo 40,00 Eur/mėn. iki 42 Eur/mėn., todėl didėja visų išmokų, mokamų pagal Išmokų vaikams, Paramos mirties atveju ir Socialinės paramos mokiniams įstatymus, dydžiai.  

Tikslinių kompensacijų bazė padidėjo nuo 120, 0 Eur/mėn. iki 126,00 Eur/mėn., todėl keičiasi pagalbos (priežiūros) ir slaugos tikslinių kompensacijų dydžiai. Išmokų dydžiai pateikti žemiau esančioje lentelėje.

Išplėstas vienkartinės išmokos įsikurti panaudojimo sąrašas – vienkartinė išmoka įsikurti galės būti panaudojama mopedui, motociklui, jeigu asmuo turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti atitinkamos kategorijos motorinę transporto priemonę, dviračiui, motoriniam dviračiui (taip pat elektriniam paspirtukui) ar paspirtukui be variklio įsigyti.

Padidintas ir diferencijuotas globos (rūpybos) išmokos dydis pagal vaiko amžių ir poreikius:

• vaikams iki 6 metų skiriant 5,2 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio
  (2022 m. – 218,4 Eur, nes BSI dydis 2022 m. – 42 Eur) išmoka per mėnesį;
• vaikams nuo 6 iki 12 metų – 6 BSI (252 Eur) išmoka per mėnesį;
• vaikams nuo 12 iki 18 metų, neįgaliems vaikams, neatsižvelgiant į jų amžių, ir buvusiems globotiniams iki 24 metų, kuriems globa (rūpyba) pasibaigia dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo ir kurie mokosi ar studijuoja – 6,5 BSI (273 Eur) išmoka per mėnesį.

Pratęstas globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo (4 BSI dydžio (2022 m. – 168 Eur) mokėjimas buvusiam globėjui (rūpintojui) – šeimai, šeimynai, globos centrui, jeigu pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo asmuo lieka gyventi ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) šeimoje, šeimynoje ar globos centre, kuriuose iki pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo jam buvo nustatyta globa (rūpyba), ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą iki jam sukaks 23 metai, įskaitant atvejus, kai asmuo išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) ir bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo teikėjo bendrabutyje ar vaikų socializacijos centre.

Padidinta asmenų, kuriems skiriama ir mokama išmoka vaikui, amžiaus riba nuo 21 metų iki 23 metų. Taip pat sudaryta galimybė išmoką vaikui skirti ir tais atvejais, kai pagal bendrojo ugdymo programą besimokantiems asmenims profesinio mokymo teikėjai yra suteikę akademines atostogas dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros.

Nustatyta, kad išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai turi teisę gauti ir pagal bendrojo ugdymo programą besimokantys vaiko tėvai, įtėviai, globėjai.

Numatyta, kad kreiptis dėl išmokų gavimo turi teisę globėjas (rūpintojas), buvęs vaiko globėjas, taip pat pats nepilnametis vaikas, turintis teisę gauti išmoką už savo vaiką ar vienkartinę išmoką nėščiai moteriai.

Numatytas papildomas reikalavimas pateikti mokymo įstaigos išduotą pažymą, jei vaikui (asmeniui) akademines atostogas mokymo įstaiga suteikė dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, jeigu šių duomenų nėra valstybės ir žinybiniuose registruose arba valstybės informacinėse sistemose.

Nustatyta, kad prašymai gali būti pateikiami ne tik asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, bet ir per kurjerį arba atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti įrodyta notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintu įgaliojimu.

Tikslinės kompensacijos

Tikslinių kompensacijų bazė padidėjo nuo 120,0 Eur/mėn. iki 126,00 Eur/mėn., todėl keičiasi pagalbos (priežiūros) ir slaugos tikslinių kompensacijų dydžiai.

Parama užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką

Siekiant nustatyti aiškesnį ir skaidresnį paramos užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką teisinį reguliavimą, nuo 2022 m. įsigaliojo LR paramos mirties atveju įstatymo pasikeitimai. Nustatyta, kad dėl paramos palaikams parvežti galės kreiptis bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jeigu teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dieną atitiks visas šias sąlygas:

– vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos arba vienam asmeniui, jeigu jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (2022 m. – 387,0 Eur);
– su mirusiu asmeniu mirties dieną buvo bendrai gyvenantys asmenys arba jo artimieji giminaičiai, jų nesant, asmenys, susiję su mirusiu asmeniu giminystės ryšiais (šoninė giminystės linija – pusbrolis, pusseserė, dėdė, teta, sūnėnas, dukterėčia) arba svainystės santykiais (tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių – posūnis, podukra, patėvis, pamotė, uošvė, uošvis, žentas, marti).

Dėl paramos palaikams parvežti, besikreipiantis asmuo privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis su mirusiu asmeniu jo mirties dieną buvo bendrai gyvenantys asmenys, jo artimas giminaitis arba buvo susijęs giminystės ryšiais (šoninė giminystės linija) arba svainystės santykiais tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių, jeigu valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose arba valstybės informacinėse sistemose ar kitose informacinėse sistemose nėra duomenų, patvirtinančių šį faktą.                

Nustatytas konkretus gaunamų pajamų vertinimo ir nustatymo laikotarpis teisei į paramą palaikams parvežti. Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos teisei į paramą palaikams parvežti bus apskaičiuojamos pagal 3 kalendorinių mėnesių iki teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dienos (kada buvo išduotas (išduoti) paskutinis (paskutiniai) dokumentas (dokumentai), įrodantis (įrodantys) patirtas palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas) gautas pajamas arba pagal mėnesio, kurį atsirado teisė į paramą palaikams parvežti, gautas pajamas.  

Atsižvelgiant į tai, kad laidojantis asmuo gali būti ne tik fizinis asmuo, bet ir juridinis asmuo, numatyta, kad laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos gavimo gali kreiptis į savivaldybės administraciją ne tik pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą, bet ir pagal juridinio asmens buveinės adresą.

Šakių rajono savivaldybės Užimtumo didinimo 2022 m. programos įgyvendinimo konkursas

Šakių rajono savivaldybės administracija organizuoja darbdavių atranką Užimtumo didinimo 2022 m. programai vykdyti. Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo laikotarpis - nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 10 d. Pagal 2022 m. Užimtumo didinimo programą  bus vykdomi šie laikino pobūdžio darbai, teikiantys socialinę naudą vietos bendruomenei:

1. Kelių, pėsčiųjų ir dviračių takų, pakelių bei viešojo naudojimo teritorijų tvarkymo ir priežiūros, apželdinimo ir želdinių priežiūros miestuose ir seniūnijose laikino pobūdžio darbai.
2. Socialinės ir visuomeninės paskirties objektų, esančių valstybinėje žemėje, teritorijų tvarkymo laikino pobūdžio darbai.
3. Medžių sodinimo, aplinkosauginių ir rekreacinių objektų, rekreacinės infrastruktūros tvarkymo ir priežiūros darbai ir sanitarinės priežiūros darbai.
4. Istorijos, kultūros paminklų, kultūros paveldo objektų, nacionalinio ir regioninių parkų, neveikiančių kapinių,  kitų saugomų ir turinčių išliekamąją vertę objektų priežiūros pagalbiniai laikino pobūdžio darbai.
5. Ežerų ir kitų vandens telkinių, pakrančių, paplūdimių tvarkymo ir priežiūros laikino pobūdžio darbai.
6. Pagalbiniai darbai teikiant socialines laikino pobūdžio paslaugas (asmenims su sunkia negalia).

Laikino pobūdžio darbai asmenims įdarbinti gali būti organizuojami Šakių rajono savivaldybės seniūnijose ir biudžetinėse įstaigose. Vidutinė vieno asmens dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje darbo trukmė - 4 mėnesiai.

Darbdaviai, pageidaujantys dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, pateikia pasiūlymą Šakių rajono savivaldybės administracijai dėl laikinųjų darbų įgyvendinimo 2022 m. 
Atrenkant darbdavių, pageidaujančių dalyvauti Užimtumo didinimo programoje pasiūlymus, pagrindinis atrankos kriterijus - prižiūrimų, tvarkomų bendro naudojimo viešųjų erdvių plotas.

Darbdaviai, pageidaujantys įgyvendinti Užimtumo didinimo programą, pasiūlymus pateikia Šakių rajono savivaldybės administracijai iki 2022 m. vasario 11 d. 10 val., el. paštu [email protected]. 
Vokai su pasiūlymais bus atplėšiami 2022 m. vasario 11 d. 10 val. 10 min. 118 kabinete. 
Išsamesnę informaciją dėl laikino pobūdžio darbų įgyvendinimo sąlygų bei pasiūlymų pildymo teikia Šakių rajono savivaldybės administracija tel., (8 345) 66106.

Darbdaviai, pageidaujantys laikinai įdarbinti asmenis pagal Užimtumo didinimo programą, pateikia:

1. Paraišką dėl dalyvavimo Užimtumo didinimo programos įgyvendinime ir darbdavių atrankoje
2. Lėšų poreikio vykdyti Užimtumo didinimo programą sąmatą

Susiję tarybos sprendimai:

Šakių rajono savivaldybės 2022 metų Užimtumo didinimo  programos patvirtinimo

MAKSIMALŪS SOCIALINĖS GLOBOS IŠLAIDŲ FINANSAVIMO ŠaKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS GYVENTOJAMS DYDŽIAI

PASTABA. Maksimalūs socialinės globos paslaugų Šakių rajono savivaldybės gyventojams finansavimo išlaidų dydžiai nurodyti iš savivaldybės biudžeto lėšų ir/arba savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų.

Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius informuoja, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgdama į negerėjančią sergamumo koronavirusu (COVID-19) situaciją ir siekdama mažinti fizinį kontaktą tarp darbuotojų bei Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) paramos gavėjų, pakeitė teisės aktą, reglamentuojantį prašymo EPLSAF paramai gauti priėmimo tvarką.

Prašymai priimti nuo 2020-12-01 iki 2021-12-01 gali būti perkelti į 2022 m. be asmens pajamų pervertinimo.
Prašymai priimti nuo 2019-12-01 iki 2020-12-01 gali būti perkelti į 2022 m. neprašant asmens pateikti naujo prašymo EPLSAF paramai gauti, bet asmens pajamos turi būti pervertinamos. 
Nauji klientai prašymus EPLSAF paramai gauti gali pateikti bet kuriuo metu.

Primename, kad dėl paramos maisto produktais ir higienos prekėmis gali kreiptis asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą arba faktiškai gyvenantys Šakių rajono savivaldybės teritorijoje.
Asmuo kartu su prašymu seniūnijos atsakingam darbuotojui pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Teisę gauti paramą turi asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 192,00 Eur per mėnesį.

Išimties tvarka parama skiriama, kai bendrai gyvenančių ir (ar) vieno gyvenančio asmens pajamos vienam nariui viršija 192,00 Eur dydį, bet neviršija 320,00 Eur dydžio per mėnesį, kai:

• asmuo yra sukakęs pensinį amžių ir gyvena vienas;
• asmuo yra neįgalus ir gyvena vienas;
• šeima augina 3 ir daugiau vaikų;
• asmeniui, vienam auginančiam vaiką (vaikus);
• šeima (asmuo) patiria socialinę riziką;
• šeimai (asmeniui) ligos, nelaimingo atsitikimo, gaisro, stichinės nelaimės ir kitais nenumatytais atvejais.

Informuojame, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. socialinės priežiūros paslaugos, finansuojamos valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšomis, galės būti teikiamos tik tose įstaigose, kurių socialinės priežiūros paslaugos bus akredituotos.

Akredituojamoms socialinės priežiūros paslaugoms priskiriamos:

• pagalba į namus;
• socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ar atkūrimas;
• apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose;
• laikinas apnakvindinimas;
• intensyvi krizių įveikimo pagalba;
• psichosocialinė pagalbą;
• apgyvendinimas nakvynės namuose;
• laikinas atokvėpis;
• pagalbą globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti;
• apgyvendinimas apsaugotame būste;
• vaikų dienos socialinė priežiūra;
• palydėjimo paslauga jaunuoliams.

Vadovaujantis Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašu (su pakeitimais) patvirtintu Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-622 „Dėl socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimais (su pakeitimas) patvirtintais Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. A1-492 „Dėl Akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimų patvirtinimo“ bei Šakių rajono savivaldybės socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. AT-952 „Dėl Šakių rajono savivaldybės socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), įstaigos (nevyriausybinės organizacijos), pageidaujančios teikti akredituotą socialinę priežiūrą, gali teikti Apraše nurodytus prašymus bei dokumentus Šakių rajono savivaldybės administracijai elektroniniu paštu  – [email protected]. Prašymas turi būti užpildytas lietuvių kalba, pasirašytas įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens. Prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/E, nustatytus kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamus reikalavimus. Teisė teikti paslaugas bus suteikiama 3 metų laikotarpiui su galimybe jį pratęsti.

Atkreipiame dėmesį, kad prašyme leisti teikti akredituotą socialinę priežiūrą, išvardintos visos socialinės priežiūros paslaugos, kurioms teikti įstaigos turės gauti leidimus (socialinės priežiūros paslaugų rūšys yra apibrėžtos Socialinių paslaugų kataloge). 

Susipažinti su teisės aktais galite:

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. A1-622 "Dėl socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo"

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. A1-492 "Dėl akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimų patvirtinimo"

Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. AT-982 "Dėl Šakių rajono savivaldybės socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo"

Teikiant prašymus ir dokumentus, patvirtinančius galimybes teikti atitinkamą socialinės priežiūros paslaugą, siūlome ne tik vadovautis aukščiau nurodytais ir kitais susijusiais teisės aktais, bet ir atsižvelgti į teisės aktais įtvirtintas rekomendacijas:

* Apgyvendinimas nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugos
* Pagalbos į namus paslaugos
* Savarankiško gyvenimo namuose teikiamos paslaugos

Kilus klausimams informacija teikiama tel. Nr. (8 345) 66 105 arba el. p. [email protected]

Pridedama:
Prašymas leisti teikti akredituotą socialinę priežiūrą
Deklaracija

     Pateikiame informaciją apie Šakių Savivaldybės administracijai pateiktas paraiškas dalyvauti Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimo bendruomenėje 2022 metų projektų atrankos konkurse (žr. lentelę):

     Projektų atrankos konkursas organizuojamas vadovaujantis Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimo bendruomenėje projektų atrankos konkurso organizavimo 2022 metais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. A1-686 „Dėl Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimo bendruomenėje projektų atrankos konkurso organizavimo 2022 metais nuostatų patvirtinimo“.

     Projektams finansuoti planuojama skirti 72 589 Eur (60 589 Eur iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir 12 000 Eur iš Šakių rajono savivaldybės biudžeto).

     Savivaldybės administracijos direktorius iki š. m. gruodžio 31 d. patvirtins lėšų skyrimą projektams finansuoti.

Asmeninė pagalba – asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba atsižvelgiant į individualius asmens poreikius, suteikiant jam individualią pagalbą namuose ir viešojoje aplinkoje (palydint ir komunikuojant), kuri padėtų jam gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.

Kas gali gauti? Asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis ir kurių funkcijos, veikla, dalyvumas dėl negalios yra visiškai arba iš dalies apriboti (negali savarankiškai orientuotis, judėti, dirbti, kurti ir (ar) tvarkyti asmeninio ir socialinio gyvenimo) ir kuriems reikalinga kitų asmenų pagalba.

Kokią pagalbą teikia asmeninis asistentas? Atsižvelgdamas į konkretaus asmens poreikius ir asmens galimybes:

• teikia asmeniui pagalbą namuose ir viešojoje aplinkoje, skatindamas jo savarankiškumą, būtiną kasdieniame gyvenime;
• teikia asmeniui individualią diskretišką pagalbą, susijusią su asmens higiena (padeda apsirengti, nusiprausti, nusimaudyti, pasinaudoti tualetu ir kt.);
• lydi asmenį į sveikatos priežiūros ir (ar) kitas valstybės ir (ar) savivaldybės institucijas, įstaigas, organizacijas, užimtumo įstaigas, darbą, laisvalaikio praleidimo vietą ir kt., teikia pagalbą judant įvairiais paviršiais ir kt.;
• teikia pagalbą asmeniui maitinimosi procese (paruošia stalo įrankius, padeda juos pakelti ir palaikyti valgymo metu, planuoti mitybą ir kt.);
• teikia asmeniui individualią pagalbą, padedančią adekvačiai reaguoti į jį supančią aplinką, užmegzti ir palaikyti su ja socialinius santykius (bendrauti, kalbėti, orientuotis laike ir aplinkoje, laikytis dienos režimo, ugdytis savivoką, gebėjimą disponuoti finansiniais ištekliais, tinkamai vartoti vaistus, būti socialiai aktyviam, organizuoti poilsį, laisvalaikį ir kt.).

Kokios pagalbos neteikia asmeninis asistentas? Asmeninis asistentas neteikia pagalbos, susijusios su mokymo, sveikatos priežiūros ar nepilnamečio asmens priežiūros procesu (pavyzdžiui, neatlieka už asmenį buities ir namų ruošos darbų, nevykdo slaugytojo ar slaugytojo padėjėjo, pagalbos priimant kasdienius sprendimus, mokytojo padėjėjo funkcijų ir kt.).

Ar už asmeninės pagalbos paslaugas reikia mokėti?

Kai Asmeniui neteikiamos socialinės priežiūros paslaugos ar dienos socialinė globa, mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis apskaičiuojamas vertinant tik to Asmens, kuriam numatoma teikti asmeninę pagalbą, pajamas, vadovaujantis šiomis nuostatomis: 

￭ jei Jūsų pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai (t. y. 256 Eur), asmeninė pagalba teikiama nemokamai;

￭ jei Asmens pajamos yra 2 VRP dydžiai arba didesnės už 2 VRP dydžius, bet mažesnės už 3 VRP dydžius, – 5 procentai Asmens pajamų, bet ne daugiau kaip 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio;

￭ jei Asmens pajamos yra 3 VRP dydžiai arba didesnės už 3 VRP dydžius, bet mažesnės už 4 VRP dydžius – 10 procentų Asmens pajamų, bet ne daugiau kaip 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio;

￭ jei Asmens pajamos yra 4 VRP dydžiai arba didesnės už 4 VRP dydžius, bet mažesnės už 5 VRP dydžius – 15 procentų Asmens pajamų, bet ne daugiau kaip 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio;

￭ jei Asmens pajamos yra 5 VRP dydžiai arba didesnės už 5 VRP dydžius – 20 procentų Asmens pajamų, bet ne daugiau kaip 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio.

Jei gaunate dienos socialinę globą ar socialinės priežiūros paslaugas, Jūsų mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis apskaičiuojamas atskaičius mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas arba dienos socialinę globą išlaidas.

Asmeninės pagalbos teikėjai:

￭ VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Šakių vaikų dienos centras;

￭ VšĮ „Namai visiems“.

Kur kreiptis? Asmuo ar jo atstovas turi kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją. Seniūnijoje užpildomas prašymas-paraiška dėl asmeninės pagalbos ir socialinis darbuotojas įvertina asmeninės pagalbos poreikį užpildydamas klausimyną bei teikia motyvuotą išvadą ir rekomendacijas dėl asmeninės pagalbos poreikio asmeniui tikslingumo. Atsižvelgiant į socialinio darbuotojo pateiktas rekomendacijas Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius  priima sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo tikslingumo (netikslingumo).     

Teisės aktai, reglamentuojantys asmeninės pagalbos teikimą:

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. A1-478 “ Dėl Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 25¹ straipsnio įgyvendinimo“.  

Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. AT-882 „Dėl asmeninės pagalbos teikimo Šakių rajono savivaldybėje“

Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. AT-826 „Dėl asmeninės pagalbos teikimo organizavimo, mokėjimo už asmeninę pagalbą ir lėšų asmeninei pagalbai teikti ir administruoti apskaitymo ir naudojimo Šakių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr. AT-924 „Dėl Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. AT-882 „Dėl asmeninės pagalbos teikimo Šakių rajono savivaldybėje“ papildymo“

Aprašo priedai:

• 1 Priedas_ASMENINĖS PAGALBOS TEIKIMO IR MOKĖJIMO UŽ JĄ SUTARTIS
• 2 Priedas_ASMENINĖS PAGALBOS TEIKIMO ATASKAITA už 20__m. ____________mėn. – ____________mėn.
• 3 Priedas_ASMENINĖS PAGALBOS TEIKIMO IŠLAIDŲ, KOMPENSUOJAMŲ ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS, ATASKAITA UŽ 2021 M. MĖN.
• 4 Priedas_ ASMENINĖS PAGALBOS TEIKIMO EIGOS IR PASIEKTŲ REZULTATŲ (METINĖ ASMENINĖS PAGALBOS TEIKIMO) ATASKAITA UŽ __________ M.
• 5 Priedas_ASMENINĖS PAGALBOS TEIKIMO APRAŠOMOJO POBŪDŽIO ATASKAITA

Ministerijos išaiškinimas dėl mokėjimo už asmeninę pagalbą - spauskite čia. 

ASMENINĖS PAGALBOS TEIKIMO ORGANIZAVIMO, MOKĖJIMO UŽ ASMENINĘ PAGALBĄ IR LĖŠŲ ASMENINEI PAGALBAI TEIKTI IR ADMINISTRUOTI APSKAITYMO IR NAUDOJIMO ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS

Priedai: 

1 priedas;

2 priedas;

3 priedas;

4 priedas;

5 priedas. 

Informuojame, kad nuo naujų mokslo metų pradžios nemokami pietūs nevertinant pajamų skiriami ne tik priešmokyklinukams ir pirmokams, bet ir mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą antroje klasėje. Nemokami pietūs skiriami be atskiro tėvų prašymo pagal mokinių sąrašą, kurį iki kiekvienų kalendorinių metų rugpjūčio 20 dienos sudarys ir patvirtins mokyklos, kuriose mokiniai mokosi, administracija.

             Atsižvelgiant į tai, kad mokiniai, kurie dėl šeiminių aplinkybių ar psichologinių problemų negali mokyklose toliau mokytis su savo bendraamžiais, nemokamas maitinimas teikiamas ir vyresniems kaip 21 metų mokiniams, kurie mokosi pagal suaugusiųjų ugdymo programas. Nemokamas maitinimas, minėtiems asmenims teikiamas iki mokslo metų ugdymo proceso pabaigos.

            Nemokami pietūs skiriami nuo mokslo metų pradžios iki mokslo metų ugdymo proceso pabaigos, IV gimnazijos klasės mokiniams - iki brandos egzaminų sesijos pabaigos.

            Kaip ir kasmet dėl socialinės paramos mokiniams pareiškėjas nuo liepos 1 d. gali kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos seniūniją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota – į seniūniją, kurioje faktiškai gyvena. Taip pat galima pateikti elektroninį prašymą Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (www.spis.lt).           Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti prašymą-paraišką pareiškėjas gali pateikti iki kalendorinių metų spalio 5 d.

            Nemokamą maitinimą ir vienkartinę 80 Eur dydžio išmoką mokinio reikmenims įsigyti gali gauti tie mokiniai, kurių šeimos vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 192 Eur.  

            Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui yra mažesnės kaip 256 Eur, atsižvelgiant į šeimos gyvenimo sąlygas šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas šeimos narys yra neįgalus.

            Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti skirta išimties atvejais, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 320 Eur, atsižvelgiant į šeimos gyvenimo sąlygas (surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą) šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni auginą vaiką (vaikus), kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus, kai mokinys patiria socialinę riziką arba mokinį augina bendrai gyvenantys asmenys, patiriantys socialinę riziką.

Socialinės paramos skyrius

Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Socialinių paslaugų katalogas.   

MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS

1. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugos teikiamos nemokamai.
2. Už kitas bendrąsias socialines paslaugas asmenys (šeimos) moka kaip numatyta socialines paslaugas teikiančios įstaigos tvarkoje.
3. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) (1 VRP – 128,00 Eur) dvigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
4. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.

MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ

1. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
2. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmąsias kalendorines dienas gali būti teikiama nemokamai, šį faktą užfiksuojant artimiausiame Paslaugų skyrimo komisijos posėdyje.
3. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už VRP (valstybės remiamų pajamų) dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
4. Atskaičius nustatytą asmens mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui), negali likti mažesnės už VRP dvigubą dydį, o socialinės rizikos suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 VRP dydžio.
5. Asmenys, gaunantys socialinės priežiūros paslaugas institucijoje, už suteiktas paslaugas moka 15 proc. nuo asmens gaunamų pajamų.
6. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui:
   • kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 5 procentų asmens pajamų;
   • kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP trigubą dydį, bet mažesnės už VRP keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
   • kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 15 procentų asmens pajamų.
7. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis šeimai:
   • kai šeimos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 5 procentų šeimos pajamų;
   • kai šeimos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP trigubą dydį, bet mažesnės už VRP keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 10 procentų šeimos pajamų;
   • kai šeimos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 15 procentų šeimos pajamų.

PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS

1. Esant lėšų pagalbos pinigai skiriami asmeniui (šeimai) susimokėti kitiems asmenims už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, kai asmuo (šeima) sutinka ir dėl objektyvių priežasčių paslaugų neturi galimybių teikti socialines paslaugas teikianti įstaiga.
2. Įvertinus socialinių paslaugų poreikį, pagalbos pinigai arba papildomos socialinės paslaugos gali būti skiriami suaugusiam asmeniui su negalia ir (ar) senyvo amžiaus asmeniui (šeimai), kurią asmeniui (šeimai) gali suteikti kiti asmenys, šias atvejais:
   • kai paslaugų gavėjas faktiškai gyvena atokioje Šakių rajono savivaldybės vietovėje ir jam nėra prieinama siūlomos socialinės paslaugos;
   • kai šeimos narys, globėjas, rūpintojas ar kitas asmuo laikinai dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų, mokymosi) negali prižiūrėti asmens, kuriam reikalinga priežiūra.
3. Aprašo 23 punkte nurodytais atvejais pagalbos pinigai neskiriami, jei asmeniui nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ir specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai ir asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją.
4. Aprašo 23 punkte nurodytais atvejais pagalbos pinigų suma pervedama paslaugas teikiančiai įstaigai, kuri negali suteikti bendrųjų ar socialinės priežiūros paslaugų asmeniui, o įstaiga pagalbos pinigus perveda asmeniui, kuris suteikia pagalbą pasirašydama su juo paslaugų teikimo sutartį. Pagalbos pinigų negalima skirti socialinių paslaugų įstaigos darbuotojui, šeimos nariui ar artimam giminaičiui.
5. Aprašo 23 punkte nurodytais atvejais pagalbos pinigų suma asmeniui (šeimai) negali būti didesnė už bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros paslaugų, kurioms asmeniui (šeimai) nustatytas poreikis, kainą.
6. Pagalbos pinigai asmeniui (šeimai) skiriami 3 mėn., 6 mėn. ar 12 mėn., laikotarpiui administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens sprendimu, Paslaugų skyrimo komisijos rekomendacijomis. Esant reikalui, mokėjimo terminas gali būti pratęstas.
7. Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens sprendimu, Paslaugų skyrimo komisijos rekomendacijomis, pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas, pakeičiant jį bendrosiomis socialinėmis paslaugomis ar socialine priežiūra, kurioms nustatytas asmens (šeimos) poreikis.
8. Pagalbos pinigai vaikus globojančioms šeimos ir šeimynoms skiriami:
   • Vaikus globojančiai šeimai už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą) iki 18 m., 4 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio per mėnesį, priklausomai nuo globojamų vaikų skaičiaus;
   • vaikus globojančiai šeimai už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą), 4 BSI dydžio per mėnesį, kai globotinis sulaukia 18 m., priklausomai nuo globojamų vaikų skaičiaus; kai globotinis gyvena šeimoje ir mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti (kasdien iš namų važinėja į ugdymo įstaigą), bet ne ilgiau iki 21 m.;
   • šeimynai – kai globotinis sulaukia 18 m., priklausomai nuo globojamų vaikų skaičiaus, 4 BSI dydžio per mėnesį, bet globotinis gyvena šeimynoje ir mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti (kasdien iš namų važinėja į ugdymo įstaigą), bet ne ilgiau iki 21 m.

MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ

1. Dienos socialinė globa gali būti teikiama institucijoje arba asmens namuose. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
2. Vieno ar šeimoje gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
3. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis vienam gyvenančiam asmeniui:
   • kai pajamos mažesnės už VRP dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
   • kai pajamos yra didesnės už VRP dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 15 procentų asmens pajamų;
   • kai pajamos yra didesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
4. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis šeimoje gyvenančiam asmeniui:
   • kai pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už VRP dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
   • kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už VPR dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 15 procentų asmens pajamų;
   • kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už VRP trigubą dydį, bet mažesnės už VRP keturgubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų;
   • kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už VRP keturgubą dydį, bet mažesnės už VRP penkiagubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 25 procentų asmens pajamų;
   • kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už VRP penkiagubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 30 procentų asmens pajamų.
5. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.

MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ

1. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
2. Asmens mokėjimas už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Jei asmeniui teikiama trumpalaikė socialinė globa ir jį prižiūrintiems šeimos nariams suteikiamas laikinas atokvėpis, mokėjimo dydis už paslaugas neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
3. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
4. Krizių atvejais, kai socialinės rizikos suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa iki 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
5. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.

MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ

1. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą.
2. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d. turto vertė yra mažesnė už jo turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo, pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
3. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d. turto vertė yra didesnė už jo turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
4. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
5. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.

Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Už tris pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau nei 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.

2021 m. balandžio 23 d. Šakių rajono savivaldybės taryba patvirtino Šakių rajono savivaldybės 2021 metų socialinių paslaugų planą.

Socialinių paslaugų plano paskirtis – pagal gyventojų poreikius nustatyti socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis Savivaldybėje 2021 metams.

Socialinių paslaugų plane numatyti pagrindiniai socialinių paslaugų teikimo ir plėtros tikslai:

• užtikrinti socialinių paslaugų prieinamumą ir tęstinumą Savivaldybės teritorijoje gyvenantiems asmenims (šeimoms), dėl amžiaus, neįgalumo ir kitų socialinių problemų;
• stiprinti socialinių paslaugų tinklą ir gerinti socialinių paslaugų kokybę;
• sudaryti sąlygas kiekvienam asmeniui (šeimai) ugdyti ir stiprinti gebėjimus bei galimybes savarankiškai spręsti socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene;
• remti bei skatinti nevyriausybinių organizacijų, teikiančių socialines paslaugas, veiklą.

Šakių rajono savivaldybės 2021 metų socialinių paslaugų planą galite rasti:

https://www.sakiai.lt/teises-aktas2/5405

Atmintinė partneriams

Teikimas 2023